DEKLARACIJOS DĖL PROTOKOLO DĖL DANIJOS KARALYSTĖS, AIRIJOS IR JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS, GRAIKIJOS RESPUBLIKOS, ISPANIJOS KARALYSTĖS IR PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS, AUSTRIJOS RESPUBLIKOS, SUOMIJOS RESPUBLIKOS IR ŠVEDIJOS KARALYSTĖS STOJIMO SUTARČIŲ IR AKTŲ

Konferencija pripažįsta, kad IV-440 straipsnio 5 dalyje nurodytas Alandų saloms taikomas režimas yra nustatomas atsižvelgiant į ypatingą šių salų statusą pagal tarptautinę teisę.

Šiuo tikslu Konferencija pabrėžia, kad į Protokolo dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sutarčių ir aktų V antraštinės dalies 5 skirsnį buvo įtrauktos konkrečios nuostatos.

Atsižvelgdama į Protokolo dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sutarčių ir aktų 60 ir 61 straipsnius, Konferencija pripažįsta Švedijos ir Suomijos pareigas ir įsipareigojimus samų tautos atžvilgiu pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę.

Konferencija pažymi, kad Švedija ir Suomija yra įsipareigojusios išsaugoti ir plėtoti samų tautos pragyvenimo šaltinius, kalbą, kultūrą ir gyvenimo būdą ir mano, kad tradicinė samų kultūra ir pragyvenimo šaltiniai priklauso nuo pirminių ekonominės veiklos rūšių veiklų, pavyzdžiui, vertimasis elnininkyste tradiciškai samų gyvenamuose rajonuose.

Šiuo tikslu Konferencija pabrėžia, kad į Protokolo dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sutarčių ir aktų V antraštinės dalies 6 skirsnį buvo įtrauktos konkrečios nuostatos.

DEKLARACIJOS DĖL PROTOKOLO DĖL ČEKIJOS RESPUBLIKOS, ESTIJOS RESPUBLIKOS, KIPRO RESPUBLIKOS, LATVIJOS RESPUBLIKOS, LIETUVOS RESPUBLIKOS, VENGRIJOS RESPUBLIKOS, MALTOS RESPUBLIKOS, LENKIJOS RESPUBLIKOS, SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS IR SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS STOJIMO SUTARTIES IR AKTO

KONFERENCIJA,

prisimindama, kad Bendra deklaracija dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės suverenių bazių teritorijų Kipre, pridėta prie Jungtinės Karalystės stojimo į Europos Bendrijas sutarties baigiamojo akto, numatė, jog Europos ekonominės bendrijos santykiams su suvereniomis bazių teritorijomis taikomas režimas bus apibrėžtas atitinkamo susitarimo tarp Bendrijos ir Kipro Respublikos kontekste;

atsižvelgdama į suverenioms bazių teritorijoms skirtas nuostatas, išdėstytas Sutartyje dėl Kipro Respublikos sukūrimo (toliau — Sukūrimo sutartis) ir su ja susijusiame pasikeitime notomis 1960 m. rugpjūčio 16 d.;

pažymėdama, kad 1960 m. rugpjūčio 16 d. Jungtinės Karalystės Vyriausybės ir Kipro Respublikos Vyriausybės pasikeitime notomis dėl Suverenių bazių teritorijų administravimo ir pridėtoje Jungtinės Karalystės Vyriausybės deklaracijoje buvo numatyta, kad vienas iš svarbiausių tikslų, kuriuos reikia pasiekti, yra suvereniose bazių teritorijose gyvenančiųjų arba dirbančiųjų asmenų interesų apsauga ir dėl to manydama, kad minėti asmenys turi turėti kuo vienodesnį statusą kaip ir asmenys, gyvenantys arba dirbantys Kipro Respublikoje;

toliau pažymėdama Sukūrimo sutarties nuostatas dėl muitų režimo tarp suverenių bazių teritorijų ir Kipro Respublikos, ir ypač minėtos Sutarties F priedo nuostatas;

taip pat pažymėdama Jungtinės Karalystės įsipareigojimą nesteigti muitinės postų ar kitokių pasienio kliūčių tarp suverenių bazių teritorijų ir Kipro Respublikos bei remiantis Sukūrimo sutartimi pasiektus susitarimus, pagal kuriuos Kipro Respublikos valdžios institucijos suvereniose bazių teritorijose vykdo daug viešųjų paslaugų, įskaitant žemės ūkio, muitų ir apmokestinimo sritis;

patvirtindama, kad Kipro Respublikos įstojimas į Europos Sąjungą nedaro poveikio Sukūrimo sutarties šalių teisėms ir įsipareigojimams;

pripažindama dėl to būtinumą tam tikras Konstitucijos ir Sąjungos aktų nuostatas taikyti suverenioms bazių teritorijoms ir įtvirtinti specialias šių nuostatų įgyvendinimo suvereniose bazių teritorijose priemones;

pažymi, kad šiuo tikslu į Protokolo dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties ir akto antros dalies III antraštinę dalį buvo įtrauktos konkrečios nuostatos.

Komisija patvirtina savo poziciją, kad suverenioms bazių teritorijoms pagal Protokolo dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties ir akto antros dalies III antraštinę dalį taikomos Sąjungos teisės nuostatos apima:

a)   1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3448/93, nustatantį prekybos tvarką, taikomą tam tikroms iš perdirbtų žemės ūkio produktų pagamintoms prekėms;

b)   1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, tokia apimtimi, kiek tai reikalinga pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai vykdant kaimo plėtros priemonių finansavimą suvereniose bazių teritorijose iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus.

KONFERENCIJA,

pareikšdama Sąjungos pasiryžimą toliau teikti adekvačią papildomą Bendrijos paramą Lietuvos pastangoms nutraukti elektrinės eksploatavimą taip pat ir Lietuvai įstojus į Sąjungą iki 2006 metų ir vėliau, ir atkreipdama dėmesį į tai, kad Lietuva, atsižvelgdama į šią Sąjungos solidarumo išraišką, įsipareigojo Ignalinos atominės elektrinės I bloką galutinai sustabdyti iki 2005 metų, o II bloką – 2009 metais;

pripažindama, kad dviejų Ignalinos atominės elektrinės 1500 MW galios RBMK tipo reaktorių, paveldėtų iš buvusios Sovietų Sąjungos, eksploatavimo nutraukimas yra beprecedentinio pobūdžio ir yra išskirtinė, šalies dydžio ir ekonominio pajėgumo neatitinkanti finansinė našta Lietuvai ir tai, kad šis eksploatavimo nutraukimas bus tęsiamas ir pasibaigus dabartinei finansinei perspektyvai, kaip nustatyta 1999 m. gegužės 6 d. tarpinstituciniame susitarime;

pažymėdama būtinumą patvirtinti Sąjungos papildomos paramos, skirtos Ignalinos atominės elektrinės galutinio sustabdymo ir eksploatavimo nutraukimo padariniams likviduoti, įgyvendinimo nuostatas;

pažymėdama, kad naudodama Sąjungos paramą, Lietuva skirs deramą dėmesį regionų, kuriuos labiausiai paveiks Ignalinos atominės elektrinės galutinis sustabdymas, poreikiams;

pareikšdama, kad atskiros priemonės, kurioms bus teikiama valstybės pagalba, pavyzdžiui, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas, įprastinių elektros energijos gamybos pajėgumų, būtinų dviems Ignalinos atominės elektrinės reaktoriams pakeisti juos galutinai sustabdžius, modernizavimas ir saugos normų aplinkos atžvilgiu gerinimas, laikantis acquis, yra laikomos suderinamomis su vidaus rinka,

pažymi, kad šiuo tikslu į Protokolo dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties ir akto antros dalies IV antraštinę dalį buvo įtrauktos konkrečios nuostatos.

KONFERENCIJA,

atsižvelgdama į ypatingą į Rusijos Federacijos Kaliningrado srities padėtį Sąjungos plėtros kontekste;

pripažindama Lietuvos pareigas ir įsipareigojimus laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę kuriančios acquis atžvilgiu;

ypač pabrėždama, kad Lietuva ne vėliau kaip nuo įstojimo dienos visa apimtimi taikys ir įgyvendins Sąjungos acquis dėl šalių, kurių piliečiai kirsdami išorės sienas privalo turėti vizas, ir tų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas negalioja, sąrašo bei Sąjungos acquis dėl vienodos vizų formos;

pripažindama, kad asmenų sausumos tranzitas tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių per Sąjungos teritoriją yra visai Sąjungai svarbus klausimas ir turėtų būti tokiu laikomas bei neturi sukelti jokių nepalankių padarinių Lietuvai;

atsižvelgdama į sprendimą, kurį turi priimti Taryba dėl vidaus sienų kontrolės panaikinimo, patikrinus, ar įvykdytos visos reikalingos sąlygos;

pasiryžusi padėti Lietuvai kuo greičiau įgyvendinti dalyvavimo visa apimtimi Šengeno erdvėje be vidaus sienų sąlygas,

pažymi, kad šiuo tikslu į Protokolo dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties ir akto antros dalies V antraštinę dalį buvo įtrauktos konkrečios nuostatos.

KONFERENCIJA,

pažymėdama Slovakijos įsipareigojimą galutinai sustabdyti Bohunice V1 atominės elektrinės 1 ir 2 blokus atitinkamai iki 2006 metų ir 2008 metų pabaigos ir pareikšdama Sąjungos pasiryžimą iki 2006 m. toliau teikti finansinę paramą tęsiant pasirengimo narystei paramos, numatytos pagal Phare programą, teikimą Slovakijos pastangoms nutraukti elektrinės eksploatavimą;

pažymėdama būtinumą patvirtinti tęsiamos Sąjungos paramos įgyvendinimo taisykles,

pažymi, kad šiuo tikslu į Protokolo dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties ir akto antros dalies IX antraštinę dalį buvo įtrauktos konkrečios nuostatos.

KONFERENCIJA,

dar kartą patvirtindama savo įsipareigojimą dėl viską apimančio Kipro problemos sprendimo laikantis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos atitinkamų rezoliucijų, taip pat savo tvirtą nuostatą remti Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus pastangas šiam tikslui pasiekti;

manydama, kad visą apimantis Kipro problemos sprendimas dar nepasiektas;

manydama, kad atsižvelgiant į tai, būtina numatyti acquis taikymo atidėjimą tose Kipro Respublikos teritorijos dalyse, kuriose Kipro Respublikos Vyriausybės nevykdo veiksmingos kontrolės;

manydama, kad, jei Kipro problema bus išspręsta, šis atidėjimas bus panaikintas;

manydama, kad Sąjunga yra pasirengusi suderinti tokio sprendimo sąlygas su principais, kuriais yra grindžiama Sąjunga;

manydama, kad būtina nustatyti sąlygas, kuriomis atitinkamos Sąjungos teisės nuostatos bus taikomos pasienio ruožui tarp minėtų teritorijos dalių, taip pat ir tų teritorijos dalių, kuriose Kipro Respublikos Vyriausybė vykdo veiksmingą kontrolę, ir tarp Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų suverenių bazių teritorijos;

siekdama, kad Kipro įstojimas į Sąjungą būtų naudingas visiems Kipro piliečiams ir skatintų taiką bei susitaikymą;

todėl manydama, kad jokia Protokolo dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties ir akto antros dalies X antraštinės dalies nuostata nekliudo imtis priemonių šiam tikslui pasiekti;

manydama, kad tos priemonės nedaro poveikio acquis taikymui tame protokole nustatytomis sąlygomis visoje likusioje Kipro Respublikos teritorijos dalyje,

pažymi, kad šiuo tikslu į Protokolo dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties ir akto antros dalies X antraštinę dalį buvo įtrauktos konkrečios nuostatos.

Konferencija pažymi, kad dėl teisės aktų, kuriuos turi priimti Taryba viena arba kartu su Europos Parlamentu ir kuriuose yra Danijai taikomų nuostatų, taip pat ir Danijai netaikomų nuostatų, kadangi jos priimtos tuo teisiniu pagrindu, kuriam taikoma Protokolo dėl Danijos I dalis, Danija pareiškia, kad ji nenaudos savo balsavimo teisės tam, kad trukdytų priimti Danijai netaikomas nuostatas.

Be to, Konferencija pažymi, kad, remdamasi Konferencijos deklaracija dėl I-43 ir III-329 straipsnių, Danija pareiškia, kad Danija dalyvauja taikant pagal I-43 ir III-329 straipsnius priimtus veiksmus ar teisės aktus laikydamasi Protokolo dėl Danijos pozicijos I ir II dalių.

Toliau nustatoma valstybių narių bendra pozicija dėl vietų paskirstymo Europos Parlamente ir balsų paskirstymo Europos Vadovų Taryboje ir Taryboje, kurios bus laikomasi konferencijose dėl Rumunijos ir (arba) Bulgarijos stojimo į Sąjungą.

1.   Jei iki I-20 straipsnio 2 dalyje nurodyto Europos Vadovų Tarybos priimto sprendimo įsigaliojimo Rumunija ir (arba) Bulgarija įstoja į Sąjungą, 2004—2009 metų Parlamento kadencijos laikotarpiu vietos Europos Parlamente paskirstomos pagal šią 27 valstybių narių Sąjungai sudarytą lentelę. VALSTYBĖS NARĖS VIETOS EP Vokietija 99 Jungtinė Karalystė 78 Prancūzija 78 Italija 78 Ispanija 54 Lenkija 54 Rumunija 35 Nyderlandai 27 Graikija 24 Čekija 24 Belgija 24 Vengrija 24 Portugalija 24 Švedija 19 Bulgarija 18 Austrija 18 Slovakija 14 Danija 14 Suomija 14 Airija 13 Lietuva 13 Latvija 9 Slovėnija 7 Estija 6 Kipras 6 Liuksemburgas 6 Malta 5 IŠ VISO 785 Todėl Stojimo į Sąjungą sutartis, nukrypstant nuo Konstitucijos I-20 straipsnio 2 dalies, numatys, kad likusiam 2004—2009 metų Parlamento kadencijos laikotarpiui Europos Parlamento narių skaičius laikinai gali viršyti 750.

2.   Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, susijusių su Sąjungos institucijomis ir organais, 2 straipsnio 2 dalyje Europos Vadovų Taryboje ir Taryboje Rumunijai ir Bulgarijai skiriama atitinkamai 14 ir 10 balsų.

3.   Protokole dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, susijusių su Sąjungos institucijomis ir organais, nurodyta riba kiekvieno stojimo metu bus apskaičiuota laikantis to protokolo 2 straipsnio 3 dalies.

Konferencija atsižvelgia į tai, kad Protokolas dėl Italijos, pridėtas prie 1957 m. Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties, su pakeitimais, padarytais Europos Sąjungos sutartimi, nustato, kad:

„AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS, NORĖDAMOS išspręsti tam tikras su Italija susijusias problemas, SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie šios Sutarties: BENDRIJOS VALSTYBĖS NARĖS PAŽYMI, kad Italijos Vyriausybė vykdo dešimties metų ekonominės plėtros programą, skirtą Italijos ekonomikos pusiausvyros sutrikimams ištaisyti, pirmiausia rūpinantis infrastruktūra mažiau išsivysčiusiuose pietų Italijos rajonuose ir Italijos salose bei kuriant naujas darbo vietas nedarbui mažinti. PRISIMENA, kad šios Italijos Vyriausybės programos principus ir tikslus svarstė ir patvirtino tarptautinio bendradarbiavimo organizacijos, kurioms priklauso valstybės narės. PRIPAŽĮSTA, kad pasiekti Italijos programos tikslus yra jų bendras interesas. SUSITARIA, siekdamos padėti Italijos Vyriausybei įvykdyti šį uždavinį, rekomenduoti Bendrijos institucijoms taikyti visus šioje Sutartyje numatytus metodus ir procedūras ir ypač tinkamai naudoti Europos investicijų banko ir Europos socialinio fondo išteklius. MANO, kad Bendrijos institucijos, taikydamos šią Sutartį, turėtų atsižvelgti į Italijos ekonomikos nuolatines pastangas per ateinančius metus ir į tai, kad pageidautina vengti pavojingos įtampos, ypač mokėjimų balansui ar užimtumo lygiui, nes tai gali kelti pavojų šios Sutarties taikymui Italijai. PRIPAŽĮSTA, kad taikant 109h ir 109i straipsnius, reikės saugotis, kad priemonės, kurių reikalauja iš Italijos Vyriausybės, nesutrukdytų jai užbaigti savo ekonomikos plėtros programą ir pakelti gyventojų gyvenimo lygį.“

VALSTYBIŲ NARIŲ DEKLARACIJOS

Nyderlandų Karalystė sutiks su europiniu sprendimu, kaip nurodyta I-55 straipsnio 4 dalyje, jei per I-54 straipsnio 3 dalyje nurodyto europinio įstatymo peržiūrą bus rastas tinkamas sprendimas dėl Nyderlandų perviršinio neigiamo grynojo mokėjimo pozicijos vis a vis Sąjungos biudžetui.

Nyderlandų Karalystė pareiškia, kad europinio sprendimo iniciatyva, kaip nurodyta IV-440 straipsnio 7 dalyje, kuria siekiama pakeisti Nyderlandų Antilų ir/arba Arubos statusą Sąjungos atžvilgiu, bus pateikta tik remiantis sprendimu, priimtu laikantis Nyderlandų Karalystės statuto.

Vokietija, Airija, Vengrija, Austrija ir Švedija pažymi, kad pagrindinės Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties nuostatos nuo jos įsigaliojimo nebuvo iš esmės pakeistos ir turi būti atnaujintos. Todėl jos remia sumanymą kuo greičiau sušaukti valstybių narių vyriausybių atstovų konferenciją.

Sutartis dėl Konstitucijos taikoma Gibraltarui, kuris yra Europos teritorija, už kurios išorės santykius atsako valstybė narė. Tai nereiškia, kad keičiamos atitinkamos suinteresuotų valstybių narių pozicijos.

Sutarties dėl Konstitucijos Europai ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties atžvilgiu bei aktuose, kurie yra priimti pagal šias sutartis arba kurių galiojimą jos pratęsia, Jungtinė Karalystė dar kartą pakartoja savo deklaraciją dėl termino „piliečiai“ apibrėžimo, kurią ji paskelbė 1982 m. gruodžio 31 d., išskyrus tai, kad nurodyti „Britanijos priklausomų teritorijų piliečiai“ yra „Britanijos užjūrio teritorijų piliečiai“.

Ispanija pareiškia, kad pagal Konstitucijos I–10 straipsnį visi asmenys, turintys valstybės narės pilietybę, turi ir Sąjungos pilietybę. Ispanija taip pat atkreipia dėmesį į faktą, kad dabartinėje Europos integracijos situacijoje, kurią atspindi Konstitucija, tiktai valstybių narių piliečiai gali naudotis konkrečiomis Europos pilietybės suteikiamomis teisėmis, išskyrus atvejus, kai Sąjungos teisė aiškiai nustato kitaip. Šiuo atveju Ispanija pabrėžia, kad pagal Konstitucijos I-20 ir I-46 straipsnius Sąjungos piliečiams dabar atstovauja Europos Parlamentas.

Jungtinė Karalystė pažymi, kad I-20 straipsnis ir kitos Sutarties dėl Konstitucijos Europai nuostatos nėra skirtos tam, kad pakeistų teisės balsuoti rinkimuose į Europos Parlamentą pagrindus.

Belgija pažymi, kad pagal jos konstitucinę teisę Sąjungos kompetencijai priklausančioje srityje ne tik Federalinio parlamento atstovų rūmai ir Senatas, bet ir bendrijų bei regionų parlamentinės asamblėjos veikia kaip nacionalinės parlamentinės sistemos elementai arba nacionalinio parlamento rūmai.

Nepažeidžiant Sutartyje dėl Konstitucijos Europai minimo bendros valiutos pavadinimo vieningos rašybos ant banknotų ir monetų, Latvija ir Vengrija pareiškia, kad bendros valiutos pavadinimo rašyba, įskaitant šio pavadinimo išvestinius žodžius naudojamus latviškame ir vengriškame Sutarties dėl Konstitucijos Europai tekste, neturi poveikio esamoms latvių ir vengrų kalbų taisyklėms.