This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Be visų kitų teisių, kuriomis asmenys gali naudotis Europos Sąjungoje (ES), yra galimybė gyventi ir dirbti kitoje ES valstybėje narėje. Šiuo teisės aktu užtikrinamos nacionalinės teisių gynybos priemonės, jeigu darbuotojai ar jų šeimos nariai mano, kad yra pažeidžiamos jų teisės.
ES laisvo judėjimo ir nediskriminavimo principai garantuoja, kad užsienyje dirbantys asmenys turėtų tokias pačias įsidarbinimo teises, kaip ir piliečiai. Šios teisės nustatomos Reglamentu (ES) Nr. 492/2011(žr. santrauką).
Direktyva reikalaujama, kad nacionalinės valdžios institucijos užtikrintų teismines procedūras visiems ES darbuotojams, kurie mano, kad yra kokiu nors būdu diskriminuojami. Be to, organizacijos, asociacijos, profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos, dalyvaujančios įgyvendinant direktyvą, gali atstovauti ar teikti paramą ES darbuotojams ir jų šeimos nariams jų iškeltuose ieškiniuose.
Kiekviena valstybė narė turi paskirti bent vieną organizaciją ar centrinį punktą, kurie užtikrintų, kad darbuotojai ir jų šeimos nariai nėra diskriminuojami, o jų teisė dirbti ten, kuri jie nori, nėra nepagrįstai ribojama dėl pilietybės.
Šios organizacijos privalo:
Direktyva taikoma nuo Valstybės narės turėjo ją perkelti į savo teisę ne vėliau kaip
Daugiau informacijos žr.:
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL L 128, , p. 8–14)
paskutinis atnaujinimas