Nediskriminavimas (nediskriminavimo principas)

Nediskriminavimo teisės tikslas – suteikti visiems asmenims vienodas ir sąžiningas sąlygas pasinaudoti visuomenėje esančiomis galimybėmis. Tai reiškia, kad panašiose situacijose esantys asmenys ar asmenų grupės neturėtų būti vertinami mažiau palankiai vien dėl tam tikros savybės, tokios kaip jų lytis, rasinė ar etninė kilmė, religija ar įsitikinimai, negalia, amžius ar seksualinė orientacija.

Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) draudžiama diskriminacija dėl pilietybės. Ji taip pat įgalina Europos Sąjungos Tarybą imtis tinkamų veiksmų kovoje su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Šiuo klausimu Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, turi veikti vienbalsiai. Tačiau specifinėje vienodo požiūrio bei vyrų ir moterų vienodų galimybių srityje taikoma įprasta teisėkūros procedūra, kuriai reikia ne vienbalsiškumo, o tik kvalifikuotos balsų daugumos (SESV 157 straipsnis).

Diskriminacijos dėl pilietybės, taip pat diskriminacijos dėl lyties užimtumo srityje draudimas buvo visada numatytas Europos Sąjungos (ES) sutartyse. Kiti diskriminacijos pagrindai pirmą kartą paminėti 1997 m. pasirašant Amsterdamo sutartį.

2000 m. buvo priimtos dvi direktyvos:

• Užimtumo lygybės direktyva (Direktyva 2000/78/EB), kuria užimtumo srityje draudžiama diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, religinių įsitikinimų, amžiaus ir negalios;
• Rasinės lygybės direktyva (Direktyva 2000/43/EB), kuria draudžiama diskriminacija dėl rasės ar etninės kilmės ne tik užimtumo srityje, bet ir tokiose srityse kaip švietimas, socialinė apsauga, įskaitant socialinį draudimą ir sveikatos priežiūrą, socialinius privalumus ir galimybę gauti prekių ir paslaugų bei tiekti prekes ir teikti paslaugas, įskaitant būsto.
• Šios direktyvos taikomos ES nepriklausančių šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės, tačiau netaikomos skirtingam požiūriui dėl jų teisinio statuso ir pilietybės.
• ES teisės aktais taip pat užtikrinama apsauga nuo diskriminacijos dėl lyties minėtose srityse, išskyrus švietimą.

2009 m. Lisabonos sutartimi nustatyta horizontalioji išlyga, kuria siekiama integruoti kovą su diskriminacija į visas ES politikos kryptis ir priemones (SESV 10 straipsnis).

Visi asmenys turi teisę kreiptis į teismą tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos atvejais, visų pirma tais atvejais, kai jie yra panašioje situacijoje, tačiau su jais elgiamasi skirtingai be objektyvių ir teisėtų priežasčių. Nuo diskriminacijos nukentėję asmenys taip pat gali kreiptis pagalbos į nacionalines lygybės institucijas, kurios yra viešosios įstaigos, įsteigtos visoje ES siekiant skatinti lygybę ir kovoti su diskriminacija.