Protokolas

dėl Europos atominės energijos bendrijos Teisingumo Teismo statuto

EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

SIEKDAMOS išdėstyti Teismo statutą, numatytą šios Sutarties 160 straipsnyje,

savo įgaliotaisiais atstovais PASKYRĖ:

JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS:

Ekonomikos reikalų ministerijos generalinį sekretorių, Belgijos delegacijos tarpvyriausybinėje konferencijoje vadovą baroną J. Ch. SNOY ET D’OPPUERS;

VOKIETIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS:

Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorių,Vokietijos delegacijos tarpvyriausybinėje konferencijoje vadovą profesorių dr: Carl Friedrich OPHÜLS;

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS:

teisės profesorių, Prancūzijos delegacijos tarpvyriausybinėje konferencijoje vadovo pavaduotoją Robert MARJOLINI;

ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS:

valstybės sekretoriaus pavaduotoją Užsienio reikalų ministerijoje, Italijos delegacijos tarpvyriausybinėje konferencijoje vadovą V. BADINI CONFALONIERI;

JOS PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGIENĖ:

Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės ambasadorių, Liuksemburgo delegacijos tarpvyriausybinėje konferencijoje vadovą Lambert SCHAUSI;

JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ:

Nyderlandų delegacijos tarpvyriausybinėje konferencijoje vadovą vadovą J. LINTHORST HOMAN,

KURIE, pasikeitę tinkamai įformintais ir patvirtintais įgaliojamaisiais raštais,

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties.

Šios Sutarties 3 straipsniu įkuriamas Teismas sudaromas ir veikia pagal šios Sutarties ir šio Statuto nuostatas.

Teisėjai ir generaliniai advokatai

Kiekvienas teisėjas, prieš pradėdamas eiti savo pareigas, teisme viešai prisiekia savo pareigas atlikti nešališkai ir sąžiningai ir saugoti Teismo pasitarimų slaptumą.

Teisėjams suteikiamas imunitetas nuo teisminio proceso. Baigę eiti savo pareigas, teisėjai ir toliau naudojasi imunitetu savo veiksmų, atliktų einant teisėjo pareigas, įskaitant pasisakymus žodžiu ir raštu, atžvilgiu.

Teismas plenariniame posėdyje priimtu sprendimu gali atšaukti tokį imunitetą.

Jei, Teismui atšaukus imunitetą, vienam iš jo teisėjų iškeliama baudžiamoji byla, bet kurioje iš valstybių narių jis gali būti teisiamas tik tokio teismo, kurio jurisdikcijai priklauso teisti aukščiausių nacionalinių teismų teisėjus.

Teisėjai negali eiti jokių politinių ar administracinių pareigų.

Jie negali turėti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo, išskyrus ypatingus atvejus, kai Taryba padaro išimtį tuo klausimu.

Pradėdami eiti savo pareigas, jie iškilmingai pasižada per savo kadenciją ir jai pasibaigus gerbti su savo pareigomis susijusius įsipareigojimus, ypač savo pareigą sąžiningai ir apdairiai elgtis nustoję eiti šias pareigas sutikdami eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą.

Bet kokios su šiomis nuostatomis susijusios abejonės sprendžiamos Teismo sprendimu.

Išskyrus įprasto pakeitimo ar mirties atvejį, teisėjas savo pareigas nustoja eiti, kai atsistatydina.

Atsistatydindamas teisėjas savo atsistatydinimo pareiškimą adresuoja Teismo pirmininkui, kuris jį persiunčia Tarybos pirmininkui. Tokiu būdu pranešus apie atsistatydinimą teisėjo vieta tampa laisva.

Išskyrus tuos atvejus, kai taikomos 6 straipsnio nuostatos, teisėjas lieka eiti savo pareigas tol, kol jas perima jį keičiantis teisėjas.

Teisėjas gali būti atleistas iš pareigų arba netekti teisės į pensiją ar kitas vietoj jos mokamas išmokas tiktai tuo atveju, jei Teismo teisėjų ir generalinių advokatų vieninga nuomone jis nebeatitinka keliamų reikalavimų ar nevykdo su šiomis pareigomis susijusių įsipareigojimų. Pats teisėjas tokiuose svarstymuose nedalyvauja.

Teismo sekretorius perduoda Teismo sprendimą Asamblėjos pirmininkui bei Komisijos pirmininkui ir praneša apie jį Tarybos pirmininkui.

Priėmus sprendimą atleisti teisėją iš pareigų, teisėjo vieta tampa laisva, pranešus apie šį sprendimą Tarybos pirmininkui.

Teisėjas, turintis užimti Teismo nario, kurio kadencija dar nesibaigė, vietą, skiriamas likusiam to nario kadencijos laikui.

2-7 straipsnių nuostatos taikomos ir generaliniams advokatams.

Organizaciniai klausimai

Teismo sekretorius Teismui prisiekia savo pareigas atlikti nešališkai ir sąžiningai ir saugoti Teismo pasitarimų slaptumą.

Tais atvejais, kai Teismo sekretorius negali dalyvauti Teismo posėdžiuose, Teismas pasirūpina, kad sekretorių pakeistų kitas asmuo.

Kad Teismas galėtų vykdyti savo funkcijas, jame dirbti paskiriami pareigūnai ir kiti tarnautojai. Jie yra atskaitingi Teismo sekretoriui, kuris yra pavaldus pirmininkui.

Teismui pasiūlius Taryba gali vieningai numatyti skirti pranešėjo padėjėjus ir nustatyti jų tarnybos taisykles. Pranešėjo padėjėjų gali būti reikalaujama, laikantis Darbo reglamente nustatytų sąlygų, dalyvauti Teismo pasirengime bylos nagrinėjimui ir bendradarbiauti su teisėju pranešėju.

Pranešėjo padėjėjai renkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie turi reikalingą teisinę kvalifikaciją; juos skiria Taryba. Jie Teismo akivaizdoje prisiekia vykdyti savo pareigas nešališkai bei sąžiningai ir saugoti Teismo pasitarimų slaptumą.

Reikalaujama, kad teisėjai, generaliniai advokatai ir Teismo sekretorius gyventų ten, kur yra Teismo būstinė.

Teismo posėdžiai vyksta nuolat. Teisėjų atostogų trukmę Teismas nustato atsižvelgdamas į veiklos reikmes.

15 straipsnis(*^51)

Teismo sprendimai galioja tik tuo atveju, jei bylą svarstant dalyvauja nelyginis jo narių skaičius. Visos sudėties Teismo sprendimai galioja, jei posėdyje dalyvauja devyni nariai. Kolegijų, susidedančių iš trijų ar penkių teisėjų, sprendimai galioja tik tuo atveju, jei posėdyje dalyvauja trys teisėjai. Kolegijų, susidedančių iš septynių teisėjų, sprendimai galioja tik tada, jei posėdyje dalyvauja penki teisėjai. Jei vienas iš kolegijos teisėjų posėdyje dalyvauti negali, jame dalyvauti, laikantis Darbo reglamente nustatytų sąlygų, gali būti paprašytas kitos kolegijos teisėjas.

Nė vienam iš teisėjų ar generalinių advokatų neleidžiama dalyvauti nagrinėjant bylas, kuriose jie anksčiau yra dalyvavę kaip atstovai ar patarėjai, ar gynę vienos iš šalių interesus, arba kuriose jie buvo pakviesti pasisakyti kaip teismo ar tyrimo komisijos nariai ar kitas pareigas einantys asmenys.

Jei dėl kokių nors ypatingų priežasčių teisėjas ar generalinis advokatas mano, kad jam nederėtų dalyvauti sprendžiant ar nagrinėjant tam tikrą bylą, jis apie tai praneša Teismo pirmininkui. Jei dėl kokių nors ypatingų priežasčių pirmininkas mano, kad teisėjas ar generalinis advokatas neturėtų dalyvauti nagrinėjant tam tikrą bylą ar teikti paaiškinimus joje, jis apie tai praneša tokiam teisėjui ar generaliniam advokatui.

Bet kokios kliūtys, iškylančios taikant šio straipsnio nuostatas, šalinamos Teismo sprendimu.

Nė viena iš bylos šalių negali prašyti, kad būtų pakeista Teismo ar vienos iš jo kolegijų sudėtis dėl kurio nors teisėjo pilietybės ar dėl to, kad Teismo ar kolegijos sudėtyje nėra tos bylos šalies pilietybės teisėjo.

Teismo proceso tvarka

Bendrijos valstybėms ir jos institucijoms Teisme atstovauja kiekvienai bylai skiriamas atstovas; atstovui gali padėti patarėjas arba advokatas, įtrauktas į vienos iš valstybių narių praktikuojančių advokatų sąrašą.

Kitoms bylos šalims turi atstovauti advokatas, įtrauktas į vienos iš valstybių narių praktikuojančių advokatų sąrašą.

Tokie atstovai, patarėjai ir advokatai, dalyvaujantys bylų nagrinėjime Teisme, naudojasi būtinomis teisėmis ir imunitetu, leidžiančiais jiems nepriklausomai vykdyti savo pareigas, laikantis Darbo reglamente nustatytų sąlygų.

Bylas nagrinėjant dalyvaujančių patarėjų ir advokatų atžvilgiu Teismas, laikydamasis Darbo reglamente nustatytų sąlygų, naudojasi teismams paprastai suteikiamais įgaliojimais.

Universiteto dėstytojai, kurie yra vienos iš valstybių narių piliečiai ir kuriems jų valstybės narės teisės aktai suteikia atstovavimo teisę teisme, Teisme naudojasi tomis pačiomis teisėmis, kurias šis straipsnis suteikia advokatams, įtrauktiems į vienos iš valstybių narių praktikuojančių advokatų sąrašą.

Teismo procesą sudaro dvi dalys: rašytinė ir žodinė.

Rašytinę proceso dalį sudaro pareiškimai, faktų išdėstymas, gynybos argumentai bei samprotavimai, perduodami bylos šalims ir Bendrijos institucijoms, kurių sprendimai yra ginčijami, taip pat atsakymai į juos, jei tokių esama, bei visi patvirtinamieji raštai ir dokumentai arba jų patvirtinti nuorašai.

Visus šiuos pranešimus Darbo reglamente nustatyta tvarka ir laiku perduoda Teismo sekretorius.

Žodinę proceso dalį sudaro pranešimas, kurį perskaito teisėjas pranešėjas, atstovų, patarėjų ir advokatų, įtrauktų į vienos iš valstybių narių praktikuojančių advokatų sąrašą, išklausymas, taip pat generalinio advokato paaiškinimai, bei liudininkų ir ekspertų, jei tokių esama, išklausymas.

Bylos Teismui pateikiamos raštišku pareiškimu, adresuojamu Teismo sekretoriui. Pareiškime nurodoma ieškovo vardas, pavardė ar pavadinimas ir nuolatinis adresas, bei pareiškimą pasirašiusiojo apibūdinimas, taip pat atsakovo vardas, pavardė ar pavadinimas, ginčo dalykas, argumentai bei trumpas apibūdinimas priežasčių, kuriomis pareiškimas yra grindžiamas.

Jei reikia, prie pareiškimo pridedamas aktas, kurį prašoma paskelbti negaliojančiu, o šios Sutarties 148 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis – dokumentai, patvirtinantys datą, kada atitinkamos institucijos, laikantis to straipsnio nuostatų, buvo paprašyta priimti sprendimą. Jei prie pareiškimo dokumentai nėra pridėti, Teismo sekretorius paprašo suinteresuotos šalies pateikti juos per protingą terminą, tačiau tokiu atveju šaliai tuos dokumentus pateikus nustatytam terminui jau pasibaigus, jos teisės iškelti bylą nenustoja galiojusios.

Byla, kuriai taikomas šios sutarties 18 straipsnis, Teismui pateikiama adresuojant apeliacinį skundą Teismo sekretoriui. Apeliaciniame skunde nurodoma apelianto vardas, pavardė ar pavadinimas ir nuolatinis adresas, bei skundą pasirašiusiojo apibūdinimas, taip pat apskundžiamas sprendimas, šalių, prieš kurias paduodamas apeliacinis skundas, vardai, pavardės ar pavadinimai, ginčo dalykas, paaiškinimai bei trumpas apibūdinimas priežasčių, kuriomis apeliacinis skundas yra grindžiamas.

Prie apeliacinio skundo pridedama patvirtinta ginčijamo Arbitražo komiteto sprendimo kopija.

Teismui atmetus apeliacinį skundą, Arbitražo komiteto sprendimas tampa galutinis.

Teismui panaikinus Arbitražo komiteto sprendimą, vienos iš bylos šalių iniciatyva byla prireikus gali būti atnaujinta Arbitražo komitete. Jis teisės klausimais laikosi Teismo priimtų sprendimų.

Bylose, kuriose taikomas šios Sutarties 150 straipsnis, valstybės narės teismas Teisingumo Teismui praneša apie sprendimą, kuriuo bylos nagrinėjimas sustabdomas, o byla perduodama Teisingumo Teismui. Po to Teismo sekretorius apie tokį sprendimą praneša bylos šalims, valstybėms narėms ir Komisijai, taip pat ir Tarybai, jei teisės aktas, kurio teisėtumas ar išaiškinimas yra ginčijami, buvo jos priimtas.

Bylos šalys, valstybės narės, Komisija, ir tam tikrais atvejais Taryba turi teisę per du mėnesius po tokio pranešimo pateikti Teismui faktų išdėstymą ar rašytinius samprotavimus.

Teismas gali reikalauti, kad bylos šalys pateiktų visus Teismo pageidaujamus dokumentus ir informaciją. Atsisakymas tai daryti yra oficialiai užregistruojamas.

Teismas taip pat gali reikalauti, kad valstybės narės ir institucijos, kurios nėra bylos šalys, pateiktų visą informaciją, Teismo manymu, būtiną nagrinėjant tą bylą.

Teismas gali bet kuriuo metu patikėti bet kuriam asmeniui, organui, valdžios institucijai, komitetui ar kitai jo pasirinktai organizacijai pateikti eksperto išvadas.

Liudytojai gali būti apklausiami laikantis Darbo reglamente išdėstytų sąlygų.

Neatvykusių liudytojų atžvilgiu Teismas naudojasi galiomis, paprastai suteikiamomis teismams, ir tokiems liudytojams gali skirti pinigines baudas laikantis Darbo reglamente nustatytų sąlygų.

Liudytojai ir ekspertai parodymus gali duoti davę priesaiką, kurios formą ar pobūdį nustato Darbo reglamentas arba liudytojo ar eksperto šalies teisė.

Teismas gali nurodyti, kad liudytojai ar ekspertai parodymus teisminei institucijai duotų savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Toks nurodymas siunčiamas vykdyti kompetentingai teismo institucijai, laikantis Darbo reglamente nurodytų sąlygų. Dokumentai, parengti vykdant teisinės pagalbos prašymą, jam grąžinami tomis pačiomis sąlygomis.

Teismas padengia su tuo susijusias išlaidas, tačiau tai neapriboja jo teisės prireikus paskirti tas išlaidas bylos šalims.

Valstybė narė bet kokį liudytojo ar eksperto priesaikos pažeidimą vertina taip, lyg jis būtų padarytas liudijant tos valstybės teisme, kurio jurisdikcijai priklauso civilinių bylų nagrinėjimas. Teismo prašymu atitinkama valstybė narė iškelia pažeidėjui bylą savo kompetentingame teisme.

Teismo posėdžiai yra vieši, nebent Teismas dėl svarbių priežasčių savo iniciatyva ar bylos šalių prašymu priimtų kitokį sprendimą.

Posėdžio metu Teismas gali apklausti ekspertus, liudytojus ir pačias bylos šalis. Tačiau pastarosios kreiptis į Teismą gali tik per savo atstovus.

Visi posėdžiai protokoluojami, protokolus pasirašo pirmininkas ir Teismo sekretorius.

Pirmininkas sudaro bylų sąrašą.

Teismo pasitarimai yra ir išlieka slapti.

Sprendimuose nurodomos priežastys, kuriomis jie yra grindžiami. Juose nurodomos pasitarimuose dalyvavusių teisėjų pavardės.

Sprendimus pasirašo pirmininkas ir Teismo sekretorius. Jie perskaitomi viešame Teismo posėdyje.

Teismas sprendžia bylos išlaidų klausimą.

Teismo pirmininkas, sumarine bylos nagrinėjimo tvarka, kuri nustatoma Darbo reglamentu ir kuri, kiek tai būtina, gali skirtis nuo kai kurių šio Statuto taisyklių, pateiktų pareiškimų atžvilgiu gali priimti nutarimą sustabdyti akto vykdymą kaip numatyta šios Sutarties 157 straipsnyje arba paskirti laikinąsias apsaugos priemones pagal 158 straipsnio nuostatas, arba sustabdyti priverstinį sprendimo vykdymą laikantis 164 straipsnio paskutinės pastraipos nuostatų.

Tais atvejais, kai pirmininkas negali dalyvauti posėdyje, laikantis Darbo reglamente nustatytų sąlygų jį pakeičia kitas teisėjas.

Pirmininko ar jį pakeitusio teisėjo nutarimas yra negalutinis ir jokiu būdu nekliudo Teismo bylos nagrinėjimui iš esmės.

Valstybės narės ir Bendrijos institucijos gali įstoti į Teisme nagrinėjamas bylas.

Tokia pat teise gali pasinaudoti ir kiti asmenys, suinteresuoti Teismo nagrinėjamos bylos baigtimi, išskyrus bylas tarp valstybių narių, Bendrijos institucijų arba valstybių narių ir Bendrijos institucijų.

Prašyme įstoti į bylą nurodomi paaiškinimai gali būti pateikiami tik vienos iš šalių reikalavimams paremti.

Tais atvejais, kai atsakovas nepateikia rašytinių gynybos argumentų po to, kai nustatyta tvarka to buvo pareikalauta, Teismo sprendimas tos bylos šalies nenaudai priimamas už akių. Protestą dėl tokio sprendimo galima paduoti per vieną mėnesį nuo jo pranešimo dienos. Protestas negali sustabdyti atsakovui jo nenaudai už akių priimto sprendimo vykdymo, išskyrus tuos atvejus, kai Teismas priima kitokį sprendimą.

Valstybės narės, Bendrijos institucijos bei visi kiti fiziniai ar juridiniai asmenys gali, Darbo reglamente nustatytais atvejais ir sąlygomis, iškelti trečiojo asmens bylą, kad užginčytų sprendimą, priimtą jų neišklausius, jei toks sprendimas pažeidžia jų teises.

Iškilus abejonių dėl sprendimo esmės ar apimties, Teismas bet kurios iš bylos šalių ar suinteresuotos Bendrijos institucijos prašymu pateikia reikiamus paaiškinimus.

Prašymas peržiūrėti priimtą sprendimą gali būti pateiktas Teismui tik nustačius tokio pobūdžio faktą, kuris gali būti laikomas lemiamu veiksniu ir kuris priimant sprendimą nebuvo žinomas nei Teismui, nei bylos šaliai, reikalaujančiai sprendimą peržiūrėti.

Bylos peržiūrėjimas pradedamas Teismo sprendimu, kuriuo aiškiai nurodomas naujo fakto buvimas, pripažįstama, jog tas faktas yra tokio pobūdžio, kad bylą būtų galima nagrinėti iš naujo bei paskelbiama, jog tuo pagrindu prašymas yra priimtinas.

Prašyti peržiūrėti bylą nebegalima praėjus 10 metų po sprendimo priėmimo.

Terminų pratęsimas dėl nuotolių nustatomas Darbo reglamentu.

Vienai iš šalių praleidus nustatytą terminą, jos teisių tai neapriboja, jei tik ji įrodo, kad taip atsitiko dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti ar dėl force majeure.

Bylos prieš Bendriją su deliktine atsakomybe susijusiais klausimais nebekeliamos, praėjus penkeriems metams po to įvykio, dėl kurio norima bylą iškelti. Ieškinio senaties terminas nutraukiamas, jei byla pradedama nagrinėti Teisme arba jei prieš iškeliant tokią bylą nukentėjusioji šalis paduoda prašymą atitinkamai Bendrijos institucijai. Pastaruoju atveju byla turi būti iškelta per dviejų mėnesių laikotarpį, nustatytą 146 straipsniu; tam tikrais atvejais taikomos 148 straipsnio antrosios pastraipos nuostatos.

TITLE IV(*^52)

THE COURT OF FIRST INSTANCE OF THE EUROPEAN COMMUNITIES

Articles 2 to 8 and 13 to 16 of this Statute shall apply to the Court of First Instance and its members. The oath referred to in Article 2 shall be taken before the Court of Justice and the decisions referred to in Articles 3, 4 and 6 shall be adopted by that Court after hearing the Court of First Instance.

The Court of First Instance shall appoint its Registrar and lay down the rules governing his service. Articles 9, 10 and 13 of this Statute shall apply to the Registrar of the Court of First Instance mutatis mutandis.

The President of the Court of Justice and the President of the Court of First Instance shall determine, by common accord, the conditions under which officials and other servants attached to the Court of Justice shall render their services to the Court of First Instance to enable it to function. Certain officials or other servants shall be responsible to the Registrar of the Court of First Instance under the authority of the President of the Court of First Instance.

The procedure before the Court of First Instance shall be governed by Title III of this Statute, with the exception of Articles 20 and 21.

Such further and more detailed provisions as may be necessary shall be laid down in the Rules of Procedure established in accordance with Article 140a(4) of this Treaty.

Notwithstanding the fourth paragraph of Article 18, the Advocate General may make his reasoned submissions in writing.

Where an application or other procedural document addressed to the Court of First Instance is lodged by mistake with the Registrar of the Court of Justice it shall be transmitted immediately by that Registrar to the Registrar of the Court of First Instance; likewise, where an application or other procedural document addressed to the Court of Justice is lodged by mistake with the Registrar of the Court of First Instance, it shall be transmitted immediately by that Registrar to the Registrar of the Court of Justice.

Where the Court of First Instance finds that it does not have jurisdiction to hear and determine an action in respect of which the Court of Justice has jurisdiction, it shall refer that action to the Court of Justice; likewise, where the Court of Justice finds that an action falls within the jurisdiction of the Court of First Instance, it shall refer that action to the Court of First Instance, whereupon that Court may not decline jurisdiction.

Where the Court of Justice and the Court of First Instance are seised of cases in which the same relief is sought, the same issue of interpretation is raised or the validity of the same act is called in question, the Court of First Instance may, after hearing the parties, stay the proceedings before it until such time as the Court of Justice shall have delivered judgment. Where applications are made for the same act to be declared void, the Court of First Instance may also decline jurisdiction in order that the Court of Justice may rule on such applications. In the cases referred to in this subparagraph, the Court of Justice may also decide to stay the proceedings before it; in that event, the proceedings before the Court of First Instance shall continue.

Final decisions of the Court of First Instance, decisions disposing of the substantive issues in part only or disposing of a procedural issue concerning a plea of lack of competence or inadmissibility, shall be notified by the Registrar of the Court of First Instance to all parties as well as all Member States and the Community institutions even if they did not intervene in the case before the Court of First Instance.

An appeal may be brought before the Court of Justice, within two months of the notification of the decision appealed against, against final decisions of the Court of First Instance and decisions of that Court disposing of the substantive issues in part only or disposing of a procedural issue concerning a plea of lack of competence or inadmissibility.

Such an appeal may be brought by any party which has been unsuccessful, in whole or in part, in its submissions. However, interveners other than the Member States and the Community institutions may bring such an appeal only where the decision of the Court of First Instance directly affects them.

With the exception of cases relating to disputes between the Community and its servants, an appeal may also be brought by Member States and Community institutions which did not intervene in the proceedings before the Court of First Instance. Such Member States and institutions shall be in the same position as Member States or institutions which intervened at first instance.

Any person whose application to intervene has been dismissed by the Court of First Instance may appeal to the Court of Justice within two weeks of the notification of the decision dismissing the application.

The parties to the proceedings may appeal to the Court of Justice against any decision of the Court of First Instance made pursuant to Article 157 or 158 or the third paragraph of Article 164 of this Treaty within two months from their notification.

The appeal referred to in the first two paragraphs of this Article shall be heard and determined under the procedure referred to in Article 37 of this Statute.

An appeal to the Court of Justice shall be limited to points of law. It shall lie on the grounds of lack of competence of the Court of First Instance, a breach of procedure before it which adversely affects the interests of the appellant as well as the infringement of Community law by the Court of First Instance.

No appeal shall lie regarding only the amount of the costs or the party ordered to pay them.

Where an appeal is brought against a decision of the Court of First Instance, the procedure before the Court of Justice shall consist of a written part und an oral part. In accordance with conditions laid down in the Rules of Procedure the Court of Justice, having heard the Advocate General and the parties, may dispense with the oral procedure.

Without prejudice to Articles 157 and 158 of this Treaty, an appeal shall not have suspensory effect.

By way of derogation from Article 159 of this Treaty, decisions of the Court of First Instance declaring a regulation to be void shall take effect only as from the date of expiry of the period referred to in the first paragraph of Article 50 of this Statute or, if an appeal shall have been brought within that period, as from the date of dismissal of the appeal, without prejudice, however, to the right of a party to apply to the Court of Justice, pursuant to Articles 157 and 158 of this Treaty, for the suspension of the effects of the regulation which has been declared void or for the prescription of any other interim measure.

If the appeal is well founded, the Court of Justice shall quash the decision of the Court of First Instance. It may itself give final judgment in the matter, where the state of the proceedings so permits, or refer the case back to the Court of First Instance for judgment.

Where a case is referred back to the Court of First Instance, that Court shall be bound by the decision of the Court of Justice on points of law.

When an appeal brought by a Member State or a Community institution, which did not intervene in the proceedings before the Court of First Instance, is well founded the Court of Justice may, if it considers this necessary, state which of the effects of the decision of the Court of First Instance which has been quashed shall be considered as definitive in respect of the parties to the litigation.

The Rules of Procedure of the Court provided for in Article 160 of this Treaty shall contain, apart from the provisions contemplated by this statute, any other provisions necessary for applying and, where required, supplementing it.

The Council may, acting unanimously, make such further adjustments to the provisions of this statute as may be required by reason of measures taken by the Council in accordance with the last paragraph of Article 137 of this Treaty.

Immediately after the oath has been taken, the President of the Council shall proceed to choose by lot the Judges and the Advocates General whose terms of office are to expire at the end of the first three years in accordance with the second and third paragraphs of Article 139 of this Treaty.

TAI PALIUDYDAMI šį Protokolą pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai.

Priimta Briuselyje, tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt septintų metų balandžio septynioliktą dieną.

J. Ch. Snoy et d’Oppuers

C. F. Ophűls

Robert Marjolin

Vittorio Badini Confalonieri

Lambert Schaus

J. Linthorst Homan