Kioto protokolas

1997 m. gruodžio 11 d. buvo priimtas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) Kioto protokolas, įsigaliojęs 2005 m.

Kioto protokolo pirmuoju įsipareigojimų laikotarpiu (2008–2012 m.) dalyvaujančios šalys įsipareigojo sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį vidutiniškai 5 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. ES ir jos valstybės narės (tuo metu jų buvo 15) įsipareigojo bendrai sumažinti išmetamą dujų kiekį 8 proc..

2012 m. gruodžio mėn. Dohos klimato konferencijoje buvo priimtas Kioto protokolo pakeitimas, kuriuo siekiama sumažinti atotrūkį tarp pirmojo Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpio pabaigos 2012 m. ir naujojo pasaulinio susitarimo (Paryžiaus susitarimo) įsigaliojimo 2020 m.

Antruoju įsipareigojimų laikotarpiu (2013–2020 m.) dalyvaujančios šalys susitarė sumažinti išmetamą ŠESD kiekį bent 18 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. ES, jos valstybės narės ir Islandija susitarė kartu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį 20 proc.

Pagal protokolą šalys turi siekti savo tikslų pirmiausia nacionalinėmis priemonėmis, tačiau jame taip pat siūlomos trys rinka grindžiamos priemonės.

Kioto priemonės:

• protokolą pasirašiusių šalių prekyba apyvartiniais taršos leidimais;
• bendras šių šalių projektų įgyvendinimas;
• švarios plėtros mechanizmas (su šalimis, kurios nepasirašė protokolo).

Pagal protokolą vykdoma šalių faktinio išmetamo dujų kiekio stebėsena ir kruopščiai registruojami parduoti leidimai.

Komisija skelbia metinę pažangos ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie ES ir jos valstybių narių pažangą siekiant savo išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslų.