ES pilietybė

Bet kurios ES valstybės narės pilietis laikomas ES piliečiu. ES pilietybė ne pakeičia atskiros šalies pilietybės, o ją papildo. Pilietybė suteikia teisę:

• judėti ir apsigyventi bet kurioje ES vietoje;
• balsuoti ir būti kandidatu per vietos savivaldos rinkimus ir rinkimus į Europos Parlamentą gyvenamojoje šalyje;
• į kitos ES valstybės narės diplomatinę ar konsulinę apsaugą ES nepriklausančioje šalyje, kurioje valstybė narė, kurios pilietybę turi ES pilietis, neturi atstovybės;
• pateikti peticiją Europos Parlamentui ir kreiptis į Europos ombudsmeną;
• kreiptis į Europos institucijas bet kuria oficialiąja kalba ir gauti atsakymą ta pačia kalba;
• nebūti diskriminuojamais dėl pilietybės;
• paraginti Komisiją pateikti teisės akto pasiūlymą (piliečių iniciatyva);
• susipažinti su ES institucijų ir įstaigų dokumentais, atsižvelgiant į tam tikras sąlygas (SESV 15 straipsnis).

Visi ES piliečiai turi vienodas galimybes dalyvauti atrankoje į ES viešąją tarnybą.

Europos pilietybė pirmą kartą apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 9–12 straipsniuose. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 18–25 straipsniuose nustatomos iš ES pilietybės atsirandančios teisės.

TAIP PAT ŽR.:

• Pagrindinių teisių chartija
• Piliečių iniciatyva
• Europos Parlamentas
• Pagrindinės teisės
• Nediskriminavimo principas
• Ombudsmenas
• Peticijos
• Skaidrumas (galimybė susipažinti su dokumentais)
• ES pilietybė (santrauka)
• ES pilietybė (Europos Komisija)
• Europos piliečių iniciatyva (svetainė)
• ES viešoji tarnyba (svetainė)