Radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro saugos taisyklės

Direktyva 2011/70 - saugus branduolinių atliekų tvarkymas

DOKUMENTAS

2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema

SANTRAUKA

KAM SKIRTA ŠI DIREKTYVA?

Joje:

—	išdėstyti principai, kuriais vadovaujantis nustatoma radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro, susidarančio vykdant civilinę veiklą, tvarkymo nacionalinė politika,

—	nustatoma nacionalinės teisėkūros, reguliavimo ir organizacinės sistemos apimtis,

—	nustatomos dėjimo į atliekyną taisyklės.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Pagal šią direktyvą reikalaujama, kad ES šalių nacionalinė politika dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro būtų grindžiama šiais principais:

—	siekiama, kad susidarytų kuo mažiau radioaktyviųjų atliekų,

—	atsižvelgiama į atliekų susidarymo ir tvarkymo etapų tarpusavio sąsajas,

—	pirmenybė teikiama saugai

—	su saugos reikalavimais susijusias išlaidas padengia tie subjektai, dėl kurių veiklos susidarė atliekos,

—	sprendimų priėmimo procesas grindžiamas dokumentais.

Kiekviena ES šalis yra atsakinga už savo radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymą.

Kiekviena vyriausybė privalo įgyvendinti šių medžiagų tvarkymo nacionalinę teisėkūros, reguliavimo ir organizacinę sistemą, kurioje turi būti numatyti šie elementai:

—	nacionalinė tvarkymo programa,

—	saugos valdymo priemonės,

—	atliekų tvarkymo veiklos licencijų išdavimo sistema,

—	saugą stiprinančios poveikio priemonės,

—	skirtinguose tvarkymo etapuose dalyvaujančių organų atsakomybės paskirstymas,

—	visuomenės informavimas ir dalyvavimas,

—	pakankamas finansavimas.

Nacionalinė tvarkymo programa

Joje turi būti nurodyta:

—	bendrieji politikos tikslai ir aiškūs jų įgyvendinimo laikotarpiai,

—	viso panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų aprašas bei būsimo kiekio apskaičiavimas,

—	po atliekyno uždarymo jo buvimo laikui taikomi planai,

—	atsakomybės už nacionalinės programos įgyvendinimą paskirstymas,

—	nacionalinės programos įgyvendinimo sąnaudų vertinimas,

—	finansavimo schema (-os),

—	su kitomis šalimis (ES ar trečiosiomis šalimis) sudaryti susitarimai;

—	skaidrumo politika.

Reguliavimo institucija

Ji turi būti atskirta nuo kitų įstaigų ar organizacijų, užsiimančių radioaktyviųjų medžiagų ar branduolinės energetikos propagavimu ar panaudojimu.

Licencijų išdavimo sistema

Branduolines atliekas tvarkančios įmonės privalo kreiptis dėl atitinkamos licencijos. Licencijos turėtojui tenka visiška atsakomybė už saugų atliekų tvarkymą.

Licenciją norinti gauti įmonė turi įrodyti, kad ji gali:

—	saugiai parengti ir eksploatuoti branduolinį įrenginį bei saugiai nutraukti jo eksploatavimą,

—	užtikrinti saugų veiklos po atliekyno uždarymo etapą.

Periodiški vertinimai

Kartą per 10 metų šalys pačios įvertina savo nacionalines sistemas, reguliavimo institucijas ir (arba) nacionalinę programą, taip pat surengia tarptautinį tarpusavio vertinimą, siekdamos užtikrinti, kad laikomasi aukštų saugos standartų.

Dėjimas į atliekyną

Radioaktyviosios atliekos dedamos į atliekyną toje šalyje, kurioje jos susidarė, jei nėra sudarytų susitarimų su kitomis šalimis.

Jei atliekos yra gabenamos į trečiąją šalį, galutinė atsakomybė už saugą vis viena tenka ES šaliai, kurioje šios atliekos susidarė. Ši šalis privalo užtikrinti, kad atliekas priimanti šalis:

—	būtų sudariusi susitarimą su ES dėl tinkamo radioaktyviųjų atliekų ir (arba) panaudoto branduolinio kuro tvarkymo,

—	turėtų atliekų tvarkymo ir dėjimo į atliekyną programas, atitinkančias šios direktyvos saugos standartus,

—	turėtų veikiantį atliekyną, į kurį medžiagos yra gabenamos.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Ši direktyva taikoma nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d.

KONTEKSTAS

—	Radioaktyviosios atliekos ir panaudotas branduolinis kuras - ES taisyklės

NUORODOS

Dokumentas	Įsigaliojimo data	Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas	Oficialusis leidinys
Direktyva 2011/70/Euratomas	2011 8 22	2013 8 23	OL L 199, 2011 8 2, p. 48-56

paskutinis atnaujinimas 16.09.2015