Europos ekonominės erdvės susitarimas

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Sprendimas 94/1/EB, EAPB dėl Europos ekonominės erdvės sutarties sudarymo

Europos ekonominės erdvės susitarimas

SANTRAUKA

KAM SKIRTAS ŠIS SUSITARIMAS?

• Šiuo susitarimu sukurta erdvė, kurioje yra laisvas asmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo judėjimas 31 Europos šalyje.
• Juo siekiama „skatinti nuolatinį ir subalansuotą prekybos ir ekonominių santykių stiprinimą“ tarp šių šalių.
• Dabar jis taikomas 28 ES šalims (1) ir trims iš keturių Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalių – Islandijai, Lichtenšteinui ir Norvegijai.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Taikymo sritis

• Be keturių „laisvių“ (t. y. laisvo prekių, kapitalo, paslaugų ir asmenų judėjimo) ir tam tikrų kitų susijusių politikos sričių aspektų (pvz., švietimo, mokslinių tyrimų, socialinių reikalų, vartotojų apsaugos, bendrovių teisės ir aplinkos), susitarimas apima konkurencijos ir valstybės pagalbos taisykles.
• Susitarimas užtikrina lygias teises ir pareigas, taikomas ES bendrojoje rinkoje trijų ELPA šalių piliečiams, darbuotojams ir įmonėms. ES piliečiai, darbuotojai ir įmonės turi panašias teises ir pareigas trijose ELPA šalyse.
• ES politikos sritys, kurioms šis susitarimas netaikomas, yra:
  • bendra žemės ūkio ir žuvininkystės politika (tačiau jame pateikiamos nuorodos į prekybą žuvininkystės ir žemės ūkio produktais);
  • muitų sąjunga;
  • prekybos politika;
  • teisingumas ir vidaus reikalai (tačiau EEE priklausančios trys ELPA šalys yra pasirašiusios Šengeno susitarimą, kuriuo panaikinama vidaus sienų kontrolė tarp jį pasirašiusių šalių);
  • bendra užsienio ir saugumo politika;
  • tiesioginis ir netiesioginis apmokestinimas;
  • ekonominė ir pinigų sąjunga.

Jungtinės institucijos

Pagal šį susitarimą buvo sukurtos kelios jungtinės EEE institucijos, kurios iš esmės atspindi ES institucijas:

• EEE jungtinis komitetas reguliariai susitinka ir bendru sutarimu priima sprendimus dėl ES teisės aktų įtraukimo į EEE susitarimą. ES atstovauja Europos Komisija (Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir kiti departamentai), o ELPA – trijų ELPA šalių ambasadoriai.
• EEE Tarybą sudaro Europos Sąjungos Tarybos ir Komisijos nariai (kuriems atstovauja EIVT ir kiti departamentai), taip pat EEE priklausančių trijų ELPA šalių užsienio reikalų ministrai. Taryba susitinka du kartus per metus, kad nustatytų susitarimo ir gairių strateginę kryptį EEE jungtiniam komitetui.
• EEE konsultacinį komitetą sudaro Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai ir ELPA konsultacinio komiteto nariai.
• EEE jungtinį parlamentinį komitetą sudaro Europos Parlamento nariai ir trijų ELPA šalių nacionalinių parlamentų nariai. Jis nedalyvauja priimant sprendimus, tačiau stebi ir tikrina su EEE susijusias ES politikos sritis bei sprendimus.

Be to:

• ELPA priežiūros institucija užtikrina, kad Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija laikytųsi savo įsipareigojimų pagal EEE susitarimą. Europos Komisija atlieka panašų vaidmenį ES šalių atžvilgiu;
• ELPA teismas priima sprendimus dėl veiksmų, kurių ELPA priežiūros institucija imasi ELPA šalies atžvilgiu dėl EEE taisyklių įgyvendinimo, taikymo arba aiškinimo, o ES šalių atveju tai atlieka ES Teisingumo Teismas.

Kaip ES teisės aktas tampa EEE teisės aktu?

• ELPA šalys oficialiai nedalyvauja ES teisėkūros procese. Tačiau jos gali prisidėti prie parengiamojo darbo ir teikti pastabas.
• ES priėmus teisės aktą, trys ELPA šalys vertina, ar tas aktas svarbus EEE. Jei visos trys šalys nusprendžia, kad aktas yra svarbus, ELPA sekretoriatas parengia Jungtinio komiteto sprendimo projektą, skirtą iš dalies pakeisti EEE susitarimą.
• Po to Jungtinio komiteto sprendimo projektą tvirtina Komisija arba, jei jame yra svarbių pakeitimų, jis siunčiamas tvirtinti Tarybai.
• Tada ELPA sekretoriatas ir EIVT tariasi dėl sprendimo tvirtinimo laiko EEE jungtiniame komitete.

Dalyvavimas ES programose ir agentūrose

• Trys ELPA šalys dalyvauja įvairiose ES programose ir agentūrose. Susitarus dėl dalyvavimo, atitinkama programa yra įtraukiama į EEE susitarimą, o šalys įsipareigoja prisidėti prie veiklos išlaidų.

Finansiniai aspektai

Pagal susitarimą ELPA nariai prisideda prie EEE regionų ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo. Šiuo metu tai naudinga 16 ES šalių. Šias EEE subsidijas bendrai finansuoja Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija. Kiekviena šalis prisideda pagal savo dydį ir turtą.

Trys ELPA šalys ne tik prisideda padengiant ES programos veiklos išlaidas, bet ir apmoka Komisijos administracines išlaidas (pvz., už biuro patalpas, susitikimus ir kt.).

KONTEKSTAS

EEE susitarimas buvo pasirašytas 1992 m. tarp tuometinių dvylikos ES šalių ir šešių ELPA šalių: Austrijos, Suomijos, Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos, Švedijos ir Šveicarijos, tačiau Šveicarija vėliau nusprendė susitarimą atmesti. Jis įsigaliojo 1994 m. 1995 m. trys ELPA šalys (Austrija, Suomija ir Švedija) prisijungė prie ES. Susitarimas buvo laipsniškai pritaikomas atsižvelgiant į dešimties šalių prisijungimą prie ES 2004 m., kitų dviejų šalių prisijungimą 2007 m. ir, galiausiai, Kroatijos prisijungimą 2013 m.

Daugiau informacijos žr.:

• ES išorės veiksmų tarnybos interneto svetainės skiltyje „ES ryšiai su Europos ekonomine erdve (EEE)“;
• ELPA interneto svetainės skiltyje „Europos ekonominė erdvė“.

DOKUMENTAS

1993 m. gruodžio 13 d. Tarybos ir Komisijos sprendimas 94/1/EB, EAPB dėl Europos ekonominės erdvės sutarties sudarymo tarp Europos Bendrijų, jų valstybių narių ir Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės, Švedijos Karalystės ir Šveicarijos Konfederacijos (OL L 1, 1994 1 3, p. 1)

Europos ekonominės erdvės susitarimas – Baigiamasis aktas – Bendros deklaracijos – Bendrijos valstybių narių ir ELPA šalių vyriausybių deklaracijos – Susitarimai – Suderintas protokolas – Vienos arba kelių Europos ekonominės erdvės susitarimo susitariančiųjų šalių deklaracijos (OL L 1, 1994 1 3, p. 3–522)

Paskesni susitarimo daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

paskutinis atnaujinimas 24.05.2016

(1) Nuo 2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė išstoja iš Europos Sąjungos ir tampa trečiąja šalimi (ne ES šalimi).