ES audiovizualinė politika

Europos Sąjungos (ES) audiovizualinė politika grindžiama įvairiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo teisiniais pagrindais, kurių pagrindiniai yra taisyklės dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas, taip pat 167 straipsnis dėl kultūros ir bendradarbiavimo kultūros srityje ir 173 straipsnis dėl ES pramonės. Šiam sektoriui svarbų poveikį daro ir kitos ES taisyklės, kaip antai dėl konkurencijos, valstybės pagalbos ar viešųjų paslaugų įsipareigojimų.

Svarbus ES veiklos aspektas yra bendros Europos audiovizualinių paslaugų rinkos sukūrimas. 2010 m. priimta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva suteikiamas pagrindas skatinti Europos televizijos programų ir užsakomųjų vaizdo paslaugų laisvą judėjimą, gamybą bei platinimą. 2018 m. peržiūrėta direktyva dar labiau suvienodinamos sąlygos transliuotojams, užsakomųjų vaizdo paslaugų teikėjams ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformoms bei dar labiau skatinama kultūros įvairovė.

2020 m. Europos Komisija priėmė veiksmų planą, kuriuo remiamas žiniasklaidos ir audiovizualinio sektoriaus gaivinimas ir pertvarka.

Programa „ Kūrybiška Europa “ (2021–2027 m.) siekiama sustiprinti Europos kultūros įvairovę bei padidinti kultūros ir kūrybos sektorių, ypač audiovizualinio, konkurencingumą ir ekonominį potencialą.