Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas

Lisabonos sutartyje numatyta galimybė tam tikroms ES šalims glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje karinių klausimų srityje, sukuriant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (Europos Sąjungos sutarties (toliau - ES sutartis) 42 straipsnio 6 dalis ir 46 straipsnis). Tokio bendradarbiavimo siekiančios suinteresuotosios šalys privalo atitikti dvi svarbiausias sąlygas, numatytas prie ES sutarties pridėtame Protokole Nr. 10:

• intensyviai vystyti savo gynybos pajėgumus, plėtodamos nacionalinius indėlius ir dalyvaudamos daugiašalėse pajėgose, pagrindinėse Europos apginklavimo programose bei Europos gynybos agentūros veikloje, susijusioje su gynybos pajėgumų vystymu, moksliniais tyrimais, įsigijimais ir ginkluote;
• ne vėliau kaip iki 2010 m. būti pajėgios teikti kovinius vienetus ir logistikos paramą ES sutarties 43 straipsnyje išvardytoms užduotims 5-30 dienų laikotarpiu, o, atsižvelgiant į poreikius, ir 30-120 dienų laikotarpiu.

Europos gynybos agentūra reguliariai vertina dalyvaujančių šalių indėlį.

ES šalys, pageidaujančios užmegzti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, privalo apie šį savo ketinimą pranešti Tarybai bei ES vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai. Po šio pranešimo Taryba priima sprendimą dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo sukūrimo ir jame dalyvaujančių šalių sąrašo. Sprendimas turi būti priimtas kvalifikuota balsų dauguma. Sprendimus dėl naujų šalių narystės arba kai kurių esamų šalių narystės sustabdymo Taryba priima nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavime dalyvaujančių narių kvalifikuota balsų dauguma. Sprendimai ir rekomendacijos nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo sistemoje turi būti vienbalsiai priimami tik šioje sistemoje dalyvaujančių Tarybos narių.