Ekonominės konvergencijos sąlygos įsivedant eurą: 2014 m. konvergencijos ataskaita

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

2014 m. konvergencijos ataskaita (COM(2014) 326 final)

SANTRAUKA

Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie ES šalių, kurios dar nepriklauso euro zonai (t. y. kurioms yra taikoma išimtis), pažangą įgyvendinant bendros valiutos įvedimo sąlygas. Ataskaitoje daroma išvada, kad Lietuva įgyvendino šias sąlygas.

KAM SKIRTA 2014 M. KONVERGENCIJOS ATASKAITA?

Ataskaitoje vertinamas aštuonių ES šalių (Bulgarijos, Čekijos, Kroatijos, Lietuvos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos ir Švedijos) pasirengimas įsivesti eurą. Komisijos ataskaita parengta lygiagrečiai su Europos Centrinio Banko (ECB) konvergencijos ataskaita. Ji yra viena iš reguliaraus dvejų metų vertinimo ciklo dalių.

Visos ES šalys, išskyrus JK ir Daniją, yra įsipareigojusios Sutartimi įsivesti eurą vos tik įvykdys būtinas sąlygas. Ataskaitos rengimo metu euro zonai jau priklausė 18 ES šalių, todėl liko įvertinti likusias aštuonias.

Ataskaitoje nagrinėjama, ar šios aštuonios šalys yra pasiekusios aukštą tvarios konvergencijos lygį pagal konvergencijos kriterijus. Šie kriterijai yra susiję su:

kainų stabilumu*;

viešaisiais finansais*;

valiutos kurso stabilumu*;

ilgalaikių palūkanų normų konvergencija*.

Vertinimo metu atsižvelgiama ir į papildomus veiksnius (pvz., mokėjimų balansą ir rinkų integraciją). Šie veiksniai padeda nustatyti, ar atitinkamos šalies konvergencija yra tvari, o jos narystė euro zonoje būtų sklandi.

Ataskaitoje taip pat vertinama, ar šių ES šalių piniginius reikalus reglamentuojantys teisės aktai atitinka ES sutarčių nuostatas dėl ekonominės ir pinigų sąjungos.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

2014 m. konvergencijos ataskaitoje daromos šios išvados:

Lietuva atitinka visas euro įvedimo sąlygas. Jos ekonomika pasiekė euro zonos aukštą tvarios konvergencijos lygį, o pinigų srities teisės aktai visiškai atitinka ES teisės aktus. Dėl šios priežasties Komisija siūlo ES Tarybai priimti sprendimą, pagal kurį Lietuva įsivestų eurą nuo 2015 m. sausio 1 d.;

likusios septynios ES šalys, t. y. Bulgarija, Čekija, Kroatija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Švedija, neatitinka visų euro įvedimo sąlygų. Jos bus dar kartą vertinamos po dvejų metų.

Aštuonių šalių atitiktis konvergencijos kriterijams

Infliacija. 12 mėnesių vertinimo laikotarpiu (pasibaigusiu 2014 m. balandžio mėn.) Lietuvos vidutinis infliacijos lygis siekė 0,6 % ir buvo gerokai mažesnis nei 1,7 % pamatinė vertė. Prognozuojama, kad artimiausiais mėnesiais jis nesikeis. Visos vertinamos šalys, išskyrus Rumuniją, atitiko kainų stabilumo kriterijų.

Viešieji finansai. Lietuvai nėra taikoma perviršinio deficito procedūra (PDP). Bulgarija, Vengrija, Rumunija ir Švedija taip pat atitinka šį kriterijų. Čekija atitiks jį, jei, kaip siūlo Komisija, Taryba nuspręs nutraukti jai taikomą PDP. Kroatijai ir Lenkijai vis dar taikoma PDP, todėl jos neatitinka šio kriterijaus.

Valiutos kurso stabilumas. Tik Lietuva dalyvauja Europos valiutos kurso mechanizme (VKM II). Dvejų metų vertinimo laikotarpiu litas (Lietuvos valiuta) nenukrypo nuo VKM II centrinio pariteto ir jo atžvilgiu nekilo įtampos. Nė viena iš kitų šalių šiuo metu neatitinka šio kriterijaus, nes jos nedalyvauja VKM II.

Ilgalaikių palūkanų normos. Per vienerių metų laikotarpį, pasibaigusį 2014 m. balandžio mėn., ilgalaikių palūkanų norma Lietuvoje siekė 3,6 % ir buvo gerokai mažesnė už 6,2 % pamatinę vertę. Kitos šalys taip pat atitiko šį kriterijų.

Reikėtų pažymėti, kad po konvergencijos ataskaitos patvirtinimo 2015 m. sausio 1 d. Lietuva prisijungė prie euro zonos ir tapo 19-ąja euro zonos šalimi.

KONTEKSTAS

Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 140 straipsnio 1 dalimi, Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas teikia ataskaitas kas dvejus metus arba dažniau, jei to prašo prie euro zonos norinti prisijungti šalis. Nuo šių ataskaitų priklauso sprendimas, ar šalis gali įsivesti eurą.

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

*Kainų stabilumas. Šalis turi pademonstruoti tvarų kainų stabilumą, o vidutinis infliacijos lygis joje per vienerius metus iki tyrimo negali viršyti daugiau kaip 1,5 procentinio punkto trijų ES šalių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos lygio.

*Viešieji finansai. Taryba neturi būti priėmusi sprendimo, kad šalyje yra perviršinis biudžeto deficitas.

*Valiutos kurso stabilumas. Bent paskutinius dvejus metus iki tyrimo šalis privalo be didelių nukrypimų laikytis normalių svyravimo ribų, numatytų Europos pinigų sistemos valiutų kurso mechanizme.

*Ilgalaikių palūkanų normų konvergencija. Vienerių metų laikotarpiu iki tyrimo šalies vidutinė nominali ilgalaikių palūkanų norma neturi viršyti daugiau kaip 2 procentiniais punktais trijų ES šalių, kuriose kainos yra stabiliausios, palūkanų normos.

DOKUMENTAS

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „2014 m. konvergencijos ataskaita (parengta pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalį)“ (COM(2014) 326 final, 2014 m. birželio 4 d.)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Europos Centrinis Bankas. 2014 m. konvergencijos ataskaita

2014 m. liepos 23 d. Tarybos sprendimas 2014/509/ES dėl euro įvedimo Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d. (OL L 228, 2014 7 31, p. 29-32)

2014 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 827/2014, kuriuo dėl euro įvedimo Lietuvoje iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 974/98 (OL L 228, 2014 7 31, p. 3-4)

2014 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 851/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2866/98 dėl Lietuvai taikytino euro perskaičiavimo kurso (OL L 233, 2014 8 6, p. 21)

paskutinis atnaujinimas 06.10.2015