EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Subsidiarumo principas

Subsidiarumo principas yra apibrėžtas Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje. Juo siekiama užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami kuo arčiau piliečio ir kad būtų nuolatos tikrinama, ar Europos Sąjungos (ES) lygio veiksmai yra pateisinami, atsižvelgiant į nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygiu esamas galimybes.

Konkrečiau, pagal subsidiarumo principą ES ima veikti tik tada (išskyrus sritis, kurios priklauso jos išimtinei jurisdikcijai), kai jos veiksmai yra veiksmingesni nei tie, kurių imamasi nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygiu.

Subsidiarumo principas yra glaudžiai susijęs su proporcingumo principu, pagal kurį ES veiksmai neviršija to, kas būtina siekiant sutarčių tikslų. Remiantis kitu susijusiu principu – suteikimo principu, visos politikos sritys, dėl kurių sutartyse aiškiai nesusitarė visos ES valstybės narės, lieka jų sričiai.

Lisabonos sutartis turi du atitinkamus protokolus:

  • Protokolą Nr. 1, kuriuo nacionaliniai parlamentai skatinami įsitraukti į ES veiklą ir reikalaujama, kad ES dokumentai ir pasiūlymai būtų nedelsiant jiems perduodami tiesiogiai, kad jie galėtų juos išnagrinėti prieš Europos Sąjungos Tarybai priimant sprendimą;
  • Protokolą Nr. 2, kuriuo reikalaujama, kad Europos Komisija atsižvelgtų į visų teisėkūros procedūra priimamų aktų projektų regioninį ir vietinį mastą bei pateiktų išsamų paaiškinimą, kaip laikomasi subsidiarumo principo. Šiuo protokolu nacionaliniams parlamentams leidžiama prieštarauti pasiūlymui, jeigu jis pažeidžia šį principą. Tokiu atveju pasiūlymas turi būti persvarstomas, o Komisija gali nuspręsti jo nekeisti, iš dalies pakeisti arba jį atsiimti. Pasiūlymą gali blokuoti Europos Parlamentas arba Komisija.

Pažeidus subsidiarumo principą, Europos regionų komitetas arba valstybės narės gali perduoti priimtą aktą tiesiai Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

TAIP PAT ŽR.:

Top