Tarpusavio gynybos nuostata

Lisabonos sutartimi, kurioje įtvirtinta tarpusavio gynybos nuostata, sustiprintas Europos Sąjungos (ES) valstybių narių solidarumas kovojant su išorinėmis grėsmėmis (Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 dalis). Šia nuostata numatoma, kad jeigu valstybė narė savo teritorijoje patiria karinę agresiją, kitos valstybės narės, vadovaudamosi Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsniu, yra įpareigotos jai teikti visokeriopą įmanomą pagalbą ir paramą.

Šis tarpusavio gynybos įsipareigojimas privalomas visoms valstybėms narėms, tačiau jis neturi įtakos tam tikrų valstybių narių neutralumui ir dera su šalių, kurios yra NATO narės, įsipareigojimais.

Šią nuostatą papildo solidarumo sąlyga (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 222 straipsnis), kuri numato, kad valstybės narės privalo veikti solidariai kuriai nors jų patyrus teroro aktą ir gaivalinę arba žmogaus sukeltą nelaimę.