Pinigų politika

Pinigų politika yra susijusi su centrinių bankų sprendimais, turinčiais įtakos pinigų vertei ir jų prieinamumui ekonomikoje. Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos pagrindinis tikslas yra palaikyti kainų stabilumą euro zonoje, kuris apibrėžiamas kaip 2 % infliacijos lygio metinis augimas per vidutinės trukmės laikotarpį (vertinant pagal suderintą vartotojų kainų indeksą). ECB valdančiosios tarybos įsipareigojimas siekti 2 % infliacijos tikslo yra simetriškas, o tai reiškia, kad neigiami ir teigiami nukrypimai nuo tikslo laikomi vienodai nepageidaujamais.

Pagrindinė ECB pinigų politikos priemonė yra politikos palūkanų normų kontrolė. Pagrindinių normų pokyčiai daro poveikį komercinių bankų teikiamų paskolų ir indėlių palūkanų normoms, o tai turi įtakos su išlaidomis susijusiems vartotojų ir įmonių sprendimams.

Jei įprastos pinigų politikos įgyvendinimo priemonės sutrinka ir (arba) politikos palūkanų normos artėja prie efektyvios apatinės ribos, centriniai bankai (įskaitant ECB) taip pat gali taikyti nestandartines pinigų politikos priemones, kaip antai turto pirkimo programas ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas, kad pasiektų savo pinigų politikos tikslo (-us).