Keturi strateginiai tikslai yra šie:

1.
paversti mokymąsi visą gyvenimą bei judumą tikrove ir užtikrinti, kad švietimo ir mokymo sistemos labiau reaguotų į pokyčius ir būtų atviros platesniam pasauliui;
2.
gerinti švietimo ir mokymo kokybę bei veiksmingumą daugiau dėmesio skiriant pagrindinių gebėjimų, pavyzdžiui, raštingumo ir mokėjimo skaičiuoti, tobulinimui, matematikos, gamtos mokslų ir technologijų patrauklumo didinimui ir kalbų mokėjimo gerinimui;
3.
skatinti vienodas galimybes, socialinę sanglaudą ir aktyvų pilietiškumą, kad visi piliečiai, nepriklausomai nuo jų asmeninių, socialinių ar ekonominių aplinkybių, galėtų visą gyvenimą ugdyti darbui reikiamus gebėjimus;
4.
stiprinti novatoriškumo ir kūrybingumo, įskaitant verslumą, aspektus visuose švietimo ir mokymo lygiuose, nes jie yra pagrindiniai tvaraus ekonominio vystymosi veiksniai. Visų pirma, reikia padėti asmenims įgyti skaitmeninį raštingumą, iniciatyvos bei verslumo pojūtį ir kultūrinį sąmoningumą.

Europos bendradarbiavimas pagal programą „ET 2020“ vyksta keičiantis informacija ir patirtimi Europos šalių švietimo ir mokymo sistemoms bendrose srityse. Tarp tokių sričių yra:

tarpusavio mokymasis;
reguliari stebėsena ir ataskaitų teikimas;
bendros orientacinės priemonės.

Pažanga, padaryta siekiant skirtingų tikslų, vertinama pagal įvairius lyginamuosius standartus ir rodiklius.

Europos Komisija stebi pažangą apskritai ir kartu su nacionalinėmis valdžios institucijomis svarsto, kaip pagerinti rodiklius.

Laikotarpis iki 2020 m. yra padalytas į darbo ciklus. 2016–2020 m. laikotarpiui buvo nustatyti nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai. Jie pateikiami bendroje ataskaitoje, kurią 2015 m. lapkričio mėn. priėmė švietimo ministrų taryba ir Komisija.

aktualūs ir aukštos kokybės gebėjimai ir kompetencijos įsidarbinimo galimybių, inovacijų, aktyvaus pilietiškumo ir gerovės srityse (pavyzdžiui, kūrybiškumas, iniciatyvumas ir kritinis mąstymas);

įtraukusis švietimas (t. y. apimantis vis didėjančią besimokančiųjų įvairovę), lygybė, nediskriminavimas ir pilietinių gebėjimų propagavimas (pavyzdžiui, savitarpio supratimas ir demokratinės vertybės);

atviras ir novatoriškas švietimas ir mokymas, be kita ko, atsižvelgiant į visus skaitmeninio amžiaus reikalavimus;

tvirta parama švietimo darbuotojams (pavyzdžiui, įdarbinimo, atrankos ir mokymo procesų stiprinimas, tęstinis profesinis tobulėjimas);

gebėjimų ir kvalifikacijų skaidrumas ir pripažinimas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas judumui mokymosi tikslais ir darbuotojų judumui (pavyzdžiui, per Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinę sistemą);

tvarios investicijos (įskaitant Investicijų plano Europai potencialo ištyrimą), švietimo ir mokymo sistemų kokybė ir veiksmingumas.

Pagal ES pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnį „kiekvienas turi teisę į švietimą ir į tęstinį bei profesinį mokymą“.

2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvados dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos (ET 2020) (OL C 119, 2009 5 28, p. 2–10)

2012 m. Tarybos ir Komisijos bendra ataskaita apie Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimą – „Švietimas ir mokymas pažangioje, tvarioje ir integracinėje Europoje“ (OL C 70, 2012 3 8, p. 9–18)

2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendra ataskaita – Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai (OL C 417, 2015 12 15, p. 25–35)