EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

ES valstybių narių įnašai į ES biudžetą

 

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 dėl tradicinių, pridėtinės vertės mokesčiu ir bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstų nuosavų išteklių teikimo metodų ir tvarkos ir dėl priemonių, skirtų grynųjų pinigų poreikiui patenkinti

Reglamentas (ES, Euratomas) 2021/770 dėl neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstų nuosavų išteklių apskaičiavimo

KOKS ŠIŲ REGLAMENTŲ TIKSLAS?

  • Šiais reglamentais nustatomos taisyklės dėl metodų ir tvarkos, pagal kuriuos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės teikia ES nuosavus išteklius. Nuosavi ištekliai yra didžiausias ES biudžeto pajamų šaltinis. Juos sudaro:
    • muitai, taikomi importui iš ES nepriklausančių šalių (25 proc. paliekama valstybės narės surinkimo išlaidoms padengti);
    • pajamos, pagrįstos valstybių narių surinkto pridėtinės vertės mokesčio dalimi;
    • pajamos, pagrįstos valstybių narių bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP)*, ir
    • kiekvienos valstybės narės pajamos, atsižvelgiant į joje susidarančių neperdirbtų plastikinių pakuočių atliekų kiekį (nuo 2021 m. sausio 1 d.).
  • Šiuose reglamentuose taip pat apibrėžiamos priemonės, skirtos grynųjų pinigų poreikiui patenkinti.
  • Reglamentas Nr. 609/2014 buvo iš dalies keistas du kartus: Reglamentu (ES, Euratomas) 2016/804 ir Reglamentu (ES, Euratomas) 2022/615.
  • 2021 m. Reglamentu 2021/770 buvo nustatyti plastiko atliekų kiekiu pagrįsti nuosavi ištekliai.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Nuosavų išteklių naudojimas

  • Europos Komisijai turi būti teikiami nuosavi ištekliai, kad ji galėtų pagal patvirtintą biudžetą atlikti reikiamus mokėjimus.
  • Konkrečiomis taisyklėmis nustatoma tvarka, pagal kurią valstybės narės teikia įvairių rūšių nuosavus išteklius.
  • Pervestos sumos patikslinamos kitais metais, atsižvelgiant į pridėtinės vertės mokesčio ir BNP bazės, plastiko atliekų kiekiu pagrįstų nuosavų išteklių ir bet kokių vėlesnių pakeitimų, kai tik jie bus visiškai žinomi, rezultatus.
  • Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams atlikti BNP duomenų pakeitimai taip pat turi įtakos bendro sumažinimo* finansavimui (sumažinami tam tikrų valstybių narių su BNP susiję įnašai).
  • Jei valstybė narė atsisako imtis konkretaus ES veiksmo ar politikos, ji turi teisę į sumos, kurią ji sumokėjo kaip nuosavus išteklius, sumažinimą už kiekvienus metus, kuriais ji nedalyvavo įgyvendinant tokį veiksmą ar politiką.
  • Kiekviena valstybė narė turi įskaityti savo nuosavus išteklius į Komisijos vardu valstybės narės ižde arba nacionaliniame centriniame banke atidarytą sąskaitą arba į centrinę sąskaitą, kurią Komisija šiuo tikslu yra atidariusi savo pasirinktoje viešojoje finansų įstaigoje.
  • Valstybė narė, pavėlavusi įmokėti nuosavus išteklius, privalo mokėti delspinigius.
  • Neatgautas su tradiciniais nuosavais ištekliais susijusias sumas valstybės narės turi apskaityti atskirose sąskaitose. Kiekvieną ketvirtį jos privalo pateikti Komisijai duomenis apie šias sąskaitas ir jų išrašus. Tai padeda Komisijai stebėti veiksmus, kurių imasi valstybės narės nuosaviems ištekliams surinkti, ypač dėl sukčiavimo ar pažeidimų nesumokėtoms lėšoms atgauti.
  • Valstybės narės turi vesti apskaitą ir dokumentus, susijusius su renkamais nuosavais ištekliais, kad prireikus Komisija galėtų juos patikrinti.

Grynųjų pinigų poreikis

  • Valstybės narės turi teikti nuosavus išteklius kas mėnesį įmokėdamos dvyliktąją dalį. Taip siekiama užtikrinti, kad ES biudžetas būtų finansuojamas bet kokiomis aplinkybėmis.
  • Kiekvieną mėnesį Komisija valstybėms narėms elektroninėmis priemonėmis perduoda ateinančių keturių mėnesių grynųjų pinigų išteklių poreikių prognozę.

Ginčų sprendimas

  • Valstybės narės gali prašyti Komisijos pradėti peržiūros procedūrą, jei joms kyla abejonių dėl mokėjimo įsipareigojimo.
  • Ginčijamų sumų atveju valstybės narės turi teisę atlikti mokėjimus pagal išlygą, kad nesikauptų delspinigiai.

NUO KADA TAIKOMI ŠIE REGLAMENTAI?

Reglamentas Nr. 609/2014 taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. Juo peržiūrėtas ir pakeistas Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 bei jo vėlesni keitimai.

Reglamentas 2021/770 taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) – nacionalinio ūkio gyventojų pajamų suma per tam tikrą laikotarpį.
Bendras sumažinimas – Fiksuotos sumos korekcijos, skirtos sumažinti Danijos, Vokietijos, Nyderlandų, Austrijos ir Švedijos metinius BNP pagrįstus įnašus į ES biudžetą.

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

2014 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 dėl tradicinių, PVM ir BNP pagrįstų nuosavų išteklių teikimo metodų ir tvarkos ir dėl priemonių, skirtų grynųjų pinigų poreikiui patenkinti (nauja redakcija) (OL L 168, 2014 6 7, p. 39–52).

Vėlesni Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

Reglamentas (ES, Euratomas) 2021/770 dėl neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstų nuosavų išteklių apskaičiavimo, dėl tų nuosavų išteklių teikimo metodų ir tvarkos, dėl priemonių, skirtų grynųjų pinigų poreikiui patenkinti, ir dėl bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstų nuosavų išteklių tam tikrų aspektų (OL L 165, 2021 5 11, p. 15–24).

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2021 m. balandžio 30 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2021/768, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės ir panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 608/2014 (OL L 165, 2021 5 11, p. 1–8).

2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L 424, 2020 12 15, p. 1–10).

paskutinis atnaujinimas 15.07.2022

Top