ES demokratijos stiprinimas

ĮŽANGA

Lisabonos sutartyje pilietis atsiranda Europos projekto centre. Ja siekiama sustiprinti piliečių susidomėjimą Europos Sąjungos institucijų pasiekimais, kurie dažnai atrodo per menkai susiję su kasdieniais rūpesčiais. Vienas iš Lisabonos sutarties tikslų – skatinti Europos demokratiją, suteikiančią piliečiams galimybę dalyvauti ES reikaluose.

Toks iššūkis reikalauja geriau pripažinti Europos pilietiškumą, įvardytą ES steigimo sutartyse. Lisabonos sutartimi taip pat siekiama supaprastinti ir išaiškinti Europos Sąjungos veiklą, kad ji taptų suprantamesnė ir todėl labiau prieinama piliečiams. Galiausiai Lisabonos sutartyje sustiprinamas piliečių atstovavimas ir dalyvavimas Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procesuose. Viena pagrindinių naujovių – piliečių iniciatyvos sukūrimas.

PILIEČIAI EUROPOS ATSTOVAUJAMOSIOS DEMOKRATIJOS CENTRE

Lisabonos sutartyje yra naujas straipsnis, kuriame visiškai pripažįstamas Europos pilietybės politinis aspektas. ES sutarties 10 straipsnyje patikslinama, kad piliečiai instituciniu lygmeniu yra tiesiogiai atstovaujami Europos Parlamente, ir kad ši atstovaujamoji demokratija – vienas iš ES pamatinių principų. Šis pripažinimas nesuteikia piliečiams naujų teisių, bet turi stiprią simbolinę prasmę.

10 straipsnyje papildomai nustatomas artimumo principas, pagal kurį sprendimai turi būti priimami kuo arčiau piliečių kaip įmanoma efektyviau įtraukiant vietos ir valstybės administracijas, tam, kad ES būtų arčiau savo piliečių.

Rengdamasi 2014 m. rinkimams - pirmiesiems nuo tada, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis, - Komisija ketina sustiprinti piliečių susidomėjimą Europos rinkimais. 2013 m. kovo pabaigoje paskelbtoje rekomendacijoje (2013/142/ES) ir komunikate (COM/2013/0126 final) Komisija paragino nacionalines ir europines politines partijas informuoti rinkėjus apie savo narystės ryšius ir dar prieš rinkimus paskelbti, kurį kandidatą į Komisijos pirmininko postą jos remia.

PILIEČIAMS LABIAU PASIEKIAMA EUROPOS SĄJUNGA

ES iki šiol dažnai priminė sudėtingą architektūrinę konstrukciją su painiomis procedūromis. Lisabonos sutartyje paaiškinami ES veiklos principai, kad jie būtų suprantamesni piliečiams. Daugybę teisėkūros procedūrų nuo šiol keičia įprasta teisėkūros procedūra (anksčiau - bendro sprendimo procedūra) ir teisinės specialiosios teisėkūros procedūros, detalizuojančios kiekvieną konkretų atvejį atskirai. Taip pat senoji pagrindinė struktūra pašalinta ir pakeista aiškiu ir tiksliu kompetencijų perskirstymu ES viduje.

Lisabonos sutartyje taip pat numatytas didesnis darbų skaidrumas ES viduje, iki Tarybos išplečiamas debatų viešumo principas, kuris jau anksčiau buvo pritaikytas Europos Parlamente ir leis piliečiams daugiau sužinoti apie teisėkūros debatų turinį.

SUSTIPRINTAS ATSTOVAVIMAS INSTITUCINIU LYGMENIU

Lisabonos sutartyje gerokai sustiprinamos Europos Parlamento galios (daugiau informacijos žr. Europos Parlamentas). Tarp reikšmingiausių pakeitimų:

• teisėkūros galių sustiprinimas: paprastoji teisėkūros procedūra, kurioje Parlamentas turi tas pačias galias kaip ir Taryba, išplečiama iki naujų politinių sričių;
• vaidmuo įgauna tarptautinį pobūdį: Parlamentas turi patvirtinti tarptautinius susitarimus, kuriems taikoma paprastoji teisėkūros procedūra;
• biudžetinių galių sustiprinimas: nuo šiol Parlamentas turi tas pačias galias kaip ir Taryba priimant metinį ES biudžetą;

Lisabonos sutartyje taip pat sustiprinamas nacionalinių parlamentų vaidmuo (žr. nacionaliniai parlamentai). Nuo šiol jie turi rūpintis, kaip tinkamai pritaikyti subsidiarumo principą. Taigi, nacionaliniai parlamentai turi teisę įsikišti į paprastąją teisėkūros procedūrą ir kreiptis į ES Teisingumo Teismą.

IŠPLĖSTAS PILIEČIŲ DALYVAVIMAS PRIIMANT SPRENDIMUS

Lisabonos sutartyje pirmą kartą pripažįstama, kad egzistuoja Europos pilietinė visuomenė, su kuria ES institucijos reguliariai palaikys atvirą ir skaidrų dialogą (11 straipsnis, 1 ir 2 paragrafas).

Tačiau visų pirma sutartyje įtvirtinta piliečių iniciatyvų teisė (11 straipsnis, 3 paragrafas), kuria pasinaudodami europiečiai gali paraginti Komisiją pateikti pasiūlymą, jei mano, kad vienam ar kitam klausimui reguliuoti būtinas Europos Sąjungos teisės aktas. Ši suteikta teisė išreiškia ES norą tiesiogiai įtraukti savo piliečius į sprendimų priėmimą jiems aktualiais klausimais.

Ši teisė apima keletą sąlygų:

• iniciatyva privalo surinkti bent milijoną parašų ne mažiau kaip ketvirtadalyje visų valstybių narių;
• prieš pradėdami rinkti paramos deklaracijas piliečių iniciatyvos pasiūlymui, organizatoriai privalo užregistruoti tą pasiūlymą Komisijoje, kuri patikrina, ar pasiūlymas atitinka jos kompetenciją ir neprieštarauja Europos Sąjungos vertybėms;
• paramos deklaracijas reikia surinkti raštu arba per internetinę sistemą per 12 mėnesių nuo pasiūlymo įregistravimo datos.

Europos Komisija pasilieka teisę atsižvelgti arba neatsižvelgti į iniciatyvą, pasiūlytą ES piliečių. Jei ta iniciatyva susijusi su teisėkūros pasiūlymu, Europos Parlamentas kartu su Taryba priima aktą pagal paprastąją arba specialiąją teisėkūros procedūrą.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos [Oficialusis leidinys L 65, 2011 3 11]. Jį papildantis reglamentas (ES) Nr. 268/2012 [Oficialusis leidinys L 89, 2012 3 27], reglamentas (ES) Nr. 517/2013 [Oficialusis leidinys L 158, 2013 6 10] ir deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 887/2013 [Oficialusis leidinys L 247, 2013 9 18].

2013/142/EU: 2013 m. kovo 12 d. Komisijos rekomendacija kaip Europos Parlamento rinkimus padaryti dar demokratiškesnius ir sklandesnius [Oficialusis leidinys L 79, 2013 3 21].

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Pasirengimas 2014 m. Europos Parlamento rinkimams. Tolesnis demokratiškumo ir sklandumo didinimas (COM(2013)0126 final) [dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje].

Paskutinį kartą atnaujinta: 05.02.2014