This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Direktyva nustatomos ES standartinės taisyklės, taikomos įvairiems su elektronine prekyba susijusiems klausimams.
Direktyva taikoma šioms internetinėms paslaugoms:
Direktyva nustatomas principas, pagal kurį šių paslaugų operatoriai yra reguliuojami (dėl veiklos pradėjimo ir vykdymo) tik tose ES šalyse, kuriose jie turi registruotą buveinę, o ne šalyje, kurioje yra jų naudojami serveriai, el. pašto adresai ar pašto dėžutės.
Nacionalinės vyriausybės turi užtikrinti, kad operatoriai skelbtų pagrindinę informaciją apie savo veiklą (pavadinimą, adresą, prekybos registro numerį ir pan.) ir tokia informacija būtų nuolat bei lengvai pasiekiama.
Nacionalinės vyriausybės privalo užtikrinti, kad reklama būtų vykdoma pagal tam tikras taisykles:
Neužsakyti el. laiškai (brukalai) taip pat turi būti aiškiai identifikuoti. Brukalus siunčiančios įmonės turi nuolat konsultuotis ir atsižvelgti į išsiregistravimo registrus, kuriuose gali registruotis asmenys, nenorintys gauti tokių el. laiškų.
Kiekvienoje ES šalyje elektroninėms sutartims turi būti suteiktas toks pat teisinis statusas kaip popierinėms sutartims.
Šiose sutartyse taip pat turi būti aiškiai ir suprantamai nurodyta:
Vartotojai taip pat turi galėti išsaugoti ir atsispausdinti sutartis bei bendrąsias sąlygas.
Taip pat žr. Direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių.
Užsakymams internetu yra taikomi šie reikalavimai:
Taip pat žr. Reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų.
Direktyva skatinamas ir operatorių savireguliavimas, ir reguliavimas kartu su vyriausybėmis. Pavyzdžiui:
ES šalys taip pat turi pasirūpinti greitais ir veiksmingais sprendimais sprendžiant teisines problemas elektroninėje aplinkoje ir užtikrinti, kad sankcijos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
Internetinių paslaugų teikėjai, kurie veikia kaip paprastas perdavimo kanalas, ir spartinimo ar informacijos pateikimo internete paslaugų teikėjai neatsako už jų perduodamą arba pateikiamą informaciją, jei jie įvykdo tam tikras sąlygas. Informacijos pateikimo internete paslaugų teikėjai yra atleidžiami nuo atsakomybės, jei:
Nacionalinės vyriausybės negali nustatyti tokiems tarpininkams nei bendros prievolės stebėti informaciją, kurią jie perduoda arba saugo, nei bendros prievolės nustatyti nelegalią veiklą ar jai užkirsti kelią.
d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva)
paskutinis atnaujinimas