Protokolas Nr. 1

dėl Europos investicijų banko statuto pakeitimų

PIRMOJI DALIS

EUROPOS INVESTICIJŲ BANKO STATUTO PAKEITIMAI

1 straipsnis

Protokolas dėl Europos investicijų banko statuto iš dalies keičiamas taip:

—

3 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa, 11 straipsnio 2 dalies pirmoji, antroji ir trečioji pastraipos, 12 straipsnio 2 dalis ir 13 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa pakeičiamos šiais tekstais;

—

11 straipsnio 2 dalis po trečiosios pastraipos papildoma nauja ketvirtąja pastraipa;

„3 straipsnis

Pagal šios Sutarties 266 straipsnį Banko nariai yra:

—

Belgijos Karalystė,

—

Čekijos Respublika,

—

Danijos Karalystė,

—

Vokietijos Federacinė Respublika,

—

Estijos Respublika,

—

Graikijos Respublika,

—

Ispanijos Karalystė,

—

Prancūzijos Respublika,

—

Airija,

—

Italijos Respublika,

—

Kipro Respublika,

—

Latvijos Respublika,

—

Lietuvos Respublika,

—

Liuksemburgo Didžioji Hercogystė,

—

Vengrijos Respublika,

—

Maltos Respublika,

—

Nyderlandų Karalystė,

—

Austrijos Respublika,

—

Lenkijos Respublika,

—

Portugalijos Respublika,

—

Slovėnijos Respublika,

—

Slovakijos Respublika,

—

Suomijos Respublika,

—

Švedijos Karalystė,

—

Jungtinė Didżiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė“

.

4 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa:

„1.Banko kapitalą sudaro 163 727 670 000 EUR, kuriuos valstybės narės įsigyja pasirašymo būdu taip(1):

11 straipsnio 2 dalies pirmoji, antroji ir trečioji pastraipos:

„2.

Direktorių valdybą sudaro dvidešimt šeši direktoriai ir šešiolika pakaitinių direktorių. Direktorius penkeriems metams skiria Valdytojų taryba, po vieną pasiūlant kiekvienai valstybei narei ir vieną Komisijai. Pakaitinius direktorius penkeriems metams skiria Valdytojų taryba tokiu būdu: —   du pakaitinius pasiūlo Vokietijos Federacinė Respublika, —   du pakaitinius pasiūlo Prancūzijos Respublika, —   du pakaitinius pasiūlo Italijos Respublika, —   du pakaitinius pasiūlo Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, —   vieną pakaitinį bendru sutarimu pasiūlo Ispanijos Karalystė ir Portugalijos Respublika, —   vieną pakaitinį bendru sutarimu pasiūlo Belgijos Karalystė, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė ir Nyderlandų Karalystė, —   vieną pakaitinį bendru sutarimu pasiūlo Danijos Karalystė, Graikijos Respublika ir Airija, —   vieną pakaitinį bendru sutarimu pasiūlo Austrijos Respublika, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė, —   tris pakaitinius bendru sutarimu pasiūlo Čekijos Respublika, Estijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Lenkijos Respublika, Slovėnijos Respublika ir Slovakijos Respublika, —   vieną pakaitinį pasiūlo Komisija.“

11 straipsnio 2 dalis papildoma ketvirtąja pastraipa:

„Direktorių valdyba pasirenka šešis balsavimo teisės neturinčius ekspertus: tris narius ir tris pakaitinius.“

12 straipsnio 2 dalis:

„2.Išskyrus atvejus, kai šiame Statute yra nustatyta kitaip, Direktorių valdybos sprendimai priimami bent viena trečiąja (1/3) balsavimo teisę turinčių narių balsų, atstovaujančių bent penkiasdešimt procentų (50 %) pasirašyto kapitalo. Kad susidarytų kvalifikuota balsų dauguma, reikia, kad aštuoniolika (18) narių, atstovaujančių šešiasdešimt aštuoniems procentams (68 %) pasirašyto kapitalo, balsuotų už. Banko darbo tvarkos taisyklės nustato, kiek Direktorių valdybos narių sudaro sprendimams galioti būtiną kvorumą.“

13 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa:

„1.Valdymo komitetą sudaro pirmininkas ir aštuoni pirmininko pavaduotojai, kuriuos šešeriems metams skiria Valdytojų taryba Direktorių valdybos siūlymu. Jie gali būti paskirti kitai kadencijai.“

ANTROJI DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

2 straipsnis

Ispanijos Karalystė sumoka 309 686 775 eurų kaip savo įnašą į kapitalą, mokamą jos pasirašyto kapitalo padidinimui. Šis įnašas sumokamas aštuoniomis lygiomis dalimis, mokant 2004 09 30, 2005 09 30, 2006 09 30, 2007 03 31, 2007 09 30, 2008 03 31, 2008 09 30 ir 2009 03 31(2).

Ispanijos Karalystė aštuoniomis lygiomis dalimis pirmiau nurodytomis dienomis į atsargas ir atsargoms lygiaverčius atidėjimus ir į šioms atsargomis ir atidėjimams asignuotiną sumą, atitinkančią pelno (nuostolio) ataskaitos likutį prieš įstojimą buvusio mėnesio pabaigoje, nurodytą Banko balanse, sumoka tokias sumas, kurios atitinka 4,1292 % atsargų ir atidėjimų.

3 straipsnis

Nuo įstojimo dienos naujosios valstybės narės sumoka šias sumas kaip dalį savo kapitalo įnašo į Statuto 4 straipsnyje(3) nurodytą pasirašytą kapitalą.

Šie įnašai sumokamas aštuoniomis lygiomis dalimis, mokant 2004 09 30, 2005 09 30, 2006 09 30, 2007 03 31, 2007 09 30, 2008 03 31, 2008 09 30 ir 2009 03 31(4).

4 straipsnis

Naujosios valstybės narės aštuoniomis lygiomis dalimis 3 straipsnyje nurodytomis dienomis į atsargas ir atsargoms lygiaverčius atidėjimus ir į šioms atsargomis ir atidėjimams asignuotiną sumą, atitinkančią pelno (nuostolio) ataskaitos likutį prieš įstojimą buvusio mėnesio pabaigoje, nurodytą Banko balanse, sumoka tokias sumas, kurios atitinka tokius atsargų ir atidėjimų procentinius dydžius(5):

5 straipsnis

Išskyrus atvejus, kai spręsdama vieningai Valdytojų taryba nustato išimtį, Ispanijos Karalystė ir naujosios valstybės narės sumoka šio Protokolo 2, 3 ir 4 straipsniuose nurodytą kapitalą ir sumas eurais grynaisiais pinigais.

6 straipsnis

Nuo įstojimo, kaip nurodyta Statuto 11 straipsnio 2 dalyje, Valdytojų taryba paskiria direktorių ir direktoriaus pakaitinį kiekvienai naujajai valstybei narei.

Paskirtų direktorių ir direktorių pakaitinių kadencija baigiasi kasmetinio Valdytojų tarybos susitikimo, kurio metu nagrinėjama 2007 m. finansinių metų ataskaita, pabaigoje.

Nuo įstojimo Valdytojų taryba pasirenka ekspertus ir ekspertų pakaitinius.

Protokolas Nr. 2

dėl Čekijos plieno pramonės restruktūrizavimo

2.

Čekijos plieno sektoriaus restruktūrizavimas, kaip apibrėžta 1 priede išvardytų bendrovių individualiuose verslo planuose ir laikantis šiame Protokole išdėstytų sąlygų, baigiamas ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d. (toliau - restruktūrizavimo laikotarpio pabaiga).

3.

Tik bendrovės, kurios išvardytos 1 priede (toliau - bendrovės gavėjos) turi teisę gauti valstybės pagalbą pagal Čekijos plieno pramonės restruktūrizavimo programą.

4.

Bendrovė gavėja negali: a)   susijungimo su bendrove, kuri neįtraukta į 1 priedą, atveju - perduoti pagalbos, suteiktos bendrovei gavėjai, teikiamą naudą; b)   perimti bendrovės, kuri neįtraukta į 1 priedą ir kuriai paskelbtas bankrotas iki 2006 m. gruodžio 31 d., turtą.

5.

Bet kokio vėlesnio bet kurios iš bendrovių gavėjų privatizavimo atveju laikomasi šiame Protokole apibrėžtų sąlygų ir principų, susijusių su perspektyvumu, valstybės pagalba ir pajėgumų mažinimu.

6.

Bendras restruktūrizavimo pagalbos dydis, kuris bus suteikiamas bendrovėms gavėjoms, nustatomas remiantis pagrindimu, išdėstytu patvirtintame Čekijos plieno pramonės restruktūrizavimo plane ir Tarybos patvirtintuose individualiuose verslo planuose. Tačiau bet kuriuo atveju 1997-2003 m. laikotarpiu suteikta pagalba neturi viršyti 14 147 425 201 CZK. Iš šios bendros sumos bendrovė Nová Huť gauna iki 5 700 075 201 CZK, Vítkovice Steel gauna iki 8 155 350 000 CZK, o Válcovny Plechu Frýdek Místek - iki 292 000 000 CZK priklausomai nuo reikalavimų, išdėstytų patvirtintame restruktūrizavimo plane. Pagalba teikiama tik vieną kartą. Čekija neteikia jokios kitos restruktūrizavimui skirtos valstybės pagalbos Čekijos plieno pramonei.

7.

Grynasis pajėgumų sumažinimas, kurį Čekijos Respublika turi pasiekti 1997-2006 m. laikotarpiu gataviems gaminiams, yra 590 000 tonų. Pajėgumų mažinimas matuojamas remiantis tik galutiniu gamybos įrengimų uždarymu juos fiziškai sunaikinant taip, kad tų įrengimų nebegalima būtų atstatyti panaudojimui. Plieno gamybos bendrovės bankroto paskelbimas nereiškia pajėgumų sumažinimo. Pirmiau minėtas grynojo pajėgumų sumažinimo lygis, kartu su bet kokiu kitu pajėgumų mažinimu, pripažintu būtinu restruktūrizavimo programose, vykdomas laikantis 2 priede nurodyto tvarkaraščio.

8.

Čekija iki įstojimo dienos panaikina prekybos kliūtis anglių rinkoje laikydamasi acquis, kad Čekijos plieno gamybos bendrovės galėtų įsigyti anglių tarptautinės rinkos kainomis.

9.

Įgyvendinamas bendrovei gavėjai Nová Huť skirtas verslo planas. Konkrečiai: a)   Vysoké Pece Ostrava gamykla įtraukiama į įmonės Nová Huť organizacinę struktūrą įgyjant visišką nuosavybę. Šiam susijungimui nustatoma data, įskaitant atsakomybės už jo įgyvendinimą priskyrimą; b)   restruktūrizavimo pastangos sutelkiamos: —   Nová Huť bendrovei plėtoti, kad jos veikla nuo gamybos būtų orientuojama į rinką, taip pat našumui ir jos valdymo efektyvumui gerinti, įskaitant didesnį skaidrumą dėl sąnaudų, —   Nová Huť produkcijos asortimentui persvarstyti ir patekti į aukštesnės pridėtinės vertės gaminių rinkas, —   Nová Huť būtinoms investicijoms, kad per trumpą laiką būtų pasiekta aukštesnė gatavų gaminių kokybė; c)   įgyvendinamas užimtumo restruktūrizavimas; tokie našumo lygiai, kuriuos pasiekė ES plieno pramonė gaminių grupėse, turi būti pasiekti iki 2006 m. gruodžio 31 d., remiantis atitinkamų bendrovių gavėjų konsoliduotais skaičiais; d)   atitinkamo Bendrijos acquis aplinkosaugos srityje laikymasis pasiekiamas iki įstojimo dienos, įskaitant būtinas investicijas, aptartas verslo plane. Būtinos ateities investicijos, susijusios su integruota taršos prevencija ir kontrole, taip pat turi būti atliekamos pagal verslo planą, kad iki 2007 m. lapkričio 1 d. būtų pradėta laikytis Direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės(7).

10.

Įgyvendinamas bendrovei gavėjai Vítkovice Steel skirtas verslo planas. Konkrečiai: a)   Duo Mill galutinai uždaromas ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d. Jei bendrovę įsigyja strateginis investuotojas, pirkimo sutartis yra sąlygojama šiuo uždarymu iki minėtos datos; b)   restruktūrizavimo pastangos sutelkiamos: —   tiesioginių pardavimų didinimui ir didesniam dėmesiui sąnaudoms mažinti, nes tai yra svarbu siekiant efektyvesnio valdymo, —   prisitaikyti prie rinkos paklausos ir pereiti prie didesnės pridėtinės vertės gaminių, —   pasiūlytoms investicijoms antriniam plieno gamybos procesui perkelti iš 2004 m. į 2003 m., kad bendrovė labiau galėtų konkuruoti gaminių kokybe nei jų kaina; c)   atitinkamo Bendrijos acquis aplinkosaugos srityje laikymasis pasiekiamas iki įstojimo dienos, įskaitant būtinas investicijas, aptartas verslo plane, apimančias ateities investicijų, susijusių su integruota taršos prevencija ir kontrole, poreikį.

11.

Įgyvendinamas bendrovei gavėjai Válcovny Plechu Frýdek Místek (VPFM) skirtas verslo planas. Konkrečiai: a)   Karšto valcavimo gamyklos Nr. 1 ir 2 galutinai uždaromos ne vėliau kaip iki 2004 m. pabaigos; b)   restruktūrizavimo pastangos sutelkiamos: —   būtinoms investicijoms, kad per trumpą laiką būtų pasiekta aukštesnė gatavų gaminių kokybė, —   prioritetu įgyvendinti svarbiausias identifikuotas pelno didinimo galimybes (įskaitant užimtumo restruktūrizavimą, sąnaudų mažinimą, našumo didinimą ir paskirstymo perorientavimą).

12.

Bet kokiems vėlesniems bendro restruktūrizavimo plano ir individualių planų pakeitimams turi pritarti Komisija ir, tam tikrais atvejais, Taryba.

13.

Restruktūrizavimo įgyvendinimas vyksta visiško skaidrumo sąlygomis ir vadovaujantis pripažintais rinkos ekonomikos principais.

14.

Komisija ir Taryba, vadovaudamasi 15-18 punktais, atidžiai stebi restruktūrizavimo įgyvendinimą ir šiame Protokole išdėstytų sąlygų, susijusių su perspektyvumu, valstybės pagalba ir pajėgumų mažinimu, vykdymą prieš ir po įstojimo iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos. Dėl to Komisija teikia ataskaitas Tarybai.

15.

Komisija ir Taryba stebi 3 priede išdėstytus restruktūrizavimo rodiklius.

16.

Monitoringas apima nepriklausomą vertinimą, kuris turi būti atliktas 2003, 2004, 2005 ir 2006 m. Komisijos nustatytas perspektyvumo testas yra svarbus elementas užtikrinant perspektyvumą.

17.

Čekija bendradarbiauja su visomis monitoringo struktūromis. Konkrečiai: —   Čekija iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 15 d. ir rugsėjo 15 d., teikia Komisijai pusmečio ataskaitas apie bendrovių gavėjų restruktūrizavimą, —   pirmoji ataskaita Komisijai pateikiama ne vėliau kaip iki 2003 m. kovo 15 d., o paskutinė ataskaita - ne vėliau kaip iki 2007 m. kovo 15 d., išskyrus atvejus, kai Komisija nusprendžia kitaip, —   ataskaitose pateikiama visa informacija, būtina restruktūrizavimo procesui ir pajėgumų mažinimui bei naudojimui stebėti, taip pat pakankami finansiniai duomenys, kad galima būtų įvertinti, ar šiame Protokole išdėstytos sąlygos ir reikalavimai buvo įvykdyti. Ataskaitose pateikiama bent ta informacija, kuri išdėstyta 4 priede, ir kurią Komisija turi teisę pakeisti remdamasi monitoringo proceso metu įgyta patirtimi. Kartu su 1 priede išvardytų bendrovių individualiomis veiklos ataskaitomis taip pat pateikiama ataskaita apie bendrą Čekijos plieno sektoriaus padėtį, įskaitant naujausius makroekonominius pokyčius, —   Čekija įpareigoja bendroves gavėjas atskleisti visus svarbius duomenis, kurie kitokiomis aplinkybėmis galėtų būti laikomi konfidencialiais. Teikdama ataskaitas Tarybai, Komisija užtikrina, kad nebūtų atskleista konfidenciali informacija apie konkrečią bendrovę.

18.

Komisija bet kuriuo metu gali nuspręsti paskirti nepriklausomą konsultantą monitoringo rezultatams įvertinti, bet kokiam būtinam tyrimui atlikti bei apie tai informuoti Komisiją ir Tarybą.

19.

Jei Komisija, remdamasi 16 punkte minėtomis ataskaitomis, nustato reikšmingus nukrypimus nuo finansinių rodiklių, kuriais remiantis buvo įvertintas perspektyvumas, ji gali pareikalauti, kad Čekija imtųsi reikiamų priemonių atitinkamų bendrovių gavėjų restruktūrizavimo priemonių vykdymui užtikrinti.

20.

Jei monitoringas atskleidžia, kad: a)   sąlygos dėl šiame Protokole išdėstytų pereinamojo laikotarpio priemonių nebuvo įvykdytos, arba kad b)   įsipareigojimų, prisiimtų pratęsiant laikotarpį, per kurį Čekija pagal Europos sutartį(8) išskirtiniu atveju gali teikti valstybės paramą savo plieno pramonės restruktūrizavimui, nebuvo laikytasi, arba kad c)   Čekija restruktūrizavimo laikotarpiu teikė papildomą įsipareigojimus pažeidžiančią valstybės pagalbą plieno pramonei ir, konkrečiai, bendrovėms gavėjoms, šiame Protokole išdėstytos pereinamojo laikotarpio priemonės negalioja. Komisija imasi reikiamų priemonių, įpareigojančių atitinkamą bendrovę grąžinti bet kokią pagalbą, suteiktą pažeidžiant šiame Protokole išdėstytas sąlygas.

1 PRIEDAS

BENDROVĖS, GAUNANČIOS VALSTYBĖS PAGALBĄ PAGAL ČEKIJOS PLIENO PRAMONĖS RESTRUKTŪRIZAVIMO PROGRAMĄ

NOVÁ HUŤ, a. s.

Vratimovská 689

707 02

Ostrava-Kunčice

Czech Republic

VÍTKOVICE STEEL, a. s.

Ruská 2887/101

706 02

Ostrava — Vítkovice

Czech Republic

VÁLCOVNY PLECHU, a. s.

Křižíkova 1377

Frýdek — Místek

Czech Republic

2 PRIEDAS

PAJĖGUMŲ KEITIMO (MAŽINIMO IR DIDINIMO) TVARKARAŠTIS(9)

3 PRIEDAS

RESTRUKTŪRIZAVIMO RODIKLIAI IR MONITORINGAS

1. Perspektyvumas

Atsižvelgiant į Komisijos taikomas specialias apskaitos taisykles, kiekviena bendrovė gavėja pasiekia mažiausią metinį bendrą einamosios veiklos apyvartos rezultatą (10 % pasiekia neintegruotos plieno įmonės, 13,5 % integruotos plieno gamyklos) ir ne mažesnę kaip 1,5 % nuosavo kapitalo grąžą nuo apyvartos ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d. Tai patikrinama atliekant nepriklausomą įvertinimą, kuris turi būti atliekamas kasmet 2003-2006 m. laikotarpiu, kaip numatyta Protokolo 16 punkte.

2. Našumas

Toks bendras našumas, kurį pasiekė ES plieno pramonė, palaipsniui pasiekiamas iki 2006 m. gruodžio 31 d. Tai patikrinama atliekant nepriklausomą vertinimą, kuris turi būti atliekamas kasmet 2003-2006 m. laikotarpiu, kaip nustatyta Protokolo 16 punkte.

3. Sąnaudų mažinimas

Ypatinga svarba teikiama sąnaudų mažinimui kaip vienam svarbiausių perspektyvumo elementų. Tai turi būti visiškai įgyvendinta pagal bendrovių gavėjų verslo planus.

4 PRIEDAS

INFORMACIJOS REIKALAVIMŲ ORIENTACINIS SĄRAŠAS

1.

Gamybos ir pardavimų rezultatai —   neapdoroto plieno, pusiau gatavų ir gatavų gaminių gamyba per mėnesį pagal gaminių rūšis ir grupes, —   parduoti gaminiai, įskaitant kiekius, kainas ir rinkas; išskirstymas pagal gaminių grupes.

2.

Investicijos —   duomenys apie atliktas investicijas, —   įvykdymo data, —   investicijų sąnaudos, lėšų šaltiniai ir bet kokios susijusios pagalbos suma, —   pagalbos išmokėjimo, jei ji buvo išmokėta, data.

3.

Darbo jėgos mažinimas —   atleidimų iš darbo skaičius ir tvarkaraštis, —   užimtumo raida bendrovėse gavėjose (atskiriant tiesioginį ir netiesioginį užimtumą).

4.

Pajėgumas (viso Čekijos plieno sektoriaus) —   gamybos pajėgumų, kurių nebereikia naudoti ir kurie išreikšti MPP (MPP - maksimali galima metinė gamyba, kurią galima pasiekti įprastomis darbo sąlygomis), uždarymo data arba numatoma data, taip pat jų apibūdinimas, —   atitinkamo įrenginio išmontavimo, kaip apibrėžta Komisijos sprendime Nr. 3010/91/EAPB dėl informacijos, kurią turi pateikti plieno gamybos įmonės apie savo investicijas(10), data (arba numatoma data), taip pat duomenys apie išmontavimą, —   naujų pajėgumų įvedimo data (arba numatoma data) ir jų apibūdinimas, —   neapdoroto plieno ir gatavų gaminių bendro gamybos pajėgumo pagal gaminių rūšis raida Čekijoje.

5.

Sąnaudos —   sąnaudų išskirstymas ir jų atitinkama raida praeityje ir ateityje, ypač dėl darbo jėgos sąnaudų taupymo, energijos suvartojimo, žaliavų sąnaudų taupymo, pagalbinių priemonių ir išorinių paslaugų mažinimo.

6.

Finansiniai rezultatai —   atrinktų svarbiausių finansinių santykinių dydžių, užtikrinančių pažangą perspektyvumo linkme, raida (finansiniai rezultatai ir santykiniai dydžiai turi būti pateikiami taip, kad galima būtų palyginti su bendrovės finansiniu restruktūrizavimo planu, taip pat nurodant Komisijos nustatytą perspektyvumo kriterijų), —   finansinių sąnaudų lygis, —   suteiktos pagalbos duomenys ir tvarkaraštis, —   jau suteiktos pagalbos išmokėjimo duomenys ir tvarkaraštis, —   bet kokių naujų paskolų (nepriklausomai nuo šaltinio) terminai ir sąlygos.

7.

Privatizavimas —   pardavimo kaina ir esamų įsipareigojimų statusas, —   disponavimas pardavimo įplaukomis, —   pardavimo data, —   bendrovės finansinė padėtis pardavimo metu, —   bendrovės/turto vertė pardavimo metu ir taikytas įvertinimo metodas.

8.

Naujos bendrovės ar naujų gamyklų, apimančių pajėgumų išplėtimą, sukūrimas —   kiekvieno privataus ir viešojo sektoriaus dalyvio tapatybė, —   jų finansavimo šaltiniai steigiant naują bendrovę ar naujas gamyklas, —   privačių ir viešųjų akcininkų dalyvavimo nuostatos ir sąlygos, —   naujos bendrovės valdymo struktūra.

Protokolas Nr. 3

dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės suverenių bazių teritorijų Kipre

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

PRISIMINDAMOS, kad Bendra deklaracija dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės suverenių bazių teritorijų Kipre, pridėta prie Jungtinės Karalystės stojimo į Europos Bendrijas sutarties Baigiamojo akto, numatė, jog Europos ekonominės bendrijos santykiams su Suvereniomis bazių teritorijomis taikomas režimas bus apibrėžtas bet kokio susitarimo tarp tos Bendrijos ir Kipro Respublikos kontekste,

ATSIŽVELGDAMOS į Suverenioms bazių teritorijoms skirtas nuostatas, išdėstytas Sutartyje dėl Kipro Respublikos sukūrimo (toliau - Sukūrimo sutartis) ir su ja susijusiame pasikeitime notomis 1960 m. rugpjūčio 16 d.,

PAŽYMĖDAMOS, kad 1960 m. rugpjūčio 16 d. Jungtinės Karalystės Vyriausybės ir Kipro Respublikos Vyriausybės pasikeitime notomis dėl Suverenių bazių teritorijų administravimo ir pridėtoje Jungtinės Karalystės Vyriausybės deklaracijoje buvo numatyta, kad vienas iš svarbiausių tikslų, kuriuos reikia pasiekti, yra Suvereniose bazių teritorijose gyvenančiųjų arba dirbančiųjų asmenų interesų apsauga, ir dėl to manydamos, kad minėti asmenys turi turėti kuo vienodesnį statusą kaip ir asmenys, gyvenantys arba dirbantys Kipro Respublikoje,

TOLIAU PAŽYMĖDAMOS Sukūrimo sutarties nuostatas dėl muitų režimo tarp Suverenių bazių teritorijų ir Kipro Respublikos, ir ypač minėtos Sutarties F priedo nuostatas,

TAIP PAT PAŽYMĖDAMOS Jungtinės Karalystės įsipareigojimą nesteigti muitinės postų arba kitokių pasienio kliūčių tarp Suverenių bazių teritorijų ir Kipro Respublikos bei remiantis Sukūrimo sutartimi pasiektus susitarimus, pagal kuriuos Kipro Respublikos valdžios institucijos Suvereniose bazių teritorijose vykdo daug viešųjų paslaugų, įskaitant žemės ūkio, muitų ir apmokestinimo srityse,

PATVIRTINDAMOS, kad Kipro Respublikos įstojimas į Europos Sąjungą nedaro poveikio Sukūrimo sutarties šalių teisėms ir įsipareigojimams,

PRIPAŽINDAMOS dėl to būtinumą tam tikras Europos bendrijos steigimo sutarties ir susijusios EB teisės nuostatas taikyti Suverenioms bazių teritorijoms ir įtvirtinti specialias priemones dėl šių nuostatų įgyvendinimo Suvereniose bazių teritorijose,

SUSITARĖ DĖL ŠIŲ NUOSTATŲ:

Europos bendrijos steigimo sutarties 299 straipsnio 6 dalies b punktas pakeičiamas ir išdėstomas taip:

1.   Suverenios bazių teritorijos yra Bendrijos muitų teritorijos dalis ir dėl to joms taikomi šio Protokolo priedo I dalyje išvardinti muitų ir bendrosios prekybos politikos aktai su priede išdėstytais pakeitimais.

2.   Suverenioms bazių teritorijoms taikomi šio Protokolo priedo antroje dalyje išvardinti aktai dėl apyvartos mokesčių, akcizų ir kitų netiesioginio apmokestinimo formų su priede išdėstytais pakeitimais, taip pat atitinkamos Kiprui taikomos nuostatos, išdėstytos Akte dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų.

3.   Šio Protokolo priedo trečioje dalyje išvardinti aktai iš dalies pakeičiami taip, kaip išdėstyta priede, kad Jungtinė Karalystė galėtų toliau taikyti Sukūrimo sutartimi suteiktas lengvatas ir atleidimus nuo mokesčių ir rinkliavų už jos pajėgoms ir susijusiam personalui tiekiamus reikmenis.

Suverenioms bazių teritorijoms taikoma ši Sutartis ir susijusios nuostatos:

a)

EB sutarties trečios dalies II antraštinė dalis dėl žemės ūkio ir tuo pagrindu priimtos nuostatos;

b)

Priemonės, patvirtintos pagal EB sutarties 152 straipsnio 4 dalies b punktą.

Suvereniose bazių teritorijose gyvenantys arba dirbantys asmenys, kuriems pagal susitarimus, pasiektus remiantis Sukūrimo sutartimi, ir su tuo susijusį 1960 m. rugpjūčio 16 d. pasikeitimą notomis taikomi Kipro Respublikos socialinės apsaugos teisės aktai, taikant 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje(11), laikomi gyvenančiais arba dirbančiais Kipro Respublikos teritorijoje.

1.   Kipro Respublika netikrina asmenų, kertančių jos sausumos ir jūros sienas su Suvereniomis bazių teritorijomis, ir tokiems asmenims netaikomi jokie Bendrijos apribojimai dėl išorės sienų kirtimo.

2.   Jungtinė Karalystė vykdo asmenų, kertančių Suverenių bazių teritorijų išorės sienas, tikrinimą laikydamasi šio Protokolo priedo ketvirtoje dalyje išdėstytų įsipareigojimų.

Kad būtų užtikrintas veiksmingas šio Protokolo tikslų įgyvendinimas, Taryba, veikdama vieningai Komisijos siūlymu, gali keisti pirmiau išdėstytus 2-5 straipsnius, įskaitant priedą, arba Suverenioms bazių teritorijoms taikyti kitas EB sutarties ir susijusių Bendrijos teisės aktų nuostatas taip ir tokiomis sąlygomis, kokias ji gali nustatyti. Prieš pateikdama pasiūlymą, Komisija konsultuojasi su Jungtine Karalyste ir Kipro Respublika.

1.   Atsižvelgiant į 2 dalį, Jungtinė Karalystė atsako už šio Protokolo įgyvendinimą Suvereniose bazių teritorijose. Konkrečiai:

a)

Jungtinė Karalystė atsako už šiame Protokole nurodytų Bendrijos priemonių taikymą muitų, netiesioginio apmokestinimo ir bendrosios prekybos politikos srityse prekėms, įvežamoms į Kipro salą arba išvežamoms iš jos per uostą arba oro uostą Suvereniose bazių teritorijose;

b)

prekių, kurias į Kipro salą per uostą arba oro uostą Kipro Respublikoje importuoja arba eksportuoja iš jos Jungtinės Karalystės pajėgos, muitinis tikrinimas gali būti atliekamas Suvereniose bazių teritorijose;

c)

Jungtinė Karalystė atsako už visų licencijų, leidimų ar pažymėjimų, kurių gali reikėti pagal bet kurią taikomą Bendrijos priemonę dėl prekių, importuojamų į Kipro salą arba eksportuojamų iš jos Jungtinės Karalystės pajėgų, išdavimą.

2.   Kipro Respublika atsako už visų Bendrijos lėšų, kurias asmenys Suvereniose bazių teritorijose gali turėti teisę gauti pagal šio Protokolo 3 straipsnį Suvereniose bazių teritorijose taikant bendrąją žemės ūkio politiką, administravimą ir mokėjimą, ir Kipro Respublika už tokias išlaidas yra atskaitinga Komisijai.

3.   Nepažeidžiant 1 ir 2 dalių, Jungtinė Karalystė, laikydamasi remiantis Sukūrimo sutartimi pasiektų susitarimų, gali bet kurių funkcijų, pavestų valstybei narei pirmiau išdėstytų 2-5 straipsnių nuostatomis arba pagal jas, vykdymą perleisti Kipro Respublikos kompetentingoms valdžios institucijoms.

4.   Jungtinė Karalystė ir Kipro Respublika bendradarbiauja siekdamos užtikrinti veiksmingą šio Protokolo įgyvendinimą Suvereniose bazių teritorijose ir, prireikus, sudaro papildomus susitarimus dėl bet kurių pirmiau išdėstytų 2-5 straipsnių nuostatų įgyvendinimo perleidimo. Bet kurio tokio susitarimo kopija pateikiama Komisijai.

Šiame Protokole numatytų susitarimų vienintelis tikslas yra reglamentuoti Jungtinės Karalystės Suverenių bazių teritorijų Kipre konkretų statusą; jie netaikomi kokiai nors kitai Bendrijos teritorijai ir netampa precedentu, visiškai arba dalinai, kokiam nors kitam specialiam susitarimui, kuris jau egzistuoja arba gali būti sudarytas dėl kitos Europos teritorijos kaip numatyta Sutarties 299 straipsnyje.

Komisija kas penkerius metus pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie šio Protokolo nuostatų įgyvendinimą.

PRIEDAS

Nuorodos šiame Protokole į direktyvas ir reglamentus aiškinamos kaip nuorodos į tas direktyvas ir reglamentus, kurie kartkartėmis iš dalies ar visiškai pakeičiami, taip pat jų įgyvendinimo aktus.

PIRMOJI DALIS

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą, kurio 3 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Toliau išvardytos teritorijos, esančios už valstybių narių teritorijos ribų, atsižvelgiant į joms taikomas konvencijas ir sutartis, yra laikomos Bendrijos muitų teritorija:

a)

PRANCŪZIJA Monako Kunigaikštystės teritorija, kaip nustatyta 1963 m. gegužės 18 d. Paryžiuje pasirašytoje Muitų konvencijoje (1963 m. rugsėjo 27 d. Prancūzijos Respublikos oficialusis leidinys, p. 8679),

b)

KIPRAS Jungtinės Karalystės Suverenių bazių teritorijų Akrotirio ir Dekelijos teritorija, kaip nustatyta 1960 m. rugpjūčio 16 d. Nikosijoje pasirašytoje Sutartyje dėl Kipro Respublikos sukūrimo (United Kingdom Treaty Series Nr. 4 (1961) Cmnd. 1252)“

;

1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo;

1983 m. kovo 28 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 918/83, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą;

1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas;

1990 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3677/90, nustatantis priemones, kurių reikia imtis siekiant užkirsti kelią panaudoti tam tikras medžiagas neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai;

1992 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyva 92/109/EEB dėl tam tikrų medžiagų, naudojamų neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai, gamybos ir pateikimo į rinką;

1992 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3911/92 dėl kilnojamųjų kultūros vertybių išvežimo;

1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3295/94, nustatantis priemones dėl tam tikras intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančių prekių patekimo į Bendriją, eksporto ir reeksporto iš Bendrijos;

1995 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1367/95, išdėstantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 3295/94, nustatančio priemones dėl tam tikras intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančių prekių patekimo į Bendriją, eksporto ir reeksporto iš Bendrijos, įgyvendinimo nuostatas;

2000 m. birželio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1334/2000, nustatantis Bendrijos dvigubos paskirties prekių ir technologijos eksporto kontrolės režimą.

ANTROJI DALIS

1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo - bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas apskaičiavimo pagrindas:

a)

3 straipsnio 4 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip: „Nukrypstant nuo 1 dalies, atsižvelgiant į: —   konvencijas ir sutartis, kurias Monako Kunigaikštystė ir Meno sala sudarė atitinkamai su Prancūzijos Respublika ir Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, —   Sutartį dėl Kipro Respublikos sukūrimo, Monako Kunigaikštystė, Meno sala ir Jungtinės Karalystės Akrotirio ir Dekelijos Suverenios bazių teritorijos taikant šią direktyvą nelaikomos trečiosiomis teritorijomis.“;

b)

3 straipsnio 4 dalies antroji pastraipa iš dalies pakeičiama pridedant šią trečią įtrauką: „—   kilę Jungtinės Karalystės Akrotirio ir Dekelijos Suvereniose bazių teritorijose arba joms skirti, būtų laikomi kilusiais Kipro Respublikoje arba jai skirtais.“

1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės: 2 straipsnio 4 dalis iš dalies pakeičiama pridedant šią penktą įtrauką:

„—

kilę Jungtinės Karalystės Akrotirio ir Dekelijos Suvereniose bazių teritorijose arba joms skirti, būtų laikomi kilusiais Kipro Respublikoje arba jai skirtais.“

TREČIOJI DALIS

1983 m. kovo 28 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 135 straipsnis iš dalies pakeičiamas įtraukiant šį naują d punktą:

„d)

Jungtinei Karalystei ir toliau taikyti 1960 m. rugpjūčio 16 d. Sutartyje dėl Kipro Respublikos sukūrimo numatytą atleidimą nuo importo muitų prekėms, skirtoms jos pajėgų, jas lydinčio civilinio personalo naudojimui arba jų valgyklų aprūpinimui“

.

1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo - bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas apskaičiavimo pagrindas, iš dalies pakeičiama:

a)

14 straipsnio 1 dalies g punkte pridedant šią ketvirtą įtrauką: „—   trečiojoje įtraukoje nustatytos lengvatos taikomos Jungtinės Karalystės pajėgoms, dislokuotoms Kipro saloje remiantis 1960 m. rugpjūčio 16 d. Sutartimi dėl Kipro Respublikos sukūrimo, importuojamoms ir tiekiamoms prekėms bei paslaugoms, skirtoms tų pajėgų, jas lydinčio civilinio personalo naudojimui arba jų valgyklų aprūpinimui.“ ;

b)

17 straipsnio 3 dalies b punktą pakeičiant ir išdėstant taip: „b)   sandoriams, kurie neapmokestinami pagal 14 straipsnio 1 dalies g ir i punktus, 15 straipsnį, 16 straipsnio 1 dalies B ir C punktus bei 2 dalį“ .

1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės 23 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa iš dalies pakeičiama pridedant šią naują įtrauką:

„—

Jungtinės Karalystės ginkluotosioms pajėgoms, dislokuotoms Kipro saloje remiantis 1960 m. rugpjūčio 16 d. Sutartimi dėl Kipro Respublikos sukūrimo, - šių pajėgų, jas lydinčio civilinio personalo naudojimui arba jų valgyklų aprūpinimui“

.

KETVIRTOJI DALIS

Šiame Protokole:

a)

„Suverenių bazių teritorijų išorės sienos“ - jų jūros siena ir jų oro bei jūros uostai, išskyrus jų sausumos arba jūros sieną su Kipro Respublika;

b)

„perėjimo punktai“ - bet kokie perėjimo punktai, skirti išorės sienoms kirsti ir patvirtinti Jungtinės Karalystės kompetentingų valdžios institucijų.

Suverenių bazių teritorijų išorės sienas Jungtinė Karalystė leidžia kirsti tik perėjimo punktuose.

a)

Trečiųjų šalių piliečiams leidžiama kirsti Suverenių bazių teritorijų išorės sienas tik tuo atveju, jei: i)   jie turi galiojantį kelionės dokumentą; ii)   jie turi galiojančią Kipro Respublikos vizą, jei būtina; iii)   jie vykdo su gynyba susijusią veiklą arba yra asmens, vykdančio tokią veiklą, šeimos nariai; ir iv)   jie nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. b)   Jungtinė Karalystė gali nesilaikyti šių sąlygų tik dėl humanitarinių motyvų, savo nacionalinių interesų arba siekdama laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų. c)   Taikant a punkto ii papunktį pajėgų nariams, civiliniam personalui ir išlaikomiems asmenims, kaip nustatyta Sukūrimo sutarties C priede, Kipro Respublikos viza nereikalinga.

Jungtinė Karalystė tikrina asmenis, kertančius Suverenių bazių teritorijų išorės sienas. Šie tikrinimai apima kelionės dokumentų tikrinimą. Visi asmenys taip tikrinami bent kartą, kad būtų nustatyta jų tapatybė.

Kad būtų galima kontroliuoti išorės sieną tarp sienos perėjimo punktų ir perėjimo punktuose ne įprastu darbo laiku, Jungtinės Karalystės kompetentingos valdžios institucijos naudoja mobilius dalinius. Ši kontrolė vykdoma taip, kad asmenims būtų neleista išvengti tikrinimų perėjimo punktuose. Jungtinės Karalystės kompetentingos valdžios institucijos dislokuoja pakankamą tinkamos kvalifikacijos pareigūnų skaičių tikrinimams ir kontrolei vykdyti prie Suverenių bazių teritorijų išorės sienų.

Jungtinės Karalystės valdžios institucijos nuolat glaudžiai bendradarbiauja su Kipro Respublikos valdžios institucijomis, siekiant veiksmingai vykdyti tikrinimus ir kontrolę.

a)

Prieglobsčio prašytojas, kuris pirmą kartą pateko į Kipro salą ne iš Europos bendrijos per vieną iš Suverenių bazių teritorijų, Europos bendrijos valstybės narės, kurios teritorijoje prašytojas yra, prašymu grąžinamas atgal į Suverenią bazės teritoriją.

b)

Kipro Respublika, atsižvelgdama į humanitarinius motyvus, bendradarbiauja su Jungtine Karalyste, siekiant rasti praktinius būdus ir priemones prieglobsčio ieškotojų bei nelegalių migrantų Suvereniose bazių teritorijose teisėms gerbti bei reikmėms užtikrinti, vadovaujantis atitinkamais Suverenios bazės teritorijos administracijos teisės aktais.

EUROPOS KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Europos Komisija patvirtina savo poziciją, kad Suverenioms bazių teritorijoms pagal šio Protokolo 3 straipsnio a punktą taikomos Bendrijos teisės nuostatos apima:

a)

1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3448/93, nustatantį prekybos priemones dėl tam tikrų prekių, pagamintų iš perdirbtų žemės ūkio produktų;

b)

1999 m. birželio 21 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, kiek to reikalauja 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai, kad kaimo plėtros priemonės Suvereniose bazių teritorijose būtų finansuojamos iš EŽŪOGF garantijų skyriaus.

Protokolas Nr. 4

dėl Ignalinos atominės elektrinės lietuvoje

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

PAREIKŠDAMOS Sąjungos pasiryžimą toliau teikti adekvačią papildomą Bendrijos paramą Lietuvos pastangoms nutraukti elektrinės eksploatavimą, taip pat ir Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, iki 2006 metų ir vėliau, ir atkreipdamos dėmesį į tai, kad Lietuva, atsižvelgdama į šią Sąjungos solidarumo išraišką, įsipareigojo Ignalinos atominės elektrinės I bloką galutinai sustabdyti iki 2005 metų, o II bloką - 2009 metais,

PRIPAŽINDAMOS, kad dviejų Ignalinos atominės elektrinės 1500 MW galios RBMK tipo reaktorių, paveldėtų iš buvusios Sovietų Sąjungos, eksploatavimo nutraukimas yra beprecedentinio pobūdžio ir yra išskirtinė, šalies dydžio ir ekonominio pajėgumo neatitinkanti finansinė našta Lietuvai, ir tai, kad šis eksploatavimo nutraukimas bus tęsiamas ir po dabartinės Bendrijos finansinės perspektyvos pabaigos,

PAŽYMĖDAMOS būtinumą patvirtinti Bendrijos papildomos paramos, skirtos Ignalinos atominės elektrinės galutinio sustabdymo ir eksploatavimo nutraukimo padariniams likviduoti, įgyvendinimo nuostatas,

PAŽYMĖDAMOS, kad naudodama Bendrijos paramą Lietuva skirs deramą dėmesį regionų, kuriuos labiausiai paveiks Ignalinos atominės elektrinės galutinis sustabdymas, poreikiams,

PAREIKŠDAMOS, kad atskiros priemonės, kurioms bus teikiama valstybės pagalba, pavyzdžiui, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas, įprastinių elektros energijos gamybos pajėgumų, būtinų Ignalinos atominės elektrinės reaktoriams pakeisti po jų galutinio sustabdymo, modernizavimas ir saugos normų aplinkos atžvilgiu gerinimas laikantis acquis, yra laikomos suderinamomis su vidaus rinka,

SUSITARĖ:

Pripažindama Sąjungos pasirengimą skirti adekvačią papildomą Bendrijos paramą Lietuvos pastangoms nutraukti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimą ir pabrėždama šią solidarumo išraišką, Lietuva įsipareigoja galutinai sustabdyti Ignalinos atominės elektrinės I bloką iki 2005 m., o šios elektrinės II bloką - iki 2009 m. gruodžio 31 d., ir nutraukti šių blokų eksploatavimą.

1.   2004-2006 m. laikotarpiu Bendrija skiria Lietuvai papildomą finansinę paramą jos pastangoms nutraukti eksploatavimą ir spręsti problemas, susijusias su Ignalinos atominės elektrinės galutinio sustabdymo bei eksploatavimo nutraukimo padariniais (toliau - Ignalinos programa).

2.   Sprendimai dėl Ignalinos programos priemonių priimami ir įgyvendinami pagal nuostatas, išdėstytas 1989 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3906/89 dėl ekonominės pagalbos tam tikroms Vidurio ir Rytų Europos šalims(12) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2500/2001(13).

3.   Ignalinos programa numato, inter alia, priemones, skirtas: remti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimą; įprastinių elektros energijos gamybos pajėgumų, kurie pakeis Ignalinos atominės elektrinės reaktorius po jų galutinio sustabdymo, modernizavimui ir jų saugos normų aplinkos atžvilgiu gerinimui laikantis acquis; kitas priemones, susijusias su sprendimu galutinai sustabdyti elektrinę ir nutraukti jos eksploatavimą, kurios prisidės prie būtino Lietuvos energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo sektorių restruktūrizavimo, modernizavimo, jų saugos aplinkos atžvilgiu gerinimo, o taip pat prie energijos tiekimo saugumo didinimo ir energijos efektyvumo gerinimo Lietuvoje.

4.   Ignalinos programa apima priemones elektrinės personalui remti, siekiant užtikrinti aukštą darbų saugos lygį Ignalinos atominėje elektrinėje laikotarpiu iki įvardintų reaktorių galutinio sustabdymo ir jų eksploatavimo nutraukimo metu.

5.   2004-2006 m. laikotarpiu Ignalinos programos suma yra 285 milijonai eurų įsipareigotų asignavimų, skiriamų lygiomis metinėmis dalimis.

6.   Įnašas pagal Ignalinos programą tam tikroms priemonėms gali siekti iki 100 % visų išlaidų. Turi būti dedamos visos pastangos tęsti bendro finansavimo praktiką, įtvirtintą teikiant pasirengimo narystei paramą Lietuvos pastangoms nutraukti eksploatavimą, taip pat tam tikrais atvejais pritraukti bendrą finansavimą iš kitų šaltinių.

7.   Parama, teikiama pagal Ignalinos programą, arba jos dalys gali būti skiriamos per Bendrijos įnašą į Tarptautinį Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondą, valdomą Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko.

8.   Valstybės pagalba iš nacionalinių, Bendrijos ir tarptautinių lėšų, skiriama:

—

Lietuvos šiluminės elektrinės Elektrėnuose, kaip pagrindinio elektros energijos gamintojo, kuris pakeis Ignalinos atominės elektrinės dviejų reaktorių gamybos pajėgumus, modernizavimui ir jos saugos normų aplinkos atžvilgiu gerinimui laikantis acquis; ir

—

Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimui,

yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta EB sutartyje.

9.   Valstybės pagalba iš nacionalinių, Bendrijos ir tarptautinių lėšų, skiriama Lietuvos pastangoms spręsti problemas, susijusias su Ignalinos atominės elektrinės galutinio sustabdymo ir eksploatavimo nutraukimo padariniais, atskirais atvejais gali būti laikoma suderinama - pagal EB sutartį - su vidaus rinka, ypač valstybės pagalba, skirta energijos tiekimo saugumui didinti.

1.   Pripažindama, kad Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas yra ilgalaikis procesas ir yra išskirtinė, šalies dydžio ir ekonominio pajėgumo neatitinkanti finansinė našta Lietuvai, Sąjunga, solidarizuodamasi su Lietuva, teikia adekvačią papildomą Bendrijos paramą eksploatavimo nutraukimui ir po 2006 metų.

2.   Šiuo tikslu Ignalinos programa bus nenutrūkstamai tęsiama po 2006 m. Sprendimai dėl nuostatų, įgyvendinančių tęsiamą Ignalinos programą, priimami Stojimo akto 56 straipsnyje nustatyta tvarka ir įsigalioja ne vėliau kaip iki dabartinės Finansinės perspektyvos pabaigos.

3.   Pagal šio protokolo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas tęsiama Ignalinos programa remiasi tais pačiais principais ir sudedamosiomis dalimis, kaip numatyta šio protokolo 2 straipsnyje.

4.   Paskesnių Finansinių perspektyvų laikotarpiu tęsiamos Ignalinos programos bendri vidutiniai asignavimai turi būti tinkami. Šių lėšų programavimas remsis faktiniu mokėjimų poreikiu ir įsisavinimo gebėjimais.

Nepažeidžiant 1 straipsnio nuostatų, jei Lietuvoje sutriktų energijos tiekimas, iki 2012 m. gruodžio 31 d. galioja bendroji apsaugos sąlyga, nurodyta Stojimo akto 37 straipsnyje.

Protokolas Nr. 5

dėl asmenų sausumos tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

ATSIŽVELGDAMOS į ypatingą Rusijos Federacijos Kaliningrado srities padėtį Sąjungos plėtros kontekste,

PRIPAŽINDAMOS Lietuvos pareigas ir įsipareigojimus laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę kuriančio acquis atžvilgiu,

YPAČ PAŽYMĖDAMOS, kad Lietuva ne vėliau kaip nuo įstojimo dienos visiškai taikys ir įgyvendins EB acquis dėl šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir tų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas negalioja, sąrašo bei EB acquis dėl vienodos vizų formos,

PRIPAŽINDAMOS, kad asmenų sausumos tranzitas tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių per ES teritoriją yra visai Sąjungai rūpimas klausimas ir turėtų būti tokiu laikomas bei neturi sukelti jokių nepalankių padarinių Lietuvai,

ATSIŽVELGDAMOS į sprendimą, kurį turi priimti Taryba dėl vidaus sienų kontrolės panaikinimo patikrinusi, ar įvykdytos visos tam reikalingos sąlygos,

PASIRYŽUSIOS padėti Lietuvai kuo greičiau įgyvendinti dalyvavimo Šengeno erdvėje be vidaus sienų visa apimtimi sąlygas,

SUSITARĖ DĖL ŠIŲ NUOSTATŲ:

Bendrijos taisyklės ir priemonės dėl asmenų sausumos tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių, ypač Tarybos reglamentas, nustatantis Supaprastinto tranzito dokumentą (STD), Supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą (STGD) ir iš dalies pakeičiantis Bendrąsias konsulines instrukcijas bei Bendrąjį vadovą, patys savaime nesulaiko ar neužkerta kelio Lietuvos dalyvavimui Šengeno acquis visa apimtimi, įskaitant vidaus sienų kontrolės panaikinimą.

Bendrija padeda Lietuvai įgyvendinti asmenų tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių taisykles ir priemones siekdama, kad Lietuva kuo greičiau visa apimtimi dalyvautų Šengeno erdvėje.

Bendrija padeda Lietuvai tvarkyti asmenų tranzitą tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių, visų pirma padengia bet kokias papildomas išlaidas, susijusias su konkrečių tokiam tranzitui skirtų acquis nuostatų įgyvendinimu.

Nepažeisdama suverenių Lietuvos teisių, bet kokį vėlesnį sprendimą dėl asmenų tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių vieningai priims Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, tik po Lietuvos įstojimo.

Protokolas Nr. 6

dėl nepagrindinių būstų įsigijimo Maltoje

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS

SUSITARĖ:

Atsižvelgiant į labai mažą Maltos gyvenamųjų patalpų skaičių ir labai mažą statyboms tinkamą žemės plotą, kuris gali patenkinti tik pagrindines reikmes, atsiradusias dėl dabartinių gyventojų demografinio vystymosi, Malta be jokios diskriminacijos gali toliau taikyti taisykles, nustatytas Nekilnojamojo turto (įsigyjamo nerezidentų) akte (246 skyriuje) dėl valstybių narių piliečių, kurie Maltoje negyveno legaliai bent penkerius metus, nekilnojamo turto, skirto nepagrindiniam būstui, įsigijimo ir išlaikymo.

Malta taiko leidimų suteikimo nekilnojamo turto, skirto nepagrindiniam būstui, įgijimui Maltoje tvarką, kuri grindžiama paskelbtais, objektyviais, stabiliais ir skaidriais kriterijais. Šie kriterijai taikomi nediskriminuojant ir neišskiriant Maltos ir kitų valstybių narių piliečių. Malta užtikrina, kad jokiu atveju valstybės narės piliečiui nebūtų taikomos griežtesnės sąlygos nei trečiosios piliečiui.

Jei valstybės narės piliečio tokios pirktos nuosavybės vertė viršija Maltos teisės aktų nustatytą ribą, būtent 30 000 Maltos lirų butui ir 50 000 Maltos lirų bet kokios kitos rūšies nuosavybei, išskyrus butus ir istorinės svarbos nuosavybę, turi būti gautas leidimas. Malta gali peržiūrėti šias nacionaliniais teisės aktais nustatytas ribas atsižvelgdama į kainų pokyčius Maltos nekilnojamojo turto rinkoje.

Protokolas Nr. 7

dėl abortų Maltoje

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS

SUSITARĖ DĖL ŠIOS NUOSTATOS:

Niekas Europos Sąjungos sutartyje, Europos Bendrijų steigimo sutartyse arba šias Sutartis iš dalies keičiančiose ar papildančiose Sutartyse ar Aktuose, nedaro poveikio nacionalinių teisės aktų dėl abortų taikymui Maltos teritorijoje.

Protokolas Nr. 8

dėl Lenkijos plieno pramonės restruktūrizavimo

2.

Lenkijos plieno sektoriaus restruktūrizavimas, kaip apibrėžta 1 priede išvardytų bendrovių individualiuose verslo planuose ir laikantis šiame Protokole išdėstytų sąlygų, baigiamas ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d. (toliau - restruktūrizavimo laikotarpio pabaiga).

3.

Tik bendrovės, kurios išvardytos 1 priede (toliau - bendrovės gavėjos) turi teisę gauti valstybės pagalbą pagal Lenkijos plieno pramonės restruktūrizavimo programą.

4.

Bendrovė gavėja negali: a)   susijungimo su bendrove, kuri neįtraukta į 1 priedą, atveju - perduoti pagalbos, suteiktos bendrovei gavėjai, teikiamą naudą; b)   perimti bet kokios bendrovės, kuri neįtraukta į 1 priedą ir kuriai paskelbtas bankrotas iki 2006 m. gruodžio 31 d., turtą.

5.

Bet koks vėlesnis bet kurios iš bendrovių gavėjų privatizavimas vykdomas laikantis skaidrumo principo ir šiame Protokole apibrėžtų sąlygų ir principų, susijusių su perspektyvumu, valstybės pagalba ir pajėgumų mažinimu. Parduodant bet kurią bendrovę ar atskirą turtą neteikiama jokia kita valstybės pagalba.

6.

Restruktūrizavimo pagalbos dydis, kuris bus suteikiamas bendrovėms gavėjoms, nustatomas remiantis pagrindimu, išdėstytu patvirtintame Lenkijos plieno pramonės restruktūrizavimo plane ir Tarybos patvirtintuose individualiuose verslo planuose. Tačiau bet kuriuo atveju 1997-2003 m. laikotarpiu suteikta pagalba neturi viršyti bendros 3 387 070 000 PLN sumos. Iš šio bendro skaičiaus, —   Įmonei Polskie Huty Stali (toliau - PHS) jau suteikta arba teiktina nuo 1997 m. iki 2003 m. pabaigos restruktūrizavimo pagalba neturi viršyti 3 140 360 000 PLN. PHS 1997-2001 m. laikotarpiu jau gavo 62 360 000 PLN restruktūrizavimo pagalbą; 2002 m. ir 2003 m., priklausomai nuo patvirtintame restruktūrizavimo plane numatytų reikalavimų, ji gauna papildomą 3 078 000 000 PLN neviršijančią restruktūrizavimo pagalbą (kuri turi būti visiškai išmokėta 2002 m., jei pagal Europos sutarties 2 protokolą atidėjimo laikotarpis pratęsiamas iki 2002 m. pabaigos, o kitu atveju - 2003 m.); —   Įmonėms Huta Andrzej S.A., Huta Bankowa Sp. z o.o., Huta Batory S.A., Huta Buczek S.A., Huta L: W. Sp. z o.o., Huta Łabędy S.A., ir Huta Pokój S.A. (toliau - kitos bendrovės gavėjos) jau suteikta arba teiktina nuo 1997 m. iki 2003 m. pabaigos plieno pramonės restruktūrizavimo pagalba neturi viršyti 246 710 000 PLN. Šios firmos 1997-2001 m. laikotarpiu jau gavo 37 160 000 PLN restruktūrizavimo pagalbą; priklausomai nuo patvirtintame restruktūrizavimo plane numatytų reikalavimų, jos gauna papildomą 210 210 000 PLN neviršijančią restruktūrizavimo pagalbą (iš kurios 182 170 000 PLN - 2002 m. ir 27 380 000 PLN - 2003 m., jei pagal Europos sutarties 2 protokolą atidėjimo laikotarpis pratęstas iki 2002 m. pabaigos, o kitu atveju - 210 210 000 PLN gaus 2003 m.). Lenkija neteikia jokios kitos restruktūrizavimui skirtos valstybės pagalbos Lenkijos plieno pramonei.

7.

Grynasis pajėgumų sumažinimas, kurį Lenkija turi pasiekti 1997-2006 m. laikotarpiu gataviems gaminiams, yra mažiausiai 1 231 000 tonų. Ši bendra suma apima bendrųjų pajėgumų mažinimą mažiausiai 715 000 tpm dėl karšto valcavimo gaminių ir 716 000 tpm dėl šalto valcavimo gaminių, taip pat didinimą ne daugiau kaip 200 000 tpm dėl kitų gatavų gaminių. Pajėgumų mažinimas matuojamas remiantis tik galutiniu gamybos įrengimų uždarymu juos fiziškai sunaikinant taip, kad tų įrengimų nebegalima būtų atstatyti panaudojimui. Plieno gamybos bendrovės bankroto paskelbimas nereiškia pajėgumų sumažinimo. 2 priede nustatytas grynasis pajėgumų sumažinimas reiškia ne mažesnį kaip minėtame priede nustatytą ir faktinį grynųjų pajėgumų sumažinimą, kuris turi būti pasiektas per laikotarpį, kuris bus apibrėžtas remiantis Lenkijos galutine restruktūrizavimo programa ir individualiais verslo planais pagal Europos sutartį, atsižvelgiant į tikslą iki 2006 m. gruodžio 31 d. užtikrinti bendrovių gavėjų perspektyvumą.

8.

Įgyvendinamas bendrovei gavėjai PHS skirtas verslo planas. Konkrečiai: a)   restruktūrizavimo pastangos sutelkiamos: —   PHS gamybos pajėgumams reorganizuoti produktų pagrindu ir horizontaliai organizacijai pagal funkcijas (pirkimas, gamyba, pardavimas) užtikrinti, —   vieningai valdymo struktūrai įmonėje PHS sukurti, leidžiant visiškai realizuoti sinergetinius resursus konsolidacijoje, —   PHS strateginei orientacijai vystyti nuo orientacijos į gamybą link orientacijos į rinką, —   PHS našumo ir valdymo efektyvumui didinti, taip pat geresnei tiesioginių pardavimų kontrolei užtikrinti, —   remiantis pagrįstais ekonominiais motyvais, PHS vykdomam susijusių bendrovių strategijos peržiūrėjimui ir, jei reikia, paslaugų į patronuojančią bendrovę reintegravimui, —   PHS vykdomam savo produkcijos asortimento peržiūrėjimui, pernelyg didelių pajėgumų skyrimo ilgalaikiams pusiau gataviems gaminiams mažinti ir tolesniam įsitvirtinimui aukštesnės pridėtinės vertės gaminių rinkoje, —   PHS investicijoms, kad būtų pasiekta geresnė gatavų gaminių kokybė; ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad iki datos, nustatytos PHS restruktūrizavimo programos įgyvendinimo tvarkaraštyje, ir ne vėliau kaip iki 2006 m. pabaigos, PHS padalinyje Krokuvoje būtų pasiektas 3-Sigma produkcijos kokybės lygis; b)   restruktūrizavimo laikotarpiu energijos panaudojimo efektyvumo didinimo, pirkimo gerinimo ir našumo, prilygstančio Europos Sąjungoje esamiems lygiams, užtikrinimo būdais įmonėje PHS maksimizuojamas sąnaudų taupymas; c)   įgyvendinamas užimtumo restruktūrizavimas; tokie našumo lygiai, kuriuos pasiekė ES plieno pramonė gaminių grupėse, turi būti pasiekti iki 2006 m. gruodžio 31 d., remiantis konsoliduotais skaičiais, įskaitant netiesioginį užimtumą visiškai valdomose aptarnaujančiose bendrovėse; d)   bet koks privatizavimas grindžiamas skaidrumo principu ir visiškai atsižvelgiama į PHS komercinę vertę. Parduodant įmonę neteikiama jokia kita valstybės pagalba.

9.

Įgyvendinamas kitoms bendrovėms gavėjoms skirtas verslo planas. Konkrečiai: a)   dėl visų kitų bendrovių gavėjų restruktūrizavimo pastangos sutelkiamos: —   strateginei orientacijai vystyti nuo orientacijos į gamybą link orientacijos į rinką, —   našumui ir bendrovių valdymo efektyvumui didinti, taip pat geresnei tiesioginių pardavimų kontrolei užtikrinti, —   remiantis pagrįstais ekonominiais motyvais, susijusių bendrovių strategijai peržiūrėti ir, jei reikia, paslaugoms reintegruoti į patronuojančias bendroves; b)   dėl įmonės Huta Bankowa, įgyvendinama sąnaudų taupymo programa; c)   dėl įmonės Huta Buczek, gaunama reikalinga kreditorių ir vietinių finansinių institucijų finansinė parama bei įgyvendinama sąnaudų taupymo programa, įskaitant investicinių sąnaudų mažinimą pritaikant turimus gamybos pajėgumus; d)   dėl įmonės Huta Łabędy, įgyvendinama sąnaudų taupymo programa ir mažinamas rėmimasis kasybos pramone; e)   dėl įmonės Huta Pokój, pasiekiami tarptautiniai našumo standartai dukterinėse įmonėse, įgyvendinamas energijos suvartojimo taupymas ir nutraukiamos siūlytos investicijos į apdirbimo ir statybos padalinį; f)   dėl įmonės Huta Batory, pasiekiamas susitarimas su kreditoriais ir finansinėmis institucijomis dėl skolos perskirstymo ir investicinių paskolų. Bendrovė taip pat užtikrina esminį papildomų sąnaudų taupymą, susijusį su užimtumo restruktūrizavimu ir pajamų didinimu; g)   dėl įmonės Huta Andrzej, užtikrinamas stabilus finansinis pagrindas jos plėtrai siekiant susitarimo tarp bendrovės trumpalaikių skolintojų, ilgalaikių kreditorių, prekybos kreditorių ir finansinių institucijų. Turi būti papildomai investuojama į karšto valcavimo vamzdžių gamyklą, taip pat įgyvendinama darbuotojų mažinimo programa; h)   dėl įmonės Huta L. W., investuojama pagal bendrovės karšto valcavimo gamyklų projektą, į kėlimo įrangą bei aplinkosaugos sritį. Ši bendrovė personalo restruktūrizavimo ir sąnaudų išorinėms paslaugoms mažinimo būdu turi taip pat siekti didesnio našumo.

10.

Bet kokiems vėlesniems bendro restruktūrizavimo plano ir individualių planų pakeitimams turi pritarti Komisija ir, tam tikrais atvejais, Taryba.

11.

Restruktūrizavimo įgyvendinimas vyksta visiško skaidrumo sąlygomis ir vadovaujantis pripažintais rinkos ekonomikos principais.

12.

Komisija ir Taryba, sutinkamai su 13-18 punktais, atidžiai stebi restruktūrizavimo įgyvendinimą ir šiame Protokole išdėstytų sąlygų, susijusių su perspektyvumu, valstybės pagalba ir pajėgumų mažinimu, vykdymą prieš ir po įstojimo iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos. Dėl to Komisija teikia ataskaitas Tarybai.

13.

Komisija ir Taryba stebi ne tik valstybės pagalbą, bet ir 3 priede išdėstytus restruktūrizavimo rodiklius.

14.

Monitoringas apima nepriklausomą vertinimą, kuris turi būti atliktas 2003, 2004, 2005 ir 2006 m. Vertinimas apima Komisijos nustatyto perspektyvumo testo pritaikymą ir našumo lygio įvertinimą.

15.

Lenkija bendradarbiauja su visomis monitoringo struktūromis. Konkrečiai: —   Lenkija iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 15 d. ir rugsėjo 15 d., teikia Komisijai pusmečio ataskaitas apie bendrovių gavėjų restruktūrizavimą, —   pirmoji ataskaita Komisijai pateikiama ne vėliau kaip iki 2003 m. kovo 15 d., o paskutinė ataskaita - ne vėliau kaip iki 2007 m. kovo 15 d., išskyrus jei Komisija nusprendžia kitaip, —   ataskaitose pateikiama visa informacija, būtina stebėti restruktūrizavimo procesą, valstybės pagalbą ir pajėgumų mažinimą bei naudojimą, taip pat pakankami finansiniai duomenys, kad galima būtų įvertinti, ar šiame Protokole išdėstytos sąlygos ir reikalavimai buvo įvykdyti. Ataskaitose pateikiama bent ta informacija, kuri išdėstyta 4 priede, ir kurią Komisija turi teisę pakeisti remdamasi monitoringo proceso metu įgyta patirtimi. Kartu su 1 priede išvardintų bendrovių individualiomis veiklos ataskaitomis taip pat pateikiama ataskaita apie bendrą Lenkijos plieno sektoriaus padėtį, įskaitant naujausius makroekonominius pokyčius, —   be to, Lenkija turi pateikti visą papildomą informaciją, reikalingą 14 punkte numatytam nepriklausomam vertinimui atlikti, —   Lenkija įpareigoja bendroves gavėjas atskleisti visus svarbius duomenis, kurie kitokiomis aplinkybėmis galėtų būti laikomi konfidencialiais. Teikdama ataskaitas Tarybai Komisija užtikrina, kad nebūtų atskleista konfidenciali informacija apie konkrečią bendrovę.

16.

Komisija bet kuriuo metu gali nuspręsti paskirti nepriklausomą konsultantą įvertinti monitoringo rezultatus, atlikti bet kokį būtiną tyrimą bei informuoti Komisiją ir Tarybą.

17.

Jei Komisija, remdamasi monitoringo rezultatais, nustato, kad atsirado reikšmingi nukrypimai nuo finansinių rodiklių, kuriais remiantis buvo įvertintas perspektyvumas, ji gali pareikalauti, kad Lenkija imtųsi reikiamų priemonių atitinkamų bendrovių gavėjų restruktūrizavimo priemonių vykdymui ar jų pakeitimui užtikrinti.

18.

Jei monitoringas atskleidžia, kad: a)   šiame Protokole išdėstytos sąlygos dėl pereinamojo laikotarpio priemonių nebuvo įvykdytos, arba kad b)   įsipareigojimų, prisiimtų pratęsiant laikotarpį, per kurį Lenkija pagal Europos sutartį(15) išskirtiniu atveju gali teikti valstybės paramą savo plieno pramonės restruktūrizavimui, nebuvo laikytasi, arba kad c)   Lenkija restruktūrizavimo laikotarpiu teikė papildomą įsipareigojimus pažeidžiančią valstybės pagalbą plieno pramonei ir, konkrečiai, bendrovėms gavėjoms, šiame Protokole išdėstytos pereinamojo laikotarpio priemonės negalioja. Komisija imasi reikiamų priemonių, įpareigojančių atitinkamą bendrovę grąžinti bet kokią pagalbą, suteiktą pažeidžiant šiame Protokole išdėstytas sąlygas.

1 PRIEDAS

BENDROVĖS, GAUNANČIOS VALSTYBĖS PAGALBĄ PAGAL LENKIJOS PLIENO PRAMONĖS RESTRUKTŪRIZAVIMO PROGRAMĄ

„Polskie Huty Stali“ S.A.

Katowice

Huta Andrzej S.A.

Zawadzkie

Huta Bankowa Sp. z o.o.

Dąbrowa Górnicza,

Huta Batory S.A.

Chorzów

Huta Buczek S.A.

Sosnowiec

Huta L.W. Sp. z o.o.

Warszawa

Huta Łabędy S.A.

Gliwice

Huta Pokój S.A.

Ruda Śląska.

2 PRIEDAS

PAJĖGUMŲ KEITIMO (MAŽINIMO IR DIDINIMO) TVARKARAŠTIS(16)

3 PRIEDAS

RESTRUKTŪRIZAVIMO RODIKLIAI IR MONITORINGAS

1. Perspektyvumas

Atsižvelgiant į Komisijos taikomas specialias apskaitos taisykles, kiekviena bendrovė gavėja pasiekia mažiausią metinį bendrą einamosios veiklos apyvartos rezultatą (10 % pasiekia neintegruotos plieno įmonės, 13,5 % - integruotos plieno gamyklos) ir ne mažesnę kaip 1,5 % nuosavo kapitalo grąžą nuo apyvartos ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d. Tai patikrinama atliekant nepriklausomą įvertinimą, kuris turi būti atliekamas kasmet 2003-2006 m. laikotarpiu, kaip numatyta Protokolo 14 punkte.

2. Našumas

Toks konsoliduotomis sąnaudomis, užimtumo ir tiesioginio užimtumo rodikliais grindžiamas bendras našumas, kurį pasiekė ES plieno pramonė, pasiekiamas palaipsniui iki 2006 m. gruodžio 31 d. Tai patikrinama atliekant nepriklausomą vertinimą, kuris turi būti atliekamas kasmet 2003-2006 m. laikotarpiu, kaip numatyta Protokolo 14 punkte.

3. Sąnaudų mažinimas

Ypatinga svarba teikiama sąnaudų mažinimui kaip vienam svarbiausių perspektyvumo elementų. Tai turi būti visiškai įgyvendinta pagal bendrovių gavėjų verslo planus. Restruktūrizavimo laikotarpiu vykdomas sąnaudų mažinimas, kad iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos būtų pasiektas sąnaudų lygis, prilygstantis sąnaudų lygiams ES plieno pramonėje.

4 PRIEDAS

INFORMACIJOS REIKALAVIMŲ ORIENTACINIS SĄRAŠAS

1.

Gamybos ir pardavimų rezultatai —   neapdoroto plieno, pusiau gatavų ir gatavų gaminių gamyba per mėnesį ir prognozuojama gamyba per likusią restruktūrizavimo laikotarpio dalį pagal gaminių rūšis ir grupes, —   parduoti gaminiai ir prognozuojamas pardavimas per likusią restruktūrizavimo laikotarpio dalį, įskaitant kiekius, kainas ir rinkas; išskirstymas pagal gaminių grupes.

2.

Investicijos —   duomenys apie atliktas investicijas, —   įvykdymo data, —   investicijų sąnaudos, lėšų šaltiniai ir bet kokios susijusios pagalbos suma, —   pagalbos išmokėjimo, jei ji buvo išmokėta, data, —   duomenys apie planuojamas investicijas.

3.

Darbo jėgos mažinimas —   atleidimų iš darbo skaičius ir tvarkaraštis, —   užimtumo raida bendrovėse gavėjose (atskiriant tiesioginį ir netiesioginį užimtumą), —   sąnaudų, susijusių su užimtumu ir išorinių paslaugų sutartimis, išskirstymas.

4.

Pajėgumas (viso Lenkijos plieno sektoriaus) —   gamybos pajėgumų, kuriuos reikia uždaryti ir kurie išreikšti MPP (MPP - maksimali galima metinė gamyba, kurią galima pasiekti įprastomis darbo sąlygomis), uždarymo data arba numatoma data, taip pat jų apibūdinimas, —   atitinkamo įrenginio išmontavimo, kaip tai apibrėžta Komisijos sprendime Nr. 3010/91/EAPB dėl informacijos, kurią turi pateikti plieno gamybos įmonės apie savo investicijas(17), data (arba numatoma data), taip pat duomenys apie išmontavimą, —   naujų pajėgumų įvedimo data (arba numatoma data) ir jų apibūdinimas, —   neapdoroto plieno ir gatavų gaminių bendro gamybos pajėgumo pagal gaminių rūšis raida Lenkijoje.

5.

Sąnaudos —   sąnaudų išskirstymas ir jų atitinkama raida praeityje ir ateityje, ypač dėl darbo jėgos sąnaudų taupymo, energijos suvartojimo, žaliavų sąnaudų taupymo, pagalbinių priemonių ir išorinių paslaugų mažinimo.

6.

Finansiniai rezultatai —   atrinktų svarbiausių finansinių santykinių dydžių, užtikrinančių pažangą perspektyvumo linkme, raida (finansiniai rezultatai ir santykiniai dydžiai turi būti pateikiami taip, kad galima būtų palyginti su bendrovės finansiniu restruktūrizavimo planu, taip pat nurodant Komisijos nustatytą perspektyvumo kriterijų), —   finansinių sąnaudų lygis, —   suteiktos pagalbos duomenys ir tvarkaraštis, —   jau suteiktos pagalbos išmokėjimo duomenys ir tvarkaraštis, —   bet kokių naujų paskolų (nepriklausomai nuo šaltinio) terminai ir sąlygos, —   auditorių patikrintos finansinės ataskaitos.

7.

Privatizavimas —   taikyta privatizavimo procedūra, —   pardavimo kaina, taikomos sąlygos ir esamų įsipareigojimų statusas, —   disponavimas įplaukomis iš pardavimo, —   pardavimo data, —   bendrovės finansinė padėtis pardavimo metu, —   bendrovės/turto vertė pardavimo metu ir taikytas įvertinimo metodas.

8.

Naujos bendrovės ar naujų gamyklų, apimančių pajėgumų išplėtimą, sukūrimas —   kiekvieno privataus ir viešojo sektoriaus dalyvio tapatybė, —   jų finansavimo šaltiniai steigiant naują bendrovę ar naujas gamyklas, —   privačių ir viešųjų akcininkų dalyvavimo nuostatos ir sąlygos, —   naujos bendrovės valdymo struktūra.

9.

Bet kokia kita informacija, reikalinga Protokolo 14 punkte numatytam nepriklausomam įvertinimui atlikti.

Protokolas Nr. 9

dėl Bohunice V1 atominės elektrinės Slovakijoje I ir II blokų

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

PAŽYMĖDAMOS Slovakijos įsipareigojimą galutinai sustabdyti Bohunice V1 atominės elektrinės I ir II blokus atitinkamai iki 2006 m. ir 2008 m., ir pareikšdamos Sąjungos pasiryžimą iki 2006 m. toliau teikti finansinę paramą tęsiant pasirengimo narystei paramos, numatytos pagal Phare programą, teikimą Slovakijos pastangoms nutraukti elektrinės eksploatavimą remti,

PAŽYMĖDAMOS būtinumą priimti įgyvendinimo nuostatas dėl tolesnės Bendrijos paramos,

SUSITARĖ:

Slovakija įsipareigoja galutinai sustabdyti Bohunice V1 atominės elektrinės I bloką ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d., o šios elektrinės II bloką - ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d., ir nutraukti šių blokų eksploatavimą.

1.   2004-2006 m. laikotarpiu Bendrija teikia Slovakijai finansinę paramą jos pastangoms nutraukti Bohunice V1 atominės elektrinės I ir II blokų eksploatavimą ir spręsti problemas, susijusias su šių blokų galutinio sustabdymo bei eksploatavimo nutraukimo padariniais (toliau - Parama).

2.   Sprendimai dėl Paramos priimami ir įgyvendinami - taip pat ir po Slovakijos įstojimo į Sąjungą - pagal nuostatas, išdėstytas 1989 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3906/89 dėl ekonominės pagalbos tam tikroms Vidurio ir Rytų Europos šalims(18) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2500/2001(19).

3.   2004-2006 m. laikotarpiu Paramos suma yra 90 milijonų eurų įsipareigotų asignavimų, skiriamų lygiomis metinėmis dalimis.

4.   Parama arba jos dalys gali būti skiriamos per Bendrijos įnašą į Tarptautinį Bohunice eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondą, valdomą Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko.

Europos Sąjunga pripažįsta, kad Bohunice V1 atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas turės būti tęsiamas po dabartinės finansinės perspektyvos pabaigos, ir kad šios pastangos Slovakijai yra didelė finansinė našta. Į šią padėtį bus atsižvelgta sprendimuose dėl ES paramos šioje srityje tęsimo po 2006 metų.

Protokolas Nr. 10

dėl Kipro

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS savo įsipareigojimą dėl viska apimančio Kipro problemos sprendimo laikantis atitinkamų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų, taip pat savo tvirtą nuostatą remti Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pastangas šiam tikslui pasiekti,

MANYDAMOS, kad viską apimantis Kipro problemos sprendimas dar nepasiektas,

MANYDAMOS, kad, atsižvelgiant į tai, būtina numatyti acquis taikymo atidėjimą tose Kipro Respublikos teritorijos dalyse, kuriose Kipro Respublikos Vyriausybė nevykdo veiksmingos kontrolės,

MANYDAMOS, kad, kai Kipro problema bus išspręsta, šis atidėjimas turėtų būti panaikintas,

MANYDAMOS, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi suderinti tokio sprendimo sąlygas su principais, kuriais yra grindžiama ES,

MANYDAMOS, kad būtina numatyti sąlygas, kuriomis atitinkamos ES teisės nuostatos bus taikomos pasienio ruožui tarp minėtų teritorijos dalių, taip pat ir tų teritorijos dalių, kuriose Kipro Respublikos Vyriausybė vykdo veiksmingą kontrolę, ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų suverenios bazių teritorijos,

SIEKDAMOS, kad Kipro įstojimas į Europos Sąjungą būtų naudingas visiems Kipro piliečiams ir skatintų pilietinę taiką ir susitaikymą,

MANYDAMOS, kad, atsižvelgiant į tai, jokia šio Protokolo nuostata netrukdo imtis priemonių šiam tikslui pasiekti,

MANYDAMOS, kad tos priemonės neturėtų daryti poveikio acquis taikymui Stojimo sutartyje nustatytomis sąlygomis visoje likusioje Kipro Respublikos teritorijoje,

SUSITARĖ DĖL ŠIŲ NUOSTATŲ:

1.   Acquis taikymas atidedamas tose Kipro Respublikos teritorijos dalyse, kuriose Kipro Respublikos Vyriausybė nevykdo veiksmingos kontrolės.

2.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningai sprendžia dėl 1 dalyje nustatyto atidėjimo panaikinimo.

1.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningai apibrėžia sąlygas, kuriomis ES teisės nuostatos taikomos pasienio ruožui tarp 1 straipsnyje minėtų teritorijos dalių ir tų teritorijos dalių, kuriose Kipro Respublikos Vyriausybė vykdo veiksmingą kontrolę.

2.   Taikant Protokolo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės suverenių bazių teritorijų Kipre priedo IV dalį, siena tarp Rytų suverenios bazių teritorijos ir 1 straipsnyje minėtų teritorijos dalių laikoma Suverenių bazių teritorijų išorės sienų dalimi tol, kol galioja acquis taikymo atidėjimas pagal 1 straipsnį.

1.   Jokia šio Protokolo nuostata netrukdo imtis priemonių 1 straipsnyje minėtų teritorijos dalių ekonominei plėtrai skatinti.

2.   Tos priemonės nedaro poveikio acquis taikymui Stojimo sutartyje nustatytomis sąlygomis visoje likusioje Kipro Respublikos teritorijos dalyje.

Tuo atveju, jei problema bus išspręsta, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningai sprendžia dėl Kipro stojimo į Europos Sąjungą sąlygų patikslinimo Kipro turkų bendruomenės atžvilgiu.

IMPORTANT LEGAL NOTICE : The information on this site is subject to a disclaimer and a copyright notice