Daugiametis Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo planas

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Šis reglamentas taikomas:

• ES laivams, kurie vykdo verslinę ar pramoginę žvejybą ir žvejoja, perkrauna² ar laiko (įskaitant už ICCAT konvencijos rajono ribų) Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves;
• ES nepriklausančių šalių laivams, kurie:
  • vykdo verslinę ar pramoginę Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių žvejybą ES vandenyse,
  • yra inspektuojami ES valstybių narių uostuose ir juose laikomos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės ar iš Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių pagaminti žvejybos produktai.

Išteklių atkūrimo planas įgyvendinamas 2017–2031 m. laikotarpiu.

Valdymo priemonės

Valstybės narės privalo:

• užtikrinti, kad jų laivų žvejybos pastangos³ atitiktų jų turimas žvejybos galimybes⁴;
• taikyti skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus, kai skirsto nacionalines kvotas įvairiems laivyno segmentams, atsižvelgdamos į tradicinę ir smulkiąją žvejybą;
• nustatyti, kokia paprastųjų durklažuvių kvotos dalis bus sužvejojama kaip priegauda⁵;
• apriboti laivų, kuriems leidžiama žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, skaičių iki vidutinio metinio laivų skaičiaus 2013–2016 m. laikotarpiu;
• įgyvendinti pelaginėmis ūdomis žvejojantiems laivams skirtas nacionalines mokslinių stebėtojų programas ir užtikrinti, kad stebėtojai būtų įlaipinti į ne mažiau kaip 10 % laivų, kurių ilgis viršija 15 metrų (I priede aprašomos programų sąlygos ir stebėtojų pareigos).

Techninės išsaugojimo priemonės

• Žvejybos draudimo laikotarpis apima laikotarpį nuo kiekvienų metų sausio 1 iki kovo 31 d. Be to, kasmet nuo spalio 1 iki lapkričio 30 d. žvejybos draudimo laikotarpis taikomas Viduržemio jūros ilgapelekius tunus ūdomis žvejojantiems laivams.
• Draudžiama žvejoti, iškrauti, sandėliuoti, parduoti ar demonstruoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, kurių, ilgis yra mažesnis nei 100 cm, o svoris – mažesnis nei 11,4 kg.
• Laivai gali naudoti ne daugiau kaip 2 500 kabliukų, o pelaginės ūdos negali būti ilgesnės nei 30 jūrmylių (55,56 km).

Kontrolės priemonės

Žvejybos laivai:

• privalo turėti valstybės narės išduotą licenciją ir būti įtraukti į ICCAT registrą;
• turi nepertraukiamai perduoti duomenis iš savo stebėjimo sistemos (net ir uoste) nacionaliniams stebėjimo centrams, kurie ne rečiau kaip kas dvi valandas perduoda šią informaciją Europos Komisijai, o ši savo ruožtu siunčia ją ICCAT sekretoriatui;
• negali būti frachtuojami Viduržemio jūros paprastosioms durklažuvėms žvejoti;
• privalo tvarkyti žvejybos žurnalą (duomenis, kuriuos reikia fiksuoti, pateikiami II priede) ir laivo žurnalo informaciją pateikti savo nacionalinėms institucijoms;
• gali iškrauti ar perkrauti Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių laimikį ir priegaudą tik paskirtuosiuose uostuose (draudžiama atlikti perkrovimą jūroje) ir turi iš anksto pranešti uostams apie atplaukimą.

Valstybės narės turi informuoti Komisiją, kai pasiekiama 80 % paprastųjų durklažuvių kvotos, o vėliau kas savaitę pranešti apie sugautą kiekį.

Inspektavimas

Valstybės narės privalo:

• parengti ir įgyvendinti metinius inspektavimo planus, kuriuos Komisija integruos į ES inspektavimo planą;
• paskirti inspektavimo ir kontrolės laivą, jei kuriuo nors metu paprastųjų durklažuvių žvejybą vykdo daugiau kaip 50 jų laivų;
• uoste arba jūroje fiziškai inspektuoti laivus, kurie pažeidžia taisykles.

Jungtinio tarptautinio inspektavimo veikla vykdoma pagal ICCAT jungtinio tarptautinio inspektavimo sistemą (išsami informacija apie tai pateikiama III priede).

Komisija gali paskirti ES inspektorius, kurie lydi nacionalinius inspektorius.

Mėgėjų žvejyba

Valstybės narės privalo:

• numatyti, kokią jų nacionalinės kvotos dalį sudarys mėgėjų žvejybos kvota;
• uždrausti parduoti vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotas paprastąsias durklažuves ir jomis prekiauti;
• leisti mėgėjų žvejybą vykdyti tik laivams, iš kurių žvejojama meškerėmis;
• reikalauti informacijos apie laivus ir jų savininkus bei laimikio duomenų, įskaitant kiekvienos sužvejotos paprastosios durklažuvės svorio duomenis.

Valstybės narės taip pat turi pateikti Komisijai įvairią informaciją: metines ataskaitas, žvejybos planus, išsamią informaciją apie leidimus turinčius laivus, atliktus inspektavimus ir mokslinių stebėtojų surinktus duomenis. Komisija šią informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

Komisija:

• gali priimti įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus;
• ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai išteklių atkūrimo plano veikimo ataskaitą.

Šiuo reglamentu nežymiai iš dalies keičiami šie teisės aktai:

• Reglamentas (ES) 2017/2107 dėl valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonių, taikomų ICCAT konvencijos rajone, išbraukiant 20–26 straipsnius;
• Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje (žr. santrauką), sumažinant vienam laivui tenkančių kabliukų skaičių nuo 3 500 iki 2 500.