Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

KOKS ŠIOS CHARTIJOS TIKSLAS?

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – chartija) saugomos pagrindinės teisės, kuriomis žmonės naudojasi Europos Sąjungoje (ES). Tai modernus ir išsamus ES teisės dokumentas, kuriuo saugomos ir skatinamos žmonių teisės ir laisvės, atsižvelgiant į pokyčius visuomenėje, socialinę pažangą ir mokslo bei technologijų raidą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Turinys

Šia chartija, deramai atsižvelgiant į ES kompetenciją ir uždavinius bei į subsidiarumo principą, dar kartą įtvirtinamos pagrindinės teisės, nustatytos remiantis ES valstybėms narėms bendromis konstitucinėmis tradicijomis ir tarptautiniais įsipareigojimais, įskaitant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, ES ir Europos Tarybos priimtas socialines chartijas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Dėl to pagrindinės teisės tapo aiškesnės ir labiau matomos, o ES buvo sukurtas teisinis tikrumas.

Chartiją sudaro preambulė ir 54 straipsniai, suskirstyti į septynis skyrius:

I skyrius: orumas (žmogaus orumas, teisė į gyvybę, teisė į asmens neliečiamybę, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimas, vergijos ir priverčiamojo darbo uždraudimas);
II skyrius: laisvės (teisė į laisvę ir saugumą, teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, asmens duomenų apsauga, teisė tuoktis ir kurti šeimą, minties, sąžinės ir religijos laisvė, saviraiškos ir informacijos laisvė, susirinkimų ir asociacijų laisvė, menų ir mokslo laisvė, teisė į mokslą, laisvė pasirinkti profesiją ir teisė dirbti, laisvė užsiimti verslu, teisė į nuosavybę, teisė į prieglobstį, apsauga perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju);
III skyrius: lygybė (lygybė prieš įstatymą, diskriminacijos uždraudimas, kultūrų, religijų ir kalbų įvairovė, moterų ir vyrų lygybė, vaiko teisės, pagyvenusių žmonių teisės, neįgaliųjų asmenų integravimas);
IV skyrius: solidarumas (darbuotojų teisė į informaciją ir konsultacijas įmonėje, teisė į kolektyvines derybas ir kolektyvinių veiksmų teisė, teisė naudotis įdarbinimo tarnybų paslaugomis, apsauga nepagrįsto atleidimo iš darbo atveju, tinkamos ir teisingos darbo sąlygos, vaikų darbo uždraudimas ir jaunų žmonių apsauga darbe, šeima ir profesinė veikla, socialinė apsauga ir socialinė parama, sveikatos apsauga, galimybė naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis, aplinkos apsauga, vartotojų apsauga);
V skyrius: pilietinės teisės (teisė balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose, teisė į gerą administravimą, teisė susipažinti su dokumentais, Europos ombudsmenas, peticijos teisė, judėjimo ir apsigyvenimo laisvė, diplomatinė ir konsulinė apsauga);
VI skyrius: teisingumas (teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą, teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumo principai, teisė nebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam už tą pačią nusikalstamą veiką);
VII skyrius: bendrosios nuostatos.

Taikymo sritis

Chartija taikoma visai ES institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų veiklai. Ja nėra išplečiami sutartimis joms suteikti įgaliojimai ir užduotys. Chartija taip pat taikoma valstybėms narėms, joms įgyvendinant ES teisę.

Chartija taikoma kartu su nacionalinėmis ir tarptautinėmis pagrindinių teisių apsaugos sistemomis, įskaitant Europos žmogaus teisių konvenciją.

Metinės ataskaitos

Nuo 2010 m. Europos Komisija kasmet skelbia metinę ataskaitą. Tai padeda stebėti chartijos taikymo pažangą. Nuo 2021 m., laikantis chartijos taikymo ES stiprinimo strategijos (žr. santrauką), kasmet chartijos ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama vis kitai strateginės svarbos teminei sričiai, kuriai taikoma ES teisė.

KONTEKSTAS

1999 m. liepos mėn. Europos Vadovų Taryba nutarė, kad ES lygmeniu taikomos pagrindinės teisės turėtų būti įtvirtintos chartijoje, kad būtų geriau matomos.
Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Komisija chartiją oficialiai paskelbė 2000 m. gruodžio mėn. Nicoje.
2009 m. gruodžio mėn., įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (žr. santrauką), chartija tapo teisiškai privaloma ir lygi ES sutartims.

Daugiau informacijos žr.:

ES pagrindinių teisių chartija (Europos Komisija);
Pagrindinės teisės (Europos e. teisingumo portalas).

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (OL C 202, 2016 6 7, p. 389–405).

paskutinis atnaujinimas 14.01.2022