Balsavimo tvarka ECB valdančiojoje taryboje

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Tarybos sprendimas 2003/223/EB dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 10.2 straipsnio pakeitimo

KOKS ŠIO SPRENDIMO TIKSLAS?

Siekiant užtikrinti sąžiningą ir veiksmingą sprendimų priėmimą, juo nustatoma rotacinė balsavimo teisių Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiojoje taryboje sistema, nepriklausomai nuo Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, kurių valiuta yra euras, skaičiaus.
Juo apribojamas nacionalinių centrinių bankų (NCB) valdytojų balsavimo teisių skaičius iki 15 ir nustatomos jų skyrimo ir rotacijos taisyklės.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Pagal Europos centrinių bankų sistemos statutą kiekvienas Valdančiosios tarybos narys turi vieną balsą. Siekdami išlaikyti Valdančiosios tarybos gebėjimą veiksmingai ir laiku priimti sprendimus naujoms valstybėms narėms prisijungus prie euro zonos, Valdančiosios tarybos nariai susitarė, kad balsavimo teisę turinčių NCB valdytojų skaičius neturėtų viršyti penkiolikos. Sprendimu atitinkamai patikslinamas balsavimo būdas.

Valdančioji taryba

Valdančioji taryba yra vienas iš trijų sprendimus priimančių organų ECB. Kiti du yra Vykdomoji valdyba ir Bendroji taryba.
Valdančioji taryba yra pagrindinis sprendimus priimantis organas. Jos pagrindiniai tikslai yra:
- nustatyti euro zonos pinigų politiką;
- priimti gaires ir sprendimus šiam tikslui pasiekti;
- priimti bendrus priežiūros sprendimus.
Valdančiąją tarybą sudaro šeši Vykdomosios valdybos nariai ir euro zonos valstybių narių nacionalinių centrinių bankų valdytojai (šiuo metu jų yra 20). Valdytojų skaičius didėja kaskart prie euro zonos prisijungus naujai valstybei narei.

Balsavimo teisių rotacija pagal grupes

Bendras balsavimo teisių skaičius ECB Valdančiojoje taryboje yra ne daugiau kaip 21. Šeši Vykdomosios valdybos nariai turi nuolatines balsavimo teises. Kiti valdytojai dalijasi ir keičiasi likusiomis 15 balsavimo teisių kiekvieną mėnesį.
Valdytojai skirstomi į grupes, kurios sudaromos pagal euro zonos valstybių narių eiliškumą, atsižvelgiant į:
- jų dalies dydį agreguotame bendrajame vidaus produkte rinkos kainomis (BVP rk)* euro zonos valstybėse narėse;
- jų dalies dydį pinigų finansinių institucijų* bendrame agreguotame balanse euro zonos valstybėse narėse.
Kiekvienoje grupėje valdytojai savo balsavimo teisėmis naudojasi vienodą laiko tarpą. Pirmosios grupės valdytojas negali balsuoti rečiau nei antrosios grupės valdytojas.
Šiais kriterijais siekiama užtikrinti skaidrumą ir objektyvumą, atsižvelgiant į valstybės narės ekonominę svarbą euro zonoje ir jos finansų sektoriaus dydį.
Sprendimu numatyta balsavimo rotacijos sistema bus įgyvendinama dviem pakopomis.

Pirmoji pakopa (dabartinė pakopa): balsavimo teisių suteikimas, kai valdytojų skaičius viršija 15, bet neviršija 22.

Nuo datos, kai valdytojų skaičius viršija 15 iki jis pasiekia 22, valdytojai suskirstomi į dvi grupes.
- Pirmąją grupę sudaro penkių NCB, kurie pagal pirmiau nurodytus kriterijus užima aukščiausią vietą (šiuo metu tai yra Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Nyderlandai), valdytojai.
- Antrąją grupę sudaro visi kiti valdytojai.
Pirmojoje grupėje esantiems penkiems valdytojams skiriamos keturios balsavimo teisės, o antrosios grupės valdytojams – vienuolika balsavimo teisių.
Pirmoji pakopa turėjo būti pasiekta 2009 m. sausio mėn., kai prie euro zonos prisijungė Slovakija ir tapo 16-ąja jos valstybe nare. Tačiau 2008 m. gruodžio mėn. Valdančioji taryba priėmė sprendimą atidėti rotacijos sistemos pradžią, kad būtų išvengta situacijos, kai valdytojai vienoje grupėje balsuoja 100 proc. dažnumu.
Naujosios rotacijos sistemos pirmoji pakopa pradėta taikyti 2015 m. sausio 1 d., kai prie euro zonos prisijungė ir 19-ąja jos valstybe nare tapo Lietuva.

Antroji pakopa (būsima pakopa): balsavimo teisių suteikimas, kai valdytojų skaičius pasieks 22.

Nuo datos, kai valdytojų skaičius pasiekia 22, valdytojai bus suskirstyti į tris grupes.
- Pirmąją grupę sudarys penki valdytojai, kurie, remiantis pirmiau nurodytais kriterijais, užims aukščiausią vietą.
- Antrąją grupę sudarys viso valdytojų skaičiaus pusė. Šią grupę sudaro valstybių narių nacionalinių centrinių bankų valdytojai, užimantys paskesnes vietas reitinge pagal pirmiau minėtus kriterijus.
- Trečiąją grupę sudarys visi kiti valdytojai.
Pirmajai grupei bus skiriamos keturios, antrajai – aštuonios, o trečiajai – trys balsavimo teisės.

Įgyvendinimas, koregavimai ir būsimi pokyčiai

Grupių sudėtis bus koreguojama padidėjus valdytojų skaičiui nuo dienos, kurią valdytojas (-ai) įsijungia į Valdančiąją tarybą. Patikslinus BVP rk (tą būtina atlikti kas penkerius metus), grupių sudėtis pakoreguojama pagal pokyčius ir taikoma nuo pirmos kitų metų dienos.
Bet kokį sprendimą, būtiną rotacijos sistemai įgyvendinti, priims visi Valdančiosios tarybos nariai dviejų trečdalių visų jos narių, turinčių ir neturinčių balsavimo teisę sprendimo priėmimo metu, balsų dauguma.
2009 m. Valdančioji taryba priėmė Sprendimą 2009/328/EB dėl:
- rotacijos dažnio;
- rotacijos laikotarpio;
- valdytojų eilės tvarkos grupėse;
- perėjimo nuo dviejų prie trijų grupių sistemos.

KONTEKSTAS

Pagal dabartinę ECB institucinę tvarką Valdančioji taryba daugumą sprendimų priima bendru sutarimu.

Vykdant balsavimo rotaciją atsižvelgiama į keletą pagrindinių principų, pavyzdžiui, „vienas narys, vienas balsas“ balsavimo teise besinaudojantiems valdytojams, asmeninis ir nepriklausomas dalyvavimas Valdančiosios tarybos posėdžiuose, reprezentatyvumas, automatinis rotacijos sistemos koregavimas ir skaidrumas.

Balsuojama asmeniškai arba, išimtiniais atvejais, telekonferencijos būdu. Tam, kad Valdančioji taryba galėtų balsuoti, reikia dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių kvorumo. Valdančioji taryba sprendimus priima paprasta balsų dauguma, o jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas.

Šiuo metu prie euro zonos yra prisijungusios 20 valstybių narių. Kroatija buvo paskutinė valstybė narė, kuri atitiko kriterijus ir prisijungė 2023 m. sausio 1 d.

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Bendrasis vidaus produktas rinkos kainomis (BVP rk). Visų šalies galutinės bendrosios produkcijos ar produktų piniginė vertė.

Pinigų finansų įstaigos. Finansų institucijos, tokios kaip Eurosistema (ECB ir nacionaliniai centriniai bankai) ir kredito įstaigos rezidentės, kurios kartu sudaro euro zonos pinigus leidžiantį sektorių.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2003 m. kovo 21 d. Tarybos, susitikusios valstybių arba vyriausybių vadovų sudėties, sprendimas 2003/223/EB dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 10.2 straipsnio pakeitimo (OL L 83, 2003 4 1, p. 66–68).

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2004 m. vasario 19 d. Europos Centrinio Banko sprendimas 2004/257/EB dėl Europos Centrinio Banko darbo reglamento patvirtinimo (ECB/2004/2) (OL L 80, 2004 3 18, p. 33–41).

Vėlesni Sprendimo 2004/257/EB daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

Europos Sąjungos sutarties suvestinė redakcija – Protokolas (Nr. 4) dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (OL C 202, 2016 6 7, p. 230–250).

2008 m. gruodžio 18 d. Europos Centrinio Banko sprendimas 2009/5/EB atidėti rotacijos sistemos Europos centrinio banko valdančiojoje taryboje pradžią (ECB/2008/29) (OL L 3, 2009 1 7, p. 4–5).

paskutinis atnaujinimas 13.03.2023