ES jaunimo strategija (2019–2027 m.)

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

ES valstybės narės patvirtina, kad:

• jaunuoliai turi savo vaidmenį visuomenėje ir susiduria su specifiniais iššūkiais. Jie nori patys būti atsakingi už savo gyvenimą, bendradarbiauti su kitais žmonėmis ir padėti kitiems;
• Europos jaunimo strategija yra būtina siekiant padėti jaunuoliams įveikti iššūkius, su kuriais jie susiduria. Ji apima nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas, ES ir tarptautines organizacijas, jaunimo tarybas, darbuotojus, tyrėjus, organizacijas ir pilietinę visuomenę;
• Europos jaunimo tikslai yra vizija Europai. Jie apima įvairias sritis: nuo ES priartinimo prie jaunimo iki psichinės sveikatos ir gerovės. 3 priede išdėstomi vienuolika pačių jaunuolių parengtų tikslų.

Strategijoje nustatomi bendrieji tikslai jaunimo atžvilgiu:

• padėti jaunuoliams tapti savo gyvenimo kūrėjais, remti jų asmeninį tobulėjimą ir stiprinti jų atsparumą;
• skatinti jaunuolius tapti aktyviais piliečiais ir tuo tikslu užtikrinti jiems būtinus išteklius;
• visuose sektoriuose, ypač užimtumo, švietimo, sveikatos ir socialinės įtraukties sektoriuose, tobulinti politikos sprendimus jų poveikio jaunuoliams atžvilgiu;
• padėti naikinti jaunimo skurdą ir visų formų diskriminaciją bei skatinti jaunuolių socialinę įtrauktį.

Strategija grindžiama šiais principais:

• lygybė ir nediskriminavimas. Būtina kovoti su diskriminacija ir skatinti lyčių lygybę;
• įtrauktis. Būtina pripažinti, kad jaunuolių poreikiai, gyvenimas ir galimybės skiriasi, ir atitinkamai formuoti politiką;
• dalyvavimas. Būtina pripažinti, kad jaunuoliai yra visuomenės turtas, ir skatinti juos dalyvauti politikos kūrime ir įgyvendinime;
• pasaulinis lygmuo. Būtina atsižvelgti į strategijos tarptautinį, europinį, nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenis;
• dvejopas požiūris. Jaunimo klausimai turi būti integruoti į įvairias politikos sritis ir specialias jaunimo iniciatyvas.

Strategijoje nustatomos trys pagrindinės temos (įtraukti, susieti ir suteikti galių) ir nurodomos priemonės, kurių galėtų imtis valstybių narių vyriausybės ir Europos Komisija.

Įtraukti

Jaunuolių įtraukimas yra strategijos kertinis akmuo siekiant užtikrinti prasmingą pilietinį, ekonominį, socialinį, kultūrinį ir politinį dalyvavimą. Priemonės:

• skatinti ir propaguoti įtraukų demokratinį jaunuolių dalyvavimą visuomenėje ir demokratiniuose procesuose;
• įtraukti jaunuolius ir jaunimo organizacijas į politikos plėtojimą ir įgyvendinimą;
• remti jaunimo atstovybių įtraukimą į vietos, regioninio, nacionalinio ir Europos lygmens institucijų darbą;
• remti ES jaunimo dialogą (išsami informacija pateikiama 1 priede);
• ugdyti pilietiškumo kompetencijas, padėti jaunuoliams pasirengti dalyvauti ir ieškoti alternatyvių demokratinio dalyvavimo formų, kaip antai skaitmeninė demokratija.

Susieti

Jaunuoliams turi būti prieinamos galimybės patirti kultūrinius, pilietinius ir kitus mainus su bendraamžiais iš ES ir kitų Europos šalių. Tokie mainai jau vyksta pagal programą „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programą. Priemonės:

• jaunuoliams ir jaunimo darbuotojams užtikrinti prieinamas tarpvalstybinio judumo mokymosi tikslais galimybes, įskaitant savanorišką veiklą pilietinės visuomenės sektoriuje;
• raginti jaunuolius dalyvauti solidarumo veikloje, siekiant užtikrinti ES finansavimo priemonių ir nacionalinių, regioninių bei vietos schemų sinergiją;
• įtraukti jaunuolius ir jaunimo organizacijas į atitinkamas ES programas;
• dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais ir plėtoti sistemas, skirtas neformaliojo mokymosi ir savišvietos metu įgytiems įgūdžiams patvirtinti.

Suteikti galių

Darbas su jaunimu gali plėtoti pagrindinius asmeninius ir profesinius įgūdžius bei būti varomoji įgalėjimo jėga. Priemonės:

• plėtoti Europos darbo su jaunimu darbotvarkę siekiant darbo su jaunimu kokybės, naujovių ir pripažinimo;
• remti darbo su jaunimu veiklą ir plėtojimą bei jaunimo darbuotojų rengimą;
• pripažinti, kad jaunimo organizacijos padeda ugdyti įgūdžius ir didinti socialinę įtrauktį per darbą su jaunimu ir neformaliojo švietimo veiklą;
• kurti lengvai prieinamus jaunimo informacijos centrus, kurie teiktų įvairias paslaugas ir informaciją.

Strategijoje pabrėžiama įrodymais grindžiamos politikos, kurioje atsižvelgiama į jaunuolių realius poreikius ir situacijas, svarba. Joje nustatomi šie konkretūs elementai:

• tarpusavio mokymasis ir sklaida. Ekspertų grupės toliau plėtoja politikos gaires ir praktines priemones bei dalijasi gerąja patirtimi;
• dalyvaujamasis valdymas. Šio vaidmens imasi ES jaunimo strategijos platforma. Komisija rengia pagrindinių subjektų posėdžius;
• ES programos ir fondai. Skatinamas veiksmingas veiklos ir lėšų, pavyzdžiui, programos „Erasmus+“, Europos solidarumo korpuso, Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir programos „Europos horizontas“, naudojimas, įskaitant finansavimo stebėseną;
• informavimas. Informuotumo apie ES jaunimo strategiją ir Europos jaunimo tikslus skatinimas gali padėti formuoti jaunimo politiką;
• būsimos nacionalinės veiklos planavimo dokumentai. Šie dokumentai leidžia valstybėms narėms dalytis prioritetais, didinti skaidrumą ir nustatyti tinkamus partnerius. Daugiau informacijos pateikiama 2 priede;
• ES jaunimo dialogas. Tai yra forumas, skirtas visų pagrindinių veikėjų, tokių kaip jaunimas, jaunimo organizacijos, sprendimus priimantys asmenys, ekspertai ir pilietinė visuomenė, nuolatinėms konsultacijoms;
• ES jaunimo reikalų koordinatorius. Komisija įsteigė pareigybę, kurios tikslas yra didinti bendradarbiavimą jaunimo klausimais įvairiose politikos srityse ir bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų užtikrinta nuosekli komunikacija jaunimo atžvilgiu;
• jaunimo informavimas ir parama jaunimui. Tai užtikrina kokybiškas paslaugas ir platformas, įskaitant Europos jaunimo portalą, siekiant skatinti informavimą apie teises, galimybes ir programas;
• ES jaunimo reikalų darbo planai. Strategija įgyvendinama pagal trejų metų programas. Pirmoji programa apėmė 2019–2021 m. laikotarpį. 4 priede pateikiamas pirmasis išsamus darbo planas.

Komisija:

• kas trejus metus teikia strategijos įgyvendinimo ataskaitą;
• ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. turi pateikti tarpinę vertinimo ataskaitą, kad valstybės narės galėtų atlikti laikotarpio vidurio peržiūrą.