Konvergencijos kriterijai

Norėdamos įsivesti eurą kaip savo valiutą, ES šalys privalo suderinti savo nacionalinės teisės aktus su atitinkamais ES teisės aktais. Jos taip pat turi atitikti keturias specialias sąlygas, vadinamuosius konvergencijos kriterijus, dėl kurių 1991 m. susitarta Mastrichte.

• Kainų stabilumas. Kainų stabilumas yra tvarus, o vidutinis infliacijos lygis neviršija daugiau kaip 1,5 procentinio punkto trijų euro zonos šalių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos lygio.
• Patikimi ir tvarūs viešieji finansai. Šalis nėra perviršinio deficito procedūros objektas.
• Konvergencijos patvarumas. Nominali ilgalaikių palūkanų norma neviršija daugiau kaip 2 procentiniais punktais trijų euro zonos šalių, kuriose kainos yra stabiliausios, palūkanų normos.
• Valiutos kurso stabilumas. Dalyvavimas ES valiutos kurso mechanizme (VKM II) mažiausiai dvejus metus be didelių nukrypimų, visų pirma išvengiant nuvertėjimo euro atžvilgiu, siekiant parodyti, kad šalis gali valdyti savo ekonomiką be pernelyg didelių valiutos svyravimų.

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (140 straipsnyje ir pridedamame Protokole) išdėstytos perėjimo prie trečiojo ekonominės ir pinigų sąjungos etapo taisyklės. Šis etapas prasideda tuomet, kai ES šalis įsiveda eurą kaip oficialią valiutą.