Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 2 dalis. Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnis. Tikslai

KOKS ŠIŲ STRAIPSNIŲ TIKSLAS?

• Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimui Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 2 dalyje, kurioje išdėstyti pagrindiniai Europos Sąjungos (ES) tikslai, teikiama didesnė svarba nei ankstesnėje Nicos sutartyje.
• Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnyje nustatyta, kad ES stengiasi užtikrinti aukštą saugumo lygį prevencijos bei kovos su nusikalstamumu, rasizmu ir ksenofobija priemonėmis, taip pat policijos ir teisminių institucijų bei kitų kompetentingų valdžios institucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonėmis, taip pat tarpusavyje pripažįstant teismo sprendimus baudžiamosiose bylose, o prireikus derinant ES valstybių narių baudžiamuosius įstatymus.
• Ši erdvė buvo sukurta tam, kad prie vidaus sienų nebūtų vykdoma sienų kontrolė, o piliečiams būtų užtikrinta aukšto lygio apsauga.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

SESV V antraštinės dalies 67–89 straipsniai skirti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei. Be bendrųjų nuostatų, šią antraštinę dalį sudaro specialūs skyriai, skirti:

• pasienio kontrolės, prieglobsčio ir imigracijos politikos sritims;
• teismų bendradarbiavimui civilinėse bylose;
• teismų bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose;
• policijos bendradarbiavimui.

ES teisinis subjektiškumas aiškiai pripažįstamas ES sutarties 47 straipsnyje, todėl Europos Sąjunga pati savaime yra nepriklausomas juridinis asmuo. Tačiau iki ES sutarties įsigaliojimo su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimu susijusius klausimus reglamentavo vadinamasis ES trečiasis ramstis, t. y. tarpvyriausybinis bendradarbiavimas. ES institucijos neturėjo jokių kompetencijų pagal trečiąjį ramstį, todėl jos negalėjo priimti jokių reglamentų ar direktyvų. Lisabonos sutartimi tai buvo baigta ir sudarytos sąlygos ES įsitraukti į visus reikalus, susijusius su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve.

Sienų kontrolė, prieglobsčio suteikimas ir imigracija

Lisabonos sutartimi ES institucijoms yra priskiriamos naujos kompetencijos, todėl jos gali priimti priemones, siekiant:

• sukurti bendrą ES išorės sienų valdymą, visų pirma stiprinant Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą (FRONTEX);
• sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, paremtą vienodu statusu ir bendromis prieglobsčio suteikimo bei atėmimo procedūromis ES mastu;
• nustatyti su teisėta imigracija susijusias taisykles, sąlygas ir teises.

Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose

Lisabonos sutartimi ES institucijos, visų pirma Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, įgaliojamos priimti priemones dėl:

• abipusio pripažinimo principo įgyvendinimo – kiekviena teisminė sistema turi pripažinti sprendimus, priimtus kitų valstybių narių teisminėse sistemose, kaip galiojančius ir taikytinus;
• veiksmingos teisės kreiptis į teismą;
• alternatyvių ginčų sprendimo metodų plėtojimo;
• teisėjų ir teismų darbuotojų mokymo.

Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose

Panaikinus trečiąjį ramstį, ES institucijoms buvo sudarytos sąlygos rengti teisės aktus teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje. Konkrečiai pagal SESV 83 straipsnį jos gali parengti minimalias taisykles, kuriomis apibrėžiamos sunkiausios nusikalstamos veikos ir nustatomos sankcijos už jas.

ES taip pat gali įsikišti nustatant bendras baudžiamojo proceso veikimo taisykles, pavyzdžiui, dėl įrodymų priimtinumo ar asmenų teisių.

Lisabonos sutartimi sustiprintas Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose agentūros (Eurojusto), kurios užduotis – padėti koordinuoti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą tarp valstybių narių kompetentingų institucijų, vaidmuo.

Policijos bendradarbiavimas

Veiksmingas policijos bendradarbiavimas yra pagrindinis elementas siekiant, kad ES taptų laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, grindžiama pagarba pagrindinėms teisėms. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, įprasta teisėkūros procedūra taikoma visiems su policijos bendradarbiavimu nesusijusiems aspektams. Tuo tarpu operatyviniam bendradarbiavimui taikoma speciali teisėkūros procedūra, kuriai reikalingas vienbalsis Tarybos pritarimas. Lisabonos sutartyje taip pat sukuriama galimybė tvirčiau bendradarbiauti, jei Taryba negali nuspręsti vieningai.

Lisabonos sutartyje taip pat numatyta palaipsniui stiprinti Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūrą (Europolą). Kaip ir Eurojusto atveju, sutartimi Parlamentui ir Tarybai leidžiama toliau plėtoti Europolo misijas ir įgaliojimus. Joje nurodoma, kad naujos užduotys taip pat apima operatyvinių veiksmų koordinavimą, organizavimą ir įgyvendinimą, ir jos įtrauktos į peržiūrėtą Europolo reglamentą (Reglamentas (ES) 2016/794 – žr. santrauką).

Išimtys

Danijai ir Airijai taikomi specialūs susitarimai. Danija nedalyvauja Tarybai priimant priemones pagal SESV V antraštinę dalį (Protokolas Nr. 22, atsisakymo dalyvauti nuostata leidžia Danijai „nedalyvauti“ šioje politikos srityje). Airija dalyvauja priimant ir taikant konkrečias priemones tik po to, kai priima sprendimą „dalyvauti“ (Protokolas Nr. 21).

Danijai ir Airijai taikomos dviejų rūšių leidžiančios nukrypti nuostatos:

• „sutikimo dalyvauti“ nuostata, kuri leidžia kiekvienai jų kiekvienu atveju nuspręsti dalyvauti priimant priemonę arba taikant jau priimtą priemonę. Tokiu atveju priemonė joms taikoma taip pat, kaip kitoms valstybėms narėms;
• „atsisakymo dalyvauti“ nuostata, kuri leidžia joms bet kada netaikyti priemonės.

KONTEKSTAS

Pagal ES sutarties 3 straipsnį, kuriame nustatyti ES tikslai, ES savo piliečiams siūlo bendrą vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Šioje erdvėje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas ir taikomos atitinkamos išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemonės.

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

Europos Sąjungos sutarties suvestinė redakcija. I antraštinė dalis – Bendrosios nuostatos. 3 straipsnis (ES sutarties ex 2 straipsnis) (OL C 202, 2016 6 7, p. 17).

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Trečioji dalis – Sąjungos politikos sritys ir vidaus veiksmai. V antraštinė dalis – Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė. 1 skyrius – Bendrosios nuostatos. 67 straipsnis (EB sutarties ex 61 straipsnis ir ES sutarties ex 29 straipsnis) (OL C 202, 2016 6 7, p. 73).

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Protokolas (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (OL C 202, 2016 6 7, p. 295–297).

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Protokolas (Nr. 22) dėl naujos pozicijos (OL C 202, 2016 6 7, p. 298–302).

2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1–131).

Vėlesni Reglamento (ES) 2019/1896 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį dokumentą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR (OL L 295, 2018 11 21, p. 138–183).

Žr. konsoliduotą versiją.

Europos Sąjungos sutarties suvestinė redakcija. VI antraštinė dalis – Baigiamosios nuostatos. 47 straipsnis (OL C 202, 2016 6 7, p. 41).

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Trečioji dalis – Sąjungos politikos sritys ir vidaus veiksmai. V antraštinė dalis – Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė. 4 skyrius – Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose. 83 straipsnis (ES sutarties ex 31 straipsnis) (OL C 202, 2016 6 7, p. 80–81).

2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53–114).

Žr. konsoliduotą versiją.

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (OL L 180, 2013 6 29, p. 60–95).

2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL L 351, 2012 12 20, p. 1–32).

Žr. konsoliduotą versiją.

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (OL L 343, 2011 12 23, p. 1–9).

paskutinis atnaujinimas 15.01.2024