Berno konvencija

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• ES yra Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos susitariančioji šalis.
• Laukinė flora ir fauna yra labai vertingas gamtos paveldas, kurį reikia išsaugoti ir perduoti ateities kartoms. Be nacionalinių apsaugos programų, konvencijos šalys mano, kad bendradarbiavimas turėtų būti užmegztas europiniu lygmeniu.
• Šalys įsipareigoja:
  • vykdyti nacionalinę politiką laukinės floros, laukinės faunos ir natūralių buveinių apsaugos srityse;
  • įtraukti laukinės floros ir faunos išsaugojimą į nacionalinę planavimo, plėtros ir aplinkos politiką;
  • skatinti švietimą ir platinti informaciją, susijusią su būtinybe saugoti laukinę florą ir fauną bei jų gyvenamąją aplinką.
• Šalys susitaria imtis tinkamų įstatyminių ir reglamentuotų priemonių, skirtų apsaugoti laukinės floros rūšis, išvardytas I priedėlyje (Griežtai saugomos floros rūšys). Konvencija draudžiama intensyviai skinti, rinkti, kirsti arba rauti tokius augalus.
• Taip pat reikia imtis tinkamų įstatyminių ir reglamentuotų priemonių, skirtų apsaugoti laukinės faunos rūšis, išvardytas II priedėlyje (Griežtai saugomos faunos rūšys). Draudžiamas:
  • intensyvus gaudymas bet kokiu būdu, įsigijimas ir naikinimas;
  • intensyvus dauginimosi vietų ir poilsio plotų ardymas bei naikinimas;
  • intensyvus laukinių gyvūnų trikdymas, ypač dauginimosi, auginimo bei žiemojimo laikotarpiu;
  • intensyvus kiaušinių naikinimas ar rinkimas gamtoje arba jų laikymas;
  • įsigijimas ir vidaus prekyba šiais gyvūnais, gyvais bei negyvais, įskaitant iškamšas, jų dalimis ar produktais iš jų.
• Bet koks laukinės faunos naudojimas, nurodytas III priedėlyje (Saugomos faunos rūšys), turi būti reglamentuojamas, kad populiacijoms nekiltų pavojus (laikinas ar vietinis naudojimo draudimas, transportavimo ar pardavimo reglamentavimas ir kt.). Šalims draudžiama naudoti visas neatrankines gaudymo ir naikinimo priemones, galinčias sukelti nykimą arba stiprų rūšių populiacijų trikdymą.
• Konvencijoje pateikiamos kelios išimtys, kai minėtas priemones naudoti galima:
  • floros ir faunos globos interesais;
  • užkertant kelią dideliems nuostoliams žemės ūkio kultūroms, naminiams gyvuliams, miškams, žuvininkystei, vandenims, kitiems nuosavybės objektams;
  • žmonių sveikatos ir saugumo interesais, aviacijos saugumo ar kitų visuomenės prioritetų interesais;
  • mokymo ir švietimo, veisimo, populiacijos atkūrimo, taip pat gyvulininkystės tikslais;
  • leidžiant griežtai kontroliuojamomis sąlygomis atrankos būdu ir tam tikru kiekiu įsigyti, naudoti ar kitaip protingai eksploatuoti nedidelį kiekį kai kurių laukinių gyvūnų ir augalų.
• Susitariančiosios šalys įsipareigoja koordinuoti savo pastangas saugant migruojančias rūšis, išvardytas II ir III priedėliuose, jei jų migracijos keliai kerta šių šalių teritoriją.
• Įsteigiamas nuolatinis komitetas, atsakingas už šios konvencijos taikymo stebėseną.