Migracija ir prieglobstis

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsniu nustatomas Europos Sąjungos (ES) uždavinys užtikrinti, kad nebus asmenų kontrolės jiems kertant vidaus sienas, ir suformuluoti ES valstybių narių solidarumu paremtą bendrą prieglobsčio, imigracijos ir išorės sienų kontrolės politiką, kuri būtų teisinga ES nepriklausančių šalių piliečiams.

SESV 77 straipsniu reikalaujama, kad ES kurtų asmenų kontrolės ir veiksmingos išorės sienų kirtimo priežiūros politiką, užtikrintų, kad nebūtų jokios asmenų kontrolės jiems kertant vidaus sienas, ir laipsniškai įvestų integruotą išorės sienų valdymo sistemą.

SESV 78 straipsniu reikalaujama, kad ES kurtų bendrą prieglobsčio, papildomos apsaugos ir laikinos apsaugos politiką ES nepriklausančių šalių piliečiams, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, siekdama siūlyti atitinkamą statusą ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistas negrąžinimo principas (pagrindinis tarptautinės pabėgėlių ir žmogaus teisių teisės principas, draudžiantis valstybėms grąžinti asmenis į šalį, kurioje yra realus pavojus, kad jie bus persekiojami, kankinami, su jais bus elgiamasi nežmoniškai ar žeminančiai arba kitaip bus pažeistos žmogaus teisės).

Pagal SESV 79 straipsnį ES imigracijos politika siekiama užtikrinti migrantų srautų valdymą, palankų režimą teisėtai valstybėse narėse gyvenantiems ES nepriklausančių šalių piliečiams bei užkirsti kelią ir kovoti su neteisėta imigracija ir prekyba žmonėmis.

Legalios imigracijos srityje ES turi teisę nustatyti ES nepriklausančių piliečių, atvykstančių ir teisėtai gyvenančių kurioje nors valstybėje narėje, atvykimo ir gyvenimo sąlygas, taip pat ir šeimos susijungimo tikslais. Tačiau valstybės narės gali savo nuožiūra nuspręsti, kiek ES nepriklausančių šalių piliečių gali būti leidžiama ieškoti darbo.

ES siekia užkirsti kelią nelegaliai imigracijai ir ją mažinti, visų pirma įgyvendindama veiksmingą grąžinimo ir readmisijos politiką ir laikydamasi žmogaus teisių.

Pagal SESV80 straipsnį ES migracijos ir prieglobsčio politikai ir jos įgyvendinimui taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas, įskaitant jo finansinius padarinius.

Daugelį metų ES plėtoja ir tobulina savo bendrą požiūrį į migraciją ir prieglobstį. Nuo 1999 m. ES siekia sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą. 2020 m. Europos Komisija paskelbė Naują migracijos paktą, kuriuo apimami skirtingi elementai, reikalingi visapusiškam Europos požiūriui į migraciją, ir siekiama užtikrinti didesnį nuoseklumą integruojant migracijos politikos vidaus ir išorės aspektus. Komisija siūlo patobulintas ir greitesnes, geriau integruotas procedūras visoje prieglobsčio ir migracijos sistemoje ir siekia užtikrinti subalansuotą bendrą sistemą, apjungiančią visus prieglobsčio ir migracijos politikos aspektus. Ji pripažįsta, kad siekiant veiksmingo grąžinimo reikia tobulinti procedūras ES viduje, kurios padeda mažinti nacionalinių požiūrių susiskaidymą ir stiprinti visų valstybių narių bendradarbiavimą bei solidarumą.

ES migracijos ir prieglobsčio politika taikoma visoms valstybėms narėms, išskyrus Daniją, kuri pagal 22 protokolą turi galimybę pasirinkti nedalyvauti, ir Airiją, kuri pagal 21 protokolą turi teisę pasirinkti konkrečias priemones.

ES sienų politika priklauso Šengeno acquis ir taikoma valstybėms narėms bei Šengeno asocijuotosioms šalims (Islandijai, Lichtenšteinui, Norvegijai ir Šveicarijai) pagal 19 protokolą. Airija nedalyvauja įgyvendinant Šengeno acquis priemones, susijusias su sienomis.