Integruotas politinio atsako į krizes (IPCR) mechanizmas

Pagrindiniai integruoto politinio atsako į krizes (IPCR) mechanizmo tikslai yra remti visapusišką informuotumą apie padėtį ir nuoseklų sprendimų priėmimą ES politiniu lygmeniu, reaguojant į dideles tarpsektorines krizes, nepriklausomai nuo to, ar jos kyla ES viduje, ar už jos ribų, ir nepriklausomai nuo to, ar jos yra stichinės, ar žmogaus sukeltos. Pasitelkdama šį mechanizmą Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė koordinuoja politinį atsaką į krizę, suburdama nukentėjusias valstybes nares, ES institucijas ir kitus svarbius dalyvius.

2013 m. IPCR mechanizmu pakeičiamas 2006 m. Tarybos patvirtintas ekstremaliųjų situacijų ir krizių koordinavimo mechanizmas, kuris veikė kaip keitimosi informacija ir ES valstybių narių tarpusavio veiksmų derinimo platforma. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1993 IPCR mechanizmas kodifikuojamas į teisės aktą ir nustatoma, kaip jis turi būti įgyvendinamas. IPCR mechanizmas sukurtas taip, kad būtų lankstus, pritaikomas ir remtųsi esamais ištekliais, struktūromis ir pajėgumais.

IPCR darbą palaiko įvairios IPCR priemonės:

• neformalios apskritojo stalo diskusijos su atitinkamais dalyviais, dėl kurių sprendžia pirmininkaujanti valstybė narė, skirtos teikti informaciją priimant politinius sprendimus;
• Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos rengiamos integruoto informuotumo apie padėtį ir jos analizės (ISAA) ataskaitos, kuriomis remiamasi IPCR apskritojo stalo diskusijose ir kurios padeda sprendimus priimantiems asmenims susidaryti aiškų esamos padėties vaizdą;
• speciali IPCR internetinė platforma, veikianti kaip elektroninis centras, kuriame atitinkami suinteresuotieji subjektai dalijasi informacija ir ją renka. Ji skirta tik tiems suinteresuotiesiems subjektams;
• Komisijos reagavimo į nelaimes koordinavimo centro visą parą, septynias dienas per savaitę veikiantis centrinis informacinis punktas, užtikrinantis nuolatinį ryšių palaikymą su pagrindiniais dalyviais.

IPCR mechanizmas yra pritaikomas. Jis turi du aktyvavimo režimus (keitimosi informacija ir aktyvavimo visa apimtimi) bei stebėsenos režimą, skirtą padėti stebėti kylančią ar mažėjančią krizę:

• aktyvavimo visa apimtimi režimas palaiko bendrą strateginį koordinavimą, nustatydamas pagrindines spragas ar kliūtis ir paruošdamas galimą atsaką;
• keitimosi informacija režimas naudojamas siekiant aiškiai įvertinti padėtį ir parengti pagrindą galimam aktyvavimui visa apimtimi;
• stebėsenos režimas suteikia galimybę keistis informacija ir ataskaitomis.

Sprendimą dėl režimo priima pirmininkaujanti valstybė narė, atsižvelgdama į krizės mastą ir būtinybę valdyti atsaką politiniu lygmeniu. Ji gali atitinkamai padidinti arba sumažinti aktyvavimo režimą.

Sprendimą aktyvuoti ar deaktyvuoti IPCR mechanizmą priima pirmininkaujanti valstybė narė, išskyrus atvejus, kai taikoma solidarumo sąlyga (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 222 straipsnis), nes tada IPCR mechanizmas automatiškai aktyvuojamas visos apimties režimu. Sprendimą IPCR mechanizmą aktyvuoti keitimosi informacija režimu taip pat gali priimti Tarybos generalinis sekretoriatas, Komisija ir EIVT, konsultuojantis su pirmininkaujančia valstybe nare. Aktyvavus keitimosi informacija ir aktyvavimo visa apimtimi režimus parengiamos ISAA ataskaitos. Apskritojo stalo diskusijos rengiamos, kai IPCR mechanizmas aktyvuojamas visa apimtimi, tačiau, jei manoma, kad tai būtina, jos gali būti rengiamos ir ad hoc pagrindu, kai mechanizmas aktyvuotas keitimosi informacija režimu.

IPCR mechanizmas šiuo metu visa apimtimi aktyvuotas dėl padėties Artimuosiuose Rytuose, Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir migracijos klausimų. 2023 m. gegužės 2 d. IPCR mechanizmas buvo deaktyvuotas dėl COVID-19 ir žemės drebėjimų Turkijoje bei Sirijoje ir paliktas veikti stebėsenos režimu.