Europos Parlamentas

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnis

Sutarties dėl ES veikimo 223–234 straipsniai dėl Europos Parlamento vaidmens, sudėties ir veikimo

Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise

Sprendimas (ES, Euratomas) 2018/994, kuriuo iš dalies keičiamas Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise

KOKS YRA ŠIŲ ES SUTARČIŲ STRAIPSNIŲ, AKTO IR SPRENDIMO TIKSLAS?

• Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnyje ir Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 223–234 straipsniuose nustatomas Europos Parlamento (toliau – Parlamentas) vaidmuo, kompetencija, sudėtis, įgaliojimai ir rinkimų tvarka.
• Rinkimų akte, kuris buvo priimtas 1976 m. ir po to kelis kartus iš dalies keistas (visų pirma atsižvelgiant į ES sutarčių pataisas ir naujų ES valstybių narių įstojimą), nustatomos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise taisyklės.
• Sprendimu (ES, Euratomas) 2018/994 (dar neįsigaliojęs) 1976 m. rinkimų aktas atnaujinamas. Juo siekiama:
  • skatinti piliečių dalyvavimą;
  • stiprinti rinkimų europinę dimensiją;
  • pakoreguoti žemutinę rinkimų ribą;
  • pagerinti rinkimų eigą, visų pirma leidžiant alternatyvius balsavimo būdus ir supaprastinant nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Parlamentas yra vienintelė Europos Sąjungos (ES) institucija, kurią tiesiogiai renka ES piliečiai, kad jiems atstovautų. Parlamentas atstovauja beveik 450 mln. ES piliečių ir šia prasme įkūnija demokratinę galią. Jo būstinė yra Strasbūre (Prancūzija). Parlamento nariai renkami penkerių metų kadencijai per tiesioginius rinkimus (nuo 1979 m.) vykstančiu laisvu ir slaptu balsavimu. Parlamento narių skaičius yra nustatytas kiekvienai valstybei narei. Parlamentas toks, koks jis yra šiandien, iš tiesų atsirado sujungus tris ankstesnes asamblėjas: Europos anglių ir plieno bendriją, Europos ekonominę bendriją ir Europos atominės energijos bendriją (pagal 1965 m. sujungimo sutartį, žr. santrauką).

Įgaliojimai

Parlamento įgaliojimai keitėsi peržiūrint ES sutartis. Jis turi šiuos įgaliojimus:

• sprendimų priėmimo įgaliojimus (svarstymo įgaliojimus):
  • teisėkūros galią, kuria jis dalijasi su Taryba daugelyje ES kompetencijos sričių,
  • teisę prašyti Europos Komisijos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto (SESV 225 straipsnis),
  • teisę kartu su Taryba spręsti dėl ES biudžeto,
  • ES išorės veiksmams (ES sprendimams dėl išorės susitarimų sudarymo) reikia gauti Parlamento sutikimą arba konsultuotis su juo;
• kontrolės įgaliojimus ES vykdomųjų institucijų (Tarybos ir Komisijos) atžvilgiu, visų pirma užtikrindamas politinę Komisijos kontrolę (pateikdamas siūlymą pareikšti nepasitikėjimą) arba pateikdamas Tarybai klausimus raštu arba žodžiu. Parlamentas taip pat gali kontroliuoti kitas ES institucijas, kaip antai Europos Centrinį Banką (SESV 284 straipsnis);
• skyrimo įgaliojimus. Parlamentas dalyvauja skiriant Europos Komisijos narius, Europos Audito Rūmų narius ir ombudsmeną.

Kompetencijos

Teisės aktai

• Remiantis įprasta teisėkūros procedūra (SESV 294 straipsnis), Parlamentas turi tokias pačias galias kaip ir Taryba. Ši procedūra naudojama daugelyje politikos sričių, įskaitant:
  • transporto;
  • aplinkos;
  • žemės ūkio;
  • energetinio saugumo;
  • imigracijos;
  • teisingumo;
  • visuomenės sveikatos.
• Parlamentas taip pat teikia savo nuomonę (konsultavimosi procedūra) arba pritarimą (pritarimo procedūra) dėl teisės aktų, priimamų pagal specialias teisėkūros procedūras.
• Parlamentas turi patvirtinti daugelį susitarimų su ES nepriklausančiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai asociacijos susitarimus ar susitarimus dėl sričių, kurioms taikoma įprasta teisėkūros procedūra (pavyzdžiui, prekybos susitarimus). Į jį reikia kreiptis ir visų kitų tarptautinių susitarimų atveju (SESV 218 straipsnis).

Biudžetas

Parlamentas ir Taryba turi tokias pačias galias priimant metinį ES biudžetą. Biudžeto procedūrą sudaro po vieną svarstymą Parlamente ir Taryboje arba Taikinimo komitete, kuris sušaukiamas, kad būtų pasiektas susitarimas dėl bendro teksto (SESV 314 straipsnis).

Vykdomoji priežiūra

Parlamentas gali vykdyti tam tikrą Komisijos, ES vykdomosios valdžios institucijos, kontrolę:

• Parlamentas renka Komisijos pirmininką Europos Vadovų Tarybos siūlymu ir atsižvelgdamas į rinkimų Europos Parlamentą rezultatus;
• Parlamentas tvirtina visos Komisijos įgaliojimus, įskaitant Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris šiuo metu yra Komisijos pirmininko pavaduotojas, paskyrimą;
• Parlamentas gali atstatydinti Komisiją, išreikšdamas nepasitikėjimą ja.

Sutarčių peržiūra

• Parlamentas turi iniciatyvos teisę, todėl gali siūlyti peržiūrėti sutartis (ES sutarties 48 straipsnis).
• Parlamentas dalyvauja konvencijoje, tiriančioje projektus, priskiriamus įprastinei sutarčių peržiūros procedūrai.
• Pagal supaprastintą peržiūros procedūrą su Parlamentu būtina konsultuotis dėl sutarčių pataisų.

Rinkimų taisyklės

1976 m. ES rinkimų aktas grindžiamas bendrais ES principais, tačiau rinkimų tvarkos srityje pripažįstama ir nacionalinių taisyklių svarba.

• ES valstybės narės turi naudoti proporcingo atstovavimo sistemą, tačiau gali laisvai pasirinkti kandidatų sąrašo arba vieno perleidžiamo balso sistemą.
• Rinkimai vyksta remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, yra laisvi ir slapti. Žmonės gali balsuoti tik vieną kartą per tuos pačius rinkimus į Parlamentą.
• Kiekviena valstybė narė gali nustatyti kandidatų kampanijos išlaidų viršutines ribas.
• Valstybės narės gali laisvai sudaryti rinkimų apygardas arba nuspręsti, kaip padalyti savo rinkimų teritoriją, išlaikant proporcingo atstovavimo sistemą. Jos taip pat gali nustatyti minimalią vietų pasiskirstymo ribą, kuri negali viršyti 5 %.
• Parlamento nariai balsuoja individualiai ir asmeniškai. Jie negali būti varžomi jokių nurodymų ir negali turėti įpareigojančio mandato.
• Nuo 2004 m. rinkimų Parlamento nariai negali tuo pačiu metu eiti nacionalinio parlamento nario pareigų (išskyrus laikinas išimtis, padarytas Jungtinei Karalystei ir Airijai, tačiau jų galiojimas jau baigėsi). Parlamento nario pareigos laikomos nesuderinamomis su šiomis pareigomis: valstybės narės vyriausybės nario, Komisijos nario, ES Teisingumo teismoteisėjo, Europos Centrinio Banko ar Europos investicijų banko valdybos nario, Audito Rūmų nario, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario, Europos regionų komiteto nario ir ombudsmeno.
• Valstybės narės vadovaujasi savo tvarka, kad užpildytų laisvą vietą, kai dėl atsistatydinimo, mirties ar mandato netekimo pasibaigia Parlamento nario mandatas.

Sprendimu (ES, Euratomas) 2018/994, po to, kai kiekviena valstybė narė jį patvirtins pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus, bus nustatyti šie pakeitimai:

• valstybės narės, taikančios sąrašo sistemą, rinkimų apygardoms, kuriose renkami daugiau nei 35 nariai, nustato minimalią vietų paskirstymo ribą. Ši riba negali būti mažesnė nei 2 % ir negali viršyti 5 % atitinkamoje rinkimų apygardoje atiduotų galiojančių balsų;
• kandidatūrų rinkimams pateikimo terminas turi būti ne mažiau kaip trys savaitės iki atitinkamos valstybės narės nustatytos Parlamento rinkimų dienos;
• valstybės narės gali leisti, kad ant balsavimo biuletenių būtų nurodytas Europos politinės partijos, su kuria yra susijusi nacionalinė politinė partija arba atskiras kandidatas, pavadinimas arba pateiktas jos logotipas;
• gali būti numatyta galimybė balsuoti elektroniniu būdu ir paštu. Valstybės narės gali imtis priemonių, būtinų, kad ES piliečiai, gyvenantys ES nepriklausančiose šalyse, galėtų balsuoti Parlamento rinkimuose;
• nustatomos sankcijos už balsavimą du kartus;
• kiekviena valstybė narė paskiria kontaktinę instituciją, atsakingą už keitimąsi duomenimis apie rinkėjus ir kandidatus su kitų valstybių narių kontaktinėmis institucijomis.

Sudėtis

Skirstant vietas tarp valstybių narių atsižvelgiama į daugelį veiksnių:

• reikia išlaikyti valstybių narių vietų skaičiaus ir jų gyventojų skaičiaus patenkinamą santykį;
• Parlamentui turi būti sudaryta galimybė atsižvelgti į svarbius politinius klausimus, net jeigu jie susiję su mažiau gyventojų turinčiomis valstybėms narėms;
• bendras Parlamento narių skaičius negali viršyti tam tikros ribos, kad Parlamentas galėtų efektyviai dirbti.

Parlamento iniciatyva ir gavusi jo pritarimą Europos Vadovų Taryba vieningai priima sprendimą, nustatantį Parlamento sudėtį (ES sutarties 14 straipsnio 2 dalis). Pagrindinės taisyklės dėl Parlamento sudėties yra nustatytos sutartyse:

• Parlamentą sudaro ES piliečių atstovai;
• Parlamento narių skaičius negali viršyti 750. Parlamento pirmininkas į šį skaičių neįskaičiuojamas;
• mažiausia vietų, tenkančių vienai valstybei narei, riba – šeši Parlamento nariai;
• didžiausia vietų, tenkančių vienai valstybei narei, riba – 96 Parlamento nariai;
• vietų paskirstymas yra grindžiamas „mažėjančio proporcingumo“ principu. Tai reiškia, kad kuo daugiau valstybė narė turi gyventojų, tuo daugiau ji turi Europos Parlamento narių. Tačiau vienas Europos Parlamento narys didesnėje valstybėje narėje atstovauja proporcingai didesniam gyventojų skaičiui nei mažesnėje valstybėje narėje.

APIBENDRINAMOJI LENTELĖ

KONTEKSTAS

Nuo 2020 m. sausio 31 d., Jungtinei Karalystei oficialiai pasitraukus iš Europos Sąjungos („Brexit’as“), iš viso yra 705 Europos Parlamento nariai, t. y. 46 mažiau nei buvo.

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

Europos Sąjungos sutarties suvestinė redakcija. III antraštinė dalis – Nuostatos dėl institucijų. 14 straipsnis (OL C 202, 2016 6 7, p. 22–23)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija (OL C 202, 2016 6 7, p. 1–388)

Aktas dėl atstovų į Asamblėją rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (OL L 278, 1976 10 8, p. 5–11)

Žr. konsoliduotą versiją.

2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2018/994, kuriuo iš dalies keičiamas prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtas Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (OL L 178, 2018 7 16, p. 1–3)

Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas 76/787/EAPB, EEB, Euratomas dėl Akto dėl atstovų į Asamblėją rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (OL L 278, 1976 10 8, p. 1–4)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Protokolas (Nr. 6) dėl Europos Sąjungos institucijų, tam tikrų įstaigų, organų bei padalinių būstinių vietos (OL C 202, 2016 6 7, p. 265)

2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimas (ES) 2018/937, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis (OL L 165I, 2018 7 2, p. 1–3)

paskutinis atnaujinimas 13.01.2021