This document is an excerpt from the EUR-Lex website
ES nuosavi ištekliai yra pagrindinis ES biudžeto pajamų šaltinis. ES metinės išlaidos negali viršyti jos pajamų (t. y. ES turi subalansuotą biudžetą).
Nuosavi ištekliai būna keturių rūšių:
Ilgainiui buvo sukurti korekcijos mechanizmai, kuriais siekiama pakoreguoti tai, ką tam tikros šalys laiko per dideliais įnašais. Nuo 2021 m. tokios korekcijos taikomos Danijai, Vokietijai, Nyderlandams, Austrijai ir Švedijai.
Tvirtindama 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą ir ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinį, 2020 m. gruodžio mėn. Taryba priėmė naują sprendimą dėl nuosavų išteklių (Sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053). Pagal jį didžiausia nuosavų išteklių suma, kurią ES šalys gali skirti metinėms ES išlaidoms padengti (nuosavų išteklių viršutinė riba), padidinama nuo 1,20 iki 1,40 % visų 27 ES šalių BNP sumos. Tai atspindi Europos plėtros fondo integraciją į ES biudžetą ir Jungtinės Karalystės, buvusios įnašų į biudžetą mokėtojos, pasitraukimą iš ES.
Be to, Sprendimu (ES, Euratomas) 2020/2053 Komisija įgaliojama išimtiniais atvejais kapitalo rinkose laikinai pasiskolinti iki 750 mlrd. eurų 2018 m. kainomis, kad būtų galima reaguoti į COVID-19 krizės padarinius. Tuo pačiu metu nuosavų išteklių viršutinė riba bus išimtinai ir laikinai padidinta dar 0,6 procentinio punkto, kad būtų padengti visi ES įsipareigojimai, kylantys dėl šio skolinimosi, kol bus grąžintos visos pasiskolintos lėšos.
Kad sprendimas įsigaliotų, jį turi patvirtinti visos 27 ES šalys pagal savo konstitucinius reikalavimus.