Bendrieji ES sankcijų pagrindai

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• ES taiko sankcijas kaip savo pačios priemones (t. y. autonomines sankcijas) ir (arba) įgyvendindama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją tais atvejais, kai ES nepriklausančios šalys, fiziniai ar juridiniai asmenys, grupės ar nevalstybiniai subjektai:
  • nesilaiko tarptautinės teisės arba negerbia žmogaus teisių;
  • vykdo politiką ar veiksmus, kurie nėra suderinami su teisinės valstybės ar demokratijos principais.
• Tokios sankcijos yra prevencinės ir nebaudžiamojo pobūdžio priemonės, skirtos tam, kad ES galėtų greitai reaguoti į politinius iššūkius ir pokyčius, atsižvelgiant į bendros užsienio ir saugumo politikos principus.
• ES sankcijos turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į platesnį politinį dialogą. Ribojamosios priemonės turi būti parengtos taip, kad sukeltų kuo mažesnius padarinius civiliams gyventojams. Todėl ES mano, kad reikia atsižvelgti į konkrečią situaciją taikant tikslines ir diferencijuotas sankcijas šaliai arba jos daliai, vyriausybės nariams, asmenims, grupėms ar subjektams.

Laipsniškos sankcijos

ES gali taikyti laipsniškas sankcijas ES nepriklausančioms šalims, įskaitant:

• diplomatines sankcijas:
  • diplomatų išsiuntimą, oficialių vizitų sustabdymą,
  • dvišalio ar daugiašalio bendradarbiavimo su ES sustabdymą,
  • sporto bei kultūros renginių boikotą;
• ekonomines ir finansines sankcijas:
  • ginklų embargą karinėms prekėms, įtrauktoms į ES bendrąjį karinės įrangos sąrašą,
  • karinio ir civilinio naudojimo prekių (dvejopo naudojimo prekių) eksporto ir importo apribojimus.

Ribojamosios priemonės gali apimti:

• įšaldymą lėšų ir ekonominių išteklių, kurie priklauso arba yra valdomi tikslinių asmenų ar organizacijų (pavyzdžiui, grynųjų pinigų, banko indėlių, vertybinių popierių, akcijų ir t. t.), neleidžiant jų pasiekti, perkelti arba parduoti, o nekilnojamojo turto atveju – neleidžiant jo parduoti ar išnuomoti;
• vizą ar draudimą keliauti draudžiant asmenims atvykti į ES;
• sektorines draudimo priemones, pavyzdžiui, taikomas tam tikrų prekių arba technologijų importui arba eksportui.

Tam tikrais atvejais gali būti taikomos tam tikros turto įšaldymo išimtys, kad būtų leidžiama eksportuoti pagrindinius poreikius patenkinančius produktus (pavyzdžiui, maisto produktus ar vaistus).

Valstybės narės taip pat gali taikyti draudimo keliauti išimtis (pavyzdžiui, leisti ES nepriklausančios šalies vyriausybės nariui, kuriam taikomos sankcijos, dalyvauti Jungtinių Tautų konferencijoje, vykstančioje jų teritorijoje).

Poveikis ir padariniai

Sankcijos yra skirtos tam, kad sukeltų politinius ir ekonominius padarinius. Jos taikomos:

• bet kokiam asmeniui, esančiam ES teritorijoje arba už jos ribų, nesvarbu, ar jis yra ES pilietis;
• įmonėms ir organizacijoms, įsteigtoms pagal valstybės narės įstatymus (įskaitant ES įmonių filialus ES nepriklausančiose šalyse);
• ES nepriklausančių šalių vyriausybėms, organizacijoms ir nevalstybiniams subjektams;
• bet kuriai verslo veiklai, iš dalies ar visiškai vykdomai ES.

Ribojamųjų priemonių režimų įvedimas

2018 ir 2019 m. buvo įvesti trys ribojamųjų priemonių režimai:

• dėl cheminių ginklų naudojimo ir platinimo, priimant Sprendimą (BUSP) 2018/1544 ir Reglamentą (ES) 2018/1542;
• dėl asmenų, atsakingų už kibernetinius išpuolius, priimant Sprendimą (BUSP) 2019/797 ir Reglamentą (ES) 2019/796;
• dėl asmenų, atsakingų už neteisėtą gręžimo veiklą rytinėje Viduržemio jūros dalyje, priimant Sprendimą (BUSP) 2019/1894 ir Reglamentą (ES) 2019/1890.

Ribojamųjų priemonių pažeidimų įtraukimas į ES nusikaltimų sąrašą

2022 m. lapkričio mėn. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2022/2332, kuriuo nustatoma, kad ES ribojamųjų priemonių pažeidimai yra laikomi nusikaltimu, atitinkančiu SESV 83 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus.