Europos socialinis dialogas

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Komisijos komunikatas „Europos socialinis dialogas, inovacijų ir pokyčių veiksnys“

SANTRAUKA

KAM REIKALINGAS ŠIS KOMUNIKATAS?

Jame nurodytos darbdavių ir darbuotojų atstovų („socialinių partnerių“) dalyvavimo stiprinimo valstybės institucijų veikloje gairės, siekiant pagerinti ES viešąjį valdymą ir ekonominę bei socialinę reformą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Svarbiausi komunikato tikslai yra šie:

stiprinti socialinių partnerių konsultacijas kuriant ES teisės projektus, į juos įtraukiant visas socialinį poveikį turinčias iniciatyvas;

gerinti konsultacijų tvarką ir taisykles;

skatinti nacionalinių organizacijų bendradarbiavimą ir gerinti jų vidaus valdymą;

skatinti socialinius partnerius plėsti ir stiprinti socialinį dialogą, sudarant daugiau susitarimų, kurie galėtų būti įtvirtinti ES teisėje, ir tobulinant sektorių bei pramonės šakų dialogo procesus;

didinti Europos socialinio dialogo rezultatų žinomumą;

gerinti Europos socialinių partnerių bei nacionalinių institucijų atstovų mokymą ir skatinti vietos socialinį dialogą bei įmonių socialinę atsakomybę.

Dialogo formos

Yra dvi pagrindinės konsultacijų su socialiniais partneriais formos:

dvišalis dialogas tarp Europos darbdavių organizacijų ir profesinių sąjungų. Jis vyksta tarpsektoriniu lygmeniu ir sektorių komitetuose;

trišalis dialogas, kuriame dalyvauja valstybės institucijos.

Sektorių socialinis dialogas

Iki 2015 m. buvo įsteigti 43 sektorių socialinio dialogo komitetai (SSDC). SSDC yra diskusijų ir konsultacijų forumai, svarstantys siūlymus dėl užimtumo ir socialinės politikos konkrečiuose sektoriuose. Jie dažnai apjungia kelias darbo grupes ir komitetus.

Pramonės šakų socialinis dialogas

Siekiant užtikrinti skirtingų pramonės šakų socialinį dialogą, buvo įsteigti keli forumai, įskaitant:

socialinio dialogo komitetą – pagrindinį ES dvišalio socialinio dialogo tarp pramonės šakų forumą;

komunikate pasiūlytą trišalį socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimą ekonomikos augimo ir užimtumo klausimais, kuris vyksta du kartus per metus. Jis suburia Tarybos ir Europos Komisijos atstovus kartu su socialinių partnerių delegacija;

makroekonominį dialogą – aukšto (ministerijų) lygmens forumą, kuriame Taryba, Komisija, Europos Centrinis Bankas ir socialiniai partneriai keičiasi nuomonėmis. Jis organizuojamas du kartus per metus ir vyksta dviem etapais – politiniu ir techniniu;

ryšių palaikymo forumą visų ES socialinių partnerių organizacijų ir Komisijos informacijos mainams;

patariamuosius komitetus;

seminarus ir bendrus socialinių partnerių projektus.

Konsultacijos

Svarstydama teisės aktus, pirmajame etape Komisija konsultuojasi su socialiniais partneriais dėl galimos iniciatyvos krypties, antrajame etape – dėl iniciatyvos turinio.

Vadovaujantis 2010 m. ataskaita, sektorių socialinis dialogas:

prisidėjo prie daugiau kaip 500 įvairaus teisinio statuso tekstų (bendrų nuomonių ir įgyvendintinų susitarimų), kurie buvo įtraukti į ES teisės aktus, priėmimo;

leido susitarti socialinio dialogo komitetuose dėl penkių teisiškai privalomų ir direktyvomis įgyvendintų tekstų.

Be to, pramonės šakų socialinis dialogas padėjo priimti kelis susitarimus:

keturis susitarimus, pasirašytus Europos socialinių partnerių, kurie buvo perkelti į direktyvas, kaip numato socialinio dialogo procedūra, nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 154 ir 155 straipsniuose;

keturis pramonės šakų susitarimus, kuriuos socialiniai partneriai sudarė vadovaudamiesi savo darbo programa.

KONTEKSTAS

Socialinis dialogas

DOKUMENTAS

Komisijos komunikatas „Europos socialinis dialogas, inovacijų ir pokyčių veiksnys“ ( KOM(2002) 341 galutinis, 2002 6 26)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl Europos sektorių socialinio dialogo veiklos ir galimybių (SEC(2010) 964 galutinis, 2010 7 22)

paskutinis atnaujinimas 06.10.2015