Pritarimo procedūra

Pritarimo procedūra yra teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra, kai Europos Parlamentas (EP) nėra vienas iš akto bendraautorių kartu su Europos Sąjungos Taryba, tačiau vis tiek gali pasinaudoti savo veto teise arba tvirtinimo įgaliojimais.

EP pritarimas siūlomam aktui gali būti reikalingas pagal Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis) arba Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV).

EP gali priimti arba atmesti siūlomą aktą, tačiau negali jo keisti. EP nepritarus, toks aktas negali būti priimtas.

Kaip ne teisėkūros procedūra, pritarimo procedūra taikoma, pavyzdžiui:

• tam tikrų tarptautinių susitarimų, dėl kurių ES derasi pagal SESV 218 straipsnį, ratifikavimui;
• pagrindinių teisių sunkių pažeidimų atvejais pagal ES sutarties 7 straipsnį;
• naujų ES valstybių narių prisijungimui pagal ES sutarties 49 straipsnį;
• susitarimams dėl išstojimo iš ES pagal ES sutarties 50 straipsnį.

Kaip teisėkūros procedūra, pritarimo procedūra taip pat taikoma, pavyzdžiui:

• priimant naujus kovos su diskriminacija teisės aktus pagal SESV 19 straipsnį;
• kai pagal SESV 352 straipsnį taikomas bendras teisinis subsidiarumo principas.