Ne teisėkūros procedūra priimti aktai

Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 289 straipsniu,

• ne teisėkūros procedūra priimti aktai yra sprendimai, kuriuos paprastai priima Europos Komisija po delegavimo (deleguotieji aktai) arba siekdama įgyvendinti teisėkūros procedūra priimtą aktą (įgyvendinimo aktai);
• teisėkūros procedūra priimti aktai yra pagal įprastą arba specialią teisėkūros procedūrą priimti sprendimai.

Vadinasi, norint priimti aktą be teisėkūros procedūros pirmiausia teisėkūros procedūra priimtu aktu Komisijai turi būti deleguojami įgaliojimai jį priimti. Teisėkūros procedūra priimtame akte taip pat turi būti aiškiai apibrėžti įgaliojimų perdavimo Komisijai tikslai, turinys, taikymo sritis ir trukmė.

Įgaliojimai perduodami laikantis šių sąlygų:

• Europos Parlamentas arba Taryba gali nuspręsti atšaukti delegavimą;
• deleguotasis teisės aktas gali įsigalioti tik tada, jei per teisėkūros procedūra priimto akto nustatytą laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba nepareiškia prieštaravimo.

Kai kurie ne teisėkūros procedūra priimti aktai priimami reglamentų, direktyvų ar sprendimų forma, kai nenurodoma, kam jie skirti. Tokiu atveju juos pasirašo juos priėmusios institucijos pirmininkas.

Reglamentai ir visoms valstybėms narėms skirtos direktyvos bei sprendimai, kai juose nenurodyta, kam jie skirti, skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jie įsigalioja juose nurodytą dieną arba, jei ji nenurodoma, dvidešimtą dieną nuo jų paskelbimo.

Apie kitas direktyvas bei sprendimus, kuriuose nurodomi jų adresatai, pranešama tiems adresatams ir jie įsigalioja nuo tokio pranešimo momento.