Pastatų energinis naudingumas

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Nacionalinis pastatų renovacijos planas

Kiekviena ES valstybė narė turi parengti savo nacionalinių pastatų ūkių renovacijos planą, kad iki 2050 m. jie taptų labai efektyviai energiją vartojančiais ir nuo iškastinio kuro nepriklausančiais pastatais. Planuose turi būti:

• įtraukta nacionalinio pastatų ūkio, rinkos kliūčių ir nesėkmių bei pajėgumų statybos, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuose apžvalga;
• numatytas veiksmų planas, kuriame būtų nustatyti 2030, 2040 ir 2050 m. tikslai, susiję su metiniais renovacijos tempais, pirminės energijos suvartojimo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu bei energijos nepritekliaus mažinimu;
• pateikiama įgyvendintos ir planuojamos politikos ir priemonių apžvalga;
• nurodyti investicijų poreikiai, finansavimo šaltiniai ir administraciniai ištekliai, reikalingi pastatų renovacijai.

Būtiniausi energinio naudingumo reikalavimai

Valstybės narės privalo:

• nustatyti ir reguliariai atnaujinti būtiniausius energinio naudingumo reikalavimus pastatams ir pastato dalims, kad būtų pasiektas sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis;
• priimti metodologiją pastatų energiniam naudingumui apskaičiuoti, atsižvelgiant į projektavimo sąlygas ir patalpų aplinkos kokybę.

Nauji pastatai

Valstybės narės turi užtikrinti, kad:

• nauji viešosioms įstaigoms priklausantys pastatai būtų visai netaršūs pastatai nuo 2028 m. ir kad visi nauji pastatai būtų visai netaršūs pastatai nuo 2030 m. Visai netaršus pastatas turi atitikti aukštus energinio naudingumo standartus, jame neturi būti vietoje išmetamas joks iškastinio kuro kiekis ir jį eksploatuojant turi būti išmetamas nulinis arba labai mažas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
• nuo 2026 m. būtų apskaičiuotas naujų didelių pastatų (daugiau kaip 1 000 kvadratinių metrų) visuotinio atšilimo potencialas per gyvavimo ciklą (VAP), o iki 2030 m. jis būtų apskaičiuotas visiems pradėtiems eksploatuoti naujiems pastatams.

Būtiniausi energinio naudingumo standartai

Direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės:

• nustatytų būtiniausius energinio naudingumo standartus negyvenamiesiems pastatams. Tai paskatins iki 2030 m. renovuoti 16 proc. prasčiausio energinio naudingumo negyvenamųjų pastatų, o iki 2033 m. – 26 proc. prasčiausio energinio naudingumo negyvenamųjų pastatų;
• nustatytų gyvenamųjų pastatų laipsniškos renovacijos planą, siekiant pagerinti savo gyvenamųjų pastatų ūkio vidutinį energinį naudingumą.

Kitos taisyklės

Direktyva:

• siekiama užtikrinti, kad nauji pastatai būtų projektuojami taip, kad būtų optimizuotas saulės energijos potencialas, ir įpareigojama laipsniškai diegti saulės energijos įrenginius pastatuose;
• nustatoma renovacijos pasų schema, pagal kurią pastatų savininkai galės etapais vykdyti sudėtingus renovacijos procesus;
• nustatomi techninių pastatų sistemų įrengimo ir optimizavimo reikalavimai energiniam naudingumui didinti;
• įpareigojama įrengti elektra varomų transporto priemonių įkrovimo prieigos ir dviračių stovėjimo vietas naujuose ir renovuotuose pastatuose;
• nustatoma pastatų pažangiojo parengtumo reitingavimo sistema, skatinant naudoti pažangiąsias technologijas energijos vartojimo efektyvumui ir našumui didinti;
• siekiama užtikrinti, kad pastatų savininkai, nuomininkai ir valdytojai turėtų prieiga prie pastatų sistemų duomenų, taip pat kad būtų palengvinamas paslaugų sąveikumas ir keitimasis duomenimis;
• reikalaujama, kad valstybės narės:
  • teiktų finansinę paramą ir šalintų rinkos kliūtis, kad būtų skatinamos investicijos į pastatų renovaciją,
  • sukurtų sertifikavimo sistemą ir „vieno langelio“ principu veikiančius centrus pastatų energiniam naudingumui,
  • sukurtų sistemą, skirtą reguliariems nepriklausomiems šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų patikrinimams atlikti.

Panaikinimas

Šia direktyva panaikinama Direktyva 2010/31/ES konsoliduojant ir atnaujinant ankstesnius reglamentus.