Paprastesnė leidimo gyventi ir dirbti procedūra darbuotojams iš ES nepriklausančių šalių

Ši direktyva reglamentuoja vieną leidimą gyventi ir dirbti darbuotojams iš Europos Sąjungai (toliau - ES) nepriklausančių šalių. Ji taip pat apibrėžia konkrečias teises užtikrinant vienodą požiūrį į darbuotojus iš ES nepriklausančių šalių, kuriems taikoma ši direktyva.

DOKUMENTAS

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių.

SANTRAUKA

Ši direktyva reglamentuoja vieną leidimą gyventi ir dirbti darbuotojams iš Europos Sąjungai (toliau - ES) nepriklausančių šalių. Ji taip pat apibrėžia konkrečias teises užtikrinant vienodą požiūrį į darbuotojus iš ES nepriklausančių šalių, kuriems taikoma ši direktyva.

KAM REIKALINGA ŠI DIREKTYVA?

Ši direktyva įteisina:

• vieną leidimą gyventi ir dirbti darbuotojams iš ES nepriklausančių šalių, kurie teisėtai gyvena kurioje nors ES šalyje;
• vieną prašymų išduoti šį leidimą pateikimo procedūrą;
• darbuotojų iš ES nepriklausančių šalių, kuriems taikoma ši direktyva, teises (įskaitant tokį pat požiūrį, kaip ir į atitinkamos ES šalies piliečius).

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Kam ši direktyva taikoma?

Ši direktyva taikoma ES nepriklausančių šalių piliečiams, kuriems leista gyventi ar dirbti ES, neatsižvelgiant į pradinę leidimo atvykti priežastį, t. y.:

• ES nepriklausančių šalių piliečiams, kurie siekia leidimo pasilikti ir dirbti ES šalyje;
• ES nepriklausančių šalių piliečiams, kurie jau gyvena ir turi galimybę patekti į darbo rinką arba jau dirba kurioje nors ES šalyje.

Ši direktyva netaikoma tam tikroms ES nepriklausančių šalių piliečių kategorijoms, kaip antai tiems, kuriems buvo suteiktas ES ilgalaikio gyventojo statusas (jiems taikomi kiti ES teisės aktai).

Viena prašymų pateikimo procedūra

ES šalių institucijos bet kokį prašymą dėl vieno leidimo gyventi ir dirbti (suteikimo, pakeitimo ar atnaujinimo) turi nagrinėti pagal vieną prašymų pateikimo procedūrą. Jos turi nuspręsti, ar prašymą turi pateikti ES nepriklausančios šalies pilietis, ar tokio asmens darbdavys (ar abu subjektai).

Vieno leidimo forma yra tokia pati, kaip aprašyta Reglamente (EB) Nr. 1030/2002, nustatančiame vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą.

Teisė į vienodą požiūrį

Vienas leidimas suteikia galimybę jo gavėjams iš ES nepriklausančių šalių naudotis įvairiomis teisėmis, įskaitant:

• teisę dirbti, gyventi ir laisvai judėti leidimą išduodančioje ES šalyje;
• tokias pačias sąlygas, kokios sudarytos leidimą išduodančios šalies piliečiams, t. y. darbo sąlygas (pavyzdžiui, darbo užmokestį ir atleidimą iš darbo, darbuotojų sveikatą ir saugą darbo vietoje), švietimą ir mokymą, kvalifikacijos pripažinimą, tam tikras socialinės apsaugos sritis, mokesčių lengvatas, galimybę naudotis prekėmis ir paslaugomis, įskaitant konsultavimą būsto ir užimtumo klausimais.

Šioje direktyvoje taip pat nustatomi konkretūs kriterijai, kuriais remdamosi ES šalys gali nustatyti tam tikrus vienodo požiūrio taikymo apribojimus (galimybę naudotis švietimo / mokymo paslaugomis arba tokiomis socialinio draudimo išmokomis, kaip antai šeimos pašalpa ar būsto lengvatos).

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Ši direktyva taikoma nuo 2013 12 25.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1030/2002, nustatantis vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą (OL L 157, 2002 6 15, p. 1-7.).

2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL L 16, 2004 1 23, p. 44-53).

paskutinis atnaujinimas 02.01.2015