Energijos vartojimo efektyvumas (nuo 2025 m.)

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

ES energijos vartojimo efektyvumas

• Šia direktyva nauja redakcija išdėstomas ES energijos vartojimo efektyvumo teisės aktas, kuriuo:
  • buvo siekiama iki 2020 m. 20 proc., o iki 2030 m. 32,5 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą palyginti su 1990 m. lygiu ir reikalaujama visoms ES valstybėms narėms nusistatyti nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus, kurie padėtų siekti šio tikslo;
  • buvo skatinamas energijos vartojimo efektyvumas visoje ES taikant bendras priemones, apimančias visus energijos grandinės etapus.
• Apskritai ES energijos vartojimo efektyvumo priemonės, įskaitant tas, kurios neapsiriboja vartojimo efektyvumo direktyva, yra skirtos politikos sritims, kuriose yra didžiausios galimybės taupyti energiją ir kuriose būtinas bendras valstybių narių požiūris. Tai apima teisės aktus dėl:
  • pramoninių išmetamųjų teršalų, viešojo sektoriaus, pastatų statybos ir renovacijos, transporto ir energijos tiekimo sektorių, ekologinio projektavimo ir vienodos energijos ženklinimo sistemos įdiegimo.

Tikslų didinimas

• Europos Komisija, įgyvendindama Europos žaliąjį kursą ir atsižvelgdama į Paryžiaus susitarimo tikslus, pasiūlė klimato politikos tikslo įgyvendinimo planą, pagal kurį iki 2030 m. ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti bent 55 proc. mažesnis nei 1990 m.
• Šia direktyva didinami energijos vartojimo efektyvumo tikslai, kurie yra šio platesnio tikslo dalis.
• Direktyvos tikslai buvo padidinti įgyvendinant planą „REPowerEU“, kuriuo siekiama sumažinti ES priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos.

2030 m. tikslai, įsipareigojimai ir mechanizmai

• Šia direktyva padidinamas ES energijos vartojimo efektyvumo tikslas – reikalaujama, kad valstybės narės iki 2030 m., palyginti su 2020 m. prognozėmis, bendrai sumažintų energijos suvartojimą dar 11,7 proc. Tai atitinka energijos vartojimo efektyvumo tikslus -40,5 proc. ir -38 proc. atitinkamai pirminės ir galutinės energijos suvartojimo atžvilgiu, palyginti su anksčiau taikytu 2007 m. atskaitos scenarijumi.
  • Bendras ES energijos suvartojimas iki 2030 m. neturėtų viršyti 992,5 mln. tonų naftos ekvivalento pirminės energijos ir 763 mln. tonų naftos ekvivalento galutinės energijos.
• Kad padėtų pasiekti šį tikslą, valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais, kurie atspindi jų nacionalines aplinkybes, nustatys orientacinius nacionalinius įnašus.
• Valstybėms narėms vėluojant sumokėti savo nacionalinius įnašus, pradedamas taikyti sustiprintas „atotrūkio panaikinimo mechanizmas“.
• Valstybės narės per visą pareigos taikymo laikotarpį nuo 2021 iki 2030 m. turi pasiekti suminį sutaupytos galutinės energijos kiekį, kuris prilygtų bent jau naujam metiniam sutaupytam energijos kiekiui:
  • 0,8 proc. nuo metinio galutinės energijos suvartojimo 2021–2023 m.;
  • 1,3 proc. 2024–2025 m.;
  • 1,5 proc. 2026–2027 m.;
  • 1,9 proc. 2028–2030 m.
• Visam viešajam sektoriui nustatytas 1,9 proc. metinis energijos suvartojimo mažinimo tikslas. Taip pat kasmet 3 proc. bendro viešosioms įstaigoms priklausančių pastatų turi būtų renovuojama.

Energijos nepriteklius

Direktyvoje taip pat atkreipiamas dėmesys į energijos nepritekliaus poveikį, o valstybės narės griežčiau įpareigojamos didinti informuotumą ir teikti informaciją apie energijos vartojimo efektyvumą.