I Text of the Treaty(*)

JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS, VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JOS PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGIENĖ, JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ,

PRIPAŽINDAMI, jog branduolinė energija yra svarbus pramonės plėtros bei suklestėjimo šaltinis, padėsiantis siekti taikių darbų progreso,

BŪDAMI ĮSITIKINĘ, jog tik bendros pastangos, kurios turi būti dedamos nedelsiant, gali laiduoti jų valstybių kūrybinį potencialą atitinkančių siekių įgyvendinimą,

PASIRYŽĘ sukurti reikiamas sąlygas stiprios branduolinės pramonės plėtrai, kuri užtikrins gausius energijos išteklius, skatins modernizuoti techninius procesus ir kitais gausiais panaudojimo būdais prisidės prie jų tautų gerovės,

NORĖDAMI sukurti reikiamas saugos sąlygas, kad būtų pašalinta visuomenės gyvybei ir sveikatai kylanti grėsmė,

TROKŠDAMI į šį darbą įtraukti ir kitas šalis bei bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, kurios rūpinasi taikia atominės energijos plėtra,

NUTARĖ įkurti Europos atominės energijos bendriją (EURATOMĄ) ir šiam tikslui savo įgaliotaisiais atstovais paskyrė:

JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS:

užsienio reikalų ministrą Paul Henri SPAAK,

Ekonomikos reikalų ministerijos generalinį sekretorių, Belgijos delegacijos tarpvyriausybinėje konferencijoje vadovą baroną J. Ch. SNOY et D’OPPUERS;

VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS Prezidentas:

federalinį kanclerį dr. Konrad ADENAUER,

užsienio reikalų valstybės sekretorių profesorių dr. Walter HALLSTEIN;

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS:

užsienio reikalų ministrą Christian PINEAU,

valstybės sekretorių užsienio reikalams Maurice FAURE;

ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS:

Ministrų Tarybos pirmininką Antonio SEGNI,

užsienio reikalų ministrą profesorių Gaetano MARTINO;

JOS PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGIENĖ:

Vyriausybės pirmininką, užsienio reikalų ministrą Joseph BECH,

ambasadorių, Liuksemburgo delegacijos tarpvyriausybinėje konferencijoje vadovą Lambert SCHAUS;

JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ:

užsienio reikalų ministrą Joseph LUNS,

Nyderlandų delegacijos tarpvyriausybinėje konferencijoje vadovą J. LINTHORST HOMAN,

KURIE, pasikeitę tinkamai įformintais ir patvirtintais įgaliojamaisiais raštais, susitarė dėl toliau pateikiamų nuostatų.

PIRMOJI ANTRAŠTINĖ DALIS

Bendrijos uždaviniai

Šia Sutartimi Aukštosios Susitariančios Šalys tarpusavyje įsteigia EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJĄ (EURATOMĄ).

Bendrijos uždavinys – sudarant būtinas sąlygas sparčiai kurti ir plėtoti branduolinę pramonę, prisidėti prie gyvenimo lygio valstybėse narėse augimo ir santykių su kitomis šalimis plėtojimo.

Siekdama įgyvendinti savo uždavinį, kaip numatyta šioje Sutartyje, Bendrija:

a)   skatina mokslinius tyrimus ir užtikrina techninės informacijos skleidimą;

b)   nustato vienodus saugos standartus, kad būtų apsaugota darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikata, ir užtikrina jų taikymą;

c)   palengvina sąlygas investicijoms ir užtikrina pagrindinių įrenginių, reikalingų branduolinės energijos plėtrai Bendrijoje, steigimą, visų pirma skatindama įmonių verslo iniciatyvą;

d)   užtikrina, kad visiems vartotojams Bendrijoje būtų reguliariai ir teisingai tiekiamos rūdos ir branduolinis kuras;

e)   tinkamai prižiūrėdama garantuoja, kad branduolinės medžiagos nebūtų naudojamos kitiems nei numatyta tikslams;

f)   naudojasi jai suteikta nuosavybės teise į specialias skiliąsias medžiagas;

g)   kurdama bendrąją specialiųjų medžiagų ir įrangos rinką, remdama laisvą kapitalo, skirto investicijoms branduolinės energijos srityje, judėjimą ir užtikrindama specialistams laisvę įsidarbinti Bendrijoje, garantuoja plačią komercinę realizavimo rinką ir galimybę naudotis pačiomis geriausiomis techninėmis priemonėmis;

h)   užmezga su kitomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis tokius santykius, kurie skatintų branduolinės energijos naudojimo taikiems tikslams pažangą.

3 straipsnis(*^2)

1.   Bendrijai patikėtus uždavinius atlieka šios institucijos:

—

EUROPOS PARLAMENTAS,

—

TARYBA,

—

KOMISIJA,

—

TEISINGUMO TEISMAS,

—

AUDITO RŪMAI.

Kiekviena institucija veikia neperžengdama šios Sutarties jai suteiktų įgaliojimų.

ANTROJI ANTRAŠTINĖ DALIS

Nuostatos dėl pažangos branduolinės energijos srityje skatinimo

Mokslinių tyrimų skatinimas

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali keisti šį sąrašą. Komisija konsultuojasi su Mokslo ir technikos komitetu, įsteigtu pagal 134 straipsnio nuostatas.

Siekdama koordinuoti ir papildyti valstybėse narėse atliekamus mokslinius tyrimus, Komisija konkrečiu prašymu, skirtu konkrečiam adresatui ir perduodamu jo vyriausybei, arba bendru viešai skelbiamu prašymu kreipiasi į valstybes nares, asmenis ar įmones, kad jos praneštų jai apie savo programas, susijusias su prašyme nurodytu moksliniu tyrimu.

Sudariusi suinteresuotiesiems visas galimybes pareikšti savo pastabas, Komisija gali pateikti pagrįstą nuomonę apie kiekvieną iš jai pateiktų programų. Tokią nuomonę Komisija turi pateikti, jei valstybė, asmuo ar įmonė, pateikusi programą, to prašo.

Rengdama tokias nuomones, Komisija siekia mažinti bereikalingus tapačius tyrimus ir skatina mokslinius tyrimus nepakankamai ištirtose srityse. Komisija negali skelbti tokių programų be jas pateikusios valstybės, asmens ar įmonės sutikimo.

Komisija reguliariai skelbia sąrašą tų branduolinių tyrimų sričių, kurias ji laiko nepakankamai ištirtomis.

Komisija abipusėms konsultacijoms ir keitimuisi informacija gali sukviesti viešųjų ir privačių mokslinių tyrimų centrų atstovus, taip pat ir kitus ekspertus, atliekančius tyrimus toje pačioje ar panašioje srityje.

Skatindama vykdyti mokslinių tyrimų programas, kurios jai buvo pateiktos, Komisija gali:

a)   teikti finansinę pagalbą, išskyrus subsidijas, pagal mokslinių tyrimų sutartis;

b)   nemokamai arba už mokestį tiekti turimas žaliavas arba specialias skiliąsias medžiagas tokioms programoms vykdyti;

c)   nemokamai arba už mokestį perduoti valstybėms narėms, asmenims ar įmonėms įrenginius, įrangą arba ekspertų pagalbą;

d)   skatinti suinteresuotas valstybes nares, asmenis ar įmones bendrai finansuoti.

Taryba, remdamasi Komisijos, kuri konsultuojasi su Mokslo ir technikos komitetu, pasiūlymu, vieningai nustato Bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programas.

Tokios programos sudaromos ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

Šioms programoms vykdyti reikalingos lėšos kasmet įtraukiamos į Bendrijos mokslinių tyrimų ir investicijų biudžetą.

Komisija užtikrina minėtų programų vykdymą ir pateikia Tarybai metų pranešimą šiuo klausimu.

Komisija nuolat teikia Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bendro pobūdžio informaciją apie Bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programas.

Šis centras užtikrina mokslinių tyrimų programų ir kitų Komisijos jam priskirtų užduočių vykdymą.

Centras taip pat užtikrina vienodos branduolinės energijos terminijos ir vienodos matų sistemos sukūrimą.

Centras įsteigia Centrinį branduolinių matų biurą.

Komisija nustato tokio mokymo detales.

Komisija gali tam tikras Bendrijos mokslinių tyrimų programos dalis patikėti vykdyti valstybėms narėms, asmenims ar įmonėms arba trečiosioms šalims, tarptautinėms organizacijoms ar trečiųjų šalių nacionaliniams subjektams, sudarydama su jais sutartį.

Komisija skelbia 7, 8 ir 10 straipsniuose minimas mokslinių tyrimų programas, taip pat reguliarius pranešimus apie pažangą, pasiektą įgyvendinant programas.

Informacijos platinimas

Informacija, kuria disponuoja Bendrija

Valstybės narės, asmenys ar įmonės, padavę paraišką Komisijai, turi teisę gauti neišimtines licencijas pagal patentus, laikinai saugomas patento teises, naudinguosius modelius arba Bendrijai priklausančias patento paraiškas, jei jie gali veiksmingai panaudoti minėtuose dokumentuose nurodytus išradimus.

Tomis pačiomis sąlygomis Komisija išduoda sublicencijas pagal patentus, laikinai saugomas patento teises, naudinguosius modelius arba patento paraiškas, kai Bendrijai priklauso sutartinės licencijos, suteikiančios įgaliojimus išduoti minėtus dokumentus.

Komisija tokias licencijas ar sublicencijas išduoda su licenciatu sutartomis sąlygomis ir suteikia visą joms naudoti reikalingą informaciją. Minėtos sąlygos visų pirma siejasi su tinkamu atlyginimu ir tam tikrais atvejais – su licenciato teise išduoti sublicencijas trečiosioms šalims bei su įsipareigojimu laikyti gautą informaciją komercine paslaptimi.

Nepavykus susitarti dėl trečiojoje pastraipoje nurodytų sąlygų, licenciatai gali kreiptis į Teisingumo Teismą, kad būtų nustatytos tinkamos sąlygos.

Valstybėms narėms, asmenims ir įmonėms Komisija perduoda Bendrijos gaunamą informaciją, kuriai netaikomos 12 straipsnio nuostatos, jei tokia informacija gaunama iš jos vykdomos mokslinių tyrimų programos arba yra perduota Komisijai suteikiant jai teisę laisvai ja naudotis.

Tačiau Komisija, atskleisdama tokią informaciją, gali reikalauti laikyti ją konfidencialia ir neperduoti jos trečiosioms šalims.

Komisija neturi teisės atskleisti informacijos, pavyzdžiui, vadinamosios slaptos informacijos, kuri buvo gauta su sąlyga, jog jos naudojimas ar platinimas bus ribojamas, nebent ji užtikrintų, kad bus laikomasi tokių apribojimų.

Kita informacija

Komisija, sudarydama draugiškus susitarimus, siekia, kad būtų pasirūpinta tiek informacijos, padedančios Bendrijai įgyvendinti savo tikslus, perdavimo, tiek licencijų pagal patentus, laikinai saugomas patento teises, naudinguosius modelius ar tokią informaciją apimančias patento paraiškas išdavimo apsauga.

Komisija nustato, kokia tvarka valstybės narės, asmenys ar įmonės, naudodamiesi ja kaip tarpininke, gali keistis preliminariais arba galutiniais savo mokslinių tyrimų rezultatais, jei tai nėra rezultatai, kuriuos Bendrija gavo pagal Komisijos sudarytas mokslinių tyrimų sutartis.

Tokia tvarka turi užtikrinti keitimosi informacija konfidencialumą. Tačiau Komisija gautus mokslinių tyrimų duomenis dokumentavimo tikslais gali perduoti Jungtiniam branduolinių tyrimų centrui; tai nesuteikia teisės naudotis informacija, jei ją pateikianti šalis nėra davusi sutikimo.

Pareiškėjui sutikus, paraiškos turinys Komisijai pateikiamas per tris mėnesius po paraiškos padavimo. Pareiškėjui nesutikus, valstybė narė per tą patį laikotarpį praneša Komisijai, kad tokia paraiška gauta.

Komisija gali valstybės narės paprašyti pateikti paraiškos, apie kurią jai buvo pranešta, turinį.

Komisija tokios informacijos pareikalauja per du mėnesius nuo pranešimo dienos. Bet koks šio termino pratęsimas reiškia, jog atitinkamai pratęsiamas ir šios dalies šeštojoje pastraipoje nustatytas terminas.

Gavusi tokį Komisijos prašymą, valstybė narė dar kartą prašo pareiškėjo sutikimo pateikti jo paraiškos turinį. Jei pareiškėjas sutinka, tokia informacija nedelsiant pateikiama.

Pareiškėjui nesutikus, valstybė narė vis tiek prašoma per aštuoniolika mėnesių nuo paraiškos padavimo dienos pateikti šią informaciją Komisijai.

Komisijos prašymu tokios paraiškos turinys jai pateikiamas per du mėnesius.

1.   Nepavykus sudaryti draugiško susitarimo, pagal 18-23 straipsnių nuostatas neišimtinės licencijos arbitražo arba privalomąja tvarka gali būti išduodamos:

a)   Bendrijai arba bendrosioms įmonėms, kurioms tokia teisė pagal 48 straipsnį suteikiama patentų, laikinai saugomų patento teisių arba naudingųjų modelių, tiesiogiai susijusių su išradimais branduolinių tyrimų srityje, atžvilgiu, jei tokios licencijos įmonėms yra reikalingos, kad jos galėtų tęsti savo mokslinius tyrimus, arba yra būtinos, kad veiktų jų įrenginiai. Komisijos prašymu tokiose licencijose numatoma teisė suteikti trečiosioms šalims leidimą naudotis išradimu tais atvejais, kai jos atlieka darbus arba vykdo užsakymus Bendrijos arba bendrųjų įmonių pavedimu;

b)   asmenims arba įmonėms, kurie kreipėsi į Komisiją, prašydami tokių licencijų patentams, laikinai saugomoms patento teisėms ar naudingiesiems modeliams, susijusiems su išradimais, kurie turi tiesioginę įtaką su branduolinei energijos plėtrai Bendrijoje, jei laikomasi visų šių sąlygų:   i)   nuo patento paraiškos padavimo yra praėję ne mažiau kaip ketveri metai, išskyrus tuos atvejus, kai išradimas yra susijęs su išskirtinai branduoliniu objektu;   ii)   valstybėje narėje, kurios teritorijoje saugomas išradimas, reikalavimai to išradimo atžvilgiu, susiję su branduolinės energijos plėtra pagal Komisijos tokios plėtros koncepciją, nėra tenkinami;   iii)   savininkas, paprašytas pats įvykdyti tokius reikalavimus arba pasirūpinti, kad tai padarytų licenciatai, neįvykdė tokio prašymo;   iv)   paraiškas gauti licencijas padavę asmenys ar įmonės, pasinaudodami išradimu, gali veiksmingai vykdyti tokius reikalavimus.

Valstybės narės, norėdamos įvykdyti šiuos reikalavimus, neturi teisės imtis jokių jų nacionaliniuose teisės aktuose numatytų prievartos priemonių, kurios apribotų išradimui suteiktą apsaugą, išskyrus atvejus, kai yra gautas išankstinis Komisijos prašymas.

Siekiant šiame skirsnyje nurodytų tikslų, įsteigiamas Arbitražo komitetas. Taryba, remdamasi Teisingumo Teismo pasiūlymu, skiria komiteto narius bei nustato šio Komiteto Darbo tvarkos taisykles.

Per vieną mėnesį nuo pranešimo apie Arbitražo komiteto sprendimą dienos, šalys gali Teisingumo Teismui pateikti dėl jo apeliacinį skundą, sustabdantį sprendimo vykdymą. Teisingumo Teismas nagrinėja tik formalų sprendimo galiojimą ir Arbitražo komiteto pateiktą šios Sutarties nuostatų išaiškinimą.

Galutiniai Arbitražo komiteto sprendimai suinteresuotoms šalims turi res judicata galią. Jų vykdymas užtikrinamas 164 straipsnyje nurodyta tvarka.

Tais atvejais, kai Komisija, nepavykus sudaryti draugiško susitarimo, ketina siekti, kad licencija būtų išduota vienu iš 17 straipsnyje nurodytų atvejų, apie tokį savo ketinimą ji praneša patento, laikinai saugomos patento teisės, naudingojo modelio ar patento paraiškos savininkui ir tame pranešime nurodo pareiškėjo pavardę ar pavadinimą bei prašomos licencijos taikymo sritį.

Per vieną mėnesį nuo 19 straipsnyje nurodyto pranešimo gavimo savininkas gali pasiūlyti Komisijai, o tam tikrais atvejais – pareiškėjui sudaryti specialų susitarimą dėl klausimo perdavimo svarstyti Arbitražo komitetui.

Komisijai ar pareiškėjui atsisakius sudaryti tokį susitarimą, Komisija nereikalauja, kad valstybė narė ar jos atitinkamos institucijos išduotų licenciją arba pasirūpintų, kad ji būtų išduota.

Arbitražo komitetui gavus specialiu susitarimu jam perduotą klausimą ir nustačius, jog Komisijos prašymas atitinka šios Sutarties 17 straipsnio nuostatas, Komitetas priima pagrįstą sprendimą, numatantį išduoti licenciją pareiškėjui bei nustatantį licencijos sąlygas, taip pat atlygį už ją, jei šalys nepasiekė susitarimo šiais klausimais.

Jei savininkas nesiūlo klausimo perduoti Arbitražo komitetui, Komisija gali paprašyti suinteresuotos valstybės narės ar jos atitinkamos institucijos išduoti licenciją arba pasirūpinti, kad ji būtų išduota.

Valstybė narė ar jos atitinkamos institucijos, išklausiusios savininką ir nusprendusios, jog nesilaikoma 17 straipsnio nuostatų, praneša Komisijai, kad atsisako išduoti licenciją ar pasirūpinti, kad ji būtų išduota.

Jeigu atsisakoma išduoti licenciją ar pasirūpinti, kad ji būtų išduota, arba per keturis mėnesius po prašymo pateikimo negaunama jokios su licencijos išdavimu susijusios informacijos, Komisija per du mėnesius kreipiasi į Teisingumo Teismą.

Bylą nagrinėjant Teisingumo Teisme, privalo būti išklausytas savininkas.

Teisingumo Teismui priėmus sprendimą, kad 17 straipsnyje numatytų sąlygų buvo laikomasi, suinteresuota valstybė narė ar jos atitinkamos institucijos imasi tokių priemonių, kokios yra būtinos tam sprendimui vykdyti.

Sudarydamos tokį susitarimą šalys atsisako teisės iškelti bet kokią kitą bylą nei numatyta 18 straipsnyje.

Savininkui nesutikus sudaryti specialaus susitarimo, šiame straipsnyje numatytą kompensaciją nustato atitinkamos nacionalinės institucijos.

Po vienerių metų Arbitražo komiteto ar atitinkamų nacionalinių institucijų sprendimai dėl licencijos sąlygų gali būti persvarstyti, jei turima tam pagrindo suteikiančių naujų faktų.

Sprendimą persvarsto jį priėmusi institucija.

Slaptumo nuostatos

Informacijai, kurią Bendrija gauna vykdydama mokslinių tyrimų programą ir kurią atskleidus gali būti pažeisti vienos ar kelių valstybių narių gynybiniai interesai, taikomas slaptumo režimas, reglamentuojamas šių nuostatų:

1.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima saugumo reglamentus, kuriuose, atsižvelgdama į šio straipsnio nuostatas, nustato skirtingus taikytinus slaptumo lygmenis ir atitinkamas kiekvieno slaptumo lygmens apsaugos priemones.

2.   Jei Komisija mano, jog atskleidus tam tikrą informaciją gali būti pažeisti vienos ar kelių Bendrijos valstybių narių gynybiniai interesai, ji šiai informacijai laikinai taiko tokį slaptumo lygmenį, koks tokiu tikslu yra nustatytas pagal saugumo reglamentus. Tokią informaciją ji nedelsdama perduoda valstybėms narėms, kurios tokiu pat būdu laikinai užtikrina jos slaptumą. Valstybės narės per tris mėnesius Komisijai praneša, ar jos norėtų palikti tokį pat informacijai laikinai taikomą slaptumo lygmenį, pakeisti jį kitu ar paskelbti informaciją neslapta. Pasibaigus šiam laikotarpiui, informacijai taikomas aukščiausias reikalaujamas lygmuo. Komisija apie tai praneša valstybėms narėms. Komisijos ar valstybės narės prašymu Taryba, spręsdama vieningai, bet kada gali imti taikyti kitą lygmenį arba paskelbti informaciją neslapta. Prieš priimdama sprendimą valstybės narės prašymu, Taryba gauna Komisijos nuomonę.

3.   12 ir 13 straipsnių nuostatos netaikomos informacijai, kuriai yra taikomas slaptumo lygmuo. Vis dėlto, jei laikomasi reikiamų apsaugos priemonių:   a)   12 ir 13 straipsniuose nurodytą informaciją Komisija gali perduoti:   i)   bendrajai įmonei;   ii)   asmeniui ar įmonei, išskyrus bendrąją įmonę, per tą valstybę narę, kurios teritorijoje tas asmuo ar įmonė veikia;   b)   13 straipsnyje nurodytą informaciją valstybė narė gali perduoti asmeniui ar įmonei, išskyrus bendrąją įmonę, veikiančiai tos valstybės teritorijoje, jei apie šį perdavimą pranešama Komisijai;   c)   Kiekviena valstybė narė turi teisę reikalauti, kad Komisija išduotų licenciją pagal 12 straipsnio nuostatas, kad būtų patenkinti tos valstybės ar jos teritorijoje veikiančio asmens ar įmonės poreikiai.

Komisija kitoms valstybėms narėms perduoda visus pranešimus, gautus pagal pirmojoje pastraipoje nurodytas nuostatas. Komisija ir valstybės narės imasi tų priemonių, kurios pagal saugumo reglamentus atitinka slaptumo lygmenį, kurio prašo kilmės valstybė.

Išradimai, kurie yra 1 dalyje nurodytų paraiškų objektas, gali būti naudojami tik gavus pareiškėjo sutikimą arba laikantis 17 - 23 straipsnių nuostatų.

Minėtiems pranešimams ir tam tikrais atvejais šioje dalyje minimam išradimų naudojimui taikomos priemonės, kurios pagal saugumo reglamentus atitinka slaptumo lygmenį, kurio prašo kilmės valstybė.

Minėti pranešimai visais atvejais gali būti perduodami tik kilmės valstybei sutikus. Atsisakyti leisti juos perduoti arba naudotis išradimais galima tik dėl gynybinių priežasčių.

Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų minėtųjų teisių ir paraiškų slaptumą jos įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta tvarka.

Bet kokios žalos, patirtos pareiškėjo dėl informacijos įslaptinimo dėl gynybinių priežasčių, atlyginimą pareiškėjui reglamentuoja valstybių narių nacionalinių įstatymų nuostatos ir už jį yra atsakinga valstybė, kuri padavė paraišką dėl tokio įslaptinimo, gavo aukštesnį slaptumo lygmenį ar galimybę pratęsti įslaptinimo laiką, arba kurios iniciatyva Bendrijai nepriklausančiose valstybėse buvo uždrausta paduoti paraiškas.

Tais atvejais, kai kelios valstybės narės gavo aukštesnį slaptumo lygmenį ar galimybę pratęsti įslaptinimo laiką arba pasirūpino, kad būtų uždrausta paduoti paraiškas Bendrijai nepriklausančiose valstybėse, jos yra bendrai atsakingos už bet kokios žalos, patirtos dėl tokių jų veiksmų, atlyginimą.

Bendrija negali reikalauti šiame straipsnyje numatyto žalos atlyginimo.

Ypatingosios nuostatos

Tais atvejais, kai neskelbtos patento paraiškos ar naudingojo modelių paraiškos arba dėl gynybinių priežasčių įslaptinti patentai ar naudingieji modeliai, apie juos pranešus Komisijai, yra netinkamai naudojami arba tampa žinomi neįgaliotam asmeniui, Bendrija atlygina suinteresuotos šalies patirtą žalą.

Neapribodama savo pačios teisių žalą padariusio asmens atžvilgiu, Bendrija pagal atlygintos žalos apimtį įgyja tokias pat teises pareikšti ieškinį trečiosioms šalims kaip ir kiti suinteresuotieji asmenys. Tai nedaro įtakos Bendrijos teisei pagal galiojančias bendrąsias nuostatas pateikti ieškinį asmeniui, atsakingam už padarytą žalą.

Susitarimus arba sutartis dėl keitimosi moksline ar pramonine informacija branduolinės energijos srityje, kurių viena susitariančioji šalis yra valstybė narė, asmuo arba įmonė, kita susitariančioji šalis yra trečioji valstybė, tarptautinė organizacija arba trečiosios valstybės nacionalinis subjektas, kai bet kuriai iš susitariančiųjų šalių būtinas įgyvendinančios savo suverenitetą valstybės parašas, sudaro Komisija.

Tačiau, vadovaudamasi 103 ir 104 straipsnių nuostatomis, Komisija gali tokiomis sąlygomis, kokias ji mano esant tinkamas, įgalioti tokius susitarimus sudaryti valstybę narę, asmenį ar įmonę.

Sveikata ir sauga

Bendrijoje nustatomi pagrindiniai darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamos grėsmės standartai.

Sąvoka „pagrindiniai standartai“ apima:

a)   didžiausias leistinas dozes, nepažeidžiančias nustatytų saugos reikalavimų;

b)   didžiausius leistinus apšvitos ir taršos lygius;

c)   pagrindinius darbuotojų sveikatos priežiūros principus.

Pagrindinius standartus rengia Komisija, gavusi Mokslo ir technikos komiteto paskirtų asmenų grupės, sudarytos iš valstybių narių mokslinių ekspertų, visų pirma visuomenės sveikatos ekspertų, nuomonę. Dėl šių pagrindinių standartų Komisija gauna Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę.

Pagrindinius standartus nustato Taryba, pasikonsultavusi su Asamblėja bei remdamasi Komisijos, kuri jai perduoda minėtų komitetų pareikštas nuomones, pasiūlymu; Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

Komisijos ar valstybės narės prašymu pagrindiniai standartai gali būti peržiūrimi ar papildomi 31 straipsnyje nurodyta tvarka.

Visus valstybių narių prašymus nagrinėja Komisija.

Kiekviena valstybė narė atitinkamas nuostatas įtvirtina įstatymais ir kitais teisės aktais, kad užtikrintų, jog būtų laikomasi nustatytų pagrindinių standartų, taip pat imasi reikiamų priemonių mokymo, švietimo ir profesinio rengimo srityse.

Komisija teikia reikiamas rekomendacijas dėl šioje srityje taikomų valstybių narių nuostatų suderinimo.

Šiuo tikslu valstybės narės pateikia Komisijai šios Sutarties įsigaliojimo dieną taikytas nuostatas ir visus vėlesnius tokio pat pobūdžio nuostatų projektus.

Rekomendacijos, kurias Komisija pageidauja pateikti dėl šių nuostatų projektų, pateikiamos per tris mėnesius nuo šių nuostatų projektų pateikimo dienos.

Valstybė narė, kurios teritorijoje planuojami ypač pavojingi bandymai, imasi papildomų sveikatos ir saugos priemonių, dėl kurių ji pirma gauna Komisijos nuomonę.

Tais atvejais, kai minėtieji bandymai gali sukelti padarinius kitų valstybių narių teritorijose, jiems reikalingas Komisijos sutikimas.

Kiekviena valstybė narė įsteigia įrenginius, reikalingus oro, vandens ir dirvos radioaktyvumo lygiui stebėti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi pagrindinių standartų.

Komisija turi teisę patekti į tokius įrenginius; ji gali tikrinti jų darbą ir veiksmingumą.

Atitinkamos institucijos reguliariai perduoda Komisijai informaciją apie 35 straipsnyje nurodytus patikrinimus, kad ji būtų nuolat informuojama apie visuomenę veikiančio radioaktyvumo lygį.

Kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia tokius bendrus duomenis apie radioaktyviųjų atliekų laidojimo bet kokia forma planą, kokių reikia nustatyti, ar dėl tokio plano įgyvendinimo nebus radioaktyviai užterštas kitos valstybės narės vanduo, dirva ar oro erdvė.

Komisija savo nuomonę pareiškia per šešis mėnesius pasikonsultavusi su 31 straipsnyje nurodyta ekspertų grupe.

Komisija valstybėms narėms teikia rekomendacijas dėl oro, vandens ir dirvos radioaktyvumo lygio.

Skubiais atvejais Komisija išleidžia direktyvą, kuria suinteresuota valstybė narė prašoma per Komisijos nustatytą laiką imtis visų būtinų priemonių, kad nebūtų pažeisti pagrindiniai standartai ir užtikrintas reglamentavimo laikymasis.

Jei tokia valstybė per nustatytą laiką neįgyvendina Komisijos direktyvos, Komisija ar bet kuri suinteresuota valstybė narė gali nedelsdamos, nukrypdamos nuo 141 ir 142 straipsnių nuostatų, kreiptis į Teisingumo Teismą.

Įsteigus Jungtinį branduolinių tyrimų centrą, Komisija jo struktūroje iškart įsteigia Sveikatos ir saugos dokumentacijos ir tyrimų skyrių.

Svarbiausias šio skyriaus uždavinys – rinkti 33, 36 bei 37 straipsniuose nurodytą dokumentaciją ir informaciją bei padėti Komisijai atlikti šiame skyriuje nurodytus uždavinius.

Investicijos

Siekiant skatinti asmenų ir įmonių veiklą ir sudaryti sąlygas koordinuotai jų investicijų plėtrai branduolinės energijos srityje, Komisija reguliariai skelbia parodomąsias programas, kuriose visų pirma nurodo branduolinės energijos gamybos tikslus bei visas jiems įgyvendinti būtinų investicijų rūšis.

Prieš skelbdama tokias programas Komisija gauna Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę.

Asmenys ir įmonės, besiverčiantys šios Sutarties II priede išvardytomis pramoninės veiklos rūšimis, Komisijai pateikia investavimo projektus, susijusius su naujais įrenginiais, taip pat su keitimu arba pertvarkymu, kurie atitinka pobūdžio ir dydžio kriterijus, nustatytus Tarybos remiantis Komisijos pasiūlymu.

Pirmiau nurodytą pramoninės veiklos rūšių sąrašą Taryba gali keisti kvalifikuota balsų dauguma remdamasi Komisijos, kuri pirma gauna Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę, pasiūlymu.

Apie 41 straipsnyje minimus projektus Komisijai ir informaciniais tikslais – suinteresuotai valstybei narei pranešama ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki pirmųjų sutarčių su tiekėjais sudarymo arba, jei įmonė darbus atlieka naudodama nuosavas lėšas, ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki darbų pradžios.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali keisti šį terminą.

Komisija su asmenimis arba įmonėmis aptaria visus su šios Sutarties tikslais susijusius investavimo projektų aspektus.

Savo nuomonę ji pateikia suinteresuotai valstybei narei.

Komisija, gavusi suinteresuotų valstybių narių, asmenų ar įmonių sutikimą, gali paskelbti jai pateiktus investavimo projektus.

Bendrosios įmonės

Branduolinės pramonės plėtrai Bendrijoje ypač svarbios įmonės gali būti steigiamos kaip šioje Sutartyje apibrėžtos bendrosios įmonės laikantis toliau išdėstytų straipsnių nuostatų.

Šiuo tikslu Komisija gauna valstybių narių bei valstybinių ar privačių institucijų, jos manymu galinčių pateikti vertingų patarimų, nuomonę.

Jei Komisijos nuomonė dėl siūlomos steigti bendrosios įmonės reikalingumo yra teigiama, ji Tarybai pateikia pasiūlymus dėl:

a)   vietos;

b)   įstatų;

c)   finansavimo dydžio ir terminų;

d)   galimo Bendrijos dalyvavimo finansuojant bendrąją įmonę;

e)   galimo trečiosios valstybės, tarptautinės organizacijos arba trečiosios valstybės nacionalinio subjekto dalyvavimo finansuojant bendrąją įmonę ar ją valdant;

f)   kurio nors ar visų šios Sutarties III priede nurodytų pranašumų suteikimo.

Prie šių pasiūlymų Komisija prideda išsamų pranešimą apie visą projektą.

Taryba, kai Komisija perduoda klausimą jai svarstyti, gali prašyti jos pateikti tokią papildomą informaciją ar atlikti tokius tolesnius tyrimus, kurie, Tarybos manymu, yra būtini.

Jei Taryba kvalifikuota balsų dauguma nusprendžia, kad Komisijos perduotas projektas, dėl kurio ji pareiškė neigiamą nuomonę, vis tiek turėtų būti vykdomas, Komisija pateikia Tarybai 46 straipsnyje nurodytus pasiūlymus bei išsamų pranešimą.

Komisijai pareiškus teigiamą nuomonę arba ankstesnėje pastraipoje nurodytu atveju, Taryba dėl kiekvieno Komisijos pasiūlymo sprendimą priima kvalifikuota balsų dauguma.

Tačiau Taryba vieningai sprendžia dėl:

a)   Bendrijos dalyvavimo finansuojant bendrąją įmonę;

b)   trečiosios valstybės, tarptautinės organizacijos arba trečiosios valstybės nacionalinio subjekto dalyvavimo finansuojant bendrąją įmonę ar ją valdant.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai nuspręsti kiekvienai bendrajai įmonei suteikti kurias nors ar visas šios Sutarties III priede nurodytas lengvatas; kiekviena valstybė narė savo ruožtu užtikrina, kad šios lengvatos būtų suteiktos.

Taryba tokia pat tvarka gali nustatyti sąlygas, kuriomis tokios lengvatos yra suteikiamos.

Bendrosios įmonės steigiamos Tarybos sprendimu.

Kiekviena bendroji įmonė yra juridinis asmuo.

Kiekvienoje valstybėje narėje ji naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jų atitinkamus nacionalinius įstatymus; ji gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procesuose.

Kiekvienai bendrajai įmonei galioja pramonės ar komercinėms įmonėms taikomos taisyklės, jei šioje Sutartyje ar jos pačios įstatuose nenumatyta kitaip; įstatuose gali būti pateikiama papildoma nuoroda į valstybių narių nacionalinius įstatymus.

Išskyrus tuos atvejus, kai jurisdikcija pagal šią Sutartį suteikiama Teisingumo Teismui, su bendrosiomis įmonėmis susijusius ginčus sprendžia atitinkami kompetentingi nacionaliniai teismai.

Prireikus bendrųjų įmonių įstatai keičiami pagal į juos šiuo tikslu įtrauktas specialias nuostatas.

Tačiau tokie pakeitimai neįsigalioja, kol Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, jų nepatvirtina 47 straipsnyje numatyta tvarka.

Kol bus įsteigtos už bendrųjų įmonių veiklą atsakingos institucijos, Komisija atsako už visų Tarybos sprendimų, susijusių su šių įmonių steigimu, vykdymą.

Tiekimas

2.   Šiuo tikslu ir laikantis šiame skyriuje nurodytų sąlygų:

a)   draudžiama bet kokia veikla, kuria tam tikriems vartotojams siekiama užtikrinti išskirtinę padėtį;

b)   įkuriama Agentūra, kuriai suteikiama teisė rinktis valstybių narių teritorijose gaminamas rūdas, žaliavas bei specialias skiliąsias medžiagas ir išskirtinė teisė sudaryti sutartis dėl rūdų, žaliavų ir specialių skiliųjų medžiagų, Bendrijos kilmės ar kilusių už jos ribų, tiekimo.

Agentūra neturi teisės diskriminuoti vartotojų remdamasi tuo, kaip jie ketina panaudoti prašomus išteklius, išskyrus atvejus, kai toks panaudojimas yra neteisėtas arba prieštarauja sąlygoms, kurias konkrečiai siuntai yra nustatę tiekėjai iš Bendrijai nepriklausančių šalių.

Agentūra

Agentūros veiklą prižiūri Komisija, kuri leidžia jai skirtas direktyvas, turi veto teisę jos sprendimų atžvilgiu ir skiria jos generalinį direktorių bei generalinio direktoriaus pavaduotoją.

Apie kiekvieną numanomą ar įvykdytą Agentūros veiksmą, atliktą pasinaudojant jai suteikta pasirinkimo teise ar išskirtine teise sudaryti tiekimo sutartis, suinteresuotos šalys gali pranešti Komisijai, kuri per vieną mėnesį privalo priimti sprendimą tuo klausimu.

Agentūra yra finansiškai savarankiškas juridinis asmuo.

Agentūros įstatus kvalifikuota balsų dauguma nustato Taryba remdamasi Komisijos pasiūlymu.

Įstatai gali būti keičiami ta pačia tvarka.

Įstatai nustato Agentūros kapitalo dydį bei sąlygas, kuriomis jis pasirašomas. Pagrindinė kapitalo dalis visada priklauso Bendrijai ir valstybėms narėms. Valstybės narės bendru sutarimu priima sprendimus dėl kapitalo įnašų.

Agentūros įstatai nustato jos veiklos komercinio valdymo taisykles. Juose taip pat gali būti numatytas mokestis už sandorius, skirtas Agentūros veiklos sąnaudoms padengti.

Valstybės narės perduoda arba pasirūpina, kad Agentūrai būtų perduota visa reikiama informacija, kuri leistų jai naudotis pasirinkimo teise bei išskirtine teise sudaryti tiekimo sutartis.

Valstybės narės savo teritorijose užtikrina netrukdomą Agentūros veiklą.

Jos gali įsteigti vieną ar kelias institucijas, įgaliotas palaikant santykius su Agentūra atstovauti gamintojams ar vartotojams, veikiantiems jų jurisdikcijai priklausančiose neeuropinėse teritorijose.

Bendrijos kilmės rūdos, žaliavos bei specialios skiliosios medžiagos

1.   Agentūros pasirinkimo teisė apima:

a)   teisių naudoti ir sunaudoti Bendrijai pagal VIII skyriaus nuostatas priklausančias medžiagas įgijimą;

b)   nuosavybės teisės visais kitais atvejais įgijimą.

Pagal 58, 62 ir 63 straipsnių nuostatas kiekvienas gamintojas pasiūlo Agentūrai rūdų, žaliavų ar specialių skiliųjų medžiagų, kurias jis gamina valstybių narių teritorijose, prieš jas panaudojant, gabenant į kitą vietą ar sandėliuojant.

Jei gamintojo veikla apima keletą gamybos etapų nuo rūdos gavybos iki metalo gamybos, įskaitant pačią metalo gamybą, gaminį Agentūrai jis gali pasiūlyti bet kuriuo gamybos etapu.

Tokia pat nuostata taikoma ir dviem ar kelioms susijusioms įmonėms, apie kurių ryšį buvo deramai pranešta Komisijai ir kuris su ja buvo aptartas 43 ir 44 straipsniuose nurodyta tvarka.

Jei Agentūra nesinaudoja savo pasirinkimo teise visos ar dalies gamintojo produkcijos atžvilgiu, gamintojas:

a)   gali naudodamas nuosavas lėšas arba sudaręs sutartį perdirbti rūdas, žaliavas ar specialias skiliąsias medžiagas, jei pasiūlys Agentūrai po tokio perdirbimo gautą gaminį;

b)   Komisijos sprendimu gavęs leidimą gali parduoti turimą produkciją už Bendrijos ribų, jei jo siūlomos sąlygos nėra geresnės nei prieš tai siūlytos Agentūrai. Tačiau specialios skiliosios medžiagos gali būti eksportuojamos tik tarpininkaujant Agentūrai bei laikantis 62 straipsnio nuostatų.

Komisija gali neduoti minėto leidimo, jei išteklių gavėjai negali garantuoti, kad bus apsaugoti bendri Bendrijos interesai, arba jei tokių sutarčių sąlygos prieštarauja šios Sutarties tikslams.

Potencialūs vartotojai Agentūrai reguliariai praneša, kokių išteklių jiems reikia, nurodydami jų kiekius, fizines bei chemines savybes, jų kilmės vietą, tikslinę paskirtį, pristatymo terminus ir kainų nustatymo sąlygas, kas sudaro tiekimo sutarties, kurią jie norėtų sudaryti, sąlygas.

Gamintojai savo ruožtu praneša Agentūrai apie pasiūlymus, kuriuos jie gali pateikti, nurodydami visas detales, visų pirma sutarčių trukmę, reikalingas jų gamybos programoms sudaryti. Minėtųjų sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip dešimt metų, išskyrus su Komisija sutartus atvejus.

Agentūra praneša visiems potencialiems vartotojams apie pasiūlymus bei gautų paraiškų apimtis ir paprašo jų per nustatytą laiką pateikti savo užsakymus.

Gavusi visus minėtus užsakymus, Agentūra paskelbia sąlygas, kuriomis ji gali juos įvykdyti.

Jeigu Agentūra negali visiškai įvykdyti visų gautų užsakymų, ji, laikydamasi 68 ir 69 straipsnio nuostatų, proporcingai padalina kiekvieno pasiūlymo išteklius atitinkamiems užsakymams.

Agentūros taisyklėse, kurias turi patvirtinti Komisija, nustatomi paklausos ir pasiūlos derinimo būdai.

Agentūra įvykdo visus gautus užsakymus, nebent tai padaryti sutrukdytų teisinės ar esminės kliūtys.

Sudarydama sutartį, Agentūra, nepažeisdama 52 straipsnio nuostatų, gali reikalauti, kad vartotojai sumokėtų atitinkamą avansą kaip užstatą arba padėtų Agentūrai laikytis jos ilgalaikių įsipareigojimų gamintojams, jei tokie įsipareigojimai yra būtini vykdant tą užsakymą.

1.   Agentūra specialių skiliųjų medžiagų, pagamintų valstybių narių teritorijoje, pasirinkimo teise naudojasi siekdama:

a)   patenkinti Bendrijos vartotojų poreikius, laikantis 60 straipsnio nuostatų; arba

b)   pati saugoti tokias medžiagas; arba

c)   eksportuoti tokias medžiagas gavus Komisijos leidimą pagal 59 straipsnio b punkto antrosios pastraipos nuostatas.

2.   Vis dėlto šios medžiagos bei perdirbti tinkamos radioaktyviosios atliekos, kurioms toliau taikomos VII skyriaus nuostatos, paliekamos gamintojui, kad jis galėtų:

a)   saugoti jas, gavęs Agentūros leidimą; arba

b)   naudoti jas savo poreikiams; arba

c)   pasiūlyti jas Bendrijos įmonėms pagal jų poreikius, kai programai, apie kurią buvo deramai pranešta Komisijai, vykdyti tokios įmonės su gamintoju yra susijusios tiesioginiais ryšiais, kuriais nei siekiama riboti, nei ribojama gamyba, technikos plėtra ar investicijos, nei nederamais būdais kuriama nelygybė tarp Bendrijos vartotojų.

Bendrųjų įmonių pagamintos rūdos, žaliavos ir specialios skiliosios medžiagos vartotojams skirstomos tokių įmonių įstatų ar susitarimų taisyklėse nustatyta tvarka.

Ne Bendrijos kilmės rūdos, žaliavos ir specialios skiliosios medžiagos

Agentūra, prireikus veikdama pagal Bendrijos ir trečiosios valstybės arba tarptautinės organizacijos sudarytus susitarimus, turi, taikant šioje Sutartyje numatytas išimtis, išskirtinę teisę sudaryti susitarimus ar sutartis, kuriomis pirmiausia siekiama tiekti ne Bendrijos kilmės rūdas, žaliavas arba specialias skiliąsias medžiagas.

60 straipsnio nuostatos taikomos vartotojų paraiškoms bei vartotojų ir Agentūros sutartims dėl ne Bendrijos kilmės rūdų, žaliavų arba specialių skiliųjų medžiagų tiekimo.

Tačiau Agentūra gali tiekiamus išteklius rinktis pagal jų geografinę kilmę, jei vartotojui bus užtikrinamos bent jau ne blogesnės nei užsakyme nurodytos sąlygos.

Jei Komisija, gavusi suinteresuotų vartotojų paraišką, nustato, kad Agentūra negali per priimtiną laikotarpį pristatyti visų ar dalies užsakytų išteklių arba gali tai padaryti tik ypač didelėmis kainomis, vartotojai turi teisę sudaryti tiesiogines sutartis dėl išteklių su ne Bendrijos tiekėjais, jei tokios sutartys iš esmės atitinka jų užsakymuose nurodytus reikalavimus.

Tokia teisė suteikiama vieneriems metams; terminas gali būti pratęstas, jei padėtis, į kurią atsižvelgiant tokia teisė buvo suteikta, nesikeičia.

Vartotojai, kurie pasinaudoja šiame straipsnyje numatyta teise, pateikia Komisijai tiesiogines sutartis, kurias jie ketina sudaryti. Per vieną mėnesį Komisija gali pareikšti nesutinkanti dėl tokių sutarčių sudarymo, jei jos prieštarauja šios Sutarties tikslams.

Kainos

Išskyrus atvejus, kai šioje Sutartyje numatomos išimtys, kainos nustatomos derinant paklausą ir pasiūlą, kaip numatyta 60 straipsnyje; valstybių narių nacionaliniai teisės aktai neturi prieštarauti tokioms nuostatoms.

Draudžiama nustatyti tokias kainas, kuriomis, pažeidžiant šio skyriaus nuostatomis įtvirtintą lygių galimybių naudotis ištekliais principą, būtų siekiama tam tikriems vartotojams užtikrinti išskirtinę padėtį.

Agentūrai nustačius, kad buvo nustatytos tokios kainos, apie tai ji praneša Komisijai.

Jei Komisija pritaria gautoms išvadoms, ji gali nustatyti lygių galimybių naudotis ištekliais principą atitinkančias ginčytinų pasiūlymų kainas.

Taryba kainas gali nustatyti vieningai remdamasi Komisijos pasiūlymu.

Kai pagal 60 straipsnio nuostatas Agentūra nustato sąlygas, kuriomis užsakymai gali būti atlikti, užsakymus pateikusiems vartotojams ji gali pasiūlyti kainas suvienodinti.

Su tiekimo politika susijusios nuostatos

Komisija, neperžengdama Bendrijos biudžeto nustatytų ribų, gali savo nustatytomis sąlygomis teikti finansinę paramą paieškos programoms valstybių narių teritorijoje.

Siekdama plėtoti naudingųjų iškasenų telkinių paiešką bei naudojimą Komisija valstybėms narėms gali teikti rekomendacijas.

Kasmet valstybės narės pateikia Komisijai paieškos ir gamybos vystymosi, numanomų atsargų bei jų teritorijoje planuojamų ar gautų investicijų kasybos srityje ataskaitas. Ataskaitos pateikiamos Tarybai kartu su Komisijos nuomone, kurioje pirmiausia nurodoma, kokių veiksmų valstybės narės ėmėsi remdamosi pagal ankstesnę pastraipą joms pateiktomis rekomendacijomis.

Jei Taryba, Komisijai pateikus jai klausimą, kvalifikuota balsų dauguma nusprendžia, kad paieška ir kasybos darbų plėtra vis dar yra aiškiai nepakankama nors ilgalaikės gavybos perspektyvos atrodo ekonomiškai pagrįstos, tokia valstybė narė laikoma atsisakiusia savo ir savo nacionalinių subjektų atžvilgiu teisės Bendrijoje lygiomis galimybėmis naudotis kitais tiekimo šaltiniais, kol ji imsis priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti.

Komisija valstybėms narėms teikia visas reikiamas rekomendacijas dėl pajamų ar kasybos reglamentavimo.

Agentūra iš Bendrijoje ar už jos ribų turimų medžiagų gali sukaupti reikiamas komercines medžiagų atsargas, kad palengvintų Bendrijos aprūpinimą ištekliais ar normalų jų tiekimą.

Prireikus Komisija gali nuspręsti sukaupti medžiagų atsargas ypatingiems atvejams. Tokių atsargų finansavimo būdą kvalifikuota balsų dauguma tvirtina Taryba remdamasi Komisijos pasiūlymu.

Ypatingosios nuostatos

Tais atvejais, kai susitarimas ar sutartis tarp valstybės narės, asmens ar įmonės – vienos susitariančiosios šalies, ir trečiosios valstybės, tarptautinės organizacijos, ar trečiosios valstybės nacionalinio subjekto – kitos susitariančiosios šalies, numato inter alia tiekti gaminius, kurie priklauso Agentūros kompetencijai, tokiam susitarimui ar sutarčiai sudaryti ar pratęsti reikalingas išankstinis Komisijos sutikimas dėl tokių gaminių tiekimo.

Komisija gali nuspręsti šio skyriaus nuostatų netaikyti paprastai mokslinių tyrimų tikslais naudojamų nedidelių rūdos, žaliavų ar specialių skiliųjų medžiagų kiekių gabenimui į kitą vietą, importui ar eksportui.

Agentūrai pranešama apie kiekvieną gabenimo į kitą vietą, importo ar eksporto pagal šią nuostatą atvejį.

Šio skyriaus nuostatos netaikomos įsipareigojimams, susijusiems su rūdos, žaliavų ar specialių skiliųjų medžiagų apdorojimu, konversija ir formavimu, kuriuos prisiima:

a)   keli asmenys ar įmonės, jei medžiaga po apdorojimo, konversijos ar formavimo turi būti grąžinta tam asmeniui ar įmonei, iš kurių ji buvo gauta; arba

b)   asmuo arba įmonė ir tarptautinė organizacija ar trečiosios valstybės nacionalinis subjektas, kai medžiagos apdorojimas, konversija ir formavimas atliekamas ne Bendrijoje, po to ją grąžinant tam asmeniui ar įmonei, iš kurių ji buvo gauta; arba

c)   asmuo arba įmonė ir tarptautinė organizacija ar trečiosios valstybės nacionalinis subjektas, kai medžiagos apdorojimas, konversija ir formavimas atliekamas Bendrijoje, po to ją grąžinant tai organizacijai ar nacionaliniam subjektui, iš kurių ji buvo gauta, arba bet kuriam kitam tokios organizacijos ar nacionalinio subjekto paskirtam gavėjui ne Bendrijoje.

Tačiau suinteresuoti asmenys ir įmonės turi pranešti Agentūrai apie tokių įsipareigojimų egzistavimą ir, iš karto pasirašius sutartis, gabenamos medžiagos kiekius. Komisija gali neleisti prisiimti b punkte nurodytų įsipareigojimų, jei, jos nuomone, konversija ar formavimas negali būti atliktas veiksmingai ir saugiai Bendrijai nepatiriant medžiagos nuostolių.

Medžiagoms, su kuriomis yra susiję tokie įsipareigojimai, valstybių narių teritorijoje taikomos VII skyriuje nurodytos kontrolės priemonės. Tačiau VIII skyriaus nuostatos netaikomos specialioms skiliosioms medžiagoms, kurių atžvilgiu yra prisiimami c punkte nurodyti įsipareigojimai.

Valstybės narės ar Komisijos iniciatyva, ypač dėl nenumatytų aplinkybių atsiradus visuotiniam stygiui, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Asamblėja, gali vieningai pakeisti šio skyriaus nuostatas. Komisija nagrinėja kiekvieną valstybės narės prašymą.

Praėjus septyneriems metams nuo šios Sutarties įsigaliojimo, Taryba gali patvirtinti visas šias nuostatas. Jų nepatvirtinus, pirmesnėje pastraipoje nurodyta tvarka dėl šiame skyriuje nagrinėjamų klausimų priimamos naujos nuostatos.

Saugumo kontrolė

Laikantis šio skyriaus nuostatų, Komisija įsitikina, kad valstybių narių teritorijose:

a)   rūdos, žaliavos ir specialios skiliosios medžiagos nėra naudojamos kitiems tikslams, nei vartotojų deklaruota tikslinė paskirtis;

b)   laikomasi nuostatų dėl tiekimo bei saugumo kontrolės įsipareigojimų, Bendrijos prisiimtų pagal susitarimą su trečiąja valstybe ar tarptautine organizacija.

Bet kas, steigiantis ar eksploatuojantis įrenginį, skirtą žaliavoms arba specialioms skiliosioms medžiagoms gaminti, atskirti ar kitaip naudoti arba apšvitintam branduoliniam kurui perdirbti, pateikia Komisijai informaciją apie pagrindines įrenginių technines charakteristikas, būtinas 77 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.

Komisija privalo patvirtinti būdus, kuriais bus chemiškai apdorojamos apšvitintos medžiagos, kad būtų pasiekti 77 straipsnyje nurodyti tikslai.

Komisija reikalauja, kad būtų tvarkomi ir pateikiami veiklos dokumentai, kurie leistų vykdyti naudojamų ar gaminamų rūdų, žaliavų ar specialių skiliųjų medžiagų apskaitą. Toks pat reikalavimas taikomas ir žaliavų bei specialių skiliųjų medžiagų gabenimui.

Tie subjektai, kuriems taikomi šie reikalavimai, atitinkamos valstybės narės institucijoms praneša apie visus pagal 78 straipsnio ir šio straipsnio pirmosios pastraipos nuostatas Komisijai perduodamus pranešimus.

Šio straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodytų reikalavimų pobūdis ir taikymo sritis nustatoma Komisijos parengtame ir Tarybos patvirtintame reglamente.

Komisija gali reikalauti, kad visos utilizuotos arba kaip gamybos proceso šalutinis produktas gautos perteklinės specialios skiliosios medžiagos, kurios tuo metu nėra naudojamos arba yra neparuoštos naudoti, būtų perduotos saugoti Agentūrai ar kitoms saugykloms, kurios yra arba gali būti Komisijos prižiūrimos.

Tokiu būdu saugoti atiduotos specialios skiliosios medžiagos suinteresuotų subjektų prašymu turi būti nedelsiant jiems grąžintos.

Komisija gali siųsti inspektorius į valstybių narių teritorijas. Prieš siųsdama inspektorių į valstybės narės teritoriją pirmą kartą, Komisija pirma tuo klausimu konsultuojasi su suinteresuota valstybe nare; tokių konsultacijų pakanka, kad šis inspektorius galėtų atlikti visas užduotis ir ateityje.

Pateikę savo įgaliojimus patvirtinančius dokumentus, inspektoriai turi teisę bet kuriuo metu patekti į visus objektus, taip pat tikrinti visus duomenis bei visus asmenis, pagal profesiją dirbančius su medžiagomis, įranga ar įrenginiais, kuriems taikoma šiame skyriuje nurodyta kontrolė, taip reikiamu lygiu siekiant užtikrinti, kad minėta kontrolė būtų taikoma rūdoms, žaliavoms ir specialioms skiliosioms medžiagoms ir kad būtų laikomasi 77 straipsnio nuostatų. Suinteresuotos valstybės prašymu Komisijos paskirtus inspektorius lydi tos valstybės institucijų atstovai, tačiau dėl to negali būti vilkinamas inspektorių darbas ar jiems kitaip trukdoma atlikti savo pareigas.

Jei nesutinkama, kad patikrinimas būtų atliktas, Komisija kreipiasi į Teisingumo Teismo pirmininką, kad būtų duotas nurodymas atlikti priverstinį patikrinimą. Teisingumo Teismo pirmininkas sprendimą priima per tris dienas.

Tais atvejais, kai iškyla grėsmė, jog patikrinimas gali būti vilkinamas, Komisija gali sprendimo forma priimti rašytinį nurodymą pradėti patikrinimą. Toks nurodymas nedelsiant perduodamas Teisingumo Teismo pirmininkui tvirtinti.

Davus tokį nurodymą ar priėmus sprendimą, suinteresuotos valstybės institucijos užtikrina, kad inspektoriai galėtų patekti į nurodyme ar sprendime nurodytas vietas.

Inspektorius samdo Komisija.

Jie yra atsakingi už 79 straipsnyje nurodytų apskaitos dokumentų gavimą ir patikrą. Inspektoriai praneša Komisijai apie visus pažeidimus.

Komisija gali išleisti direktyvą, raginančią konkrečią valstybę narę per Komisijos nustatytą laiką imtis visų priemonių, būtinų pažeidimams pašalinti; Komisija apie jas praneša Tarybai.

Jei iki nustatyto termino valstybė narė neįgyvendina Komisijos direktyvos, Komisija arba bet kuri suinteresuota valstybė narė, nukrypdamos nuo 141 ir 142 straipsnių nuostatų, gali tiesiogiai kreiptis į Teisingumo Teismą.

Tokias sankcijas griežtumo tvarka sudaro:

a)   įspėjimas;

b)   ypatingų lengvatų, tokių kaip finansinė ar techninė pagalba, panaikinimas;

c)   asmens ar kolegialaus organo paskyrimas valdyti įmonę ne ilgesniam nei keturių mėnesių laikotarpiui bendru Komisijos ir valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso įmonė, sutarimu;

d)   visų arba dalies žaliavų arba specialių skiliųjų medžiagų atsiėmimas.

Nukrypstant nuo 157 straipsnio nuostatų, Teisingumo Teismui pateikti apeliaciniai skundai dėl Komisijos sprendimų, kuriais nustatomos 1 dalyje nurodytos sankcijos, sustabdo sprendimo vykdymą. Vis dėlto Teisingumo Teismas Komisijos ar bet kurios suinteresuotos valstybės narės prašymu gali nurodyti nedelsiant įvykdyti sprendimą.

Pažeistų interesų apsaugą užtikrina derama teisinė tvarka.

Vykdant kontrolę negali būti diskriminuojama dėl rūdų, žaliavų ar specialių skiliųjų medžiagų tikslinės paskirties.

Kontrolės taikymo sritimi ir tvarka bei už jų taikymą atsakingų institucijų įgaliojimais siekiama tik šiame skyriuje nurodytų tikslų.

Kontrolė negali būti taikoma medžiagoms, skirtoms gynybos reikmėms tenkinti, kurios šiuo tikslu yra specialiai apdorojamos arba jau yra tokiu būdu apdorotos ir pagal veiklos planą yra laikomos ar saugomos kariniame objekte.

Susiklosčius naujoms aplinkybėms, Taryba, valstybės narės ar Komisijos prašymu, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Asamblėja, gali vieningai pakeisti šiame skyriuje nurodytos kontrolės taikymo tvarką. Tokius valstybių narių prašymus nagrinėja Komisija.

Turto nuosavybė

Specialios skiliosios medžiagos yra Bendrijos nuosavybė.

Bendrijos nuosavybės teisė apima visas specialias skiliąsias medžiagas, pagamintas ar importuotas valstybės narės, asmens ar įmonės, kurioms taikomos VII skyriuje nurodyta saugumo kontrolė.

Valstybėms narėms, asmenims ar įmonėms suteikiama neribota teisė naudoti ir sunaudoti tinkama tvarka įsigytas specialias skiliąsias medžiagas laikantis šios Sutarties jiems nustatytų įpareigojimų, ypač susijusių su saugumo kontrole, Agentūrai suteikta pasirinkimo teise bei sveikata ir sauga.

Agentūra Bendrijos vardu tvarko specialią sąskaitą, kuri pavadinama „specialių skiliųjų medžiagų finansine sąskaita“.

1.   Specialių skiliųjų medžiagų finansinėje sąskaitoje:

a)   valstybei narei, asmeniui ar įmonei paliktų arba perduotų disponuoti specialių skiliųjų medžiagų verte kredituojama Bendrijos sąskaitos dalis ir debetuojama tos valstybės narės, asmens ar įmonės sąskaitos dalis;

b)   valstybės narės, asmens ar įmonės pagamintų ar importuotų ir Bendrijos nuosavybe tapusių specialių skiliųjų medžiagų verte debetuojama Bendrijos sąskaitos dalis ir kredituojama tos valstybės narės, asmens ar įmonės sąskaitos dalis. Toks pat įrašas daromas valstybei narei, asmeniui ar įmonei grąžinus Bendrijai specialias skiliąsias medžiagas, kurios anksčiau buvo paliktos arba perduotos disponuoti tai valstybei narei, asmeniui ar įmonei.

Susiklosčius naujoms aplinkybėms, šio skyriaus nuostatos dėl Bendrijos nuosavybės teisės valstybės narės ar Komisijos prašymu gali būti Tarybos vieningai koreguojamos remiantis Komisijos pasiūlymu bei pasikonsultavus su Asamblėja. Tokius valstybių narių prašymus nagrinėja Komisija.

Nuosavybės sistema, taikoma visiems objektams, medžiagoms ir turtui, kurie pagal šio skyriaus nuostatas nepriklauso Bendrijai nuosavybės teise, nustatoma kiekvienos valstybės narės teisės aktais.

Bendroji branduolinė rinka

Šio skyriaus nuostatos taikomos šios Sutarties IV priedo sąrašuose nurodytoms prekėms ir gaminiams.

Komisijos ar valstybės narės prašymu Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali keisti šiuos sąrašus.

Praėjus vieneriems metams nuo šios Sutarties įsigaliojimo valstybės narės tarpusavyje panaikina visus importo ir eksporto muitus bei visus lygiaverčio poveikio privalomuosius mokėjimus ir visus kiekybinius importo bei eksporto apribojimus, taikomus:

a)   A1 ir A2 sąrašuose nurodytiems gaminiams;

b)   B sąraše nurodytiems gaminiams, jei jiems taikomas bendrasis muitų tarifas ir prie jų yra pridėtas Komisijos išduotas pažymėjimas, nurodantis, jog jie skirti naudoti branduoliniais tikslais.

Tačiau valstybės narės jurisdikcijai priklausančiose neeuropinėse teritorijose gali ir toliau būti renkami importo ir eksporto muitai arba lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai tais atvejais, kai jie yra tik fiskalinio pobūdžio. Tokių muitų ir mokesčių dydis bei juos reguliuojanti sistema negali tapti pagrindu kitų valstybių narių diskriminacijai tos valstybės narės atžvilgiu.

Valstybės narės bendrąjį muitų tarifą nustato laikydamosi šių nuostatų:

a)   A1 sąraše nurodytiems gaminiams bendrasis muitų tarifas nustatomas pagal valstybėse narėse 1957 m. sausio 1 d. galiojusio mažiausio tarifo lygį;

b)   A2 sąraše nurodytų gaminių atžvilgiu Komisija imasi visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog per tris mėnesius nuo šios Sutarties įsigaliojimo prasidėtų valstybių narių derybos. Jei per vienerius metus nuo šios Sutarties įsigaliojimo nesusitariama dėl kai kurių iš tų gaminių, Taryba kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nustato pagal bendrąjį muitų tarifą taikytinus muitus;

c)   A1 ir A2 sąrašuose nurodytiems gaminiams bendrasis muitų tarifas pradedamas taikyti nuo pirmųjų metų, skaičiuojamų nuo šios Sutarties įsigaliojimo, pabaigos.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai nuspręsti B sąraše nurodytiems gaminiams pradėti anksčiau taikyti bendrojo muitų tarifo sistemos muitus, jei tokia priemonė galėtų prisidėti prie branduolinės energijos plėtros Bendrijoje.

Valstybės narės panaikina visus apribojimus dėl pilietybės, pažeidžiančius bet kurios valstybės narės nacionalinių subjektų teisę turėti kvalifikuotas pareigas branduolinės energijos srityje, tai teisei taikant apribojimus, grindžiamus pagrindiniais viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos reikalavimais.

Taryba, pasikonsultavusi su Asamblėja ir remdamasi Komisijos, kuri pirma turi paprašyti Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės, pasiūlymu, gali kvalifikuota balsų dauguma leisti direktyvas dėl šio straipsnio taikymo.

Valstybių narių jurisdikcijai priklausantiems viešiesiems arba privatiems juridiniams ar fiziniams asmenims negali būti taikomi jokie apribojimai dėl nacionalinės priklausomybės, jei šie asmenys nori prisidėti prie mokslinio ar pramoninio pobūdžio branduolinių įrenginių Bendrijoje statybos.

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad būtų lengviau sudaryti branduolinės rizikos draudimo sutartis.

Per dvejus metus nuo šios Sutarties įsigaliojimo Taryba, pasikonsultavusi su Asamblėja ir remdamasi Komisijos, kuri pirma turi paprašyti Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės, pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma leidžia direktyvas dėl šio straipsnio taikymo.

Komisija gali teikti rekomendacijas, palengvinančias kapitalo, skirto šios Sutarties II priede nurodytoms pramoninės veiklos rūšims finansuoti, judėjimą.

Kiekviena valstybė narė įsipareigoja leisti tos valstybės narės, kurioje gyvena kreditorius ar naudos gavėjas, valiuta atlikti mokėjimus, susijusius su prekių, paslaugų ar kapitalo judėjimu, ir tokius kapitalo ir pajamų pervedimus, kad laikantis šios Sutarties nuostatų būtų liberalizuojamas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas tarp valstybių narių.

Išorės santykiai

Bendrija, neviršydama savo galių ir jurisdikcijos, gali prisiimti įsipareigojimus sudarydama susitarimus arba sutartis su trečiąja valstybe, tarptautine organizacija, arba trečiosios valstybės nacionaliniu subjektu.

Derybas dėl tokių susitarimų ar sutarčių veda Komisija, laikydamasi Tarybos direktyvų nuostatų: juos sudaro Komisija, kvalifikuota balsų dauguma pritarus Tarybai.

Tačiau dėl susitarimų ar sutarčių, kuriems vykdyti nereikia Tarybos sprendimo ir kurie gali būti įgyvendinti neviršijant atitinkamo biudžeto, derasi ir juos sudaro pati Komisija; Komisija apie tai praneša Tarybai.

Susitarimai arba sutartys su trečiąja valstybe, tarptautine organizacija ar trečiosios valstybės nacionaliniu subjektu, kurių viena iš šalių, be pačios Bendrijos, yra viena ar kelios valstybės narės, neįsigalioja tol, kol visos suinteresuotos valstybės narės Komisijai nepraneša, kad minėtieji susitarimai ar sutartys yra pradėti taikyti pagal atitinkamų jų nacionalinių įstatymų nuostatas.

Valstybės narės pateikia Komisijai susitarimų ar sutarčių su trečiąja valstybe, tarptautine organizacija ar trečiosios valstybės nacionaliniu subjektu projektus, kai tokie susitarimai ar sutartys yra susiję su klausimais, patenkančiais į šios Sutarties taikymo sritį.

Jei susitarimo ar sutarties projekte yra sąlygų, trukdančių taikyti šios Sutarties nuostatas, Komisija per vieną mėnesį nuo jų pateikimo dienos praneša savo pastabas suinteresuotai valstybei.

Valstybė nesudaro siūlomo susitarimo ar sutarties tol, kol neatsižvelgia į Komisijos prieštaravimus ar neįvykdo Teisingumo Teismo nutarimo, priimto skubos tvarka gavus tos valstybės paraišką, dėl siūlomų sąlygų suderinamumo su šios Sutarties nuostatomis. Valstybė, gavusi Komisijos pastabas, gali bet kada paduoti paraišką Teisingumo Teismui.

Nė vienas asmuo arba įmonė, sudaranti arba pratęsianti susitarimą ar sutartį su trečiąja valstybe, tarptautine organizacija ar trečiosios valstybės nacionaliniu subjektu šiai Sutarčiai įsigaliojus, negali remtis tuo susitarimu arba sutartimi, kad išvengtų šios Sutarties nustatytų įpareigojimų.

Kiekviena valstybė narė imasi jos manymu būtinų priemonių, kad Komisijos prašymu perduotų visą informaciją apie asmens ar įmonės su trečiąja valstybe, tarptautine organizacija ar trečiosios valstybės nacionaliniu subjektu šiai Sutarčiai įsigaliojus sudarytus susitarimus ar sutartis, priklausančius Sutarties taikymo sričiai. Komisija gali reikalauti pateikti tokią informaciją tik tam, kad patikrintų, ar į minėtus susitarimus ar sutartis nėra įtraukta sąlygų, trukdančių įgyvendinti šią Sutartį.

Komisijos prašymu Teisingumo Teismas priima nutarimą dėl tokių susitarimų ar sutarčių neprieštaravimo šios Sutarties nuostatoms.

Šios Sutarties nuostatomis negali būti remiamasi siekiant neleisti vykdyti valstybės narės, asmens ar įmonės su trečiąja valstybe, tarptautine organizacija ar trečiosios valstybės nacionaliniu subjektu prieš įsigaliojant šiai Sutarčiai sudarytų susitarimų ar sutarčių, kai apie tokius susitarimus ar sutartis Komisijai buvo pranešta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo šios Sutarties įsigaliojimo.

Tačiau asmens ar įmonės su trečiąja valstybe, tarptautine organizacija ar trečiosios valstybės nacionaliniu subjektu per laikotarpį tarp šios Sutarties pasirašymo ir jos įsigaliojimo sudarytais susitarimais ar sutartimis negali būti remiamasi kaip šios Sutarties nuostatų nevykdymo priežastimi, jei Teisingumo Teismo, Komisijos prašymu priimančio nutarimą, nuomone, viena iš svarbiausių priežasčių, paskatinusių kurią nors susitarimo ar sutarties šalį sudaryti tokį susitarimą ar sutartį buvo ketinimas išvengti šios Sutarties nuostatų vykdymo.

Valstybės narės, kurios prieš įsigaliojant šiai Sutarčiai sudarė susitarimus su trečiosiomis valstybėmis dėl bendradarbiavimo branduolinės energijos srityje, turi kartu su Komisija pradėti reikiamas derybas su tomis trečiosiomis valstybėmis siekiant užtikrinti, kad Bendrija prisiimtų kuo daugiau teisių ir įsipareigojimų, kylančių iš tų susitarimų.

Visiems naujiems susitarimams, kuriuos ketinama sudaryti po tokių derybų, būtinas valstybės narės ar valstybių narių, pasirašiusių pirmiau minėtus susitarimus, sutikimas ir Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimtas pritarimas.

TREČIOJI ANTRAŠTINĖ DALIS

Institucijas reglamentuojančios nuostatos

Bendrijos institucijos

Europos Parlamentas

Europos Parlamentas, kurį sudaro į Bendriją susibūrusių valstybių tautų atstovai, vykdo šia Sutartimi jam suteiktus patariamuosius ir priežiūros įgaliojimus.

107a straipsnis(*^3)

Europos Parlamentas, spręsdamas savo narių balsų dauguma, gali paprašyti, kad Komisija pateiktų bet kokį atitinkamą pasiūlymą klausimais, kuriais, jo nuomone, šiai Sutarčiai įgyvendinti reikalingas Bendrijos aktas.

107b straipsnis(*^3)

Atlikdamas savo pareigas, Europos Parlamentas ketvirtadalio savo narių prašymu gali sudaryti laikinąjį Tyrimo komitetą, kuris, nepažeisdamas kitoms institucijoms ar organams šios Sutarties suteiktų įgaliojimų, tirtų įtariamus pažeidimus ar netinkamą administravimą įgyvendinant Bendrijos teisę, išskyrus atvejus, kai tuos įtariamus faktus nagrinėja teismas, ir tol, kol bus baigtas tos bylos teisminis nagrinėjimas.

Pateikęs savo ataskaitą, laikinasis Tyrimo komitetas nustoja veikti.

Išsamias naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančias nuostatas bendru sutarimu nustato Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija.

107c straipsnis(*^3)

Kiekvienas Sąjungos pilietis, taip pat kiekvienas valstybėje narėje gyvenantis ar savo registruotą buveinę turintis fizinis arba juridinis asmuo turi teisę individualiai arba kartu su kitais piliečiais ar asmenimis pateikti Europos Parlamentui peticiją bet kokiu reikalu, priklausančiu Bendrijos veiklos sritims ir turinčiu jam ar jai tiesioginį poveikį.

107d straipsnis(*^3)

Eidamas savo pareigas, ombudsmenas jo nuomone reikalingus tyrimus atlieka arba savo paties iniciatyva, arba remdamasis jam tiesiogiai ar per Europos Parlamento narį pateiktais skundais, išskyrus atvejus, kai įtariamieji faktai yra ar buvo nagrinėjami teismine tvarka. Tais atvejais, kai ombudsmenas nustato netinkamo administravimo atvejį, jis šiuo reikalu kreipiasi į atitinkamą instituciją, kuri per tris mėnesius privalo informuoti jį apie savo požiūrį. Paskui ombudsmenas siunčia pranešimą Europos Parlamentui ir atitinkamai institucijai. Skundą pateikęs asmuo informuojamas apie tokių tyrimų rezultatus.

Ombudsmenas Europos Parlamentui pateikia metų pranešimą apie savo tyrimų rezultatus.

Europos Parlamento prašymu Teisingumo Teismas gali ombudsmeną atleisti, jei jis nebeatitinka šioms pareigoms keliamų reikalavimų arba yra kaltas padaręs sunkų nusižengimą.

(Paragraphs 1 and 2 lapsed on 17 July 1979 in accordance with Article 14 of the Act

[See Article 1 of that Act which reads as follows:

[See Article 2 of that Act which reads as follows:

2.   Kiekvienoje valstybėje narėje renkamų atstovų skaičius yra toks:

Belgija	25
Danija	16
Vokietija	99
Graikija	25
Ispanija	64
Prancūzija	87
Airija	15
Italija	87
Liuksemburgas	6
Nyderlandai	31
Austrija	21
Portugalija	25
Suomija	16
Švedija	22
Jungtinė Karalystė	87(*)
(*) Atstovų skaičius numatytas AA A/FIN/SWE 11 straipsnyje pagal 5 AD AA A/FIN/SWE 5 straipsnį.

Gavusi visos sudėties Europos Parlamento daugumos narių patvirtintą pritarimą, Taryba, vieningai spręsdama, nustato atitinkamas nuostatas, kurias ji rekomenduoja valstybėms narėms priimti pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas.(*^5)

The European Parliament shall hold an annual session. It shall meet, without requiring to be convened, on the second Tuesday in March.(*^6)(*^7)

The European Parliament may meet in extraordinary session at the request of a majority of its Members or at the request of the Council or of the Commission.

Europos Parlamentas iš savo narių išsirenka pirmininką ir biurą.

Komisijos nariai gali dalyvauti visuose posėdžiuose ir jų pačių prašymu būti išklausomi Komisijos vardu.

Komisija žodžiu arba raštu atsako į Europos Parlamento ar jos narių jai pateiktus klausimus.

Europos Parlamentas išklauso Tarybą Tarybos darbo tvarkos taisyklėse nustatytomis sąlygomis.

Išskyrus atvejus, kai šioje Sutartyje nustatyta kitaip, Europos Parlamentas priima sprendimus absoliučia atiduotų balsų dauguma.

Kvorumo dydį nustato Darbo tvarkos taisyklės.

Europos Parlamentas savo narių balsų dauguma priima savo Darbo tvarkos taisykles.

Europos Parlamento posėdžių medžiaga skelbiama jo Darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka.

Europos Parlamentas viešame posėdyje apsvarsto Komisijos jam pateiktą bendrą metų pranešimą.

114 straipsnis(*^8)

Jei Europos Parlamentui siūloma pareikšti nepasitikėjimą Komisijos veikla, balsuoti dėl pasiūlymo jis gali tik praėjus ne mažiau kaip trims dienoms po tokio pasiūlymo pateikimo ir tik atviru balsavimu.

Jei pasiūlymas pareikšti nepasitikėjimą priimamas dviem trečdaliais atiduotų balsų, atitinkančių Europos Parlamento narių daugumą, Komisijos nariai visi drauge atsistatydina. Einamuosius reikalus jie tvarko tol, kol yra pakeičiami pagal 127 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Komisijos narių, paskirtų juos pakeisti, kadencija baigiasi tą dieną, kada būtų pasibaigusi turėjusių visų drauge atsistatydinti Komisijos narių kadencija

Taryba

Taryba atlieka savo pareigas ir naudojasi sprendžiamosiomis galiomis pagal šioje Sutartyje numatytas nuostatas.

Ji imasi visų jos kompetencijai priklausiančių reikiamų priemonių valstybių narių ir Bendrijos veiksmams koordinuoti.

116 straipsnis(*^9)

Tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės ministro lygio atstovą, įgaliotą tos valstybės narės vyriausybės vardu prisiimti įsipareigojimus.

Taryboje paeiliui po šešis mėnesius pirmininkauja kiekviena valstybė narė Tarybos vieningai nustatyta seka.(*^10)

117 straipsnis(*^9)

Taryba renkasi šaukiama savo pirmininko iniciatyva arba vieno iš jos narių ar Komisijos prašymu.

2.   Tais atvejais, kai sprendimus Taryba privalo priimti kvalifikuota balsų dauguma, jos narių balsai paskirstomi taip:

Belgija	5
Danija	3
Vokietija	10
Graikija	5
Ispanija	8
Prancūzija	10
Airija	3
Italija	10
Liuksemburgas	2
Nyderlandai	5
Austrija	4
Portugalija	5
Suomija	3
Švedija	4
Jungtinė Karalystė	10

Tarybos aktai laikomi priimtais, jeigu bent:

—

62 balsai yra už, kai ši Sutartis reikalauja, kad aktas būtų priimtas Komisijos pasiūlymu,

—

62 balsai už, kuriuos atidavė bent 10 narių kitais atvejais.(*^11)

Tais atvejais, kai pagal šią Sutartį Taryba priima sprendimą remdamasi Komisijos pasiūlymu, teisės aktas pagal iš dalies pakeistą pasiūlymą gali būti priimamas tiktai vieningai.

Kol Taryba dar nėra nusprendusi, Komisija gali keisti savo pirminį pasiūlymą, ypač jei dėl tokio pasiūlymo buvo konsultuojamasi su Asamblėja.

Balsuojant kiekvienas Tarybos narys gali taip pat atstovauti kitam Tarybos nariui, bet ne daugiau kaip vienam.

121 straipsnis(*^12)

Taryba sprendžia dėl Generalinio sekretoriato organizavimo.

Taryba gali Komisijos prašyti atlikti bet kurį tyrimą, jos nuomone, pageidautiną siekiant bendrų tikslų, ir pateikti jai atitinkamus pasiūlymus.

123 straipsnis(*^13)

Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, nustato Komisijos pirmininko ir narių bei Teisingumo Teismo pirmininko, teisėjų, generalinių advokatų ir sekretoriaus algas, išmokas ir pensijas. Ji taip pat kvalifikuota balsų dauguma nustato ir kitas vietoj darbo užmokesčio mokamas išmokas.

Komisija

Siekdama užtikrinti branduolinės energijos vystymąsi Bendrijoje, Komisija:

—

užtikrina, kad šios Sutarties nuostatos ir priemonės, kurių jomis vadovaudamosi imasi institucijos, būtų taikomos;

—

rengia rekomendacijas arba teikia nuomones šioje Sutartyje aptariamose srityse, kai to aiškiai reikalauja Sutartis arba kai Komisija mano, kad to reikia;

—

turi savarankišką sprendimo teisę ir šioje Sutartyje nustatytu būdu dalyvauja rengiant Tarybos ir Asamblėjos aktus;

—

Tarybos įgaliota įgyvendina jos nustatytas taisykles.

125 straipsnis(*^14)

Komisija kasmet, ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki Europos Parlamento sesijos pradžios, paskelbia bendrą pranešimą apie Bendrijos veiklą.

126 straipsnis(*^14)

Vieningu Tarybos sprendimu Komisijos narių skaičius gali būti pakeistas.

Komisijos nariais gali būti tik valstybių narių piliečiai.

Komisijoje privalo būti bent po vieną kiekvienos valstybės narės pilietį, bet negali būti daugiau kaip du tos pačios valstybės narės pilietybę turintys nariai.

Eidami šias pareigas, jie nesiekia gauti ir nepriima jokios vyriausybės ar bet kurios kitos organizacijos nurodymų. Jie susilaiko nuo bet kokios su savo pareigomis nesuderinamos veiklos. Kiekviena valstybė narė įsipareigoja gerbti šį principą ir nesiekti paveikti Komisijos narių, kai jie atlieka savo užduotis.

Per savo kadenciją Komisijos nariai negali turėti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo. Pradėdami eiti savo pareigas, jie iškilmingai pasižada, kad per savo kadenciją ir jai pasibaigus gerbs su savo pareigomis susijusius įsipareigojimus, ypač savo pareigą sąžiningai ir apdairiai elgtis nustoję eiti šias pareigas, sutikdami eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą. Jei šių įsipareigojimų nesilaikoma, Teisingumo Teismas, Tarybai ar Komisijai kreipusis, gali nuspręsti, kad atitinkamas narys, atsižvelgiant į aplinkybes, arba atstatydinamas pagal 129 straipsnį, arba netenka teisės į pensiją ar kitas ją pakeičiančias išmokas.

127 straipsnis(*^14)

Jie gali būti paskirti kitai kadencijai.

Valstybių narių vyriausybės, pasikonsultavusios su pasiūlytu į pirmininko pareigas asmeniu, pasiūlo kitus asmenis, kuriuos jos ketina skirti Komisijos nariais.

Šitaip pasiūlytą Komisijos pirmininką ir kitus jos narius visus drauge balsuodamas tvirtina Europos Parlamentas. Europos Parlamentui patvirtinus, Komisijos pirmininkas ir kiti jos nariai skiriami valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu.

Komisijos pirmininkas ir kiti jos nariai, kurių kadencija prasideda 1993 m. sausio 7 d., skiriami valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu. Jų kadencija baigiasi 1995 m. sausio 6 d.

128 straipsnis(*^14)

Išskyrus įprasto pakeitimo ar mirties atvejį, Komisijos narys savo pareigas nustoja eiti, kai atsistatydina arba yra atstatydinamas.

Taip atsiradusią laisvą vietą likusiam to nario kadencijos laikui užima valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu skiriamas naujas narys. Taryba gali vieningai nuspręsti, kad tokios laisvos vietos nereikia užimti.

Atsistatydinimo, atstatydinimo ar mirties atveju pirmininkas keičiamas likusiam jo kadencijos laikui. Pirmininkas keičiamas 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Išskyrus atstatydinimo pagal 129 straipsnį atvejį, Komisijos nariai savo pareigas eina tol, kol yra pakeičiami.

129 straipsnis(*^14)

Jei kuris nors Komisijos narys nebeatitinka šioms pareigoms keliamų reikalavimų arba yra kaltas padaręs sunkų nusižengimą, Teisingumo Teismas, Tarybai ar Komisijai kreipusis, gali jį atstatydinti.

130 straipsnis(*^14)

Komisija iš savo narių gali skirti vieną arba du pirmininko pavaduotojus.

131 straipsnis(*^14)

Taryba ir Komisija viena su kita konsultuojasi ir bendru sutarimu nustato savo bendradarbiavimo būdus.

Komisija patvirtina savo Darbo tvarkos taisykles, kad užtikrintų, jog ji ir jos padaliniai veiks pagal šios Sutarties nuostatas. Ji užtikrina, kad šios taisyklės būtų paskelbtos.

132 straipsnis(*^14)

Komisija sprendžia 126 straipsnyje nustatyto narių skaičiaus balsų dauguma.

Komisijos posėdis yra teisėtas tik tuo atveju, jei dalyvauja jos Darbo tvarkos taisyklėse nustatytas narių skaičius.

(Panaikinta)

Šioje Sutartyje numatytais atvejais privalo būti konsultuojamasi su Komitetu. Su Komitetu gali būti konsultuojamasi visais, Komisijos manymu, reikalingais atvejais.

Komiteto nariai pareigoms skiriami kaip individualūs asmenys penkeriems metams. Jie gali būti paskiriami kitai kadencijai. Jų negali saistyti jokie privalomi nurodymai.

Iš savo narių Mokslo ir technikos komitetas kasmet išsirenka pirmininką ir biurą.

Komisija gali konsultuotis bei steigti tyrimų grupes, kurių jai reikia savo užduotims vykdyti.

Teisingumo Teismas

Teisingumo Teismas užtikrina, kad aiškinant ir taikant šią Sutartį būtų laikomasi teisės.

137 straipsnis(*^9)

Teisingumo Teismą sudaro 15 teisėjų(*^17)

Teisingumo Teismas dirba susirinkęs į plenarinius posėdžius. Tačiau jis gali sudaryti iš trijų, penkių ar septynių teisėjų susidedančias kolegijas, kurios imasi tam tikrų pasirengimo nagrinėti bylą priemonių arba sprendžia tam tikrų kategorijų bylas pagal šiems tikslams nustatytas taisykles(*^18)

Tačiau kaskart, kai Teisingumo Teismas nagrinėja valstybių narių ar vienos iš Bendrijos institucijų iškeltas bylas arba sprendžia pagal 150 straipsnį jam pateiktus klausimus, kuriems reikalingas preliminarus nutarimas, jis dirba susirinkęs į plenarinius posėdžius.

Teisingumo Teismo prašymu Taryba, spręsdama vieningai, gali padidinti teisėjų skaičių ir daryti reikalingas šio straipsnio antrosios bei trečiosios pastraipų ir 139 straipsnio antrosios pastraipos pritaikomąsias pataisas.

Teisingumo Teismui padeda aštuoni generaliniai advokatai. Tačiau devintas generalinis advokatas skiriamas nuo įstojimo dienos iki 2000 m. spalio 6 d.(*^19)

Generalinio advokato pareiga – viešame posėdyje visiškai nešališkai ir nepriklausomai teikti argumentus apie Teisingumo Teismui pateiktas bylas stengiantis jam padėti įgyvendinti savo uždavinį, nustatytą 136 straipsnyje.

Teisingumo Teismo prašymu Taryba, spręsdama vieningai, gali padidinti generalinių advokatų skaičių ir daryti reikalingas 139 straipsnio trečiosios pastraipos pritaikomąsias pataisas.

Teisėjai ir generaliniai advokatai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina atitinkamos jų šalies reikalavimus aukščiausioms teisėjų pareigoms užimti arba yra pripažintos kompetencijos teisės specialistai; valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu jie skiriami šešerių metų kadencijai.

Kas treji metai yra keičiama dalis teisėjų. Pakaitomis keičiami aštuoni ir septyni teisėjai.(*^20)

Kas treji metai keičiama dalis generalinių advokatų. Pakaitomis keičiami keturi generaliniai advokatai.(*^21)

Baigę kadenciją teisėjai ir generaliniai advokatai gali būti paskiriami kitai kadencijai.

Teisingumo Teismo pirmininką teisėjai renka iš savo narių trejų metų kadencijai. Jis gali būti perrenkamas kitai kadencijai.

Teisingumo Teismas skiria savo sekretorių ir nustato jo tarnybą reglamentuojančias taisykles.

140a straipsnis(*^22)

Jei Komisija mano, kad kuri nors valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagal šią Sutartį, ji šiuo reikalu pareiškia pagrįstą savo nuomonę pirma suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę išdėstyti savo samprotavimus.

Jei atitinkama valstybė narė per Komisijos nustatytą laiką neatsižvelgia į tą nuomonę, Komisija gali perduoti šį reikalą svarstyti Teisingumo Teismui.

Valstybė narė, kuri mano, kad kita valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagal šią Sutartį, gali šiuo reikalu kreiptis į Teisingumo Teismą.

Valstybė narė, prieš pradėdama bylą prieš kitą valstybę narę dėl įtariamo kokios nors pareigos pagal šią Sutartį nevykdymo, pirmiau kreipiasi šiuo reikalu į Komisiją.

Suteikusi suinteresuotoms valstybėms narėms galimybę viena kitai išdėstyti savo samprotavimus ir į juos atsakyti ir žodžiu, ir raštu, Komisija pareiškia savo pagrįstą nuomonę.

Jei Komisija per tris mėnesius nuo tos dienos, kai į ją buvo kreiptasi, nepareiškia savo nuomonės, tai neužkerta kelio šiuo reikalu kreiptis į Teisingumo Teismą.

143 straipsnis(*^23)

Jei atitinkama valstybė narė per Komisijos nustatytą terminą nesiima būtinų priemonių Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti, Komisija gali kreiptis į Teisingumo Teismą. Tai darydama, ji nurodo iš tos valstybės narės pagal aplinkybes atitinkamai reikalaujamo sumokėti vienkartinio ar baudos mokesčio dydį.

Jei Teisingumo Teismas nustato, kad atitinkama valstybė narė neįvykdė jo sprendimo, jis gali paskirti jai vienkartinį arba baudos mokestį.

Ši procedūra nepažeidžia 142 straipsnio nuostatų.

Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją nagrinėti:

a)   pagal 12 straipsnį pateiktus ieškinius siekiant nustatyti tinkamas Komisijos licencijų ar sublicencijų išdavimo sąlygas;

b)   asmenų ar įmonių pateiktus ieškinius dėl Komisijos pagal 83 straipsnį jiems nustatytų sankcijų.

Jei Komisija mano, kad asmuo ar įmonė pažeidė šios Sutarties nuostatas, o tokiam pažeidimui 83 straipsnio nuostatos nėra taikomos, ji kreipiasi į valstybę narę, kurios jurisdikcijai priklauso toks asmuo ar įmonė, prašydama pasirūpinti, kad pažeidimui būtų pritaikytos sankcijos, numatytos nacionaliniuose teisės aktuose.

Jei atitinkama valstybė narė per Komisijos nustatytą terminą neįvykdo šio prašymo, Komisija gali kreiptis į Teisingumo Teismą su ieškiniu dėl pažeidimo, kuriuo toks asmuo ar įmonė yra kaltinami, nustatymo.

146 straipsnis(*^24)

Teisingumo Teismas prižiūri Tarybos ir Komisijos priimtų teisės aktų, išskyrus rekomendacijas ir nuomones, ir Europos Parlamento aktų, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, teisėtumą.

Šiuo tikslu Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti valstybės narės, Tarybos ar Komisijos pateiktus ieškinius dėl kompetencijos trūkumo, esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, šios Sutarties ar kokios nors su jos taikymu susijusios teisės normos pažeidimo, arba piktnaudžiavimo įgaliojimais.

Tokiomis pačiomis sąlygomis Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti Europos Parlamento dėl savo prerogatyvų gynimo pateiktus ieškinius.

Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali tokiomis pačiomis sąlygomis pateikti ieškinį dėl jam skirto sprendimo arba sprendimo, kuris, nors ir būtų kitam asmeniui skirto reglamento ar sprendimo formos, yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs.

Šiame straipsnyje numatyti ieškiniai pateikiami per du mėnesius nuo to akto paskelbimo arba nuo pranešimo apie jį ieškovui dienos, arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jį sužinojo.

Jei ieškinys yra pagrįstas, Teisingumo Teismas atitinkamą teisės aktą paskelbia negaliojančiu.

Tačiau, jei Teisingumo Teismas mano, kad tai reikalinga, skelbdamas reglamentą negaliojančiu jis nurodo, kurie paskelbto negaliojančiu reglamento padariniai lieka galutiniai.

Jei Taryba ar Komisija, pažeisdamos šią Sutartį, nesiima atitinkamų veiksmų, valstybės narės ir kitos Bendrijos institucijos gali kreiptis į Teisingumo Teismą su ieškiniu dėl šio pažeidimo nustatymo.

Ieškinys priimamas tiktai tuo atveju, jeigu ta institucija buvo pirmiau paraginta imtis atitinkamų veiksmų. Jei per du mėnesius po tokio paraginimo ta institucija neapibrėžia savo pozicijos, ieškinys gali būti pateikiamas per kitus du mėnesius.

Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo pirmesnėse pastraipose išdėstytomis sąlygomis gali paduoti Teisingumo Teismui skundą, kad Bendrijos institucija to asmens atžvilgiu nepriėmė kokio nors akto, išskyrus rekomendaciją ar nuomonę.

Institucija, kurios aktas buvo paskelbtas negaliojančiu arba kurios neveikimas buvo pripažintas prieštaraujančiu šiai Sutarčiai, privalo imtis būtinų priemonių Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti.

Ši pareiga nepažeidžia jokių pareigų, galinčių atsirasti taikant 188 straipsnio antrąją pastraipą.

Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti preliminarų nutarimą dėl:

a)   šios Sutarties išaiškinimo;

b)   Bendrijos institucijų aktų galiojimo ir išaiškinimo;

c)   Tarybos aktu įkurtų įstaigų statutų išaiškinimo, išskyrus jei tuose statutuose numatyta kitaip.

Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu, gali pašyti Teisingumo Teismo priimti dėl jo preliminarų nutarimą.

Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas, tas teismas dėl jo kreipiasi į Teisingumo Teismą.

Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus, susijusius su žalos atlyginimu, numatytu 188 straipsnio antrojoje pastraipoje.

Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti Bendrijos ir jos tarnautojų ginčus neperžengiant tarnybos nuostatuose arba įdarbinimo sąlygose nustatytų ribų ir laikantis juose numatytų sąlygų.

Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Bendrijos ar jos vardu sudarytos sutarties arbitražinę išlygą nepaisant to, ar ta sutartis reguliuojama pagal viešąją ar pagal privatinę teisę.

Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti visus valstybių narių tarpusavio ginčus, susijusius su šios Sutarties dalyku, jei tokie ginčai jam pateikiami pagal specialų šalių susitarimą.

Išskyrus tuos atvejus, kai ši Sutartis numato Teisingumo Teismo jurisdikciją, valstybių narių teismų jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus, kurių viena iš šalių yra Bendrija.

Nepaisant to, kad 146 straipsnio trečiojoje pastraipoje nustatytas terminas yra pasibaigęs, bet kuri teismo proceso, kuriame ginčijamas Tarybos ar Komisijos priimtas reglamentas, šalis gali remtis 146 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodytais pagrindais, kad Teisingumo Teismas tą reglamentą pripažintų netaikytinu.

Išskyrus tuos atvejus, kai šioje Sutartyje numatyta kitaip, bylos iškėlimas Teisingumo Teisme nesustabdo ginčijamo akto galiojimo. Tačiau jei Teisingumo Teismas mano, kad tai reikalinga dėl susiklosčiusių aplinkybių, jis gali sustabdyti ginčijamo akto taikymą.

Nagrinėjamose bylose Teisingumo Teismas gali nustatyti bet kurias būtinas laikinąsias apsaugos priemones.

Teisingumo Teismo sprendimai vykdomi 164 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

Teisingumo Teismo statutas nustatomas atskiru protokolu.

The Council may, acting unanimously at the request of the Court of Justice and after consulting the Commission and the European Parliament, amend the provisions of Title III of the Statute.(*^25)

The Court of Justice shall adopt its Rules of Procedure. These shall require the unanimous approval of the Council.

Audito Rūmai

Auditą atlieka Audito Rūmai.

Tačiau per pirmą paskyrimą keturi Audito Rūmų nariai, parinkti burtų keliu, skiriami tik ketverių metų kadencijai.

Audito Rūmų nariai gali būti paskiriami kitai kadencijai.

Iš savo tarpo trejų metų kadencijai jie išsirenka Audito Rūmų pirmininką. Pirmininkas gali būti perrenkamas kitai kadencijai.

Eidami šias pareigas, jie nesiekia gauti ir nepriima jokios vyriausybės ar kurios kitos organizacijos nurodymų. Jie susilaiko nuo bet kokios su savo pareigomis nesuderinamos veiklos.

Į taip atsiradusią laisvą vietą skiriama likusiam to nario kadencijos laikui.

Išskyrus atstatydinimo atvejį, Audito Rūmų nariai savo pareigas eina tol, kol yra pakeičiami.

Audito Rūmai pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą.

Pajamų auditas atliekamas atsižvelgiant į Bendrijai mokėtinas ir Bendrijai faktiškai sumokėtas sumas.

Išlaidų auditas atliekamas atsižvelgiant į prisiimtus įsipareigojimus ir atliktus mokėjimus.

Šių rūšių auditas gali būti atliekamas prieš uždarant atitinkamų finansinių metų sąskaitas.

Kitos Bendrijos institucijos ir nacionalinės audito įstaigos arba, jei šios įstaigos neturi reikiamų įgaliojimų, kompetentingos nacionalinės tarnybos Audito Rūmų prašymu teikia jiems bet kokius dokumentus bei informaciją, reikalingus atliekant savo užduotį.

Audito Rūmai taip pat gali bet kada vienos iš Bendrijos institucijų prašymu pateikti pastabas konkrečiais klausimais, ypač specialių pranešimų forma, ir pareikšti nuomones.

Savo metų pranešimus, specialius pranešimus ar nuomones jie priima savo narių balsų dauguma.

Jie padeda Europos Parlamentui ir Tarybai įgyvendinant biudžeto vykdymo priežiūros įgaliojimus.

Kelioms institucijoms bendros nuostatos

Kad įvykdytų savo uždavinius, Taryba ir Komisija, laikydamosi šios Sutarties nuostatų, priima reglamentus ir leidžia direktyvas, priima sprendimus, teikia rekomendacijas ar nuomones.

Reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus.

Sprendimas yra privalomas visas tiems, kam jis skirtas.

Rekomendacijos ir nuomonės neturi privalomosios galios.

Tarybos ir Komisijos priimtuose reglamentuose, direktyvose ir sprendimuose nurodomi jų priėmimo motyvai ir visi pasiūlymai ar nuomonės, kuriuos pagal šią Sutartį reikėjo gauti.

Reglamentai yra skelbiami Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje. Jie įsigalioja juose nurodytą dieną arba, jei ji nenurodoma, dvidešimtą dieną nuo jų paskelbimo.

Apie direktyvas ir sprendimus pranešama tiems, kuriems jie skirti, ir jie įsigalioja po tokio pranešimo.

Vykdymą reglamentuoja civilinio proceso taisyklės, galiojančios toje valstybėje, kurioje jis vykdomas. Vykdomąjį raštą neatliekant jokių formalumų, tik patikrinus sprendimo autentiškumą, prie sprendimo prideda nacionalinė institucija, kurią šiam tikslui paskiria kiekvienos valstybės narės vyriausybė ir apie kurią praneša Komisijai, Teisingumo Teismui ir pagal 18 straipsnį įsteigtam Arbitražo komitetui.

Suinteresuotos šalies prašymu atlikus šiuos formalumus, ji gali pradėti sprendimo vykdymo procedūrą pagal nacionalinę teisę kreipdamasi tiesiogiai į kompetentingą instituciją.

Vykdymą galima sustabdyti tik Teisingumo Teismo sprendimu. Tačiau sprendimų vykdymo tinkamumo kontrolė priklauso nacionalinių teismų jurisdikcijai.

Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

Įsteigiamas Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Jis turi patariamosios institucijos statusą.

Komitetas susideda iš įvairių ekonominės ir socialinės veiklos sričių atstovų.

166 straipsnis(*^28)

Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narių skaičius nustatomas toks:

Belgija	12
Danija	9
Vokietija	24
Graikija	12
Ispanija	21
Prancūzija	24
Airija	9
Italija	24
Liuksemburgas	6
Nyderlandai	12
Austrija	12
Portugalija	12
Suomija	9
Švedija	12
Jungtinė Karalystė	24(*)
(*) pastraipa pakeista AA A/FIN/SWE 23 straipsniu pagal AD AA A/FIN/SWE 14 straipsnį

Komiteto narius, vieningai spręsdama, Taryba skiria ketveriems metams. Jie gali būti skiriami kitai kadencijai.

Komiteto narių negali varžyti jokie privalomi nurodymai. Bendrijos bendram interesui, eidami savo pareigas, jie yra visiškai nepriklausomi.

Taryba kvalifikuota balsų dauguma nustato Komiteto nariams mokamas išmokas.

Komitetas sudaromas taip, kad tinkamai atstovautų įvairioms ekonominės ir socialinės veiklos sritims.

168 straipsnis(*^29)

Iš savo narių dvejų metų kadencijai Komitetas išsirenka pirmininką ir biurą.

Jis patvirtina savo Darbo tvarkos taisykles.

Komitetą Tarybos ar Komisijos prašymu sušaukia jo pirmininkas. Jis gali susirinkti ir savo iniciatyva.

Komitetas gali būti suskirstytas į specializuotus skyrius.

Specializuoti skyriai veikia paisydami bendrų Komitetui suteiktų įgaliojimų. Su jais negali būti konsultuojamasi atskirai nuo Komiteto.

Komitete taip pat gali būti sudaryti pakomitečiai rengti nuomones konkrečiais klausimais arba konkrečiose srityse projektams, kuriuos jie teikia svarstyti Komitetui.

Darbo tvarkos taisyklės nustato, kaip specializuoti skyriai ir pakomitečiai yra sudaromi ir kokie jų įgaliojimai.

170 straipsnis(*^30)

Šioje Sutartyje numatytais atvejais Taryba ir Komisija privalo konsultuotis su Komitetu. Šios institucijos su Komitetu gali konsultuotis visais, jų manymu, reikalingais atvejais. Jis gali pareikšti nuomonę savo iniciatyva tais atvejais, kai mano, kad tai reikalinga.

Prireikus Taryba ar Komisija nustato Komitetui terminą, per kurį jis turėtų pateikti savo nuomonę ir kuris negali būti trumpesnis kaip vienas mėnuo nuo tos dienos, kai pirmininkas gauna atitinkamą pranešimą. Jei terminui pasibaigus nuomonė nepateikiama, tai nekliudo toliau veikti.

Komiteto ir specializuoto skyriaus nuomonė kartu su posėdžių protokolu siunčiami Tarybai ir Komisijai.

KETVIRTOJI ANTRAŠTINĖ DALIS

Finansinės nuostatos

Kiekviename iš šių biudžetų nurodytos pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

Tokių pajamų ir išlaidų sąmatų sudarymo, vykdymo ir audito būdai nustatomi pagal 183 straipsnį priimamuose finansiniuose reglamentuose, deramai atsižvelgiant į Agentūros įstatus.

(1, 2 ir 3 dalys panaikintos)

Bendrija gali skolintis bet kurios valstybės narės kapitalo rinkoje laikantis valstybės narės vidaus emisijoms taikomų teisės nuostatų arba, jei tokių nuostatų valstybė narė nenumato, Komisijai pasitarus su suinteresuota valstybe nare ir susitarus dėl siūlomos paskolos.

Valstybės narės kompetentingos institucijos gali atsisakyti pritarti tokiai paskolai tik tuo atveju, jei esama pagrindo baimintis, jog dėl to valstybės narės kapitalo rinkoje gali kilti didelių sutrikimų.

173 straipsnis(*^31)

Neatmetant kitų įplaukų, visas biudžetas finansuojamas nuosavomis lėšomis.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai nustato nuostatas susijusias su Bendrijos nuosavų lėšų sistema, kurias ji rekomenduoja valstybėms narėms priimti pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas.

173a straipsnis(*^32)

Kad būtų užtikrinama biudžetinė drausmė, Komisija neteikia jokio pasiūlymo dėl Bendrijos akto, nekeičia savo pasiūlymų ir nepriima jokių įgyvendinimo priemonių, galinčių turėti pastebimą poveikį biudžetui, nepateikusi patikinimo, kad tas pasiūlymas arba ta priemonė gali būti finansuojami neviršijant Bendrijos nuosavų lėšų ribų, nustatytų vadovaujantis pagal 173 straipsnį Tarybos numatytomis nuostatomis.

1.   Veiklos biudžete nurodytas išlaidas sudaro būtent:

a)   administracinės išlaidos;

b)   su saugumo kontrole bei su sveikata ir sauga susijusios išlaidos.

2.   Mokslinių tyrimų ir investicijų biudžete nurodytas išlaidas sudaro:

a)   su Bendrijos mokslinių tyrimų programos įgyvendinimu susijusios išlaidos;

b)   galimas dalyvavimas Agentūros kapitale bei jos investavimo išlaidose;

c)   su mokymo institucijų įranga susijusios išlaidos;

d)   galimas dalyvavimas bendrosiose įmonėse arba tam tikroje bendroje veikloje.

Veiklos biudžete numatytas išlaidas leidžiama daryti vienerius finansinius metus, jei pagal 183 straipsnį priimti reglamentai nenustato kitaip.

Bet kokie neišnaudoti asignavimai, išskyrus asignavimus personalo išlaikymui, finansinių metų pabaigoje 183 straipsnyje nustatytomis sąlygomis gali būti perkelti, bet tik į kitus finansinius metus.

Grupuojant išlaidų straipsnius pagal jų pobūdį arba paskirtį, asignavimai klasifikuojami atskirais skyriais ir, jei reikia, poskyriais laikantis pagal 183 straipsnį priimtų reglamentų.

Asamblėjos, Tarybos, Komisijos ir Teisingumo Teismo išlaidos nustatomos atskirose biudžeto dalyse, nepažeidžiant specialių nuostatų dėl tam tikrų bendrų išlaidų.

1.   Neviršijant apribojimų, nustatytų pagal programas ar sprendimus, susijusius su išlaidomis, kurias pagal šios Sutarties nuostatas Taryba tvirtina vieningai, lėšas, naudojamas mokslinių tyrimų ir investicijų išlaidoms padengti, sudaro:

a)   asignavimai įsipareigojimams vykdyti, kurie apima kelis straipsnius, sudarančius atskirą vienetą, o kartu ir nuoseklią visumą;

b)   mokėjimų asignavimai, kuriuos sudaro didžiausia leistina išlaidų suma, mokama kiekvienais metais padengti a punkte nurodytiems įsipareigojimams.

177 straipsnis(*^33)(*^34)

Within the meaning of this Article, budget' shall include the operating budget and the research and investment budget.

The preliminary draft budget shall include an estimate of revenue and an estimate of expenditure.

The Council shall consult the Commission and, where appropriate, the other institutions concerned whenever it intends to depart from the preliminary draft budget.

The Council shall, acting by a qualified majority, establish the draft budget and forward it to the European Parliament.

The European Parliament shall have the right to amend the draft budget acting by a majority of its Members, and to propose to the Council, acting by an absolute majority of the votes cast, modifications to the draft budget relating to expenditure necessarily resulting from this Treaty or from acts adopted in accordance therewith.

If, within 45 days of the draft budget being placed before it, the European Parliament has given its approval, the budget shall stand as finally adopted. If within this period the European Parliament has not amended the draft budget or proposed any modifications thereto, the budget shall be deemed to be finally adopted.

If within this period the European Parliament has adopted amendments or proposed modifications, the draft budget together with the amendments or proposed modifications shall be forwarded to the Council.

5.   After discussing the draft budget with the Commission and, where appropriate, with the other institutions concerned, the Council shall act under the following conditions:

a.   the Council may, acting by a qualified majority, modify any of the amendments adopted by the European Parliament;

b.   with regard to the proposed modifications: •   where a modification proposed by the European Parliament does not have the effect of increasing the total amount of the expenditure of an institution, owing in particular to the fact that the increase in expenditure which it would involve would be expressly compensated by one or more proposed modifications correspondingly reducing expenditure, the Council may, acting by a qualified majority, reject the proposed modification. In the absence of a decision to reject it, the proposed modification shall stand as accepted; •   where a modification proposed by the European Parliament has the effect of increasing the total amount of the expenditure of an institution, the Council may, acting by a qualified majority, accept this proposed modification. In the absence of a decision to accept it, the proposed modification shall stand as rejected; •   where, in pursuance of the two preceding subparagraphs, the Council has rejected a proposed modification, it may, acting by a qualified majority, either retain the amount shown in the draft budget or fix another amount.

The draft shall be modified on the basis of the proposed modifications accepted by the Council.

If, within 15 days of the draft budget being placed before it, the Council has not modified any of the amendments adopted by the European Parliament and if the modifications proposed by the latter have been accepted, the budget shall be deemed to be finally adopted. The Council shall inform the European Parliament that it has not modified any of the amendments and that the proposed modifications have been accepted.

If within this period the Council has modified one or more of the amendments adopted by the European Parliament or if the modifications proposed by the latter have been rejected or modified, the modified draft budget shall again be forwarded to the European Parliament. The Council shall inform the European Parliament of the results of its deliberations.

The Commission shall, after consulting the Economic Policy Committee, declare what this maximum rate is, as it results from:

•

the trend, in terms of volume, of the gross national product within the Community;

•

the average variation in the budgets of the Member States; and

•

the trend of the cost of living during the preceding financial year.

The maximum rate shall be communicated, before 1 May, to all the institutions of the Community. The latter shall be required to conform to this during the budgetary procedure, subject to the provisions of the fourth and fifth subparagraphs of this paragraph.

If, in respect of expenditure other than that necessarily resulting from this Treaty or from acts adopted in accordance therewith, the actual rate of increase in the draft budget established by the Council is over half the maximum rate, the European Parliament may, exercising its right of amendment, further increase the total amount of that expenditure to a limit not exceeding half the maximum rate.

Where the European Parliament, the Council or the Commission considers that the activities of the Communities require that the rate determined according to the procedure laid down in this paragraph should be exceeded, another rate may be fixed by agreement between the Council, acting by a qualified majority, and the European Parliament, acting by a majority of its members and three fifths of the votes cast.

178 straipsnis(*^35)

If, at the beginning of a financial year, the budget has not yet been voted, a sum equivalent to not more than one twelfth of the budget appropriations for the preceding financial year may be spent each month in respect of any chapter or other subdivision of the budget in accordance with the provisions of the Regulations made pursuant to Article 183; this arrangement shall not, however, have the effect of placing at the disposal of the Commission appropriations in excess of one twelfth of those provided for in the draft budget in the course of preparation.

The Council may, acting by a qualified majority, provided that the other conditions laid down in the first subparagraph are observed, authorize expenditure in excess of one twelfth.

If the decision relates to expenditure which does not necessarily result from this Treaty or from acts adopted in accordance therewith, the Council shall forward it immediately to the European Parliament; within 30 days the European Parliament, acting by a majority of its Members and three fifths of the votes cast, may adopt a different decision on the expenditure in exess of the one twelfth referred to in the first subparagraph. This part of the decision of the Council shall be suspended until the European Parliament has taken its decision. If, within this period, the European Parliament has not taken a decision which differs from the decision of the Council, the latter shall be deemed to be finally adopted.

The decisions referred to in the second and third subparagraphs shall lay down the necessary measures relating to resources to ensure application of this Article.

179 straipsnis(*^36)

Biudžetus vykdo Komisija, laikydamasi pagal 183 straipsnį priimtų reglamentų nuostatų, savo pačios atsakomybe ir neperžengdama nustatytų asignavimų ribų, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus.

Reglamentai nustato išsamias taisykles, kuriomis vadovaudamasi kiekviena institucija daro savo išlaidas.

Neviršydama biudžetų, Komisija, laikydamasi apribojimų ir sąlygų, nustatytų pagal 183 straipsnį priimtuose reglamentuose, gali perkelti asignavimus iš vieno biudžeto skyriaus į kitą arba iš vieno poskyrio į kitą.

179a straipsnis(*^37)

The Commission shall submit annually to the Council and to the European Parliament the accounts of the preceding financial year relating to the implementation of the budget. The Commission shall also forward to them a financial statement of the assets and liabilities of the Community.

(Panaikinta)

(Panaikinta)

180b straipsnis(*^38)

Europos Parlamento ar Tarybos prašymu Komisija praneša apie priemones, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į šias pastabas ir komentarus, ypač apie padaliniams, kurie yra atsakingi už biudžeto vykdymą, duotus nurodymus. Šie pranešimai siunčiami ir Audito Rūmams.

171 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti biudžetai ir sąskaita sudaromi apskaitos vienetais, nustatytais laikantis pagal 183 straipsnį priimtų finansinių reglamentų nuostatų.

172 straipsnyje numatytus finansinius įnašus valstybės narės Bendrijai moka savo nacionaline valiuta.

Turimi šių įnašų likučiai deponuojami valstybių narių arba jų paskirtų institucijų ižduose. Šie deponuojami likučiai deponavimo dieną išlaiko pariteto vertę pagal pirmojoje pastraipoje minėtą apskaitos vienetą.

Likučiai gali būti investuojami Komisijos ir suinteresuotos valstybės narės sutartomis sąlygomis.

Šią programą kvalifikuota balsų dauguma tvirtina Taryba. Programa gali būti keičiama tais pačiais finansiniais metais laikantis tokios pat tvarkos.

183 straipsnis(*^39)

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei gavusi Audito Rūmų nuomonę, vieningai:

a)   priima finansinius reglamentus, pirmiausiai nurodančius biudžeto sudarymo ir vykdymo bei sąskaitų pateikimo ir audito tvarką;

b)   nustato būdus ir tvarką, kaip biudžeto pajamos, numatytos pagal susitarimus dėl Bendrijos nuosavų lėšų, tampa prieinamos Komisijai, ir nustato priemones, kurios taikomos prireikus tenkinti grynųjų pinigų poreikį;

c)   nustato taisykles, reglamentuojančias finansų kontrolierių, įgaliojimus suteikiančių pareigūnų ir apskaitos pareigūnų atsakomybę bei atitinkamą inspektavimo tvarką.

183a straipsnis(*^40)

Valstybės narės prieš Bendrijos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą imasi tų pačių priemonių, kurių jos imasi prieš savo pačių finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą.

Nepažeisdamos kitų šios Sutarties nuostatų, valstybės narės derina savo veiksmus, skirtus apsaugoti Bendrijos finansiniams interesams nuo sukčiavimo apsaugoti. Šiuo tikslu jos Komisijos padedamos, organizuoja glaudų ir reguliarų kompetentingų savo administracijos padalinių bendradarbiavimą.

PENKTOJI ANTRAŠTINĖ DALIS

Bendrosios nuostatos

Bendrija yra juridinis asmuo.

Kiekvienoje valstybėje narėje Bendrija naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jų įstatymus; ji gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese. Šiuo tikslu Bendrijai atstovauja Komisija.

(Article repealed by Article 24(2) of the Merger Treaty)

[See Article 24(1) of the Merger Treaty which reads as follows:

The Council shall, acting by a qualified majority on a proposal from the Commission and after consulting the other institutions concerned, lay down the Staff Regulations of officials of the European Communities and the Conditions of Employment of other servants of these Communities.]

Komisija, laikydamasi pagal šios Sutarties nuostatas Tarybos nustatytų apribojimų ir sąlygų, gali rinkti bet kokią informaciją ir daryti bet kokį patikrinimą, reikalingą jai patikėtoms užduotims atlikti.

Bendrijos sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė.

Deliktinės atsakomybės atveju Bendrija pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią, atlikdami savo pareigas, padaro jos institucijos ar jų tarnautojai.

Asmeninę jos tarnautojų atsakomybę Bendrijai reglamentuoja nuostatos, numatytos jiems taikomuose tarnybos nuostatuose arba įdarbinimo sąlygose.

Bendrijos institucijų būstinės vieta nustatoma bendru valstybių narių vyriausybių sutarimu.

Kalbų vartojimą Bendrijos institucijose reglamentuojančias taisykles, nepažeisdama Teisingumo Teismo darbo reglamento nuostatų, vieningai nustato Taryba.

(Article repealed by the second paragraph of Article 28 of the Merger Treaty)

[See the first paragraph of Article 28 of the Merger Treaty which reads as follows:

The European Communities shall enjoy in the territories of the Member States such privileges and immunities as are necessary for the performance of their tasks, under the conditions laid down in the Protocol annexed to this Treaty. The same shall apply to the European Investment Bank.]

Valstybės narės imasi visų reikalingų bendro ar specialaus pobūdžio priemonių, kad užtikrintų, jog būtų vykdomos šioje Sutartyje nustatytos ar iš veiksmų, kurių ėmėsi Bendrijos institucijos, kylančios pareigos. Jos padeda įgyvendinti Bendrijos uždavinius.

Valstybės narės susilaiko nuo bet kokių veiksmų, galinčių trukdyti pasiekti šios Sutarties tikslų.

Valstybės narės įsipareigoja ginčų dėl šios Sutarties aiškinimo ar taikymo nespręsti kitais būdais nei nustatyta šioje Sutartyje.

Kiekviena valstybė narė bet kokį šios pareigos pažeidimą aiškina kaip veiksmą, pažeidžiantį valstybės narės slaptumo taisykles, ir patenkantį tiek bylos esmės, tiek jurisdikcijos atžvilgiu į valstybės narės įstatymų dėl veiksmų, pažeidžiančių valstybės saugumą, ar dėl profesinių paslapčių atskleidimo taikymo sritį. Tokia valstybė narė, gavusi bet kurios suinteresuotos valstybės narės ar Komisijos prašymą, patraukia atsakomybėn visus tokį pažeidimą padariusius ir jos jurisdikcijai priklausančius pažeidėjus.

Komisija užtikrina, kad apie minėtąsias nuostatas būtų pranešta kitoms valstybėms narėms.

Kiekviena valstybė narė imasi visų reikiamų priemonių, kad palengvintų palaipsniui sukurti kuo vienodesnę ir visapusiškesnę slaptumo sistemą. Komisija, pasikonsultavusi su suinteresuotomis valstybėmis narėmis, gali tuo tikslu teikti rekomendacijas.

Bendrijos institucijos, Agentūra ir bendrosios įmonės, taikydamos šią Sutartį laikosi naudojimosi rūdomis, žaliavomis ir specialiosiomis skiliosiomis medžiagomis sąlygų, nustatytų nacionalinėse taisyklėse ir teisės aktuose, parengtuose viešosios tvarkos ar visuomenės sveikatos tikslais.

Šioje Sutartyje, išskyrus tuos atvejus, kai numatyta kitaip:

a)   „asmuo“ – tai bet koks fizinis asmuo, kuris visą ar dalį savo veiklos vykdo valstybių narių teritorijoje šios Sutarties atitinkamame skyriuje nurodytoje srityje;

b)   „įmonė“– tai bet kokia įmonė ar institucija, kuri visą ar dalį savo veiklos vykdo valstybių narių teritorijoje šios Sutarties atitinkamame skyriuje nurodytoje srityje, nepaisant jos teisinio statuso ir, ar ji yra viešoji ar privati;

Šioje Sutartyje:

1.   „Specialiosios skiliosios medžiagos“ – tai plutonis 239; uranas 233; uranu 235 arba uranu 233 prisodrintas uranas; bet kuri kita medžiaga, kurioje yra vienas ar keli minėti izotopai, bei tokios kitos skiliosios medžiagos, kurias, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nustato Taryba; tačiau sąvoka „specialiosios skiliosios medžiagos“ neapima žaliavų;

2.   „Uranu 235 arba uranu 233 prisodrintas uranas“ – tai uranas, kuriame urano 235 arba urano 233, arba abiejų šių izotopų kiekis yra toks, kad šių dviejų izotopų sumos ir urano 238 izotopo perteklinis santykis yra didesnis už gamtoje pasitaikantį 235 ir 238 izotopų santykį;

3.   „Žaliavos“ – tai uranas, kuriame yra gamtoje pasitaikantis izotopų junginys; uranas, kurio kiekis urane 235 yra mažesnis nei įprasta; toris; bet kuri iš minėtųjų medžiagų metalo, lydinio, cheminio junginio arba koncentrato forma; bet kuri kita medžiaga, į kurią įeina vienas ar daugiau minėtųjų elementų tokios koncentracijos, kokią, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nustato Taryba;

4.   „Rūdos“ – tai bet kokia rūda, kurioje yra medžiagų, kurių vidutinę koncentraciją, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nustato Taryba, kurias atitinkamai chemiškai ar fiziškai apdorojus gali būti gaunamos pirmiau apibūdintos žaliavos.

Išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip, Sutartis taikoma europinėms valstybių narių teritorijoms bei jų jurisdikcijai priklausančioms neeuropinėms teritorijoms.

Šios Sutarties nuostatos taikomos Europos teritorijoms, už kurių išorės santykius atsako kuri nors valstybė narė.

Notwithstanding the previous paragraphs:

a)   Ši Sutartis netaikoma Farerų saloms.(*^41)

b)   Ši Sutartis netaikoma Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės suverenioms bazių teritorijoms Kipre.

c)   Ši Sutartis netaikoma su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste specialaus pobūdžio santykius turinčioms užjūrio šalims ir teritorijoms, neįtrauktoms į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties IV priedo sąrašą.

d)   Ši Sutartis taikoma Normandijos saloms ir Meno salai tiek, kiek reikia užtikrinti toms saloms skirtos tvarkos, nustatytos 1972 m. sausio 22 d. Sutartyje dėl naujųjų narių stojimo į Europos ekonominę bendriją ir Europos atominės energijos bendriją, įgyvendinimą.(*^42)(*^43)

e)   Ši Sutartis netaikoma Alandų saloms. Tačiau Suomijos Vyriausybė šios Sutarties ratifikavimo metu Italijos Respublikos Vyriausybei deponuota deklaracija gali pareikšti, kad ši Sutartis Alandų saloms taikoma pagal Akto dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų protokole Nr. 2 išdėstytas nuostatas. Italijos Respublikos Vyriausybė kiekvienos tokios deklaracijos patvirtintą kopiją siunčia valstybėms narėms.(*^44)

Komisija užtikrina, kad būtų palaikomi tinkami ryšiai su Jungtinių Tautų, jų specializuotų agentūrų ir Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos organais.

Ji taip pat rūpinasi tinkamais ryšiais su visomis tarptautinėmis organizacijomis.

Bendrija visais tinkamais būdais bendradarbiauja su Europos Taryba.

201 straipsnis(*^45)

Bendrija su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija užmezga glaudų bendradarbiavimą, kuris detaliau nustatomas bendru sutarimu.

Šios Sutarties nuostatos nekliudo egzistuoti regioninėms sąjungoms tarp Belgijos ir Liuksemburgo ar tarp Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų arba jų kurti, jei šių regioninių sąjungų tikslų negalima pasiekti taikant šią Sutartį.

Jei pasirodytų, kad vienam iš Bendrijos tikslų pasiekti reikia imtis Bendrijos veiksmų, kuriems ši Sutartis nenumato reikalingų įgaliojimų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Asamblėja, vieningai priimtu sprendimu imasi reikiamų priemonių.

(Panaikinta)

(Panaikinta)

206 straipsnis(*^46)

Bendrija su viena ar keletu valstybių ar tarptautinių organizacijų gali sudaryti susitarimus steigti asociaciją, numatančią abipuses teises ir pareigas, bendrą veiklą ir specialią tvarką.

Tokius susitarimus, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai priimtu sprendimu sudaro Taryba.

Kai dėl tokių susitarimų būtina keisti šią Sutartį, tokie pakeitimai pirma turi būti priimti Europos Sąjungos sutarties N straipsnyje nustatyta tvarka.

Bendru valstybių narių sutarimu prie šios Sutarties pridedami protokolai sudaro neatskiriamą šios Sutarties dalį.

Ši Sutartis sudaroma neribotam laikui.

ŠEŠTOJI ANTRAŠTINĖ DALIS

Pradinio laikotarpio nuostatos

Institucijų steigimas

Taryba susirenka per vieną mėnesį po šios Sutarties įsigaliojimo.

Taryba imasi visų būtinų priemonių Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui įkurti per tris mėnesius nuo pirmojo Tarybos posėdžio.

Asamblėja(*^47) Tarybos pirmininko šaukimu susirenka per du mėnesius nuo pirmojo Tarybos posėdžio savo biurui išsirinkti ir Darbo tvarkos taisyklėms parengti. Kol biuras išrenkamas, Asamblėjai pirmininkauja vyriausias jos narys.

Teisingumo Teismas pradeda vykdyti savo funkcijas iškart, kai tik paskiriami jo nariai. Jo pirmasis pirmininkas išrenkamas trejiems metams tomis pačiomis sąlygomis kaip ir jo nariai.

Pradėjęs vykdyti savo funkcijas, Teisingumo Teismas per tris mėnesius parengia savo Darbo reglamentą.

Teisingumo Teismas negali priimti ieškinių, kol nepaskelbiamas jo Darbo reglamentas. Laikas, nustatytas pateikti ieškiniui, skaičiuojamas tik nuo šio paskelbimo dienos.

Teisingumo Teismo pirmininkas nuo paskyrimo dienos pradeda vykdyti šios Sutarties jam suteiktus įgaliojimus.

Komisija savo funkcijas pradeda vykdyti ir šios Sutarties jai patikėtą atsakomybę prisiima iškart, kai paskiriami jos nariai.

Pradėjusi vykdyti savo funkcijas, Komisija pradeda tyrimus ir užmezga ryšius su valstybėmis narėmis, įmonėmis, darbuotojais ir vartotojais, reikalingus bendrai branduolinės pramonės Bendrijoje apžvalgai rengti. Per šešis mėnesius Komisija tuo klausimu Asamblėjai pateikia pranešimą.

Kiekviena institucija kartu su Taryba nagrinėja klausimus, susijusius su etatų skaičiumi, atlyginimu ir pareigų paskirstymu.

Nuostatos dėl pradinio Sutarties taikymo

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali keisti minėtąją programą.

Per vienerius metus nuo šios Sutarties įsigaliojimo Komisija pateikia Tarybai pasiūlymus, kaip 9 straipsnyje nurodyta universiteto statusą turinti institucija turi veikti.

Per šešis mėnesius nuo šios Sutarties įsigaliojimo Taryba priima 24 straipsnyje numatytus saugumo reglamentus dėl informacijos platinimui taikomų slaptumo lygmenų.

Pagrindiniai standartai nustatomi per vienerius metus nuo šios Sutarties įsigaliojimo laikantis 31 straipsnio nuostatų.

Per tris mėnesius nuo šios Sutarties įsigaliojimo laikantis 33 straipsnio nuostatų valstybės narės praneša Komisijai apie įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, kuriomis valstybių narių teritorijose siekiama užtikrinti plačiosios visuomenės ir darbuotojų sveikatos apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamo pavojaus.

Komisijos pasiūlymai dėl Agentūros įstatų, numatytų 54 straipsnyje, pateikiami Tarybai per tris mėnesius nuo šios Sutarties įsigaliojimo.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Patentams, laikinai saugomoms patentų teisėms bei naudingiesiems modeliams, taip pat patento paraiškoms ir naudingojo modelio paraiškoms, egzistavusiems prieš įsigaliojant šiai Sutarčiai, 14-23 straipsnių bei 25-28 straipsnių nuostatos taikomos laikantis toliau nurodytų sąlygų:

1.   Nustatant 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį, savininko naudai atsižvelgiama į naują padėtį, susidariusią dėl šios Sutarties įsigaliojimo.

2.   Tais atvejais, kai iki šios Sutarties įsigaliojimo dienos yra pasibaigęs vienas arba abu iš 16 straipsnyje nurodytų trijų ir aštuoniolikos mėnesių laikotarpių, nuo tos dienos skiriamas papildomas šešių mėnesių laikotarpis pranešti apie išradimus, kurie nėra slapti. Tais atvejais, kai tą dieną bet kuris arba abu iš minėtų laikotarpių dar nėra pasibaigęs, jie pratęsiami šešiais mėnesiais skaičiuojant nuo anksčiau nustatytos jų pasibaigimo datos.

3.   Tokios pat nuostatos taikomos ir pranešimams apie slaptus išradimus pagal 16 straipsnio ir 25 straipsnio 1 dalies nuostatas; tačiau tokiais atvejais 24 straipsnyje nurodyti saugumo reglamentai įsigalioja nuo naujo laikotarpio pradžios arba tuo metu galiojančio laikotarpio pratęsimo dienos.

Laikotarpiu, kuris tęsiasi nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos iki Komisijos nustatytos dienos, kurią Agentūra pradeda vykdyti savo pareigas, susitarimai ir sutartys dėl rūdų, žaliavų arba specialiųjų skiliųjų medžiagų tiekimo gali būti sudaromi arba atnaujinami tik gavus išankstinį Komisijos patvirtinimą.

Komisija atsisako patvirtinti sudaromus ar pratęsiamus susitarimus ar sutartis, jei, jos manymu, jie kliudytų įgyvendinti šią Sutartį. Komisijos pritarimas gali ypač priklausyti nuo to, ar į susitarimus ar sutartis yra įtraukti straipsniai, suteikiantys teisę Agentūrai dalyvauti juos vykdant.

Nukrypstant nuo 60 straipsnio nuostatų, valstybės narės teritorijoje įrengtiems reaktoriams, kurie gali pasiekti kritinę būklę prieš pasibaigiant septynerių metų laikotarpiui nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos, ne ilgesniam nei dešimties metų laikotarpiui nuo tos dienos, kad būtų atsižvelgta į jau pradėtus darbus ir tyrimus, suteikiama pirmenybės teisė, kuria gali būti naudojamasi tiek tiekiant rūdas arba žaliavas iš tos valstybės teritorijos, tiek tiekiant žaliavas arba specialias skiliąsias medžiagas, kurioms taikomas dvišalis susitarimas, sudarytas prieš įsigaliojant šiai Sutarčiai, apie kurį buvo pranešta Komisijai laikantis 105 straipsnio nuostatų.

Minėtu dešimties metų laikotarpiu tokia pati pirmenybės teisė suteikiama ir visoms izotopų atskyrimo gamykloms, nepaisant to, ar jos turi bendrosios įmonės statusą, pradedančioms veikti valstybės narės teritorijoje prieš pasibaigiant septynerių metų laikotarpiui nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos.

Komisijai nustačius, kad naudojimosi pirmenybės teise sąlygos įvykdytos, Agentūra sudaro atitinkamas sutartis.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Aukštosios Susitariančios Šalys šią Sutartį ratifikuoja pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Italijos Respublikos Vyriausybei.

Ši Sutartis įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną po to, kai ratifikavimo dokumentus deponuoja paskutinė valstybė signatarė. Tačiau jei dokumentai deponuojami likus mažiau kaip penkiolikai dienų iki kito mėnesio pradžios, Sutartis įsigalioja pirmą antrojo po deponavimo mėnesio dieną.

Ši vienu originaliu egzemplioriumi sudaryta Sutartis, kurios visi keturi tekstai italų, olandų, prancūzų ir vokiečių kalbomis yra autentiški, deponuojama Italijos Respublikos Vyriausybės archyvuose, o Italijos Respublikos Vyriausybė patvirtintą Sutarties kopiją perduoda kitų valstybių signatarių vyriausybėms.

TAI PALIUDYDAMI šią Sutartį pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai.

Priimta tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt septintų metų kovo dvidešimt penktą dieną Romoje.

P. H. Spaak

J. Ch. Snoy et d'Oppuers

Adenauer

Hallstein

Pineau

M. Faure

Antonio Segni

Gaetano Martino

Bech

Lambert Schaus

J. Luns

J. Linthorst Homan