ES lygmens užsienio ir saugumo politika

 

SANTRAUKA

KAIP ES ĮGYVENDINA UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKĄ?

ES įgyvendina užsienio ir saugumą politiką pagal savo bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), kuri apima visas užsienio politikos sritis ir klausimus, susijusius su ES saugumu.

BUSP taip pat apima bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSFP), į kurią patenka ES politikos krizių valdymo gynybiniai, kariniai ir civiliniai aspektai.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

ES užsienio ir saugumo politikai yra taikomos specialios taisyklės ir procedūros.

Sprendimų priėmimas

Europos Vadovų Taryba (bent kartą per ketverius metus rengiamas aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame dalyvauja ES šalių valstybių arba vyriausybių vadovai) nustato ES strateginius interesus, tikslus ir BUSP bendrą principą.

ES Taryba, atsižvelgdama į šiuos tikslus ir strateginę kryptį, balsuoja dėl veiksmų ir pozicijų, kurių turi būti imamasi pagal BUSP.

ES Taryba turi priimti savo sprendimus vieningai, tačiau dėl tam tikrų sprendimų aspektų gali būti sprendžiama kvalifikuota balsų dauguma. Tai reiškia, kad reikia surinkti 55 % ES šalių, kurios atstovauja ne mažiau kaip 65 % ES gyventojų, balsų.

Įgyvendinimas

Vyriausiajam įgaliotiniui padeda ES diplomatinis korpusas, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos BUSP srityje (Europos Sąjungos sutarties 24 straipsnis), išskyrus:

peržiūrint ribojamųjų priemonių (pvz., sankcijų), kurias ES taiko fiziniams ir juridiniams asmenims, teisėtumą;

stebint, kaip ES institucijos įgyvendina BUSP.

Finansavimas

ES šalys finansuoja karinio ar gynybinio pobūdžio operacijas.

Kitos veiklos išlaidos padengiamos iš bendro ES biudžeto.

KONTEKSTAS

BUSP tokia, kokia ji yra šiandien, kartu su vyriausiojo įgaliotinio pareigomis ir EIVT buvo sukurta 2009 m. Lisabonos sutartimi.

paskutinis atnaujinimas 08.12.2015