EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52012DC0226
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS National Roma Integration Strategies: a first step in the implementation of the EU Framework
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Romų integracijos nacionalinės strategijos: ES plano vykdymo pradžia
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Romų integracijos nacionalinės strategijos: ES plano vykdymo pradžia
/* COM/2012/0226 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Romų integracijos nacionalinės strategijos: ES plano vykdymo pradžia /* COM/2012/0226 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS
PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ
KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Romų integracijos nacionalinės
strategijos: ES plano vykdymo pradžia 1. Įvadas Pastaraisiais metais
romai[1]
vis dažniau atsiduria Europos politinio dėmesio centre. Romai, didžiausia
Europos tautinė mažuma (apie 10–12 mln. atstovų), labai dažnai
kenčia nuo rasizmo, diskriminacijos ir socialinės atskirties, gyvena
itin skurdžiomis sąlygomis, negauna sveikatos priežiūros
paslaugų ir neturi padoraus būsto. Daugelis romų moterų ir
vaikų kenčia nuo smurto ir prekybos žmonėmis, yra išnaudojami[2] (taip pat – savose
bendruomenėse). Užuot ėję į mokyklą nemažai romų
vaikų laiką leidžia gatvėje. Romų atsilikimas moksle ir
diskriminacija darbo rinkoje lemia didelį jų nedarbą ir
neveiklumą arba žemos kokybės, menkos kvalifikacijos ir prastai
apmokamą darbą. Dėl to mažėja potencialas, o tai savo
ruožtu dar labiau trukdo siekti ekonomikos augimo[3]. Todėl geriau integruoti
romus būtina tiek moralės, tiek ekonomikos požiūriu – tam
reikės pakeisti daugumos žmonių, įskaitant romų
bendruomenių narius, mąstyseną. Pagrindinė
atsakomybė ir kompetencija keisti į visuomenės užribį
nustumtų asmenų padėtį, taigi padėti ir romams, tenka
valstybėms narėms. ES priėmė įvairiausių
teisinių, politinių ir finansinių priemonių, kuriomis
siekia padėti joms ištaisyti padėtį šioje srityje. Nors
valstybių narių ypatumai, poreikiai ir sprendimai itin skiriasi, jas
vienija bendros judėjimo laisvės ir pagrindinių teisių
vertybės, vienodi politikos stabilumo, ekonomikos klestėjimo,
socialinės sanglaudos ir solidarumo tikslai, todėl romų
integracijos politiką būtina formuoti Europos mastu. Be to,
nuolatiniai visiško romų, kurie yra ES piliečiai, integravimo į
valstybių narių visuomenę keliami sunkumai tiesiogiai veikia ES
santykius su trečiosiomis šalimis, nes, pavyzdžiui, kai kurios iš jų
tam tikrų valstybių narių piliečiams kelia vizų
reikalavimą[4]. Štai kodėl
2011 m. balandžio 5 d. Europos Komisija priėmė ES romų
integracijos nacionalinių strategijų planą iki 2020 m.[5], kuriame valstybes nares ragina
parengti arba peržiūrėti romų integracijos nacionalines
strategijas[6]
siekiant veiksmingiau spręsti romų įtraukties uždavinius, kad
iki šio dešimtmečio pabaigos romų padėtis realiai pagerėtų.
Tai, kad ES valstybių ir vyriausybių vadovai pritarė[7] planui, parodė, kad
nepaisant ekonomikos ir finansų krizės romų įtrauktis tampa
visoms valstybėms narėms svarbiu prioritetu. ES plano tikslas – padėti valstybėms
narėms realiai pakeisti romų gyvenimą pakeičiant
požiūrį į jų įtrauktį. Jau dabar ES teise
draudžiama diskriminacija dėl rasinės ar etninės kilmės
švietimo, užimtumo, sveikatos, būsto ir kitose srityse, tačiau vien
teisės aktų neužtenka: valstybės narės turi priimti ir
taikyti integruotą, ilgalaikį požiūrį įvairiose
srityse, įskaitant švietimą, užimtumą, sveikatą ir
būstą. ES plane pirmą
kartą keliamas ir su strategija „Europa 2020“ aiškiai siejamas romų
įtraukties ES mastu klausimas[8].
Nuolatinis ekonominis ir socialinis romų atstūmimas tiesiogiai
susijęs su strategija. Trys iš penkių pagrindinių strategijos
„Europa 2020“ tikslų yra tiesiogiai susiję su ES plane nustatytais
romų įtraukties tikslais: kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi,
kelti užimtumo lygį, mažinti mokyklos nebaigusiųjų skaičių
ir didinti aukštojo mokslo įstaigų studentų skaičių.
Kad padarytų pakankamą pažangą siekdamos strategijoje „Europa
2020“ nustatytų užimtumo, socialinės įtraukties ir švietimo
tikslų, kai kurios valstybės narės, kuriose daugiau romų,
turės aiškiai ir sparčiai ištaisyti romų padėtį. Veiksminga priemonė pagerinti palankių
socialinių ir ekonominių sąlygų neturinčių
asmenų grupių, kaip antai romų, padėtį
galėtų būti ES fondai (ypač struktūriniai),
tačiau tokioms romų bendruomenėms atitenka per maža 26,5 mlrd.
eurų biudžeto, iš kurio 2007–2013 m. finansuojami valstybių
narių veiksmai socialinės įtraukties srityje, dalis. Europos Komisija įsipareigojo vertinti
romų integracijos nacionalines strategijas ir teikti ataskaitas Europos
Parlamentui bei Tarybai – toks yra ir šio komunikato tikslas. Vertinime
Komisija taip pat atsižvelgia į įvairias iš pilietinės
visuomenės organizacijų ir kitų suinteresuotųjų
subjektų gautas pastabas, taip pat į 2012 m. kovo 22 d.
Briuselyje vykusiame neeiliniame Europos romų įtraukties forumo
susitikime išsakytas mintis. Priėmus romų integracijos nacionalines
strategijas, bus lengviau realiai pakeisti romų gyvenimą. Vėliau
daugiausia pastangų reikės įdėti vykdant romų
įtraukties tikslus atitinkančius veiksmų planus ir specialias priemones,
nustatant tikslų tvarkaraštį ir skiriant reikiamą
finansavimą. 2. Nacionalinių strategijų
vertinimas Iki 2012 m. kovo
mėn. visos valstybės narės pateikė romų integracijos
strategiją arba lygiaverčių platesnės – socialinės
įtraukties – politikos priemonių rinkinį. Vienos iš jų
nusprendė peržiūrėti jau priimtas strategijas atsižvelgiant
į ES planą, o kitos parengė pirmąsias strategijas.
Nacionalinės strategijos skiriasi dėl romų skaičiaus ir
spręstinų uždavinių[9].
Komisija vertina, koks
valstybių narių požiūris į keturias pagrindines sritis:
švietimą, užimtumą, sveikatos priežiūrą ir būstą,
kaip jos vykdo struktūrinius reikalavimus (bendradarbiavimas su pilietine
visuomene, regioninėmis ir vietinėmis institucijomis,
stebėjimas, kova su diskriminacija ir nacionalinio informacijos centro
steigimas) ir sprendžia finansavimo klausimą. Kiekviename skirsnyje
pateiktoje suvestinėje lentelėje nurodomos valstybės narės,
kurios siūlo imtis ES plane numatytų specialių priemonių[10]. Į sąrašą
neįtrauktos valstybės narės tokių priemonių
nenurodė ir turi spręsti šiuos klausimus, jei jie aktualūs
jų romams. Remiantis vertinimu, kiekviename skirsnyje
pateikiama politinių rekomendacijų dėl prioritetinių
klausimų, kuriuos, atsižvelgdamos į nacionalinius ypatumus, valstybės
narės turėtų toliau spręsti, kad įvykdytų
prisiimtus įsipareigojimus. Politinės rekomendacijos turėtų
būti įtrauktos į bendrą kovos su skurdu ir atskirtimi
sistemą. 2.1. Keturios pagrindinės
sritys (a)
Švietimas ES tikslas –
užtikrinti, kad visi romų vaikai baigtų bent pradinę
mokyklą ir galėtų įgyti kokybišką išsilavinimą[11]. Visos valstybės
narės pripažįsta švietimo svarbą. Dauguma iš jų yra
nustačiusios tikslus, kurie paprastai viršija ES plane išdėstytus
minimalius pradinės mokyklos baigimo standartus ir apima platesnį
išsilavinimo spektrą: nuo ikimokyklinio[12]
iki vidurinio ir net aukštojo. Pagal nacionalinius
įstatymus visi mokyklinio amžiaus ES vaikai privalo lankyti mokyklą.
Tačiau, kaip matyti iš neseniai Pagrindinių teisių
agentūros atlikto tyrimo, kai kuriose valstybėse narėse mokyklos
nelanko bent 10 proc. romų vaikų, kurių amžius nuo 7 iki 15
metų[13].
Kadangi mokykla – pirmoji įstaiga, kurioje įgyjamos pagrindinės
žinios, valstybės narės turėtų siekti padidinti ją
lankančiųjų skaičių. Visų pirma, kad
padidintų pradinę mokyklą lankančių vaikų
skaičių, valstybės narės turėtų paskatinti
ikimokyklinių įstaigų lankymą ir ikimokyklinę
priežiūrą, mokytojų bei tarpininkų rengimą ir
romų mokinių įtrauktį į bendrojo lavinimo mokyklas. Vienos valstybės narės numatė imtis
priemonių mažinti vidurinės mokyklos nebaigusių asmenų
skaičių, kitos – didinti aukštojo mokslo įstaigose
studijuojančių romų skaičių. Mokymo įstaigas lankančių
vaikų skaičiaus didinimo priemonės ES plane nustatytos priemonės || Jas taikančios valstybės narės[14] Pritarimas bendram tikslui || BE, BG, CZ, DK, DE, EE, IE, EL, ES, IT, CY, LV, LT, LU, HU, AT, PL, PT, RO, SI, SK, FI, UK Konkretūs tikslai mažinti išsilavinimo skirtumus || BE, BG, CZ, EL, ES, IT, CY, LU, HU, AT, PL, PT, RO, SI, SK, FI, UK Kokybiško ikimokyklinio vaikų ugdymo ir priežiūros galimybių gerinimas || CZ, EL, ES, IT, CY, LV, HU, AT, PL, PT, RO, SI, SK, FI Priemonės užtikrinti, kad romų vaikai baigtų bent pradinę mokyklą || BE, BG, DE, EE, IE, EL, ES, FR, IT, LV, LU, HU, NL, PT, RO, SI, SK, FI, SE, UK Vidurinės mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas || BG, CZ, IE, EL, ES, FR, IT, HU, AT, PL, PT, RO, SK, FI, UK Aukštojo mokslo įstaigų studentų skaičiaus didinimas || CZ, ES, IT, HU, PT, FI Segregacijos prevencijos priemonės || CZ, EL, ES, HU, PL, RO, SK Paramos priemonės || BE, CZ, EE, IE, ES, IT, CY, LV, LT, HU, AT, PL, PT, RO, SI, SK, FI, SE, UK Kai kurios valstybės narės
ėmėsi papildomų paramos priemonių: vykdo programas,
susijusias su mokymu ir mokymusi romų kalba, mokymusi po pamokų arba
darbu su atsiliekančiais mokiniais, tėvų švietimu,
įskaitant tarpininkavimą, švietimo svarbos suvokimo didinimu ir kt. Romų
įtraukimo į švietimo sistemą skatinimo pavyzdžiai Slovėnija į mokymo įstaigas įdarbina romų asistentus ir tarpininkus, o romų vaikus siekia kuo anksčiau įtraukti į ugdymo (ikimokyklinėse įstaigose) procesą. Pagerėjus švietimo paslaugas teikiančių įstaigų mokymo kokybei ir padaugėjus paramos mokymuisi tinklų, bendrojo lavinimo mokyklas baigusių romų vaikų skaičius gerokai padidės (Liublianoje vidurines mokyklas lanko vidutiniškai 54,3 proc. vaikų, iš jų 18,7 proc. – romų vaikai). Dėmesys skiriamas ir romų kultūros bei paveldo puoselėjimui. Ispanija rengia naujas tarpininkavimo programas, kuriomis siekia sumažinti mokyklos nebaigusių ir nelankančių vaikų skaičių (pradinės mokyklos nebaigusių ir nelankančių vaikų skaičių siekiama sumažinti nuo 22,5 proc. dabar iki 15 proc. 2015 m. ir 10 proc. 2020 m.). Suomijoje taikomas Kauhajokio modelis grindžiamas trijų romų kilmės pedagogų darbu. Ikimokyklinės įstaigos mokytojas teikia paramą ikimokyklinio ugdymo programoje dalyvaujantiems vaikams ir šeimoms, specialių poreikių asistentas teikia paramą bendrojo lavinimo įstaigos mokiniams, o administratorius padeda jaunuoliams tęsti studijas ir rasti darbą. Be to, daugelyje dokumentų nurodyta, kad
pagrindinėse mokymo programose remiama romų kultūra ir istorija.
Apskritai daugelyje strategijų pažymėta, kad kovojant su stereotipais
būtina geriau pažinti kultūrą. Laikydamosi integruoto požiūrio, švietimo srityje valstybės narės pirmiausia turėtų: · šalinti segregaciją mokykloje ir atsižvelgti į specialius mokymo poreikius; · užtikrinti privalomą mokslą ir remti profesinį mokymą; · skatinti ikimokyklinių įstaigų lankymą ir ikimokyklinę priežiūrą; · gerinti mokytojų rengimą ir tarpininkavimą mokykloje; · ugdyti tėvų suvokimą apie švietimo svarbą. (b)
Užimtumas ES tikslas –
mažinti romų ir kitų gyventojų užimtumo skirtumus[15]. Visos valstybės
narės pripažįsta, kad reikia mažinti romų ir ne romų
užimtumo skirtumus. Šiuo tikslu reikia visas valstybes nares, ypač tas,
kuriose daugiau romų arba užimtumo skirtumai didesni, skatinti laikytis
integruoto požiūrio. Romams turėtų pagelbėti ir aktyvi
įtraukties politika[16].
Be to, norėdamos pasiekti realių rezultatų, valstybės
narės turi kiekybiškai išreikšti tikslus ir parengti tikslius pagrindinius
duomenis, kad būtų galima stebėti pažangą. Kai kuriose valstybėse narėse (ypač
tose, kur didesnė procentinė romų dalis) romai daugiausia gyvena
kaimo vietovėse. Tokių
valstybių narių strategijose turėtų būti atsižvelgta
į geografinį romų pasiskirstymą, nustatyta tam tikra veikla
(žemės ūkio ir kituose sektoriuose), kurioje romai galėtų
dalyvauti, ir tokiu būdu užtikrintos realios romų užimtumo
galimybės. Dalyvavimo darbo rinkoje didinimo priemonės ES plane nustatytos priemonės || Jas taikančios valstybės narės Pritarimas bendram tikslui || Visos valstybės narės Konkretūs tikslai mažinti užimtumo skirtumus || BG, CZ, EL, ES, FR, HU, PL, PT, RO, SI, SK, FI Vienodo požiūrio principu grindžiamos bendros priemonės mažinti užimtumo skirtumus || DK, DE, EE, IE, FR, CY, LV, LU, NL, AT, PL, SE Papildomos ar specialios romams skirtos priemonės[17] || BG, CZ, IE, ES, HU, AT, PT, RO, SI, SK, FI, SE Galimybė naudotis mikrokreditais Viešųjų įstaigų tarnautojai Individualios paslaugos || IE, EL, ES, FR, IT, HU, PT, RO, SK, FI IE IE, IT, HU, PT, RO, FI, SE Integruotas požiūris || BG, CZ, ES, HU, SI, SK, FI, UK ES plane rekomenduotos
priemonės, kaip antai suteikti galimybę naudotis mikrokreditais,
į viešąsias įstaigas įdarbinti kvalifikuotus tarnautojus ir
teikti individualias bei tarpininkavimo paslaugas, buvo taikomos tik keliose
valstybėse narėse. Kai kurios valstybės narės numato imtis
kitų specialių priemonių, kurių tikslas – užtikrinti, kad
romai galėtų patekti į darbo rinką nediskriminuojami:
sudaryti jiems sąlygas dalyvauti profesinio mokymo kursuose, mokytis darbo
vietoje ar palengvinti naudojimąsi vaiko priežiūros sistema ir kt.
Kelios valstybės narės planuoja imtis ir kitų priemonių,
kurios papildo pasiūlytas ES plane. Romų įtraukimo į užimtumo
sistemą skatinimo pavyzdžiai Ispanija siekia padidinti romų užimtumo lygį nuo 44 proc. 2011 m. iki 50 proc. 2015 m. ir 60 proc. 2020 m., taip pat padidinti romų moterų užimtumą. Programomis bus skatinama įgyti reikiamų žinių ir kartu palengvintos sąlygos dalyvauti įprastuose mokymo kursuose, skirtuose informuoti apie galimybes įsidarbinti. Austrija skatina jaunus romus iš Austrijos ir imigrantų bendruomenių įsilieti į darbo rinką pagal sustiprintą Thara projektą, kuris apima bendruomeninį darbą, ugdomąjį vadovavimą ir mokymą. Ankstesnis Thara projektas (2011–2012 m.), kuriame daugiausia dėmesio skirta vietinių ir imigravusių romų galimybėms įsidarbinti, pagelbėjo 107 romams ir 56 dalyviams iš viešosios administracijos ir pilietinės visuomenės organizacijų. Remiantis jo rezultatais, dabartinio projekto tikslas – integracija į darbo rinką, įskaitant paramą savisamdai. Bulgarija siekia iki 2015 m. padidinti romų užimtumo lygį (daugiausia ESF lėšomis): surengti mokymo kursus daugiau kaip 28 000 nedirbančių ir dirbančių romų, kad padidėtų jų įsidarbinimo galimybės bei kvalifikacija, ir surengti vadybos ir verslumo kursus 1 500 žmonių. Didesnis romų dalyvavimas valstybių
narių, kuriose daug romų, darbo rinkoje bus aiškiai naudingas
ekonomikai, ypač dabartiniu ekonomikos sunkmečiu. Laikydamosi integruoto požiūrio, užimtumo srityje valstybės narės pirmiausia turėtų: · remti konkretiems poreikiams pritaikytą darbo paiešką ir teikti įdarbinimo paslaugas; · remti laikinas viešųjų darbų sistemas kartu su švietimu ir socialinėmis įmonėmis, įdarbinančiomis romus arba jiems teikiančiomis specialias paslaugas; · skatinti įgyti pirmąją darbo patirtį ir remti mokymą darbo vietoje; · šalinti kliūtis, įskaitant diskriminaciją, patekti arba grįžti į darbo rinką, ypač romų moterims; · labiau remti savisamdą ir verslumą. (c)
Sveikatos priežiūra ES tikslas –
mažinti romų ir kitų gyventojų sveikatos būklės
skirtumus. Nors visose valstybėse narėse
galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis pripažinta visiems,
iš tiesų dėl įvairių priežasčių ne visi romai
gali jomis naudotis tiek, kiek kiti gyventojai. Dauguma valstybių
narių siekia pagerinti romų galimybes naudotis sveikatos
priežiūros paslaugomis pasitelkdamos vietoje dirbančius socialinius
darbuotojus ir taikydamos kitus metodus. Kai kurios valstybės narės
numatė priemonių mažinti romų ir ne romų sveikatos
priežiūros skirtumus, susijusių su įvairiais prevenciniais
veiksmais, kurie viršija pažymėtus ES plane. Tačiau tik nedaugelis
jų laikosi visapusiško požiūrio romų sveikatos gerinimo
klausimu. Kelios valstybės narės jau vykdo ar
ketina vykdyti programas, kuriose kvalifikuoti romai dalyvauja kaip tarpininkai
gerinant galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tokios
iniciatyvos ypač sveikintinos. Tačiau tokias priemones reikia
papildyti kitais veiksmais, kad romų ir kitų gyventojų sveikatos
būklės skirtumai iš esmės sumažėtų. Daugiausia sunkumų valstybėms
narėms kelia sisteminio, integruoto požiūrio į sveikatą
laikymasis. Tam reikia, kad būtų koordinuojama sveikatos
priežiūros ir kituose sektoriuose – ypač švietimo, būsto,
užimtumo ir kovos su diskriminacija – vykdoma veikla. Sveikatos priežiūros gerinimo priemonės ES plane nustatytos priemonės || Jas taikančios valstybės narės Pritarimas bendram tikslui || BG, CZ, IE, EL, ES, FR, IT, HU, RO, SI, SK, SE Konkretūs tikslai mažinti sveikatos priežiūros skirtumus || BG, CZ, IE, EL, ES, FR, IT, HU, RO, SI, SK Dabartinėmis struktūromis grindžiamos bendros priemonės mažinti sveikatos priežiūros skirtumus || DK, DE, EE, FR, CY, LV, LU, NL, AT, PL, PT, SE Vaikų ir moterų galimybė naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis || EE, EL, ES, FR, IT, HU, PL, SK, SE Papildomos priemonės[18] || BE, BG, CZ, EE, ES, HU, PT, RO, SI, SK, FI, SE, UK Kelios valstybės
narės pažymėjo, kad reikia daugiau dėmesio skirti vaikų bei
moterų sveikatai[19].
Kai kurios valstybės narės paminėjo, kad svarbu sveikatos
priežiūros specialistus mokyti dirbti su skirtingos socialinės ir
kultūrinės kilmės asmenimis. Romų įtraukimo į sveikatos
priežiūros sistemą skatinimo pavyzdžiai Vengrija, padedama Europos socialinio fondo, ketina surengti mokymo kursus 2 000 romų moterų, per kuriuos jos galės įgyti praktinės patirties socialinio aprūpinimo, vaikų priežiūros ir vaikų apsaugos srityje, taip pat šeimoms padedantiems socialiniams darbuotojams, bendruomenių kūrėjams, įsidarbinimo padėjėjams ir sveikatos priežiūros srities tarpininkams. Airija klajokliams teikia įvairiausias sveikatos priežiūros paslaugas, pavyzdžiui, įsteigė klajoklių sveikatos priežiūros grupes ir vykdo pirminės sveikatos priežiūros projektus, susijusius su sveikatos priežiūros srities tarpininkais, viešajame sektoriuje dirbančiu slaugos personalu ir kt. Nuo 1994 m. klajoklių moterys mokomos dirbti bendruomenės sveikatos priežiūros srities tarpininkėmis, kad galėtų teikti klajoklių bendruomenių vertybėmis pagrįstas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Rumunijos vyriausybė, siekdama pagerinti romų galimybes gauti viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, iki 2011 m. įdarbino apie 450 sveikatos priežiūros srities tarpininkų. Jų užduotis – palengvinti romų dialogą su gydymo įstaigomis ir jų personalu. Jie aktyviai padeda romams gauti tapatybės dokumentus, įgyti sveikatos draudimą, užsiregistruoti į šeimos gydytojų pacientų sąrašus ir informuoja motinas įvairiais sveikatos klausimais. Kadangi tokia praktika davė teigiamų rezultatų, vienas iš romų įtraukties tikslų yra iki 2020 m. padidinti sveikatos priežiūros srities tarpininkų skaičių 25 proc. Tačiau šiems įsipareigojimams sustiprinti
reikia nustatyti aiškius jų įvykdymo terminus ir apibrėžti
kiekybiškai įvertinamus tikslus, kad būtų galima stebėti,
kaip daroma pažanga. Be to, daugelis valstybių narių turi
patikslinti, kokius finansinius išteklius skiria sveikatos priežiūros skirtumams
mažinti. Laikydamosi integruoto požiūrio, sveikatos priežiūros srityje valstybės narės pirmiausia turėtų: · plėtoti sveikatos priežiūrą ir pagrindinį socialinį draudimą bei paslaugas (ir spręsti registravimosi vietinėse institucijose klausimą); · gerinti romų ir kitų pažeidžiamų asmenų grupių galimybes gauti pagrindines, skubias bei specialias paslaugas; · vykdyti informavimo apie reguliarų sveikatos tikrinimą, priežiūrą iki ir po gimdymo, šeimos planavimą ir skiepijimą kampanijas; · užtikrinti, kad romai, ypač moterys ir vaikai, galėtų naudotis prevencinėmis sveikatos priežiūros priemonėmis; · gerinti gyvenimo sąlygas, ypač segreguojamose stovyklose. (d)
Būstas ir būtiniausios paslaugos ES tikslas – sumažinti romų ir kitų
gyventojų, galinčių gauti būstą ir naudotis
viešosiomis paslaugomis, skirtumus. Nors visos valstybės narės sutinka, kad
reikia gerinti daugelio romų būsto sąlygas, reta kuri siūlo
konkrečių priemonių, laikydamasi integruoto požiūrio į
tai, kaip reikėtų ištaisyti padėtį. Atskiromis
priemonėmis, kurios nėra pagrįstos visapusišku požiūriu
į būstą, apimančiu papildomas priemones švietimo, užimtumo
ir sveikatos priežiūros srityse, neįmanoma pasiekti ilgalaikių
rezultatų. Todėl valstybės narės raginamos išplėsti
aprūpinimo būstu, miestų planavimo bei kaimo plėtros
sritį ir šiuos klausimus įtraukti į visapusiškus planus. Kai
kurios valstybės narės, ypač tos, kuriose gyvena palyginti mažai
romų, būsto problemas sprendžia panaudodamos turimas struktūras.
Kelios valstybės narės sprendžia būsto, įskaitant
socialinį, suteikimo klausimą. Su būstu susijusios padėties
gerinimo priemonės ES plane nustatytos priemonės || Jas taikančios valstybės narės Pritarimas bendram tikslui || Visos valstybės narės (išskyrus LT) Konkretūs tikslai mažinti galimybės gauti būstą ir viešąsias paslaugas skirtumus || Visos valstybės narės (išskyrus LT) Dabartinėmis struktūromis grindžiamos bendros priemonės || DK, DE, EE, LV, LU, NL, AT, SE Galimybė gauti būstą, įskaitant socialinį || BG, CZ, DK,DE, IE, ES, IT, CY, HU, AT, PT, SI, SK, SE, Nesėslių gyventojų poreikių tenkinimas || BE, IE, FR, AT,UK Integruotas požiūris || CZ, ES, FR, HU, PT, RO, FI, Tik kelios valstybės narės numatė
specialių priemonių užtikrinti romams galimybę
nediskriminuojamiems gauti būstą. Dauguma valstybių narių,
kuriose gyvena klajokliai, numatė nesėsliems gyventojams skirtų
priemonių. Regioninių ir vietinių institucijų, taip pat
vietinių romų ir ne romų bendruomenių dalyvavimas šioje
veikloje yra būtinas, kad valstybės narės priimtų
ilgalaikius sprendimus. Romų įtraukimo į būsto
sistemą skatinimo pavyzdžiai JK Velso regiono institucijos ėmėsi specialių priemonių gerinti romų ir klajoklių apgyvendinimą bei naudojimąsi paslaugomis. Velso vyriausybė nuo 75 iki 100 proc. padidino paramą vietinėms institucijoms, skirtą seniems būstams atnaujinti ir naujiems pastatyti. Vengrija, siekdama paskatinti socialinę segreguojamų gyventojų įtrauktį, iš ESF ir ERPF finansuos programas, kurių tikslas – gerinti jų socialines, bendruomenines, švietimo, sveikatos priežiūros, užimtumo ir būsto sąlygas. Bus steigiami bendruomeniniai centrai, kurie gyventojams teiks higienos bei kitas paslaugas, ir tenkinami būsto, įskaitant socialinį, poreikiai. Prancūzijoje kai kurios vietinės institucijos įkūrė „įtraukties kaimus“, kurie tenkina palankių sąlygų neturinčių asmenų, įskaitant romus, gyvenančius neteisėtose stovyklose, poreikius. Tokius projektus, padedamos Europos regioninės plėtros fondo, vykdys ir kitos vietinės institucijos. Kadangi būsto
klausimus svarbu spręsti vietos lygmeniu, valstybės narės
raginamos pasitelkti vietines bendruomenes vietos plėtrai skatinti ir
atlikti integruotas teritorines investicijas Europos regioninės
plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo lėšomis[20]. Laikydamosi integruoto požiūrio, būsto srityje valstybės narės pirmiausia turėtų: · skatinti šalinti segregaciją; · sudaryti palankias sąlygas taikyti vietinį integruotą požiūrį į būstą, ypatingą dėmesį skiriant viešosioms paslaugoms ir socialinių paslaugų infrastruktūroms; · prireikus didinti socialinį būsto ir stovyklaviečių pasiūlą, prieinamumą bei kokybę, taip pat teikti prieinamas paslaugas, laikantis integruoto požiūrio. 2.2. Struktūrinių
reikalavimų vykdymo vertinimas ES plane valstybės narės raginamos
toliau laikytis tikslingo požiūrio, atitinkančio bendruosius
pagrindinius romų įtraukties principus, ir užtikrinti, kad romų
integracijos nacionalinės strategijos atitiktų nacionalines
reformų programas, vykdomas pagal strategiją „Europa 2020“. (a)
Regioninių / vietinių institucijų ir
pilietinės visuomenės sutelkimas ES plane pabrėžta, kad rengiant, taikant
nacionalines strategijas ir stebint jų vykdymą reikia tęsti
dialogą su regioninėmis ir vietinėmis institucijomis, taip pat
su romų pilietinės visuomenės atstovais. Nors dauguma valstybių narių išskiria vietinių
ar regioninių institucijų vykdomus vietinius romų
įtraukties skatinimo projektus ar iniciatyvas, tik nedaugelis jų
aiškiai numato šias institucijas sutelkti strategijoms taikyti ir jų
vykdymui stebėti. Be to, reta valstybė narė nurodė, kad
į strategijų rengimą įtraukė vietinius viešuosius
subjektus ar su jais konsultavosi. Labai retais atvejais valstybės
narės nėra nustačiusios aiškių priemonių nacionaliniu
lygmeniu, tačiau konkrečios programos vykdomos regioniniu ir vietiniu
lygmeniu. Kelios valstybės narės, rengdamos
strategijos dokumentus, plačiai konsultavosi su romų atstovais ir
pilietinės visuomenės organizacijomis, nors panašu, kad ne visada
atsižvelgta į jų pastabas. Regioninių bei vietinių institucijų ir
pilietinės visuomenės sutelkimas ES plane nustatytos priemonės || Jas taikančios valstybės narės Konsultacijos su vietinėmis ir regioninėmis institucijomis arba romų / pilietinės visuomenės atstovais rengiant strategiją || BE, BG, DK, DE, EE, IE, ES, FR, IT, LV, HU, NL, AT, PL, PT, RO, SI, SK, FI, SE, UK Numatytas regioninių ir vietinių institucijų įtraukimas į strategijos taikymą || BE, BG, CZ, DE, IE, EL, ES, FR, CY, LV, LT, AT, PT, RO, SI, SK, FI, SE, UK Numatytas romų / pilietinės visuomenės atstovų įtraukimas į strategijos taikymą || BE, BG, DE, IE, EL, ES, FR, LV, HU, AT, PL, PT, RO, SI, SK, FI, SE, UK Tačiau dauguma valstybių narių
nepaaiškino, koks jų požiūris į bendradarbiavimą su
regioninėmis bei vietinėmis institucijomis ir pilietine visuomene,
taip pat romų bendruomenėmis vykdant politiką ir stebint jos
vykdymą. Valstybės narės turi įdėti daugiau
pastangų, kad regioninių bei vietinių institucijų ir
pilietinės visuomenės indėlis visais nacionalinių
strategijų rengimo etapais būtų prasmingesnis. Laikydamosi integruoto požiūrio, valstybės narės pirmiausia turėtų: · atsižvelgdamos į konkrečias regioninių ir vietinių institucijų kompetencijos sritis, glaudžiai su jomis bendradarbiauti peržiūrint, taikant strategijas ir stebint jų vykdymą; · į strategijų taikymą ir vykdymo stebėjimą įtraukti pilietinę visuomenę, įskaitant romų organizacijas; · užtikrinti veiklos koordinavimą tarp skirtingų valdymo lygmenų, dalyvaujančių taikant strategijas; · atsižvelgti į romų įtraukties klausimą regioninėse ir vietinėse darbotvarkėse; · panaudoti Europos socialinį fondą romų organizacijų gebėjimui stiprinti. (b)
Veiksmingas politikos vykdymo
stebėjimas ir vertinimas ES plane valstybės narės raginamos
į savo strategijas įtraukti tvirtus romų įtraukties
veiksmų poveikio vertinimo metodus ir strategijos pritaikymo
peržiūros mechanizmą. Kelios valstybės narės pripažįsta
atidaus stebėjimo sistemos reikalingumą. Kai kurios iš jų siekia
tokią sistemą įdiegti arba bent numato ją sukurti. Kai
kurios valstybės narės sėkmingai išmėgino teritorinį
padėties kitimo, ypač zonose, kuriose skurdas didesnis,
stebėjimo metodą. Tačiau reikia įdėti daug
pastangų, kad išsipildytų ES plane išreikšti lūkesčiai ir
kad pagal strategiją „Europa 2020“ rengiamose ataskaitose būtų
tinkamai pateikti romų socialinės bei ekonominės įtraukties
duomenys. Stebėjimas ir taikymas ES plane nustatytos priemonės || Jas taikančios valstybės narės Atidus poveikio vertinimo stebėjimas || IE, LV, PT, SK Strategijos pritaikymo peržiūros mechanizmas || BG, IE, EL, ES, LV, SK, FI, SE Laikydamosi integruoto požiūrio, valstybės narės turėtų: · kai įmanoma, kartu su nacionalinėmis statistikos tarnybomis sukurti ar taikyti jau sukurtas tvirtas stebėjimo sistemas, nustatant pagrindinę veiklos liniją, tinkamus rodiklius bei kiekybiškai įvertinamus tikslus; · užtikrinti, kad kiekvienoje programoje būtų numatytas jos aktualumo, veiksmingumo, efektyvumo ir poveikio vertinimas. (c)
Kova su diskriminacija ir pagrindinių
teisių apsauga ES plane
valstybės narės raginamos užtikrinti, kad romai ne būtų
diskriminuojami, o turėtų tokias pačias sąlygas, kaip kiti
asmenys, ir galėtų taip pačiai naudotis ES pagrindinių
teisių chartijoje įtvirtintomis pagrindinėmis teisėmis. Visos valstybės narės savo strategijose
skiria dėmesio kovos su diskriminacija rėmimo ir pagrindinių
teisių apsaugos klausimams. Daugelyje strategijų atskiras skirsnis ar
skyrius skiriamas informuotumo apie pagrindines teises didinimui ir kovai su
diskriminacija ar žmogaus teisių pažeidimu (įskaitant kovą su
prekyba žmonėmis). Žmogaus teisių puoselėjimo ir kovos su
diskriminacija priemonės ES plane nustatytos priemonės || Jas taikančios valstybės narės Pastangos žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija srityje || BE, BG, CZ, DK, DE, EE, IE, EL, ES, FR, IT, CY, LV, LT, LU, HU, NL, AT, PL, PT, RO, SI, SK, FI, SE, UK Siekiant užtikrinti vienodas galimybes naudotis
viešosiomis paslaugomis, būtina spręsti nepakankamo romų
registravimo nacionaliniuose gyventojų registruose ir tapatybės
dokumentų išdavimo klausimus. Šiuos klausimus turėtų skubiai ir
deramai spręsti tos valstybės narės, kurioms jie kelia
sunkumų. Laikydamasi tvirto
požiūrio, kiekviena valstybė narė turi aktyviau kovoti su
diskriminacija ir rasizmu, ypač romų atžvilgiu. Tai turėtų
būti grindžiama principu, kad visi turi visiškai laikytis ES[21] ir nacionalinės
teisės aktų, ir romų integracijos svarbos visuomenei suvokimo
didinimu. Tarpkultūriniai susitikimai gali padėti didinti tokį
visuomenės suvokimą ir kovoti su stereotipais. Galimybės naudotis pagrindinėmis
teisėmis atžvilgiu romų vaikai – itin pažeidžiama grupė. Šis
klausimas su švietimu ir sveikata nesusijusiose srityse sprendžiamas itin
retai. Kelių valstybių narių strategijose ypatingas dėmesys
skirtas romų moterų padėčiai, nors reikia dėti daugiau
pastangų, kad jos galėtų naudotis savo teisėmis. Daugybė valstybėse narėse
gyvenančių romų yra teisėtai jose gyvenantys
trečiųjų šalių piliečiai, patiriantys tokius pat
sunkumus kaip migrantai iš ES nepriklausančių šalių. Jie
turėtų ne patirti diskriminaciją, o turėti tokias pat
teises, kokios suteiktos migrantams iš ES nepriklausančių šalių.
Laikydamosi integruoto požiūrio, valstybės narės pirmiausia turėtų: · užtikrinti, kad visi romai būtų užregistruoti atitinkamose institucijose; · aktyviau kovoti su rasizmu ir diskriminacija, įskaitant daugialypę diskriminaciją; · ugdyti visuomenės suvokimą apie bendrus romų įtraukties privalumus; · veiksmingiau kovoti (taip pat tarptautiniu mastu) su vaikų darbu ir prekyba žmonėmis. (d)
Nacionaliniai informacijos centrai ES plane valstybių
narių prašoma įsteigti nacionalinį informacijos centrą,
įgaliotą koordinuoti romų integracijos nacionalinės
strategijos rengimą ir taikymą. Visos šį prašymą patenkino
ir dabar turi nacionalinius informacijos centrus, kurių dauguma – aukšto
lygmens[22].
Kitaip nei anksčiau, visos 27 valstybės narės aiškiai
nurodė koordinavimo institucijas – tai nedviprasmiškai liudija jų
politinę valią spręsti romų integracijos uždavinius[23]. Kartu reikia užtikrinti
glaudų nacionalinių informacijos centrų bendradarbiavimą su
institucijomis, atsakingomis už strategijų finansavimą ir
taikymą. Nacionaliniai informacijos centrai ES plane nustatytos priemonės || Jas taikančios valstybės narės Nacionalinio informacijos centro įsteigimas || Visos valstybės narės Reikėtų imtis visų priemonių,
kad nacionalinis informacijos centras galėtų veiksmingai koordinuoti
romų įtraukties politiką. 2.3. Priemonių finansavimo
vertinimas ES plane valstybių narių prašoma
romų įtraukties priemonėms skirti pakankamai lėšų iš
nacionalinio biudžeto ir prireikus jas papildyti ES bei tarptautinėmis
lėšomis. Iš nacionalinių strategijų vertinimo matyti, kad
dauguma valstybių narių romų įtraukčiai skyrė
nepakankamai biudžeto išteklių. Tik kelios valstybės narės
numatė romų įtraukties politikos priemonėms skirti biudžeto
išteklių ir konkrečias sumas. Kad užtikrintų
romų įtraukties politikos vykdymą, kai kurios valstybės
narės numato daugiausia naudoti ES lėšas, ypač iš Europos
socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo. Nors
pažeidžiamų asmenų grupes būtų galima remti pagal kaimo
plėtros politiką, Europos žemės ūkio fondas kaimo
plėtrai (EŽŪFKP) daugelyje strategijų išvis neminimas. Biudžeto
asignavimai romų integracijos nacionalinėms strategijoms
turėtų būti paskirstomi laikantis teritorinio požiūrio,
pagal kurį tenkinami konkretūs skurdžiausių geografinių
zonų ar didžiausios diskriminacijos ar atskirties rizikos tikslinių
grupių, ypač tokių į visuomenės užribį
nustumtų asmenų kaip romai, poreikiai[24]. Lėšų paskirstymas ES plane nustatytos priemonės || Jas taikančios valstybės narės Finansavimas nenurodytas || IE, FR, CY, LU, NL, AT, FI, UK Biudžeto asignavimų neskirta || BE, DK, DE, EE, ES Finansavimas iš nacionalinio biudžeto nurodytas || BG, EL, LV, LT, HU, PL, RO, SI, SK, SE Finansavimas iš tarptautinių / ES šaltinių nurodytas || CZ, EL, LV, LT, HU, PL, PT, RO, SI, SK Valstybės narės turėtų labiau
ir geriau panaudoti romų įtraukčiai ES skiriamas lėšas ir
taip dėti pastangas geriau jas įsisavinti. Kad romų įtraukties strategijų taikymas duotų ilgalaikių rezultatų, valstybės narės turėtų aiškiai įsipareigoti iki 2020 m. užtikrinti strategijų finansavimą ir taip parodyti savo politinę valią spręsti romų atskirties klausimą. 3. Plėtros šalių uždaviniai ES plane
pabrėžta, kad ES romų integracijos tikslai aktualūs ir
plėtros šalims. Šios šalys romų integracijos strategijas turi
peržiūrėti atsižvelgdamos į minėtus tikslus ir
vadovaudamosi ES plane nustatytu visapusišku požiūriu. Tai aiškiai
nurodyta Komisijos komunikate „2011–2012 m. plėtros strategija ir
pagrindiniai uždaviniai“[25]. Komisija smulkiai
aptaria įvykių raidą metinėse pažangos ataskaitose.
Vakarų Balkanų šalys ir Turkija daug dėmesio turi skirti ES
plane nustatytoms keturioms pagrindinėms sritims ir ypač
palankesnių sąlygų susipažinti su asmeniniais dokumentais ir
užsiregistruoti vietinėse institucijose klausimui[26]. Plėtros šalių
institucijos turi ir toliau vykdyti įsipareigojimus dėl
konkrečių priemonių visose susijusiose srityse[27]. Šalių kandidačių priemonės jau
dabar finansuojamos iš Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP)
biudžeto žmogiškųjų išteklių plėtrai. Lėšas
gaunančios šalys į veiklos programą įtraukė
pažeidžiamoms grupėms ir romams skirtą skirsnį, pagal kurį
remiama socialinė įtrauktis, įskaitant mokymą,
profesinį orientavimą ir veiklą, kuria siekiama padidinti
jų dalyvavimą darbo rinkoje. Siekdama labiau
padėti plėtros šalims skatinti romų įtrauktį, Komisija
ėmėsi priemonių gerinti PNPP lėšų naudojimą, kad
romų įtraukties klausimas nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis
būtų sprendžiamas strategiškiau ir pragmatiškiau[28]. Geresnė romų
integracija plėtros šalyse priklauso nuo socialinio teisingumo ir
įtraukesnės visuomenės formavimo. Tai neatsiejama nuo
bendrų ES vertybių, kurias plėtros šalys raginamos
puoselėti siekdamos įstoti į ES. Tačiau dėl
dabartinių skurdžių gyvenimo plėtros šalyse sąlygų vis
daugiau romų laikinai migruoja į ES valstybes nares,
netaikančias vizų režimo, ir net prašo jose prieglobsčio[29]. Tai gali pakenkti vizų
režimo liberalizavimui, kuris yra vienas iš didžiausių laimėjimų
siekiant Vakarų Balkanų integracijos į ES. Plėtros šalys
turi dėti daugiau pastangų, kad labiau integruotų savo
piliečius romus. Jos taip pat turėtų rasti būdų, kaip
ilgam išspręsti pabėgėlių ir viduje perkeltų
asmenų, kurių dauguma – romai, klausimą[30]. 4. Perspektyvos Iš Komisijos atlikto romų integracijos
nacionalinių strategijų vertinimo matyti, kad valstybės
narės stengiasi laikytis visapusiško požiūrio į romų
integraciją. Tačiau valstybės narės turi nuveikti dar
daugiau. Už socialinę ir ekonominę romų įtrauktį
pirmiausia atsako valstybės narės. Jos turės dėti daugiau
pastangų, kad vykdytų prisiimtus įsipareigojimus: imtis konkretesnių
priemonių, nustatyti aiškius tikslus dėl kiekybiškai
įvertinamų rezultatų, tiksliai numatyti finansavimą
nacionaliniu lygmeniu ir sukurti nuodugnią nacionalinę stebėjimo
bei vertinimo sistemą. Kad įgyvendintų nustatytus uždavinius ir
veiksmingai integruotų romų mažumas, valstybės narės,
ypač tos, kuriose gyvena daug romų, turi: ·
tęsti reguliarų dvišalį
dialogą su Komisija bei suinteresuotaisiais subjektais ir tokiu būdu –
užtikrinti, kad nacionalinės strategijos ir
planai atitiktų ES teisės aktus, politiką ir nacionalinius
ypatumus, įskaitant pagrindines politikos sritis ir viešojo sektoriaus
reformas, ir būtų atsižvelgiama į ekonomikos krizės
poveikį; –
užtikrinti, kad tiek nacionaliniai, tiek europiniai
fondai būtų naudojami veiksmingai; –
remti ir stebėti konkretų strategijų
taikymą. ·
įtraukti į šią veiklą
regionines ir vietines institucijas Valstybės
narės turi užtikrinti, kad strategijos būtų taikomos
atsižvelgiant į regioninius ir vietinius planus. Be regioninių ir
vietinių institucijų permainos neįmanomos, su jomis reikia
visapusiškai bendradarbiauti peržiūrint ir taikant strategijas. Be to,
Komisija skatins regionines ir vietines institucijas keistis patirtimi ir kurti
bendradarbiavimo tinklus. ·
glaudžiai bendradarbiauti su pilietine visuomene Pilietinės visuomenės organizacijas,
ypač romų, reikėtų ne laikyti pasyviomis permainų
dalyvėmis, o raginti jas atlikti aktyvų vaidmenį skatinant
permainas. Jos turi atlikti nepaprastai svarbų vaidmenį įtraukiant
romus į šią veiklą ir didinant gyventojų daugumos bei mažumos
tarpusavio pasitikėjimą. Valstybės narės turi imtis
reikiamų priemonių, kad pilietinė visuomenė
galėtų dalyvauti peržiūrint ir taikant nacionalines strategijas,
taip pat stebint šių taikymą. ·
skirti pakankamai finansinių išteklių Valstybės narės turi skirti pakankamai
finansinių išteklių romų integracijos nacionalinėms
strategijoms taikyti ir taip parodyti savo pasiryžimą spręsti šį
klausimą. Be nacionalinio finansavimo, šiose strategijose numatyti
veiksmai bus įtraukti ir į derybų dėl
struktūrinių fondų ir Europos žemės ūkio fondo kaimo
plėtrai 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu darbotvarkę.
Komisija pasiūlė tokią sanglaudos politikos sistemą:
numatyti minimalius asignavimus socialinei įtraukčiai didinti ir
skurdui mažinti, suteikti geresnes galimybes gauti lėšas ir geriau
koordinuoti bei integruoti jų naudojimą, investavimo iš Europos
socialinio fondo pirmenybę teikti į visuomenės užribį
nustumtų asmenų grupių, kaip antai romų, integracijai, ir
nustatyti ex ante reikalavimus, kad investuoti struktūrinius fondus
leidžiama tik jei parengta ES plano nuostatas atitinkanti romų
integracijos nacionalinė strategija. ·
stebėti pokyčius ir sudaryti
sąlygas koreguoti politiką Per Europos semestrą bus tikrinama, ar
nacionalinės reformų programos atitinka romų integracijos
nacionalines strategijas, be to, prireikus kiekvienai šaliai skirtose
rekomendacijose bus pateikta informacijos apie romų integraciją,
siekiant atitinkamoms valstybėms narėms padėti pasiekti
didesnę pažangą. Ateinančiais metais, atsižvelgiant į
romų skaičių, valstybių narių bus prašoma
nacionalinėse reformų programose visuomet skirti dėmesio jų
įtraukties klausimui. Prie šio komunikato pridėtame tarnybų
darbiniame dokumente apibendrinami pagrindiniai aspektai, kurie valstybėms
narėms padeda mažinti romų ir gyventojų daugumos skirtumus.
Vykstant dialogui valstybės narės galės susipažinti su visomis
vertinimo išvadomis. Valstybių narių taip pat prašoma
pasidalyti su Komisija strategijų taikymo stebėjimo išvadomis. ES pagrindinių teisių agentūra toliau
atliks tyrimus visoje ES ir glaudžiai bendradarbiaus su valstybėmis
narėmis, siekdama joms padėti sukurti tvirtas nacionalines
stebėjimo sistemas. Komisija toliau padės valstybėms
narėms telkti gebėjimus. Šiuo tikslu bus sukurtas visų ES
valstybių narių informacijos centrų tinklas, per kurį jos
galės dalytis romų įtraukties priemonių taikymo
rezultatais, keistis geriausia patirtimi ir tarpusavyje vertinti
strategijų taikymą. Europos romų įtraukties forume
suinteresuotieji subjektai galės toliau keistis nuomonėmis. Komisija kasmet peržiūrės, kaip taikomos
romų integracijos nacionalinės strategijos, taip pat teiks apie tai
ataskaitas Europos Parlamentui bei Tarybai ir pagal strategiją „Europa
2020“. ·
įtikinamai kovoti su diskriminacija Valstybės
narės turi užtikrinti, kad kovos su diskriminacija teisės aktai
būtų veiksmingai taikomi jų teritorijose. 2013 m. ES
rasių lygybės direktyvos taikymo ataskaitoje[31] Komisija aptars teisinius
klausimus ir ypatingą dėmesį skirs aktualiems romų
integracijos aspektams. [1] Čia ir įvairių tarptautinių
organizacijų bei romų grupių atstovų Europoje vartojamas
terminas „romai“ apima įvairias grupes (pavyzdžiui, romus, sintus, kalus,
čigonus, romanišelius, bojašus, aškalius, egiptiečius, jenišus,
domus, lomus) ir klajoklius. Kartu pripažįstamas kiekvienos iš šių
grupių gyvenimo būdo ir padėties savitumas bei
įvairovė. [2] 2011 m. Europolo atliktas organizuoto
nusikalstamumo rizikos vertinimas, p. 26. [3] 2010 m. balandžio mėn. Pasaulio banko
pranešimas „Romų atskirties ekonominė kaina“ (Economic
costs of Roma exclusion), http://siteresources.worldbank.org/EXTROMA/Resources/Economic_Costs_Roma_Exclusion_Note_Final.pdf.
[4] Antai Kanada išreiškė susirūpinimą
dėl didėjančio kai kurių valstybių narių
piliečių teikiamų prieglobsčio prašymų skaičiaus. [5] 2011 m. balandžio 5 d. Komunikatas „ES
romų integracijos nacionalinių strategijų planas iki 2020 m.“
(COM(2011) 173). ES planui tvirtai pritarta 2011 m. birželio 16 d.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje
dėl romų tautybės piliečių socialinės
padėties gerinimo ir integracijos Europoje (CESE 998/2011) ir 2011 m.
gruodžio 14 d. Regionų komiteto nuomonėje dėl ES romų
integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. (CdR
247/2011). [6] Šiame komunikate terminas „strategija“ turėtų
būti suvokiamas kaip apimantis tiek integruotas politikos priemones, tiek
strategijas. [7] 2011 m. birželio 23–24 d. Europos Vadovų
Tarybos išvados (EUCO 23/11), priimtos po 2011 m. gegužės 19 d.
EPSCO tarybos išvadų dėl ES romų integracijos nacionalinių
strategijų plano iki 2020 m. [8] http://ec.europa.eu/europe2020/index_en.htm. [9] Malta nepriėmė romų integracijos
strategijos, nes jos teritorijoje gyvena mažai romų. [10] Suvestinėse keturių politikos sričių
lentelėse kaskart nurodomi tikslai, t. y. ar strategijomis
remiamas ES plane nustatytas bendras tam tikros srities ES tikslas ir ar jose
nustatyti konkretūs, specialūs ir kiekybiškai įvertinami
tikslai, ir priemonės (skirtos tiek romams, tiek kitiems
gyventojams). [11] ES romų integracijos tikslai buvo nustatyti
2011 m. balandžio 5 d. komunikate „ES romų integracijos
nacionalinių strategijų planas iki 2020 m.“ (COM(2011) 173). [12] „Socialinės atskirties prevencija pagal
strategiją „Europa 2020“. Ikimokyklinis vaikų ugdymas ir romų
šeimų įtrauktis“ (Preventing Social Exclusion through the Europe
2020 strategy - Early Childhood Development and the Inclusion of Roma Families),
2011 m., pirmininkaujant Belgijai, UNICEF ir Europos socialinės
observatorijos kartu su Belgijos federaline socialinės integracijos
planavimo tarnyba parengta oficiali Europos romų įtraukties forumo
ataskaita, http://www.ecdgroup.com/pdfs/Preventing-Social-Exclusion.pdf. [13] Tyrimo duomenimis, bent 10 proc. Graikijos, Rumunijos,
Bulgarijos, Italijos ir Prancūzijos romų vaikų, kurių
amžius nuo 7 iki 15 metų, nelanko mokyklos: tebelanko ikimokyklinę
įstaigą, nelanko jokios mokymo įstaigos, praleido mokslo metus,
nustojo lankyti mokyklą arba jau dirba. Didžiausia mokyklos
nelankančių romų vaikų dalis yra Graikijoje – 35 proc.
(„Romų padėtis 11 ES valstybių narių. Trumpa tyrimo
rezultatų apžvalga“ (The situation of Roma in 11 EU Member
States; Survey results at a glance.), Pagrindinių teisių
agentūra, Pasaulio bankas, Jungtinių Tautų vystymo programa,
2012 m.). [14] Įtrauktos valstybės narės, kurių
strategijose minimos lentelėje išvardytos priemonės. [15] Romų teigimu, daugelyje valstybių narių
nedirbančių romų yra bent dvigubai daugiau nei ne romų.
Italijoje, Čekijoje ir Slovakijoje nedirbančių romų yra iki
4 kartų arba net 5 kartus daugiau nei ne romų („Romų
padėtis 11 ES valstybių narių. Trumpa tyrimo
rezultatų apžvalga“ (Survey results at a glance,The situation of
Roma in 11 EU Member States), Pagrindinių teisių agentūra,
Pasaulio bankas, Jungtinių Tautų vystymo programa, 2012 m.). [16] Komisijos rekomendacija 2008/867/EB dėl iš darbo
rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties
(OL L 307/11, 2008 11 18). [17] Specialių priemonių tikslas – užtikrinti, kad
romai galėtų patekti į darbo rinką nediskriminuojami:
sudaryti jiems sąlygas dalyvauti profesinio mokymo kursuose, mokytis darbo
vietoje, naudotis tarpininkavimo paslaugomis, palengvinti naudojimąsi
vaiko priežiūros sistema ir kt. [18] Šios priemonės skirtos ne tik prevencinei romų
sveikatos priežiūrai, kaip antai skiepijamų asmenų
skaičiaus didinimui ir informavimo apie sveiką gyvenseną
kampanijoms, bet ir jų reprodukcinei sveikatai (pvz., nepilnamečių
nėštumo prevencijai). Kai kurios valstybės narės taip pat mini
priemones, kuriomis siekiama neleisti sveikatos priežiūros specialistams
elgtis pagal išankstinį neigiamą nusistatymą. [19] Pirmenybė teikiama reprodukcinei sveikatai ir
prevencinei priežiūrai, įskaitant geresnį skiepijimą. [20] 2012 m. kovo 14 d. Tarnybų darbinis
dokumentas „2014–2020 m. bendros strateginės programos elementai“,
(2012) 61 final. [21] 2000 m. birželio 29 d.
Tarybos Direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio
principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės
(OL L 180, 2010 7 19). 2008 m.
lapkričio 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/TVR dėl
kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis
baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 328,
2008 12 6). [22] Nacionaliniai informacijos centrai
nurodyti http://ec.europa.eu/justice/discrimination/roma/national-strategies/index_en.htm. [23] Graikija informacijos centrą
numatė įsteigti 2012 m. antrąjį pusmetį. [24] Europos Komisija kartu su Pasaulio
banku rengia kartografavimo metodiką ir sudaro daugumos valstybių
narių, kurios į ES įstojo 2004 m. ar vėliau, skurdo ir
atskirties zonų kartogramas. 2011 m.
Europos erdvės planavimo stebėjimo tinklas paskelbė
kvietimą teikti pasiūlymus dėl valstybių narių, kurios
į ES įstojo iki 2004 m., skurdo ir atskirties zonų
kartogramų parengimo. 2011 m.
pabaigoje Europos Komisija pasiūlė valstybėms narėms kitu
programavimo laikotarpiu pristatyti kovos su skurdu partnerystės sutartis
bei programas ir daugiausia jose dėmesio skirti konkrečioms
geografinėms zonoms ar tikslinėms grupėms. [25] COM(2011) 666. [26] 2011 m. spalio 27 d.
Zagrebo deklaracija, patvirtinta civilinės būklės dokumentų
išdavimo ir registravimo pietryčių Europoje konferencijoje. [27] Į šiuos įsipareigojimus
įeina atitinkamų
bendrų ir konkrečių veiksmų planų ir programų
keturiose pagrindinėse srityse parengimas arba peržiūra,
sąlygų susipažinti su asmeniniais dokumentais ir užsiregistruoti
palengvinimas; ikimokyklinio
romų vaikų ugdymo skatinimas ir vidurinės mokyklos
nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas; romų įdarbinimo viešajame ir privačiajame sektoriuose
skatinimas; diskriminacijos
socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros srityse prevencija;
romų, ypač gyvenančių neregistruotose stovyklose,
būsto sąlygų gerinimas. [28] Tai bus stebima taikant stabilizavimo
ir asociacijos proceso (SAP) mechanizmą ir rengiant metines pažangos
ataskaitas; išvados dėl veiklos
rezultatų bus aptartos 2012 m. SAP komiteto posėdžiuose. [29] SEC(2011) 695 ir
SEC(2011) 1570. [30] Sarajevo procese (2011 m.
lapkričio 7 d. Belgrado deklaracijoje) šiam klausimui numatytas
584 mln. eurų bendros regioninės programos biudžetas. [31] 2000 m. birželio 29 d.
Tarybos Direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio
principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės
priklausomybės (OL L 180, 2010 7 19).