Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos
Principai
ES parama turi būti
Naudos gavėjai
ES paramą koordinuoja Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinis direktoratas (ECHO).
Finansavimas skirtas ES nepriklausančioms šalims.
Sektoriai, kuriems skiriama parama
Humanitarinė pagalba gali turėti daugelį formų, priklausomai nuo krizės pobūdžio, įskaitant:
Humanitarinė pagalba taip pat gali būti susijusi su nelaimės rizikos sumažinimu.
Finansavimas
ES ir jos valstybės narės yra pagrindinės humanitarinės pagalbos teikėjos pasaulyje. 2014 m. apie 121 mln. žmonių iš daugiau nei 80 šalių gavo pagalbą iš ES, kuri viršijo 1,27 mlrd. EUR.
Tai padėjo visiems nuo didelės krizės nukentėjusiems regionams visame pasaulyje, įskaitant Siriją, Pietų Sudaną, Jemeną ir Ukrainą.
Koordinavimas su partneriais
ES humanitarinė pagalba teikiama padedant daugiau nei 200 organizacijų partnerių, kaip antai Jungtinių Tautų agentūros, tarptautinės organizacijos, tokios kaip Raudonasis Kryžius ir daugelis nevyriausybinių organizacijų (NVO).
Organizacijos partnerės, norėdamos gauti finansavimą humanitariniam projektui, privalo pateikti pasiūlymus dėl finansavimo ir laikytis griežtų nurodymų dėl projektų vertinimo ir stebėsenos.
Partneriai turi pripažinti ES paramą demonstruodami ES vaizdinę tapatybę projekto įgyvendinimo vietose.
Jie taip pat privalo atidžiai koordinuoti savo projektus, siekiant užtikrinti, kad parama būtų skubi ir veiksminga.
Ilgalaikiai veiksmai
Humanitarinė pagalba taip pat teikiama siekiant pagerinti atsparumą sukrėtimams ateityje, teikiant ilgalaikę paramą vadovaujantis:
Reglamentas taikomas nuo 1996 m. liepos 5 d.
Daugiau informacijos žr.:
1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos (OL L 163, 1996 7 2, p. 1–6)
Reglamento (EB) Nr. 1257/96 paskesni daliniai pakeitimai ir pataisos buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.
paskutinis atnaujinimas 26.07.2016