Euro monetų leidimas

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKOS PATEIKIAMOS:

KOKS ŠIŲ REGLAMENTŲ TIKSLAS?

Reglamentu (ES) Nr. 651/2012 apibrėžiamos euro monetų rūšys ir nustatomos sąlygos, kurių reikia laikytis leidžiant monetas.
Reglamentu (ES) Nr. 729/2014 išdėstomi euro monetų techniniai reikalavimai ir pateikiamos bendrosios taisyklės dėl jų dizaino, įskaitant dizaino patvirtinimą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Reglamentu (ES) Nr. 651/2012 pareiškiama, kad:
- euro zonos šalių (šalių, kurių valiuta yra euras) vyriausybės gali išleisti apyvartines monetas* ir kolekcines*monetas;
- apyvartinės monetos yra pateikiamos rinkai nominaliąja verte, išskyrus ne daugiau kaip 5 % monetų, kurių vertė gali būti didesnė dėl ypatingos kokybės arba pakuotės;
- nacionalinės proginės* monetos
  - gali būti išleidžiamos tik du kartus per metus (išskyrus atvejus, kai išleidžiamos visų euro zonos šalių bendro dizaino monetos);
  - išleistų monetų skaičius negali viršyti vienos iš dviejų galimų ribų, priklausomai nuo to, kuri didesnė, kaip visų apyvartoje esančių 2 eurų nominalo monetų procentinė dalis;
- kolekcinės monetos:
  - yra teisėta mokėjimo priemonė* tik ją išleidusioje euro zonos šalyje;
  - turi reikšmingai skirtis nuo apyvartinių monetų nominaliąja verte, atvaizdu ir bent dviem iš šių požymių: spalva, skersmeniu ir svoriu;
- euro zonos šalių vyriausybės prieš sunaikindamos sugadintas euro monetas, turėtų pasikonsultuoti viena su kita;
- Komisija atlieka 1 ir 2 euro centų monetų leidimo poveikio vertinimą, kuriame atsižvelgiama į faktines tų monetų leidimo išlaidas ir į jų vertę bei teikiamą naudą.
Pagal Reglamentą (ES) Nr. 729/2014:
- yra aštuonios euro monetos (1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų bei 1 ir 2 eurai);
- kiekviena moneta turi savitą nacionalinę ir bendrą europinę pusę;
- nacionalinėje pusėje:
  - turi būti 12 žvaigždučių, juosiančių visą nacionalinį dizainą, juosta;
  - dizainas gali būti keičiamas tik kas 15 metų, išskyrus atvejus, kai pasikeičia valstybės vadovas;
  - neturi būti nurodyta monetos vertė, išskyrus atvejus, kai naudojama skirtinga abėcėlė;
  - šio reglamento privaloma laikytis ne vėliau kaip nuo 2062 m. birželio 20 d.;
- proginės monetos:
  - jų nominalioji vertė gali būti tik 2 eurai;
  - jų nacionalinis dizainas skiriasi nuo paprastų* 2 eurų nominalo monetų;
  - jos skirtos tik didelės nacionalinės ar europinės svarbos dalykams paminėti;
  - jos skirtos tik didžiausios europinės svarbos dalykams paminėti, jei išleidžiamos bendrai visoje euro zonoje;
- euro zonos šalys turi informuoti viena kitą ir Komisiją apie bet kokius siūlomus nacionalinio dizaino pakeitimus ir kreiptis dėl patvirtinimo procedūros. Prieštaravimą gali pareikšti:
  - vyriausybė, jeigu mano, kad tas dizaino projektas gali sukelti neigiamą jos piliečių reakciją;
  - Komisija, jeigu mano, kad dizaino projektu nesilaikoma šiuo reglamentu nustatytų techninių reikalavimų.

NUO KADA TAIKOMI ŠIE REGLAMENTAI?

Reglamentas (ES) Nr. 651/2012 taikomas nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d.
Reglamentu (ES) Nr. 729/2014 konsoliduojamos ankstesnės taisyklės dėl monetų, kurios buvo nustatytos 2002 m. įvedus eurą Reglamentu (EB) Nr. 975/98 ir jo vėlesniais pakeitimais. Jis taikomas nuo 2014 m. liepos 22 d.
Abiejuose reglamentuose integruoti Komisijos rekomendacijos 2009/23/EB elementai dėl apyvartinių euro monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių.

KONTEKSTAS

Euro monetos plačiai naudojamos nuo 2002 m. Aštuoni nominalai skiriasi dydžiu, spalva ir storiu, priklausomai nuo jų vertės ir sukurti taip, kad juos suklastoti būtų ypač sudėtinga.
Daugiau informacijos žr.:
- „Euro banknotai ir monetos“ (Europos Komisija).

* SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Apyvartinės monetos: plačiosios visuomenės naudojimui skirtos monetos, kurios yra teisėta mokėjimo priemonė visose euro zonos šalyse.

Kolekcinės monetos: monetos, kurios nėra skirtos apyvartai, ir kurios yra teisėta mokėjimo priemonė tik toje euro zonos šalyje, kurioje yra išleistos.

Proginės monetos: dviejų eurų vertės apyvartinės monetos, skirtos konkrečiam nacionalinės arba europinės svarbos dalykui paminėti.

Teisėta mokėjimo priemonė: monetos arba banknotai, kurie privalo būti priimami šalyje skolai sumokėti.

Paprastos monetos: apyvartinės monetos, išskyrus progines monetas.

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 651/2012 dėl euro monetų leidimo (OL L 201, 2012 7 27, p. 135–137)

2014 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 729/2014 dėl apyvartai skirtų euro monetų nominalų ir techninių duomenų (nauja redakcija) (OL L 194, 2014 7 2, p. 1–7)

paskutinis atnaujinimas 04.04.2017