Europos klimato teisės aktas

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

ES institucijos ir ES valstybės narės turi imtis visų būtinų priemonių, kad pasiektų reglamento tikslus, kartu atsižvelgdamos į sąžiningumą, solidarumą ir išlaidų efektyvumą.

Šiuo reglamentu įsteigiama nepriklausoma Europos mokslo patariamoji taryba klimato kaitos klausimais. Tarybos užduotys, be kita ko, yra, pavyzdžiui, apsvarstyti naujausius Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitose pateikiamus mokslinių tyrimų rezultatus ir mokslinius klimato duomenis, visų pirma susijusius su ES aktualia informacija, teikti mokslines konsultacijas ir rengti ataskaitas.

Valstybės narės raginamos įsteigti patariamąjį organą klimato klausimais, kuris teiktų ekspertų mokslines rekomendacijas atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms.

Reglamente apibrėžiami toliau nurodyti tarpiniai ES veiksmai, kuriais siekiama padėti ES įgyvendinti 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą.

• Iki 2030 m. ES išmetamą grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc. (palyginti su 1990 m. lygiu); 2023 m. ES priėmė Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinį, kuriuo atnaujinami esami ES teisės aktai ir įtraukiamos naujos iniciatyvos įgyvendinant šį naują tikslą.
• Siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. būtų dedama pakankamai klimato kaitos švelninimo pastangų, grynojo absorbuojamo ŠESD kiekio indėlis turi būti ne didesnis kaip 225 mln. tonų anglies dioksido (CO₂) ekvivalento. Tam, kad padidintų ES anglies dioksido absorbentus² siekiant iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, reglamentu taip pat nustatoma, kad ES turi siekti didesnio jos grynojo anglies dioksido absorbentų kiekio 2030 m.
• Nustatyti privalomą 2040 m. klimato srities tikslą – 90 proc. sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (išmetamą kiekį atėmus absorbuojamą kiekį), palyginti su 1990 m. lygiu.
• Reikalauti, kad Europos Komisija, atsižvelgdama į laikotarpį po 2030 m., remdamasi išsamiais poveikio vertinimais, peržiūrėtų atitinkamus ES teisės aktus, kad būtų sudarytos sąlygos pasiekti 2040 m. tikslą ir klimatui neutralaus poveikio tikslą, ir toliau stiprintų sąlygas sudarančią sistemą, siekiant remti pertvarkos paveiktus juridinius ir fizinius asmenis visu pertvarkos laikotarpiu.
• Reikalauti iš Komisijos užtikrinti, kad pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų laikotarpiui po 2030 m. būtų tinkamai atspindėti įvairūs nurodyti elementai, įskaitant:
  • tinkamą aukštos kokybės tarptautinių kreditų indėlį pagal Paryžiaus susitarimo 6 straipsnį (nuo 2036 m. – iki 5 proc. 1990 m. ES grynojo išmetamųjų teršalų kiekio);
  • vidaus nuolatinio anglies dioksido absorbavimo vaidmenį ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS);
  • didesnį lankstumą sektoriuose ir tarp sektorių, taip pat priemonėse ir tarp jų;
  • sąžiningos, teisingos, pragmatiškos, ekonomiškai efektyvios ir socialiniu požiūriu subalansuotos pertvarkos poreikį;
  • technologinį neutralumą ir išlaidų efektyvumą;
  • energijos prieinamumą, įperkamumą, tiekimo saugumą ir energijos vartojimo efektyvumą, taip pat
  • investicijų poreikį ir galimybes.
• Reikalauti, kad Komisija kas dvejus metus įvertintų tarpinių tikslų įgyvendinimą ir dekarbonizacijos trajektorijas ir apie tai praneštų, atsižvelgdama į naujausius mokslinius įrodymus, technologinę pažangą ir kintančius iššūkius bei galimybes ES pasauliniam konkurencingumui. Prireikus kartu su vertinimu gali būti pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

• Reikalauti, kad per šešis mėnesius nuo kiekvieno bendros pažangos įvertinimo, kuris atliktas pagal Paryžiaus susitarimą, Komisija Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai pateiktų šio reglamento veikimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje Komisija turi atsižvelgti į tokius aspektus kaip Europos pramonės konkurencingumas, energijos kainų raida, socialinis ir ekonominis poveikis, technologinė pažanga, numatomas grynojo absorbavimo lygis ES mastu, pažanga siekiant tarpinių tikslų ir valstybių narių lankstumas naudoti aukštos kokybės tarptautinius kreditus ne daugiau kaip 5 proc. savo tikslų ir pastangų po 2030 m.

• Pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams skirtos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS 2), nustatytos Direktyvos 2003/87/EB IVa skyriuje, taikymą atidėti iki 2028 m. (žr. suvestinę redakciją). Taikomos Direktyvos 2003/87/EB 30k straipsnio 2 dalies a–e punktuose nustatytos taisyklės (žr. santrauką). Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8b dalies nuostatos taip pat taikomos 2026 m.

Norint prisitaikyti prie klimato kaitos reikia, kad:

• ES institucijos ir valstybės narės didintų savo gebėjimą prisitaikyti, stiprintų atsparumą ir mažintų pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, užtikrintų, kad prisitaikymo prie klimato kaitos politika būtų nuosekli, viena kitą paremianti, teiktų naudos sektorių politikai, padėtų integruoti šias priemones į visas politikos sritis ir skirtų dėmesį visų pirma pažeidžiamiausiems žmonėms ir sektoriams;
• Komisija iki 2022 m. liepos 30 d. priimtų ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją ir gaires, kuriose nustatomi bendrieji su klimatu susijusios rizikos nustatymo, klasifikavimo ir valdymo principai bei praktika planuojant, plėtojant, vykdant ir stebint projektus ir programas;
• valstybės narės priimtų ir įgyvendintų nacionalines prisitaikymo strategijas ir planus, atsižvelgdamos į itin pažeidžiamus sektorius (kaip antai žemės ūkio, vandens ir maisto sistemų bei apsirūpinimo maistu saugumo) ir skatintų gamtos procesais ir ekosistemomis paremtus sprendimus.

Vertindama ES ir nacionalinę pažangą, Komisija turi:

• iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas penkerius metus įvertinti ES ir valstybių narių pažangą siekiant 2050 m. ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų, ir tai, ar ES ir nacionalinės priemonės šiems tikslams pasiekti yra nuoseklios;
• įvertinti, ar ES priemonių projektai ir teisės aktai, įskaitant biudžeto pasiūlymus, yra suderinami su 2030 ir 2040 m. tikslais bei 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu ir su tuo, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga;
• reguliariai vertinti atitinkamų nacionalinių priemonių suderinamumą ir nustačiusi, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu arba netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, teikti rekomendacijas.

Šiuo reglamentu iš dalies keičiami:

• Reglamentas (EB) Nr. 401/2009 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo (žr. santrauką) ir Reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos veiksmų valdymo (žr. santrauką).