9.3.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 67/3

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/344

2017 m. lapkričio 14 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami kriterijai, susiję su pertvarkymo atveju taikomų skirtingų sąlygų vertinimo metodika

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema (1), ypač į jos 74 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

reikalingos taisyklės, kuriomis nustatoma metodika, taikytina atliekant vertinimus, kuriais siekiama nustatyti, ar akcininkams ir kreditoriams, kurių atžvilgiu imtasi pertvarkymo veiksmo arba veiksmų, buvo faktiškai taikytos skirtingos sąlygos ir kokią sumą tie akcininkai ir kreditoriai būtų gavę, jeigu įstaigai arba subjektui, nurodytam Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punktuose (toliau – subjektas), būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla tą dieną, kada pagal Direktyvos 2014/59/ES 82 straipsnį buvo priimtas sprendimas tą subjektą pertvarkyti;

(2)	jei pertvarkymo metu buvo taikytos skirtingos sąlygos ir dėl to tam tikri akcininkai ir kreditoriai patyrė didesnių nuostolių, pagal Direktyvos 2014/59/ES 101 straipsnio 1 dalies e punktą tiems akcininkams ir kreditoriams turėtų būti išmokėta kompensacija iš pertvarkymo finansavimo struktūrų;

(3)

atlikus pertvarkymo veiksmą arba veiksmus, Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/1075 (2) 38 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkantis nepriklausomas asmuo (toliau – vertintojas) turi kuo greičiau atlikti ex post vertinimą, nors jam užbaigti gali prireikti šiek tiek laiko. Tas vertinimas turėtų būti grindžiamas turima informacija, galiojusia tą dieną, kai buvo priimtas sprendimas pertvarkyti subjektą, siekiant tinkamai atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, kaip antai nepalankias rinkos sąlygas, susiklosčiusias to pertvarkymo sprendimo dieną. Po pertvarkymo sprendimo dienos gauta informacija turėtų būti naudojama tik tada, kai ji pagrįstai galėjo būti žinoma tą dieną;

(4)

siekdamas užtikrinti, kad būtų atliktas išsamus ir patikimas vertinimas, vertintojas turėtų turėti prieigą prie visų atitinkamų teisinių dokumentų, įskaitant visų subjektui keliamų reikalavimų ir neapibrėžtųjų reikalavimų, suskirstytų pagal jų prioritetą įprastinės bankroto bylos atveju, sąrašą. Vertintojui turėtų būti leidžiama sudaryti susitarimus dėl specialistų konsultacijų ar ekspertizės, jei to reikia susiklosčiusiomis aplinkybėmis;

(5)

siekdamas nustatyti sąlygas, kurios būtų buvusios taikomos akcininkams ir kreditoriams, jeigu subjektui būtų iškelta įprastinė bankroto byla, vertintojas turėtų nustatyti, kada ir kokio dydžio grynieji pinigų srautai būtų tekę kiekvienam akcininkui ir kreditoriui bankroto bylos atveju, nedarant prielaidos, kad buvo suteikta kokia nors valstybės pagalba, ir taikant atitinkamą diskonto normą ar normas. Siekdamas apskaičiuoti tokį įvertį, kai tai įmanoma ir tinkama, vertintojas taip pat galėtų atsižvelgti į informaciją apie panašių kredito įstaigų nemokumo atvejus netolimoje praeityje;

(6)	pertvarkymo atveju akcininkams ir kreditoriams faktiškai taikytos sąlygos turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į tai, ar priėmus tokį pertvarkymo sprendimą tie akcininkai ir kreditoriai atitinkamai gavo kompensaciją nuosavo kapitalo, skolos vertybinių popierių ar pinigų forma;

(7)	šis reglamentas grindžiamas Europos bankininkystės institucijos (EBI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(8)

EBI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (3) 37 straipsnį, pateikti savo nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Siekiant nustatyti įprastinės bankroto bylos atveju akcininkams ir kreditoriams taikomas sąlygas, vertinimas turi būti grindžiamas informacija apie faktus ir aplinkybes, egzistavusius ir pagrįstai galėjusius būti žinomais pertvarkymo sprendimo dieną, kuri, jei būtų buvusi žinoma vertintojui, būtų turėjusi įtakos tą dieną subjekto turėto turto ir įsipareigojimų vertinimui.

Taikant šį reglamentą, pertvarkymo sprendimo data arba diena yra data, kurią pagal Direktyvos 2014/59/ES 82 straipsnį buvo priimtas sprendimas pertvarkyti subjektą.

2. Siekdamas nustatyti pertvarkymo atveju akcininkams ir kreditoriams faktiškai taikytas sąlygas, vertintojas remiasi turima informacija apie faktus ir aplinkybes, egzistavusius faktinio sąlygų taikymo datą arba datomis, kuriomis akcininkai ir kreditoriai gauna kompensaciją (toliau – faktinio sąlygų taikymo data arba datos).

3. Vertinimo atskaitos data yra pertvarkymo sprendimo data, kuri gali skirtis nuo faktinio sąlygų taikymo datos. Jei vertintojas nusprendžia, kad pajamų diskontavimo poveikis yra nedidelis, nediskontuotos pajamos tą dieną, kai buvo įgyvendinti pertvarkymo veiksmai, gali būti tiesiogiai palygintos su diskontuota hipotetinių pajamų, kurias akcininkai ir kreditoriai būtų gavę, jei pertvarkymo sprendimo dieną subjektui būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla, suma.

2 straipsnis

Turto ir reikalavimų aprašas

1. Vertintojas sudaro viso subjektui priklausančio identifikuojamo ir neapibrėžtojo turto aprašą. Į tokį aprašą įtraukiamas turtas, su kuriuo susijusių pinigų srautų egzistavimas yra įrodytas arba pagrįstai tikėtinas.

2. Vertintojui pateikiamas visų subjektui pateiktų reikalavimų ir neapibrėžtųjų reikalavimų sąrašas. Šiame sąraše visi reikalavimai ir neapibrėžtieji reikalavimai suskirstomi pagal jų prioritetą įprastinės bankroto bylos atveju. Vertintojui leidžiama sudaryti susitarimus dėl specialistų konsultacijų ar ekspertizės, susijusių su tuo, ar reikalavimų eiliškumas atitinka taikomą bankroto teisę.

3. Vertintojas atskirai nustato suvaržytą turtą ir tokiu turtu užtikrintus reikalavimus.

3 straipsnis

Vertinimo etapai

Siekdamas nustatyti, ar egzistuoja Direktyvos 2014/59/ES 74 straipsnio 2 dalyje nurodyti sąlygų taikymo skirtumai, vertintojas įvertina:

sąlygas, kurios būtų buvusios taikomos akcininkams ir kreditoriams, kurių atžvilgiu įvykdyti pertvarkymo veiksmai, arba atitinkamai indėlių garantijų sistemai, jei pertvarkymo sprendimo dieną subjektui būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla, neatsižvelgiant į skirtą nepaprastąją viešąją finansinę paramą;

pritaikius gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę arba kitus pertvarkymo įgaliojimus ir priemones restruktūrizuotų reikalavimų arba akcininkų ir kreditorių gautų kitų pajamų vertę faktinio sąlygų taikymo datą ar datomis, diskontuotą pagal pertvarkymo sprendimo datą, jei nuspręsta, kad to reikia, kad būtų galima teisingai palyginti su a punkte nurodytomis sąlygomis;

c)	ar rezultatas, gautas taikant a punkte nurodytas sąlygas, viršija b punkte nurodytą vertę kiekvieno kreditoriaus atveju, atsižvelgiant į jų prioritetą įprastinės bankroto bylos atveju, nustatytą pagal 2 straipsnį.

4 straipsnis

Įprastinės bankroto bylos atveju akcininkams ir kreditoriams taikomų sąlygų nustatymas

1. Metodika, taikoma atliekant vertinimą pagal 3 straipsnio a punktą, apsiriboja įprastinės bankroto bylos atveju tikėtinų pinigų srautų diskontuotos sumos nustatymu.

2. Tikėtini pinigų srautai diskontuojami taikant normą arba normas, prireikus atspindinčias su tikėtinais pinigų srautais susijusius terminus, pertvarkymo sprendimo datą susiklosčiusias aplinkybes, nerizikingas palūkanų normas, panašių subjektų išleistų panašių finansinių priemonių rizikos priedus, rinkos sąlygas arba potencialių pirkėjų taikytas diskonto normas ir kitas svarbias vertinamo elemento ar elementų savybes (toliau – atitinkama diskonto norma). Atitinkama diskonto norma netaikoma, kai taikomoje bankroto teisėje ar praktikoje yra nustatytos konkrečios normos, jei to reikia vertinimo tikslams.

3. Nustatydamas įprastinės bankroto bylos atveju tikėtinų pinigų srautų diskontuotą sumą vertintojas atsižvelgia į:

a)	atitinkamoje jurisdikcijoje taikomą bankroto teisę ir praktiką, kuri gali turėti įtakos tokiems veiksniams kaip tikėtinas perleidimo laikotarpis arba susigrąžinimo normos;

b)	pagrįstai numatomas administravimo, sandorio, eksploatavimo, perleidimo ir kitas sąnaudas, kurias būtų patyręs administratorius arba nemokumo specialistas, taip pat finansavimo išlaidas;

c)	informaciją apie pastarojo meto panašių subjektų nemokumo atvejus, kai tai įmanoma ir svarbu.

4. Turto, kuriuo prekiaujama aktyviojoje rinkoje, atveju vertintojas naudoja stebimą kainą, nebent konkrečios aplinkybės, kaip antai rinkos koncentracija, perpildymas ir gylis, mažina subjekto turto perkamumą.

5. Turto, kuriuo aktyviojoje rinkoje neprekiaujama, atveju vertintojas nustatydamas tikėtinų pinigų srautų sumą ir terminus, atsižvelgia į keletą veiksnių, įskaitant:

a)	aktyviosiose rinkose, kuriose prekiaujama panašiu turtu, stebimas kainas;

b)	įprastinės bankroto bylos arba kitų probleminių sandorių, susijusių su panašaus pobūdžio ir būklės turtu, atveju stebimas kainas;

c)	sandoriuose, susijusiuose su verslo pardavimu arba jo perdavimu laikinai įstaigai arba turto valdymo įmonei vykdant panašių subjektų pertvarkymą, stebimas kainas;

d)	tikimybę, kad įprastinės bankroto bylos atveju turtas generuotų grynuosius pinigų srautus;

e)	tikėtinas rinkos sąlygas konkrečiu perleidimo laikotarpiu, įskaitant rinkos gylį ir rinkos galimybes per tą laikotarpį iškeisti atitinkamą turto kiekį, ir

f)	atitinkamo perleidimo laikotarpio trukmė atitinka taikomos bankroto teisės poveikį, įskaitant tikėtiną likvidavimo proceso trukmę, arba atitinkamo turto ypatybes.

6. Vertintojas atsižvelgia į tai, ar subjekto finansinė būklė būtų turėjusi įtakos tikėtiniems pinigų srautams, be kita ko, apribodama administratoriaus galimybes derėtis dėl sąlygų su potencialiais pirkėjais.

7. Kai įmanoma ir priklausomai nuo taikomos atitinkamos bankroto tvarkos nuostatos, pinigų srautai atspindi sutartines, teisės aktais nustatytas ar kitas juridines kreditorių teises arba įprastinę bankroto praktiką.

8. Hipotetinės pajamos, gautos atlikus vertinimą, paskirstomos akcininkams ir kreditoriams atsižvelgiant į jų prioritetą pagal taikomą bankroto teisę, kaip numatyta 3 straipsnyje.

9. Siekdamas nustatyti bet kokią neužtikrintą su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusių reikalavimų sumą bankroto atveju, vertintojas taiko Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/1401 (4) nustatytas metodikas, kiek jos atitinka bankroto teisę ir praktiką.

5 straipsnis

Pertvarkymo atveju akcininkams ir kreditoriams faktiškai taikomų sąlygų nustatymas

1. Vertintojas nustato visus po kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo ir bet kokių pertvarkymo veiksmų nepatenkintus reikalavimus ir priskiria tuos reikalavimus juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie pertvarkymo sprendimo dieną buvo subjekto akcininkai ir kreditoriai. Išskyrus atvejus, kai juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie pertvarkymo sprendimo dieną buvo subjekto akcininkai ir kreditoriai, dėl pertvarkymo gauna piniginę kompensaciją, vertintojas nustato faktiškai jiems taikytas sąlygas pagal 2–4 dalis.

2. Kai juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie pertvarkymo sprendimo dieną buvo subjekto akcininkai ir kreditoriai, dėl pertvarkymo gauna kompensaciją nuosavo kapitalo forma, vertintojas nustato faktiškai jiems taikytas sąlygas, įvertindamas bendrą akcijų, kurios buvo perduotos arba išleistos kaip atlygis konvertuotų kapitalo priemonių turėtojams arba kreditoriams, kuriems taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, vertę. Tas įvertis gali būti pagrįstas įvertinta rinkos kaina, gauta taikant visuotinai pripažintas vertinimo metodikas.

3. Kai juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie pertvarkymo sprendimo dieną buvo subjekto akcininkai ir kreditoriai, dėl pertvarkymo gauna kompensaciją skolos vertybinių popierių forma, vertintojas nustato faktiškai jiems taikytas sąlygas, atsižvelgdamas į tokius veiksnius kaip sutartinių pinigų srautų pokyčiai, nulemti nurašymo arba konvertavimo arba kitų pertvarkymo veiksmų taikymo, taip pat atitinkamą diskonto normą.

4. Kiekvieno nepatenkinto reikalavimo atveju kartu su 2 ir 3 dalyse aprašytais veiksniais, kai įmanoma, vertintojas gali atsižvelgti į aktyviosiose rinkose stebimas tų pačių arba panašių priemonių, kurias išleido pertvarkomas subjektas arba kiti panašūs subjektai, kainas.

6 straipsnis

Vertinimo ataskaita

Vertintojas parengia vertinimo ataskaitą pertvarkymo institucijai, į kurią įtraukia bent jau šiuos elementus:

a)	vertinimo santrauką, įskaitant vertinimo intervalų ir vertinimo neapibrėžtumo priežasčių pristatymą;

b)	pagrindinių taikytų metodikų ir prielaidų paaiškinimą ir paaiškinimą, kiek vertinimas priklauso nuo šių pasirinkimų;

c)	paaiškinimą, kai įmanoma, kodėl vertinimas skiriasi nuo kitų susijusių vertinimų, įskaitant pertvarkymo vertinimus, atliktus laikantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/345, ar kitus reguliavimo ar apskaitos vertinimus.

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. lapkričio 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 190.

(2) 2016 m. kovo 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1075, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES dėl techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatomas gaivinimo planų, pertvarkymo planų ir grupių pertvarkymo planų turinys, minimalūs kriterijai, kuriuos kompetentinga institucija turi įvertinti nagrinėdama gaivinimo planus ir grupių gaivinimo planus, grupių finansinės paramos sąlygos, reikalavimai nepriklausomiems vertintojams, nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų pripažinimas sutartyse, pranešimo reikalavimų ir pranešimo apie sustabdymą procedūros bei turinys ir pertvarkymo kolegijų veiklos funkcijos (OL L 184, 2016 7 8, p. 1).

(3) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(4) 2016 m. gegužės 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1401, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema, papildoma techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su įsipareigojimų, kurių atsiranda dėl išvestinių finansinių priemonių, vertinimo metodikomis ir principais (OL L 228, 2016 8 23, p. 7).

9.3.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 67/8

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/345

2017 m. lapkričio 14 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami kriterijai, susiję su įstaigų ar subjektų turto ir įsipareigojimų vertės nustatymo metodika

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

pertvarkymo atveju svarbu atskirti, viena vertus, pradinį vertinimą, kuriuo nustatoma, ar tenkinamos kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo sąlygos arba pertvarkymo sąlygos, ir, kita vertus, tolesnį vertinimą, kuriuo remiantis priimamas sprendimas taikyti vieną arba daugiau pertvarkymo priemonių. Kalbant apie pradinį vertinimą, derėtų užtikrinti, kad nustatant, ar tenkinamos kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo sąlygos arba pertvarkymo sąlygos, būtų atliktas nešališkas ir tikroviškas subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimas. Atliekant tolesnį vertinimą, kuriuo grindžiamas sprendimas dėl pertvarkymo veiksmų, svarbu užtikrinti, kad subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimas, lemiantis pertvarkymo veiksmo pasirinkimą, ir bet kokio galimo kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo, kai subjektas tampa nebegyvybingas, mastą, būtų pagrįstas nešališkomis, atsargiomis ir tikroviškomis prielaidomis;

(2)

siekiant užtikrinti, kad vertinimas būtų nešališkas, atsargus ir tikroviškas, svarbu, kad jį atliekant būtų vertinamas įvykių, įvykusių prieš visus pertvarkymo veiksmus arba prieš pasinaudojant teise nurašyti arba konvertuoti kapitalo priemones, kai subjektas tampa nebegyvybingas, taip pat įvairių veiksmų, kurių galėjo imtis pertvarkymo institucija, poveikis;

(3)

vertintojas turėtų turėti prieigą prie visų susijusios informacijos ir žinių šaltinių, kaip antai įstaigos vidaus įrašų, sistemų ir modelių. Atlikdama sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimą pagal Direktyvos 2014/59/ES 15 straipsnį, pertvarkymo institucija turėtų įvertinti vidaus pajėgumų bei sistemų galimybę paremti pertvarkymo vertinimus. Vertintojui taip pat turėtų būti leidžiama sudaryti susitarimus dėl specialistų konsultacijų ar ekspertizės. Galimybė gauti specialistų konsultacijas ar ekspertizę gali būti svarbi, pavyzdžiui, apibrėžiant skirtingas sąlygas pagal Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 8 dalį. Todėl pertvarkymo institucija turėtų įsitikinti, kad vertintojas turi arba prieigą prie visų subjektui pateiktų reikalavimų, įskaitant neapibrėžtuosius reikalavimus, sugrupuotų pagal jų teises ir prioritetą įprastinės bankroto bylos atveju, sąrašo, arba galimybę pasitelkti specialistus, turinčių pakankamų teisinių žinių tokiam sąrašui parengti;

(4)

nustatyti, ar subjektas žlunga arba galėtų žlugti, gali kompetentinga institucija arba pertvarkymo institucija, laikydamosi Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytų sąlygų. Siekdama nustatyti, ar įstaiga žlunga arba galėtų žlugti, kompetentinga institucija turėtų atsižvelgti į šio reglamento II skyriuje numatytą vertinimą, kai jis yra atliktas, taip pat į Europos bankininkystės institucijos (EBI) pagal Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 6 dalį paskelbtas gaires, kuriomis siekiama skatinti praktikos, susijusios su tokios pertvarkymo sąlygos nustatymu, konvergenciją;

(5)

vertinimai, kuriais remdamasi kompetentinga institucija arba pertvarkymo institucija sprendžia, ar yra susidariusios pertvarkymui arba kapitalo priemonių nurašymui arba konvertavimui būtinos sąlygos, turėtų atitikti taikomas apskaitos ir prudencines reguliavimo sistemas. Tačiau vertintojas turėtų turėti galimybę nukrypti nuo subjekto vadovybės padarytų prielaidų, kuriomis paremtos finansinės ataskaitos, jei toks nukrypimas atitinka taikomas apskaitos ir prudencines reguliavimo sistemas. Kai nuo šių prielaidų nukrypstama, vertinimas turėtų būti paremtas geriausia turima informacija ir atitikti esamas priežiūros gaires ar kitus visuotinai pripažintus apskaitos standartų aiškinimo šaltinius, kad subjekto finansinė būklė būtų parodyta nešališkai ir tikroviškai;

(6)

derėtų nustatyti taisykles, kuriomis būtų užtikrinta, kad vertinimai, kuriais grindžiamas pertvarkymo priemonių pasirinkimas ir forma arba kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo, kai subjektas tampa nebegyvybingas, mastas, būtų nešališki, atsargūs ir tikroviški, siekiant užtikrinti, kad visi nuostoliai būtų visiškai pripažinti tuo momentu, kai taikomos pertvarkymo priemonės arba pasinaudojama teise nurašyti arba konvertuoti atitinkamas kapitalo priemones. Konkretiems pertvarkymo veiksmams, kuriuos svarsto pertvarkymo institucija, turėtų būti pasirinktas tinkamiausias vertinimo pagrindas (laikymo vertė arba perleidimo vertė);

(7)

atliekant vertinimus, kuriais grindžiamas pertvarkymo priemonių pasirinkimas ir forma arba kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo, kai subjektas tampa nebegyvybingas, mastas, derėtų įvertinti ekonominę, o ne balansinę vertę. Atliekant šiuos vertinimus turėtų būti atsižvelgiama į pinigų srautų, kurių subjektas gali pagrįstai tikėtis, dabartinę vertę, netgi kai dėl to reikia nukrypti nuo apskaitos ar prudencinių vertinimo sistemų;

(8)

atliekant vertinimus, kuriais grindžiamas pertvarkymo veiksmų pasirinkimas ir forma, reikėtų parodyti pinigų srautus, kurie gali susidaryti toliau laikant turtą, tačiau turėtų būti atsižvelgiama į galimą pertvarkymo poveikį būsimiesiems pinigų srautams ir į nešališkas, atsargias ir tikroviškas prielaidas dėl įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių ir nuostolių masto. Be to, siekdamas nustatyti akcijų vertę po konvertavimo, vertintojas turėtų galėti atsižvelgti į pagrįstus lūkesčius dėl franšizės vertės;

(9)

kai subjektas neturi galimybių išlaikyti turtą arba kai laikoma, kad jį perleisti yra būtina arba tinkama norint pasiekti pertvarkymo tikslų, vertinime reikėtų parodyti, kad tie pinigų srautai gali susidaryti perleidus turtą, įsipareigojimus ar verslo linijas, įvertintus per nustatytą perleidimo laikotarpį;

(10)

perleidimo vertė apskritai turėtų būti suprantama kaip lygiavertė stebimai rinkos kainai, kurią galima gauti konkretaus turto arba turto grupės rinkoje, ir ji gali atspindėti nuolaidą, kuri yra tinkama atsižvelgiant į perleidžiamo turto kiekį. Tačiau vertintojas turėtų galėti, kai reikia, atsižvelgdamas į veiksmus, kurių bus imtasi pagal pertvarkymo programą, nustatyti perleidimo vertę, tokiai stebimai rinkos kainai taikydamas sumažinimą, susijusį su galima pagreitinto pardavimo nuolaida. Kai turto rinka nėra likvidi, perleidimo vertė turėtų būti nustatyta remiantis rinkose, kuriose prekiaujama panašiu turtu, stebimomis kainomis arba skaičiavimais pagal modelį naudojant stebimus rinkos parametrus, kai reikia, atsižvelgiant į nuolaidas dėl nelikvidumo. Kai svarstoma galimybė naudoti verslo pardavimo arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, nustatant perleidimo vertę galima atsižvelgti į pagrįstus lūkesčius dėl franšizės vertės;

(11)

siekiant užtikrinti nuoseklumą tarp sąlygų, kurių kiekviena akcininkų arba kreditorių klasė būtų galėjusi tikėtis, jei įstaiga arba subjektas būtų buvę likviduoti iškeliant įprastinę bankroto bylą, vertinimo, reikalaujamo pagal Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 8 dalį, ir vertinimo po pertvarkymo pagal tos direktyvos 74 straipsnį, svarbu, kad vertintojas taikytų tam vertinimui nustatytus kriterijus, kai to reikia;

(12)

preliminarus vertinimas pagal Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 9 dalį, kuriuo grindžiamas sprendimas imtis atitinkamų pertvarkymo veiksmų, turėtų apimti rezervą, kurio suma būtų artima papildomų nuostolių sumai. Tas rezervas turėtų būti pagrįstas nešališku, atsargiu ir tikrovišku tų papildomų nuostolių įvertinimu. Rezervo apskaičiavimą pagrindžiantys sprendimai ir prielaidos turėtų būti tinkamai paaiškinti ir pagrįsti vertinimo ataskaitoje;

(13)

atlikdamas Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 15 dalies a ir c punktuose nurodytą vertinimą, vertintojas turėtų paaiškinti ir pagrįsti pagrindines prielaidas bei neužtikrintumą ir vertinimo priklausomumą nuo tokių pagrindinių prielaidų bei neužtikrintumo. Į vertinimo ataskaitą turėtų būti įtraukti reikšmingi skirtumai tarp vertinimui naudotų prielaidų ir prielaidų, kuriomis pagrįsta apskaitos ar reguliavimo informacija, kai jie yra vertintojui žinomi. Toje ataskaitoje vertintojas taip pat turėtų pateikti bet kokią papildomą susijusią informaciją, kuri, jo nuomone, padėtų pertvarkymo institucijai;

(14)

šiame reglamente nustatyti kriterijai turėtų būti skirti išimtinai pagal Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnį numatytiems vertinimams atlikti. Jie neturėtų pakeisti arba iš dalies keisti apskaitos principų ir standartų arba prudencinės reguliavimo sistemos, kurie taikomi subjektams kitais nei pertvarkymo atvejais. Tačiau turėtų būti įmanoma atlikus vertinimą gautą informaciją panaudoti tam, kad būtų nustatyti galimi atvejai, kai subjektai neteisingai taiko apskaitos standartus arba prudencinę reguliavimo sistemą, arba subjekto apskaitos politikos arba prielaidų ar sprendimų, kuriais paremtas turto ir įsipareigojimų vertinimas, pakeitimai. Į šias aplinkybes reikėtų atsižvelgti, pavyzdžiui, rengiant atnaujintą balansą pagal Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 6 dalį. Tuo tikslu vertintojas turėtų tinkamai paaiškinti esamo ir atnaujinto balanso skirtumus;

(15)	šis reglamentas grindžiamas techninių reguliavimo standartų projektais, kuriuos EBI pateikė Komisijai;

(16)

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a) vertinimas– subjekto turto ir įsipareigojimų įvertinimas, kurį atlieka vertintojas pagal Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 1 dalį, arba preliminarus vertinimas, kurį atlieka pertvarkymo institucija arba vertintojas, priklausomai nuo atvejo, atitinkamai pagal tos direktyvos 36 straipsnio 2 ir 9 dalis.

b) vertintojas– nepriklausomas vertintojas, kaip apibrėžta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/1075 (3) 38 straipsnyje, arba pertvarkymo institucija, atliekantis preliminarų vertinimą pagal Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 2 ir 9 dalis.

c) subjektas– Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodyta įstaiga arba subjektas.

d) tikroji vertė– kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduodamas turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių, kaip nustatyta atitinkamoje apskaitos sistemoje.

e) laikymo vertė– pinigų srautų, kurių subjektas, remdamasis nešališkomis, atsargiomis ir tikroviškomis prielaidomis, gali pagrįstai tikėtis iš tam tikro laikomo turto ir įsipareigojimų, atsižvelgdamas į veiksnius, turinčius įtakos kliento ar sandorio šalies elgesiui, ar kitus vertinimo parametrus pertvarkymo atveju, dabartinė vertė, diskontuota taikant atitinkamą normą.

f) perleidimo vertė– 12 straipsnio 5 dalyje nurodytas vertinimo pagrindas.

g) franšizės vertė– pinigų srautų, kurių pagrįstai galima tikėtis gauti išlaikius arba atnaujinus turtą ir įsipareigojimus arba įmones, ir kurie apima bet kokių verslo galimybių, jei tai svarbu, įskaitant su įvairiais pertvarkymo veiksmais susijusias galimybes, kurias įvertina vertintojas, poveikį, grynoji dabartinė vertė. Franšizės vertė gali būti didesnė arba mažesnė už sutarties sąlygose nustatytą turto ir įsipareigojimų, egzistuojančių vertinimo dieną, vertę.

h) nuosavybės vertė– apskaičiuotoji perduotų arba išleistų akcijų rinkos kaina, nustatyta taikant visuotinai pripažintas vertinimo metodikas. Priklausomai nuo turto ar įmonės pobūdžio, nuosavybės vertė gali apimti franšizės vertę.

i) vertinimo pagrindas– metodas, taikomas nustatyti pinigines sumas, kuriomis vertintojas įvertina turtą arba įsipareigojimus.

j) pertvarkymo data– data, kurią pagal Direktyvos 2014/59/ES 82 straipsnį buvo priimtas sprendimas pertvarkyti subjektą.

2 straipsnis

Bendrieji kriterijai

1. Atlikdamas vertinimą vertintojas atsižvelgia į aplinkybes, turinčias įtakos tikėtiniems subjekto pinigų srautams, ir jo turtui ir įsipareigojimams taikomas diskonto normas ir siekia nešališkai parodyti subjekto finansinę būklę turint omenyje jam iškilusias galimybes ir riziką.

2. Vertintojas atskleidžia ir pagrindžia pagrindines atliekant vertinimą naudotas prielaidas. Bet koks svarbus vertinimo nukrypimas nuo prielaidų, kurias subjekto vadovybė naudoja rengdama finansines ataskaitas ir apskaičiuodama subjekto reguliuojamąjį kapitalą bei kapitalo reikalavimus, turi būti pagrįstas geriausia turima informacija.

3. Vertintojas pateikia geriausią konkretaus turto, įsipareigojimo ar jų derinių vertės taškinį įvertį. Kai tinka, vertinimo rezultatai taip pat pateikiami verčių intervalų forma.

4. Šiame reglamente nustatyti atskiro subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimo kriterijai taip pat taikomi portfelių arba turto grupių arba turto ir įsipareigojimų derinių, verslo arba subjekto kaip visumos vertinimui, priklausomai nuo aplinkybių.

5. Atliekant vertinimą kreditoriai skirstomi į klases pagal jų prioritetą pagal taikomą nemokumo teisę ir jį įtraukiami tokie įverčiai:

a)	kiekvienos klasės reikalavimų vertė pagal taikomą nemokumo teisę ir, kai tai svarbu ir įmanoma, pagal ieškovams suteiktas sutartines teises;

b)	pelnas, kurį kiekviena klasė gautų, jei subjektas būtų likviduojamas iškeliant įprastinę bankroto bylą. Apskaičiuodamas įverčius pagal pirmos pastraipos a ir b punktus, kai tinka, vertintojas gali taikyti Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/344 4 straipsnyje nustatytus kriterijus.

6. Kai tinka ir kai įmanoma, atsižvelgdama į vertinimo laiką ir patikimumą, pertvarkymo institucija gali paprašyti atlikti kelis vertinimus. Tokiu atveju pertvarkymo institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kaip šie vertinimai bus naudojami Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnyje nustatytais tikslais.

3 straipsnis

Vertinimo data

Vertinimo data yra viena iš šių datų:

a)	atskaitos data, kurią nustato vertintojas, remdamasis data, kuri yra kiek įmanoma artimesnė numatomai pertvarkymo institucijos sprendimo pertvarkyti subjektą arba pasinaudoti teise nurašyti arba konvertuoti kapitalo priemones datai, bet už ją ankstesnė;

b)	kai atliekamas galutinis ex post vertinimas pagal Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 10 dalį – pertvarkymo data;

c)	su išvestinių finansinių priemonių sutartimis susijusių įsipareigojimų atveju – pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/1401 (4) 8 straipsnį nustatytas momentas.

4 straipsnis

Informacijos šaltiniai

Vertinimas grindžiamas su vertinimo data susijusia informacija, kurią vertintojas laiko svarbia. Be subjekto finansinių ataskaitų, susijusių audito ataskaitų ir reguliavimo ataskaitų, apimančių laikotarpį, kuris baigėsi vertinimo datai artimiausią dieną, ta svarbi informacija gali apimti:

a)	atnaujintas finansines ataskaitas ir reguliavimo ataskaitas, subjekto parengtas vertinimo datai artimiausią dieną;

b)	pagrindinių metodikų, prielaidų ir sprendimų, kuriuos subjektas naudojo finansinėms ataskaitoms ir reguliavimo ataskaitoms parengti, paaiškinimą;

c)	subjekto dokumentuose esančius duomenis;

d)	susijusius rinkos duomenis;

e)	vertintojo išvadas, padarytas pabendravus su vadovybe ir auditoriais;

f)	priežiūros institucijų atliktus subjekto finansinės būklės vertinimus, kai tokių yra, įskaitant informaciją, gautą pagal Direktyvos 2014/59/ES 27 straipsnio 1 dalies h punktą;

g)	turto kokybės vertinimus sektoriaus mastu, kai tai susiję su subjekto turtu, taip pat testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus;

h)	kitų subjektų vertinimus, atitinkamai pakoreguotus, kad atspindėtų konkrečias subjekto aplinkybes;

i)	ankstesnių laikotarpių informaciją, atitinkamai pakoreguotą, kad būtų pašalinti veiksniai, kurie yra nebesvarbūs, ir įtraukti kiti veiksniai, kurie neturėjo įtakos ankstesnių laikotarpių informacijai, arba

j)	tendencijų analizes, atitinkamai pakoreguotas, kad atspindėtų konkrečias subjekto aplinkybes.

5 straipsnis

Grupės susitarimų poveikis

1. Kai subjektas yra grupės dalis, vertintojas atsižvelgia į poveikį, kurį turto ir įsipareigojimų vertei gali daryti esami sutartiniai grupės vidaus paramos susitarimai, kai remiantis aplinkybėmis yra tikėtina, kad tais susitarimais bus pasinaudota.

2. Vertintojas atsižvelgia į kitų formalių ar neformalių grupės vidaus susitarimų poveikį tik kai remiantis aplinkybėmis yra tikėtina, kad tie susitarimai išliks galioti susiklosčius nepalankiai finansinei grupės būklei arba pertvarkymo atveju.

3. Vertintojas nustato, ar grupei priklausantis subjektas turi išteklių kitų grupės subjektų nuostoliams padengti.

6 straipsnis

Vertinimo ataskaita

Vertintojas parengia vertinimo ataskaitą pertvarkymo institucijai, į kurią įtraukia bent jau šiuos elementus:

a)	išskyrus Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį, tos direktyvos 36 straipsnio 6 dalies a–c punktuose nurodytą informaciją;

b)	išskyrus Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį, Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją;

c)	su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusių įsipareigojimų vertinimą, atliktą pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2016/1401;

d)	vertinimo santrauką, įskaitant geriausio taškinio įverčio, verčių intervalų ir vertinimo neapibrėžtumo priežasčių paaiškinimą;

pagrindinių metodikų ir prielaidų, kurias vertintojas naudojo atlikdamas vertinimą, paaiškinimą, paaiškinimą, kiek vertinimas priklauso nuo pasirinktų metodikų ir prielaidų ir, kai įmanoma, paaiškinimą, kuo tos metodikos ir prielaidos skiriasi nuo tų, kurios buvo naudotos kitiems susijusiems vertinimams, įskaitant visus preliminarius pertvarkymo vertinimus;

f)	bet kokią papildomą informaciją, kuri, vertintojo nuomone, padėtų pertvarkymo institucijai arba kompetentingai institucijai taikyti Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 1–11 dalis.

II SKYRIUS

36 STRAIPSNIO 4 DALIES a PUNKTO TIKSLU ATLIEKAMO VERTINIMO KRITERIJAI

7 straipsnis

Bendrieji principai

1. Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytu tikslu atliekami vertinimai grindžiami nešališkomis ir tikroviškomis prielaidomis ir jais siekiama užtikrinti, kad būtų visiškai pripažinti nuostoliai pagal atitinkamą scenarijų. Kai toks vertinimas yra atliktas, juo turėtų būti paremtas kompetentingos institucijos arba pertvarkymo institucijos sprendimas, kad įstaiga „žlunga arba galėtų žlugti“, kaip nurodyta Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 1 dalies a punkte. Remdamasis esamomis priežiūros gairėmis arba kitais visuotinai pripažintais šaltiniais, kuriuose nustatyti kriterijai, padedantys nešališkai ir tikroviškai įvertinti skirtingų tipų turtą ir įsipareigojimus, vertintojas gali užginčyti prielaidas, duomenis, metodikas ir sprendimus, kuriais subjektas pagrindė savo vertinimus finansinių ataskaitų teikimo tikslais arba siekdamas apskaičiuoti reguliuojamą kapitalą ir kapitalo reikalavimus, ir atlikdamas vertinimą gali į juos neatsižvelgti.

2. Vertintojas nustato tinkamiausias vertinimo metodikas, kurios galėtų būti paremtos subjekto vidaus modeliais, kai vertintojas nusprendžia, kad tai yra tinkama, atsižvelgiant į subjekto rizikos valdymo sistemos pobūdį ir turimų duomenų bei informacijos kokybę.

3. Vertinimai turi atitikti taikomas apskaitos ir prudencines reguliavimo sistemas.

8 straipsnis

Sritys, kurioms atliekant vertinimą reikia skirti ypatingą dėmesį

Vertintojas skiria ypatingą dėmesį toms sritims, kuriose esama daug vertinimo neapibrėžtumo ir kurios turi didelės įtakos bendram vertinimui. Šių sričių vertinimo rezultatus vertintojas pateikia geriausių taškinių įverčių ir, kai tinka, verčių intervalų forma, kaip nustatyta 2 straipsnio 3 dalyje. Šios sritys apima:

paskolas ir paskolų portfelius, kurių tikėtini pinigų srautai priklauso nuo sandorio šalies gebėjimo, noro ar paskatų vykdyti įsipareigojimus, kai šie lūkesčiai yra paremti prielaidomis, susijusiomis su mokėjimo terminų praleidimo rodikliais, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybe, nuostoliais dėl įsipareigojimų neįvykdymo arba priemonės ypatybėmis, ypač kai apie tai liudija ankstesni paskolų portfelio nuostoliai;

b)	susigrąžintą turtą, kurio pinigų srautams poveikį daro tiek turto tikroji vertė tuo metu, kai subjektas netenka teisės naudotis užtikrinimo priemone arba kreditorinio reikalavimo pirmumo teise, tiek tikėtina tokios vertės raida netekus teisės naudotis nuosavybe;

c)	tikrąja verte vertinamas priemones, kai atsižvelgiant į aplinkybes tos tikrosios vertės nustatymas pagal jų vertinimui rinkos kainomis arba vertinimui pagal modelį taikomus apskaitos arba prudencinius reikalavimus nebetaikomas arba nebegalioja;

d)	prestižą ir nematerialųjį turtą, kai vertės sumažėjimo patikrinimas gali priklausyti nuo subjektyvios nuomonės, įskaitant nuomonę apie santykinai pasiekiamus pinigų srautus, diskonto normas ir pinigus generuojančių vienetų perimetrą;

e)	teisinius ginčus ir reguliavimo veiksmus, kurių pinigų srautų suma ir (arba) laikas gali būti daugiau ar mažiau neužtikrinti;

f)	straipsnius, apimančius pensijų turtą ir įsipareigojimus, ir atidėtųjų mokesčių straipsnius.

9 straipsnis

Vertinimą veikiantys veiksniai

1. Vertintojas atsižvelgia į bendruosius veiksnius, kurie gali turėti poveikio pagrindinėms prielaidoms, kuriomis grindžiamos turto ir įsipareigojimų vertės 8 straipsnyje nurodytose srityse, įskaitant šiuos veiksnius:

a)	subjektui įtakos turinčias ekonomines ir sektoriuje susiklosčiusias aplinkybes, įskaitant aktualius rinkos pokyčius;

b)	subjekto verslo modelį ir jo strategijos pokyčius;

c)	subjekto turto atrankos kriterijus, įskaitant paskolų garantavimo politiką;

d)	aplinkybes ir praktiką, dėl kurių gali iškilti mokėjimo problemų;

e)	aplinkybes, turinčias įtakos parametrams, naudojamiems pagal riziką įvertintam turtui nustatyti, siekiant apskaičiuoti minimalius kapitalo reikalavimus;

f)	subjekto finansinės struktūros poveikį subjekto pajėgumui išlaikyti turtą numatomu laikotarpiu ir subjekto gebėjimui generuoti nuspėjamus pinigų srautus;

g)	bendras arba subjektui būdingas likvidumo ar finansavimo problemas.

2. Vertintojas aiškiai atskiria bet kokį reikšmingą atliekant vertinimą nustatytą nerealizuotą pelną, jei tas pelnas nebuvo pripažintas atliekant vertinimą, ir vertinimo ataskaitoje pateikia atitinkamą informaciją apie išskirtines aplinkybes, dėl kurių toks pelnas susidarė.

III SKYRIUS

36 STRAIPSNIO 4 DALIES b, c, d, e, f, g PUNKTŲ IR 9 DALIES ANTROS PASTRAIPOS TIKSLAIS ATLIEKAMO VERTINIMO KRITERIJAI

10 straipsnis

Bendrieji principai

1. Vertintojas įvertina kiekvieno pertvarkymo veiksmo, kurio gali imtis pertvarkymo institucija, kad pagrįstų Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 4 dalies b–g punktuose nurodytus sprendimus, poveikį vertinimui. Nepažeisdama vertintojo nepriklausomybės pertvarkymo institucija gali konsultuotis su vertintoju, kad nustatytų savo svarstomų pertvarkymo veiksmų spektrą, įskaitant veiksmus, numatytus pertvarkymo plane, arba, jei skiriasi, bet kokioje siūlomoje pertvarkymo programoje.

2. Siekdamas užtikrinti nešališką, atsargų ir tikrovišką vertinimą, vertintojas, kai tinka, pasitaręs su pertvarkymo institucija, pateikia atskirus vertinimus, kurie parodo pakankamai plataus pertvarkymo veiksmų spektro poveikį.

3. Vertintojas užtikrina, kad pritaikius pertvarkymo priemones arba pasinaudojus teise nurašyti arba konvertuoti atitinkamas kapitalo priemones, bet kokie subjekto turto nuostoliai būtų visiškai pripažįstami pagal scenarijus, kurie susiję su svarstomų pertvarkymo veiksmų spektru.

4. Kai vertinimo vertės labai skiriasi nuo subjekto finansinėse ataskaitose pateiktų verčių, vertintojas, laikydamasis taikomos apskaitos sistemos, taiko to vertinimo prielaidas, kad pagrįstų tų prielaidų ir apskaitos politikos pataisas, reikalingas atnaujintam balansui, kurio reikalaujama pagal Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 6 dalį, parengti. Kalbant apie vertintojo nustatytus nuostolius, kurie negali būti pripažinti atnaujintame balanse, vertintojas nurodo nuostolių sumą, aprašo priežastis, kuriomis remiantis jie nustatyti, ir jų susidarymo tikimybę ir laikotarpį.

5. Kai kapitalo priemonės ar kiti įsipareigojimai konvertuojami į nuosavybę, atliekant vertinimą pateikiamas naujų akcijų, perduotų arba išleistų kaip atlygis konvertuotų kapitalo priemonių turėtojams ar kitiems kreditoriams, vertės po konvertavimo įvertis. Šiuo įverčiu bus remiamasi nustatant konvertavimo kursą ar kursus pagal Direktyvos 2014/59/ES 50 straipsnį.

11 straipsnis

Vertinimo pagrindo pasirinkimas

1. Pasirinkdamas tinkamiausią vertinimo pagrindą ar pagrindus, vertintojas atsižvelgia į pagal 10 straipsnio 1 dalį svarstomų pertvarkymo veiksmų spektrą.

2. Vertintojas nustato pinigų srautus, kurių subjektas, remdamasis nešališkomis, atsargiomis ir tikroviškomis prielaidomis, gali tikėtis iš esamo turto ir įsipareigojimų po to, kai bus imtasi svarstomo pertvarkymo veiksmo ar veiksmų, diskontuotus pagal atitinkamą normą, nustatytą pagal 6 dalį.

3. Pinigų srautai nustatomi atitinkamu agregavimo lygmeniu (nuo atskiro turto ir įsipareigojimų iki portfelių ar įmonių), tinkamai atsižvelgus į rizikos profilių skirtumus.

4. Kai vykdant 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus pertvarkymo veiksmus reikia, kad subjektas, kuris tebėra veikianti įstaiga, išlaikytų turtą ir įsipareigojimus, vertintojas naudoja laikymo vertę kaip tinkamą vertinimo pagrindą. Laikymo vertė, jei ji laikoma teisinga, atsargia ir tikroviška, gali būti rinkos sąlygų normalizavimosi požymis.

Laikymo vertė nenaudojama kaip vertinimo pagrindas, kai pagal Direktyvos 2014/59/ES 42 straipsnį turtas perduodamas turto valdymo įmonei arba pagal tos direktyvos 40 straipsnį – laikinai įstaigai arba kai pagal Direktyvos 2014/59/ES 38 straipsnį taikoma verslo pardavimo priemonė.

5. Kai vykdant 10 straipsnio 1 dalyje numatytus pertvarkymo veiksmus turtą numatoma parduoti, tikėtini pinigų srautai atitinka perleidimo vertes, numatytas tikėtinu perleidimo laikotarpiu.

6. Diskonto normos nustatomos atsižvelgus į vertinamo turto ar įsipareigojimo pinigų srautų laiką, rizikos profilį, finansavimo išlaidas ir rinkos sąlygas, svarstomą perleidimo strategiją ir subjekto finansinę būklę po pertvarkymo.

12 straipsnis

Konkretūs veiksniai, susiję su tikėtinų pinigų srautų apskaičiavimu ir diskontavimu

1. Siekdamas įvertinti pinigų srautus, vertintojas vadovaujasi savo profesine nuovoka, kad nustatytų pagrindines vertinamo turto ar įsipareigojimų ypatybes. Vertintojas taip pat vadovaujasi savo profesine nuovoka, kad nustatytų, kokią įtaką tiems pinigų srautams turi šio turto ar įsipareigojimų tęstinumas, galimas atnaujinimas arba refinansavimas, likvidavimas arba perleidimas, kaip numatyta pagal svarstomus pertvarkymo veiksmus.

2. Kai pagal pertvarkymo veiksmus numatoma, kad subjektas išlaikys turtą arba įsipareigojimą arba tęs veiklą, vertintojas gali atsižvelgti į veiksnius, kurie gali turėti įtakos būsimiems pinigų srautams, įskaitant:

a)	prielaidų arba lūkesčių pokyčius, palyginti su vertinimo dieną galiojusiomis prielaidomis ar turėtais lūkesčiais, atitinkančius ilgalaikes istorines tendencijas ir pagrįstą laikotarpį, atitinkantį numatomą turto laikymo arba subjekto atsigavimo laikotarpį; arba

b)	papildomus arba alternatyvius vertinimo pagrindus arba metodikas, kuriuos vertintojas laiko tinkamais ir kurie atitinka šį reglamentą, taip pat ir nustatant akcijų kapitalo vertę po konvertavimo.

3. Kalbant apie turto ir įsipareigojimų grupes arba veiklą, kurias numatoma likviduoti, vertintojas atsižvelgia į šio proceso sąnaudas bei naudą.

4. Kai dėl subjekto situacijos neįmanoma išlaikyti turto arba tęsti veiklos arba kai pertvarkymo institucija laiko, kad norint pasiekti pertvarkymo tikslų, turtą būtina parduoti, tikėtini pinigų srautai parodomi atsižvelgiant į perleidimo vertes, numatomas per tam tikrą perleidimo laikotarpį.

5. Perleidimo vertę nustato vertintojas, remdamasis pinigų srautais, atėmus perleidimo išlaidas ir tikėtiną bet kokių suteiktų garantijų vertę, kurių subjektas gali pagrįstai tikėtis tuo metu esamomis rinkos sąlygomis tvarkingai pardavęs arba perleidęs turtą arba įsipareigojimus. Kai tinka, atsižvelgdamas į veiksmus, kurių bus imtasi pagal pertvarkymo programą, vertintojas gali nustatyti perleidimo vertę to pardavimo arba perleidimo stebimai rinkos kainai taikydamas sumažinimą, susijusį su galima pagreitinto pardavimo nuolaida. Siekdamas nustatyti turto, kurio rinka nėra likvidi, perleidimo vertę, vertintojas atsižvelgia į stebimas kainas rinkose, kuriose prekiaujama panašiu turtu, arba skaičiavimus modeliuoja naudodamas stebimus rinkos parametrus, kai reikia, atsižvelgdamas į nuolaidas dėl nelikvidumo.

6. Vertintojas atsižvelgia į veiksnius, kurie gali turėti įtakos perleidimo vertėms ir perleidimo laikotarpiams, įskaitant:

a)	panašių sandorių perleidimo vertes ir perleidimo laikotarpius, atitinkamai pakoreguotus atsižvelgiant į tų sandorių šalių verslo modelio ir finansinės struktūros skirtumus;

b)	konkretaus sandorio pranašumus ir trūkumus, kurie būdingi susijusioms šalims arba rinkos dalyvių poaibiui;

c)	konkrečius turto ar verslo požymius, kurie gali būti svarbūs tik potencialiam pirkėjui arba rinkos dalyvių poaibiui;

d)	tikėtiną numatomo pardavimo poveikį subjekto franšizės vertei.

7. Vertindamas įmonių vertę, kai siekiama naudoti verslo pardavimo priemonę arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, vertintojas gali atsižvelgti į pagrįstus lūkesčius dėl franšizės vertės. Tokie lūkesčiai dėl franšizės vertės apima vertę, gautą atnaujinus turtą, refinansavus atvirąjį portfelį arba dėl pertvarkymo veiksmų pratęsus arba atnaujinus veiklą.

8. Įvertinęs, kad realių perspektyvų, kad turtas arba verslas bus perleisti, negalima pagrįstai tikėtis, vertintojas neturi nustatyti perleidimo vertės, bet apskaičiuoja susijusius pinigų srautus, remdamasis susijusiomis tęstinumo arba likvidavimo perspektyvomis. Ši nuostata netaikoma turto atskyrimo priemonei arba verslo pardavimo priemonei.

9. Vertindamas turto arba verslo grupės dalis, kurios tikėtinai bus likviduotos iškeliant įprastinę bankroto bylą, vertintojas gali atsižvelgti į perleidimo vertes ir perleidimo laikotarpius, stebimus aukcionuose, kuriuose parduodamas panašaus pobūdžio ir būklės turtas. Nustatant tikėtinus pinigų srautus, atsižvelgiama į nelikvidumą, patikimų duomenų, reikalingų perleidimo vertėms nustatyti, trūkumą ir su tuo susijusį poreikį pasikliauti vertinimo metodikomis, pagrįstomis nestebimais duomenimis.

13 straipsnis

Papildomų nuostolių rezervo apskaičiavimo ir įtraukimo metodika

1. Siekdamas sumažinti preliminarių vertinimų, atliktų pagal Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 4 dalies b–g punktus, neapibrėžtumą, vertintojas į vertinimą įtraukia rezervą, kad būtų atsižvelgta į faktus ir aplinkybes, dėl kurių susidaro papildomi nuostoliai, kurių suma ar laikas yra nežinomi. Siekdamas išvengti dvigubo neapibrėžtumo skaičiavimo, vertintojas tinkamai paaiškina ir pagrindžia prielaidas, kuriomis paremtas rezervo apskaičiavimas.

2. Siekdamas nustatyti rezervo dydį, vertintojas nustato veiksnius, kurie gali turėti įtakos tikėtiniems pinigų srautams, susidarysiantiems dėl pertvarkymo veiksmų, kurių greičiausiai bus imtasi.

3. Taikydamas 2 dalį, vertintojas gali daliai subjekto turto apskaičiuotus nuostolius ekstrapoliuoti likusiai subjekto balanso daliai. Atlikus dėl verslo modelio ir finansinės struktūros skirtumų reikalingas pataisas taip pat gali būti ekstrapoliuoti apskaičiuoti vidutiniai konkurentų turto nuostoliai, kai tokia informacija prieinama.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. lapkričio 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 190.

(2) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(3) 2016 m. kovo 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1075, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES dėl techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatomas gaivinimo planų, pertvarkymo planų ir grupių pertvarkymo planų turinys, minimalūs kriterijai, kuriuos kompetentinga institucija turi įvertinti nagrinėdama gaivinimo planus ir grupių gaivinimo planus, grupių finansinės paramos sąlygos, reikalavimai nepriklausomiems vertintojams, nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų pripažinimas sutartyse, pranešimo reikalavimų ir pranešimo apie sustabdymą procedūros bei turinys ir pertvarkymo kolegijų veiklos funkcijos (OL L 184, 2016 7 8, p. 1).

9.3.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 67/30

KOMISIJOS DIREKTYVA (ES) 2018/350

2018 m. kovo 8 d.

kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB nuostatos dėl genetiškai modifikuotų organizmų rizikos aplinkai vertinimo

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančią Tarybos direktyvą 90/220/EEB (1), ypač į jos 27 straipsnį,

kadangi:

(1)	Direktyva 2001/18/EB nustatyti genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO) rizikos aplinkai vertinimo reikalavimai;

(2)	2008 m. gruodžio 4 d. Taryba priėmė išvadas dėl GMO ir pabrėžė, kad būtina atnaujinti ir sustiprinti GMO rizikos aplinkai vertinimą, visų pirma ilgalaikio poveikio aplinkai vertinimą;

(3)

Komisijos prašymu 2010 m. spalio mėn. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) priėmė mokslinę nuomonę, kurioje pateiktos genetiškai modifikuotų augalų rizikos aplinkai vertinimo gairės (2) (toliau – Gairės); tai yra peržiūrėtos ankstesnės gairės. Kiti EFSA ir Europos vaistų agentūros išleisti rekomendaciniai dokumentai skirti GMO, išskyrus augalus, rizikai aplinkai įvertinti;

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/412 (3) 3 straipsnyje nustatyta, kad iki 2017 m. balandžio 3 d. Komisija turi atnaujinti Direktyvos 2001/18/EB priedus, kiek tai susiję su rizikos aplinkai vertinimu, į tuos priedus įtraukti Gaires ir jomis remtis; šios gairės nėra teisiškai privalomos;

(5)

siekiant prisitaikyti prie technikos pažangos ir atsižvelgiant į patirtį, įgytą vertinant genetiškai modifikuotų augalų riziką aplinkai, į Direktyvą 2001/18/EB reikėtų įtraukti esminius Gairių aspektus. Tai darant reikėtų laikytis principo, kad rizikos aplinkai vertinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį;

(6)

Gairės buvo iš esmės skirtos pranešimams apie genetiškai modifikuotų augalų teikimą rinkai (pranešimai pagal C dalį), o Direktyvos 2001/18/EB II priedas taikomas tiek pranešimams pagal C dalį, tiek pranešimams kitu nei teikimas rinkai tikslu (pranešimai pagal B dalį). Todėl tam tikri reikalavimai, atsirandantys dėl Gairių įtraukimo į II priedą, turėtų būti taikomi tik pranešimams pagal C dalį, nes jie būtų nereikšmingi arba neproporcingi teikiant pranešimus pagal B dalį, kurie iš esmės susiję su eksperimentiniu išleidimu į aplinką;

(7)	Direktyvos 2001/18/EB II priedo C dalyje pateikta rizikos aplinkai vertinimo metodika. Ji turėtų būti atnaujinta ir į ją turėtų būti įtraukti visų pirma terminai, vartojami aprašant šešis Gairėse aprašytus vertinimo metodo etapus;

(8)

Direktyvos 2001/18/EB II priedo D dalis skirta rizikos aplinkai vertinimo išvadoms ir ją sudaro du atskiri skirsniai, skirti atitinkamai GMO, išskyrus aukštesniuosius augalus (D.1 skirsnis), ir genetiškai modifikuotiems aukštesniesiems augalams (D.2 skirsnis). Gairėse nurodyta, kad atliekant genetiškai modifikuotų augalų rizikos aplinkai vertinimą ir siekiant padaryti išvadas reikia atsižvelgti į septynias konkrečias rizikos sritis. Todėl tam, kad būtų įtrauktos tos rizikos sritys, reikėtų atnaujinti II priedo D.2 skirsnio struktūrą ir turinį;

(9)

tais atvejais, kai vertinama genetiškai modifikuoto augalo, tapusio atspariu herbicidui, rizika aplinkai, tokio vertinimo aprėptis turėtų būti suderinta su Direktyva 2001/18/EB. Augalų apsaugos produkto naudojimo, įskaitant jo naudojimą genetiškai modifikuotam augalui, rizikos aplinkai vertinimui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (4), ir toks vertinimas bus atliekamas valstybės narės lygmeniu, siekiant atsižvelgti į konkrečias agrarines sąlygas;

(10)

Direktyvos 2001/18/EB III B priede yra išvardyta informacija, kurią būtina pateikti pranešimuose apie genetiškai modifikuotų aukštesniųjų augalų išleidimą į aplinką, ir šis priedas taikomas tiek pranešimams pagal C dalį, tiek pranešimams pagal B dalį. Jo struktūra, turinys ir išsamumas turėtų būti iš dalies pakeisti, kad jis būtų suderintas su Gairėmis. Kadangi dauguma Gairėmis nustatomų pakeitimų yra susiję su pranešimų pagal C dalį rizikos aplinkai vertinimu ir siekiant aiškumo ir paprastumo pranešėjams ir kompetentingoms institucijoms, tikslinga iš dalies pakeisti III B priedo struktūrą, atskiriant reikalavimus pranešimams pagal C dalį ir reikalavimus pranešimams pagal B dalį;

(11)

dauguma prašymų išduoti leidimą pateikti rinkai genetiškai modifikuotus augalus teikiami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (5). Todėl supaprastinimo tikslu informacijos, kurią pagal Direktyvos 2001/18/EB III B priedą būtina pateikti teikiant pranešimus pagal C dalį, eilės tvarką tikslinga, kiek įmanoma, suvienodinti su eilės tvarka, nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 503/2013 (6);

(12)

Direktyvos 2001/18/EB IV priede nustatyti papildomi informacijos teikimo reikalavimai skirti tik pranešimams pagal C dalį. Tame priede nustatyti reikalavimai dėl aptikimo metodų turėtų būti atnaujinti atsižvelgiant į technikos pažangą, visų pirma, kiek tai susiję su pranešėjų teikiamais pamatiniais dokumentais;

(13)	šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2001/18/EB 30 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2001/18/EB II, III, III B ir IV priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 29 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2018 m. kovo 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 106, 2001 4 17, p. 1.

(2) EFSA Journal 2010;8(11):1879.

(3) 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/412, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2001/18/EB nuostatos dėl valstybių narių galimybės savo teritorijoje riboti ar drausti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimą (OL L 68, 2015 3 13, p. 1).

(4) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

(5) 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL L 268, 2003 10 18, p. 1).

(6) 2013 m. balandžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 503/2013 dėl paraiškų genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimams gauti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 ir iš dalies jį keičiančius Komisijos reglamentą (EB) Nr. 641/2004 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1981/2006 (OL L 157, 2013 6 8, p. 1).

PRIEDAS

Direktyva 2001/18/EB iš dalies keičiama taip:

II priedas iš dalies keičiamas taip:

C skirsnis pakeičiamas taip:

„C. Metodika

Įgyvendinant šį pranešimams pagal C dalį skirtą skirsnį galima naudotis Europos maisto saugos tarnybos parengtomis gairėmis.

C.1. Bendros ir konkrečios pastabos dėl rizikos aplinkai vertinimo (RAV)

1. Numatomi ir nenumatomi pokyčiai

RAV yra A skirsnyje nurodyto galimo neigiamo poveikio nustatymo ir vertinimo dalis; atliekant RAV nustatomi numatomi ir nenumatomi pokyčiai dėl genetinės modifikacijos ir vertinama jų neigiamo poveikio žmogaus sveikatai ir aplinkai galimybė.

Numatomi pokyčiai dėl genetinės modifikacijos yra suplanuoti pokyčiai, jie atitinka pradinius genetinės modifikacijos tikslus.

Nenumatomi pokyčiai dėl genetinės modifikacijos yra nuoseklūs pokyčiai, kurie yra didesni nei numatomas (-i) pokytis (-čiai) dėl genetinės modifikacijos.

Numatomi ir nenumatomi pokyčiai gali turėti tiesioginį arba netiesioginį ir greitą arba uždelstą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai.

2. Ilgalaikis neigiamas poveikis ir bendras ilgalaikis neigiamas poveikis, nustatyti pranešimuose pagal C dalį pateikiamame rizikos aplinkai vertinime

Ilgalaikis GMO poveikis yra poveikis, kylantis dėl uždelsto organizmų ar jų palikuonių atsako į ilgalaikį ar lėtinį sąlytį su GMO arba dėl dažno ir didelio GMO naudojimo.

Nustatant ir vertinant galimą ilgalaikį neigiamą GMO poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai atsižvelgiama į:

a)	ilgalaikę GMO ir priimančios aplinkos sąveiką;

b)	GMO charakteristikas, kurios ilgainiui tampa svarbios;

c)	duomenis, gautus daug kartų apgalvotai į aplinką išleidus GMO arba ilgą laiką teikus tą GMO rinkai.

Nustatant ir vertinant II priedo įžanginėje dalyje nurodytą galimą bendrą ilgalaikį neigiamą poveikį taip pat atsižvelgiama į praeityje apgalvotai į aplinką išleistus arba rinkai pateiktus GMO.

3. Duomenų kokybė

Kad būtų galima atlikti rizikos aplinkai vertinimą, reikalingą pranešimui pagal šios direktyvos C dalį, pranešėjas pateikia prieinamus mokslinėje literatūroje ar kituose šaltiniuose, įskaitant monitoringo ataskaitas, pateiktus duomenis ir sugeneruoja reikalingus duomenis, kai įmanoma, atlikdamas atitinkamus tyrimus. Kai taikytina, pranešėjas rizikos aplinkai vertinime pagrindžia, kodėl tyrimais sugeneruoti duomenų neįmanoma.

Pranešimuose pagal direktyvos B dalį pateikiamas rizikos aplinkai vertinimas grindžiamas bent mokslinėje literatūroje ar kituose šaltiniuose jau pateiktais duomenimis ir gali būti papildytas papildomais pranešėjo sugeneruotais duomenimis.

Tais atvejais, kai rizikos aplinkai vertinime pateikiami už Europos ribų sugeneruoti duomenys, pagrindžiama jų svarba priimančiai aplinkai Sąjungoje.

Pranešimuose pagal šios direktyvos C dalį pateikiamame rizikos aplinkai vertinime pateikiami duomenys atitinka tokius reikalavimus:

kai rizikos aplinkai vertinime pateikiami toksikologiniai tyrimai, kurie buvo atlikti, kad būtų įvertinta rizika žmonių ar gyvūnų sveikatai, pranešėjas pateikia įrodymus, kad tie tyrimai buvo atlikti patalpose, kurios atitinka:

i)	Direktyvos 2004/10/EB reikalavimus arba

ii)	OECD geros laboratorinės praktikos (GLP) principus, jei tyrimai atliekami ne Sąjungoje;

kai rizikos aplinkai vertinime pateikiami kiti nei toksikologiniai tyrimai, jie:

i)	atitinka geros laboratorinės praktikos (GLP) principus, reikiamais atvejais nustatytus Direktyvoje 2004/10/EB, arba

ii)	atliekami organizacijų, akredituotų pagal atitinkamą ISO standartą, arba

iii)	jei nėra atitinkamo ISO standarto, atliekami laikantis tarptautiniu lygmeniu pripažintų standartų;

c)	informacija apie a ir b punktuose nurodytų tyrimų rezultatus ir apie naudotus tyrimų protokolus yra patikima ir išsami ir apima neapdorotus duomenis elektroniniu formatu, kuris tinkamas statistinei ar kitai analizei atlikti;

d)	pranešėjas, kai įmanoma, nurodo, kokio dydžio poveikį ketinama aptikti atliekamu tyrimu, ir jį pagrindžia;

e)	lauko tyrimams atlikti skirtų vietų atranka grindžiama atitinkama priimančia aplinka, atsižvelgiant į galimą sąlytį ir poveikį, kuris būtų stebimas ten, kur GMO gali būti išleistas į aplinką. Atranka pagrindžiama rizikos aplinkai vertinime;

f)	genetiškai nemodifikuotas komparatorius yra tinkamas atitinkamai priimančiai aplinkai ir jo genetinis pagrindas yra palyginamas su GMO. Komparatoriaus pasirinkimas pagrindžiamas rizikos aplinkai vertinime.

4. Sukaupti transformacijos įvykiai, nurodyti pranešimuose pagal C dalį

GMO, kuriame yra sukauptų transformacijos įvykių, nurodytų pranešimuose pagal C dalį, rizikos aplinkai vertinimas apima šiuos aspektus:

a)	pranešėjas pateikia GMO įvykusio kiekvieno pavienio transformacijos įvykio rizikos aplinkai vertinimą arba daro nuorodą į jau pateiktus pranešimus apie tuos pavienius transformacijos įvykius;

pranešėjas įvertina šiuos aspektus:

i)	transformacijos įvykių stabilumą;

ii)	transformacijos įvykių raišką;

iii)	galimą papildomą, sinerginį ar antagonistinį poveikį dėl transformacijos įvykių kombinacijos;

tais atvejais, kai GMO palikuonyse gali būti sukauptų transformacijos įvykių įvairių subkombinacijų, pranešėjas pateikia mokslinį pagrindimą, įrodantį, kad nėra poreikio pateikti eksperimentinius duomenis, gautus tiriant susijusias subkombinacijas, nepriklausomai nuo jų kilmės, arba, nesant tokio mokslinio pagrindimo, pateikia reikiamus eksperimentinius duomenis.

C.2. GMO ir jų išleidimo į aplinką charakteristikos

Atliekant RAV reikia atsižvelgti į atitinkamus techninius ir mokslinius duomenis, susijusius su šiomis charakteristikomis:

—	recipiento (-ų) ar motininio (-ių) organizmo (-ų);

—	genetinės (-ių) modifikacijos (-ų) (tiek genetinės medžiagos įterpimo, tiek jos pašalinimo) ir reikiamos informacijos apie vektorių ir donorą;

—

GMO;

—	numatomo išleidimo į aplinką arba naudojimo, įskaitant jo mastą;

—	galimos priimančios aplinkos, į kurią bus išleistas GMO ir gali išplisti transgenas, taip pat

—	charakteristikų tarpusavio sąveikos.

Laikantis 6 straipsnio 3 dalies ir 13 straipsnio 4 dalies, RAV atsižvelgiama į atitinkamą informaciją, gautą anksčiau į aplinką išleidus tokius pačius ar panašius GMO ir panašius bruožus turinčius organizmus, taip pat į informaciją apie jų biotinę ir abiotinę sąveiką su panašia priimančia aplinka ir informaciją, gaunamą stebint tokius organizmus.

C.3. RAV etapai

Atliekamas kiekvienos susijusios rizikos srities, nurodytos D.1 ir D.2 skirsniuose, rizikos aplinkai vertinimas, nurodytas 4, 6, 7 ir 13 straipsniuose, ir laikomasi tokių šešių etapų:

1. Problemos formulavimas, įskaitant pavojaus identifikavimą

Formuluojant problemą:

a)	GMO charakteristikos palyginamos su pasirinkto genetiškai nemodifikuoto komparatoriaus charakteristikomis atitinkamomis išleidimo į aplinką arba naudojimo sąlygomis ir taip nustatomi visi organizmo charakteristikų pokyčiai, susiję su genetine modifikacija;

nustatomas galimas neigiamas poveikis žmonių sveikatai ar aplinkai, susijęs su pokyčiais, nustatytais pagal pirmesnį a punktą.

Į galimą neigiamą poveikį negalima neatsižvelgti remiantis tuo, kad jo pasireiškimas mažai tikėtinas.

Galimas neigiamas poveikis kiekvienu atveju skiriasi, tai gali būti:

—	poveikis rūšių populiacijų dinamikai priimančioje aplinkoje bei kiekvienos iš šių populiacijų genetinei įvairovei, dėl kurio gali sumažėti biologinė įvairovė;

—	pakitęs imlumas patogenams, dėl kurio lengviau plinta infekcinės ligos arba atsiranda naujų ligų židinių ar vektorių;

—	pakenkimas profilaktiniam ar terapiniam žmonių ir gyvūnų gydymui ar augalų apsaugos priemonėms, pavyzdžiui, perkeliant antibiotikams, kurie naudojami žmonėms gydyti ar veterinarijoje, atsparius genus;

—	poveikis biogeochemijai (biogeocheminiams ciklams), be kita ko, anglies ir azoto perdirbimui, kai kinta organinių medžiagų skaidymasis dirvoje;

—	žmonių liga, įskaitant alergines ar toksines reakcijas;

—	gyvūnų ir augalų liga, įskaitant toksines reakcijas, o jeigu tai gyvūnai – alergines reakcijas (atitinkamais atvejais).

Nustačius galimą ilgalaikį neigiamą GMO poveikį, jis įvertinamas atliekant dokumentų analizę, kuri, kai įmanoma, apima vieną ar kelis toliau nurodytus aspektus:

i)	ankstesnės patirties metu sukauptus įrodymus;

ii)	prieinamus duomenų rinkinius ar literatūros šaltinius;

iii)	matematinį modeliavimą;

c)	nustatomi atitinkami vertinimo tikslai. Į galimą neigiamą poveikį, kuris galėtų turėti įtakos nustatytiems vertinimo tikslams, atsižvelgiama kituose rizikos vertinimo etapuose;

nustatomi ir aprašomi sąlyčio būdai arba kiti mechanizmai, dėl kurių gali atsirasti neigiamas poveikis.

Neigiamas poveikis dėl sąlyčio būdų ar kitų mechanizmų tiesiogiai arba netiesiogiai gali pasireikšti taip:

—	GMO pasklidimu aplinkoje;

—	įterptos genetinės medžiagos perkėlimu į tą patį genetiškai modifikuotą ar nemodifikuotą organizmą arba į kitus genetiškai modifikuotus ar nemodifikuotus organizmus;

—	fenotipiniu ir genetiniu nepatvarumu;

—	sąveika su kitais organizmais;

—	valdymo ir, kai taikoma, žemės ūkio praktikos pokyčiais;

e)	formuluojamos patikrinamos hipotezės ir apibrėžiamos atitinkamos vertinamosios baigtys, kad būtų galima, kai įmanoma, atlikti kiekybinį galimo neigiamo poveikio vertinimą;

f)	apsvarstomi galimi neapibrėžtumo atvejai, įskaitant žinių spragas ir metodikos trūkumus.

2. Pavojaus apibūdinimas

Vertinamas kiekvieno galimo neigiamo poveikio mastas. Atliekant minėtą vertinimą daroma prielaida, kad toks neigiamas poveikis pasireikš. Atliekant RAV atsižvelgiama, kad poveikio mastui įtakos gali turėti priimanti aplinka, į kurią ketinama išleisti GMO, ir išleidimo į aplinką mastas ir sąlygos.

Kai įmanoma, vertinimas išreiškiamas kiekybiškai.

Tais atvejais, kai vertinimas išreiškiamas kokybiškai, pavojus apibūdinamas kategorijomis („didelis“, „vidutinis“, „mažas“ arba „nežymus“) ir paaiškinamas kiekvienos kategorijos poveikio mastas.

3. Sąlyčio apibūdinimas

Vertinama kiekvieno nustatyto galimo neigiamo poveikio pasireiškimo galimybė ar tikimybė, siekiant pateikti, kai įmanoma, sąlyčio kiekybinį vertinimą kaip santykinį tikimybės įvertį, kitu atveju – kokybinį sąlyčio vertinimą. Atsižvelgiama į priimančios aplinkos charakteristiką ir pranešimo aprėptį.

Tais atvejais, kai vertinimas išreiškiamas kokybiškai, sąlytis apibūdinamas kategorijomis („didelis“, „vidutinis“, „mažas“ arba „nežymus“) ir paaiškinamas kiekvienos kategorijos poveikio mastas.

4. Rizikos apibūdinimas

Kiekvieno galimo neigiamo poveikio rizika apibūdinama mastą derinant su neigiamo poveikio pasireiškimo tikimybe, siekiant pateikti kiekybinį arba pusiau kiekybinį rizikos vertinimą.

Tais atvejais, kai kiekybinis arba pusiau kiekybinis vertinimas neįmanomas, pateikiamas kokybinis rizikos vertinimas. Tokiais atvejais rizika apibūdinama kategorijomis („didelė“, „vidutinė“, „maža“ arba „nežymi“) ir paaiškinamas kiekvienos kategorijos poveikio mastas.

Reikiamais atvejais apibūdinamas kiekvienos nustatytos rizikos neapibrėžtumas, kai įmanoma, išreiškiamas kiekybiškai.

5. Rizikos valdymo strategijos

Nustačius riziką, dėl kurios, remiantis jos apibūdinimu, reikia imtis jos valdymo priemonių, pasiūloma rizikos valdymo strategija.

Rizikos valdymo strategijose aprašoma, kaip sumažinti pavojų ar sąlytį arba abu, ir jos yra proporcingos numatomam rizikos sumažinimui, išleidimo į aplinką mastui bei sąlygoms ir RAV nustatytiems neapibrėžtumo lygiams.

Su tuo susijęs bendros rizikos sumažėjimas, kai įmanoma, įvertinamas kiekybiškai.

6. Bendras rizikos vertinimas ir išvados

Kokybinis ir, kai įmanoma, kiekybinis bendros GMO rizikos vertinimas atliekamas atsižvelgiant į rizikos apibūdinimo rezultatus, siūlomas rizikos valdymo strategijas ir susijusius neapibrėžtumo lygius.

Bendras rizikos vertinimas, kai taikytina, apima kiekvienai nustatytai rizikai pasiūlytas rizikos valdymo strategijas.

Bendrame rizikos vertinime ir išvadose taip pat pasiūlomi konkretūs reikalavimai dėl GMO monitoringo plano ir atitinkamais atvejais dėl siūlomų rizikos valdymo priemonių veiksmingumo stebėjimo.

Be to, į pranešimuose pagal direktyvos C dalį pateikiamą bendrą rizikos vertinimą įtraukiamas prielaidų, padarytų atliekant RAV, ir su rizika susijusio neapibrėžtumo pobūdžio ir masto paaiškinimas, taip pat pasiūlytų rizikos valdymo priemonių pagrindimas.“

D skirsnio pavadinimas ir įžanginė pastraipa pakeičiami taip:

„D. Išvados dėl RAV konkrečių rizikos sričių

Išvados dėl GMO išleidimo ar pateikimo rinkai galimo poveikio atitinkamai priimančiai aplinkai parengiamos dėl kiekvienos susijusios rizikos srities, nurodytos D.1 skirsnyje, skirtame GMO, išskyrus aukštesniuosius augalus, arba D.2 skirsnyje, skirtame genetiškai modifikuotiems aukštesniesiems augalams, remiantis RAV, atliktu laikantis B skirsnyje nustatytų principų ir C skirsnyje aprašytos metodikos ir remiantis pagal III priedą reikalaujama informacija.“

D.2 skirsnis pakeičiamas taip:

„D.2. Pranešant apie genetiškai modifikuotus aukštesniuosius augalus (GMAA)

Aukštesnieji augalai– klasifikacinei Spermatophytae (Gymnospermae ir Angiospermae) grupei priskiriami augalai.

1.	GMAA atsparumas ir invaziškumas, įskaitant augalų genų perdavimą augalams.

2.	Augalų genų perdavimas mikroorganizmams.

3.	GMAA ir tikslinių organizmų sąveika.

4.	GMAA ir atsitiktinai paveiktų organizmų sąveika.

5.	Poveikis konkretiems auginimo, žemdirbystės ir derliaus nuėmimo būdams.

6.	Poveikis biogeocheminiams procesams.

7.	Poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai.“

III priedas pakeičiamas taip:

„

III PRIEDAS

INFORMACIJA, KURIĄ BŪTINA PATEIKTI PRANEŠIME

Į šios direktyvos B ir C dalyse nurodytus pranešimus paprastai įtraukiama informacija, nurodyta III A priede, skirtame GMO, išskyrus aukštesniuosius augalus, arba III B priede, skirtame genetiškai modifikuotiems aukštesniesiems augalams.

Nėra reikalaujama pateikti kiekvieno punkto informaciją, išvardytą III A arba III B priede, kai ta informacija nesvarbi ar nereikalinga konkrečiame pranešime pateikiamo rizikos vertinimo tikslu, atsižvelgiant visų pirma į GMO charakteristikas, išleidimo į aplinką mastą ir sąlygas arba numatomas naudojimo sąlygas.

Informacijos išsamumas pagal kiekvieną punktą irgi gali priklausyti nuo siūlomo išleidimo į aplinką pobūdžio bei masto.

Pagal kiekvieną reikalaujamą informacijos punktą pateikiama:

i)	pranešime nurodytų tyrimų santraukos ir rezultatai, taip pat paaiškinimas apie jų svarbą RAV, kai taikytina;

ii)

kai tai susiję su šios direktyvos C dalyje nurodytais pranešimais – priedai su išsamia informacija apie tuos tyrimus, taip pat taikytų metodų ir naudotų medžiagų aprašymas ar nuoroda į standartizuotus ar tarptautiniu mastu pripažintus metodus ir už tyrimų vykdymą atsakingos institucijos ar institucijų pavadinimas.

Dėl tolesnės genetinės modifikacijos raidos gali prireikti šį priedą suderinti su technikos pažanga arba dėl jo parengti nurodymus. Kai Sąjungoje bus įgyta pakankamai patirties pranešant apie konkrečių GMO išleidimą į aplinką, bus galima toliau diferencijuoti reikalavimus, keliamus informacijai apie skirtingas GMO rūšis, pavyzdžiui, daugiamečius augalus ir medžius, vienaląsčius organizmus, žuvis ar vabzdžius, arba apie konkretų GMO panaudojimą, pavyzdžiui, vakcinoms kurti.

“

III B priedas pakeičiamas taip:

„

III B PRIEDAS

INFORMACIJA, KURIĄ BŪTINA PATEIKTI PRANEŠIMUOSE APIE GENETIŠKAI MODIFIKUOTŲ AUKŠTESNIŲJŲ AUGALŲ (GMAA) (GYMNOSPERMAE IR ANGIOSPERMAE) IŠLEIDIMĄ Į APLINKĄ

I. INFORMACIJA, KURIĄ BŪTINA PATEIKTI PRANEŠIMUOSE, TEIKIAMUOSE PAGAL 6 IR 7 STRAIPSNIUS

A. Bendro pobūdžio informacija

Pranešėjo (įmonės ar instituto) pavadinimas ir adresas

Atsakingo (-ų) mokslininko (-ų) pavardė (-s), kvalifikacija ir patirtis

Projekto pavadinimas

Informacija apie išleidimą į aplinką

a)	Išleidimo į aplinką tikslas

b)	Numatoma (-os) išleidimo į aplinką data (-os) ir trukmė

c)	GMAA išleidimo į aplinką būdas

d)	Išleidimo į aplinką vietos parengimo ir tvarkymo būdai prieš išleidžiant į aplinką, išleidimo metu ir po išleidimo, nurodant auginimo ir derliaus nuėmimo būdus

e)	Apytikslis augalų skaičius (arba augalų skaičius viename m2)

Informacija apie išleidimo į aplinką vietą

a)	Išleidimo į aplinką vieta (-os) ir jos (jų) dydis

b)	Išleidimo į aplinką vietos ekosistemos, klimato, floros ir faunos aprašymas

c)	Lytiškai suderinamos giminingos laukinių ar žemės ūkio augalų rūšys

d)	Atstumas iki oficialiai pripažintų biotopų ar saugomų teritorijų, kurioms gali būti padarytas poveikis

B. Mokslinė informacija

Informacija apie augalą recipientą ar (atitinkamais atvejais) motininius augalus

Visas pavadinimas:

i)	šeimos pavadinimas;

ii)

gentis;

iii)

rūšis;

iv)

porūšis;

v)	atmaina ar rūšies linija;

vi)	įprastas pavadinimas.

b)	Geografinis augalų pasiskirstymas ir auginimas Sąjungos viduje

Informacija apie reprodukciją:

i)	reprodukcijos būdas (-ai);

ii)	konkretūs veiksniai, turintys įtakos reprodukcijai, jei tokių yra;

iii)	dauginimosi laikas.

d)	Lytinis suderinamumas su kitomis žemės ūkio ar laukinių augalų rūšimis, įskaitant suderinamų rūšių paplitimą Europoje

Gebėjimas išlikti:

i)	gebėjimas sudaryti išlikimui ar ramybės būsenai reikalingas struktūras;

ii)	konkretūs veiksniai, turintys įtakos gebėjimui išlikti, jei tokių yra.

Plitimas:

i)	plitimo būdai ir mastas;

ii)	konkretūs veiksniai, turintys įtakos plitimui, jei tokių yra.

g)	Jei augalo rūšis Sąjungoje natūraliai neauga, jo natūralios buveinės aprašymas, įskaitant informaciją apie natūralius kenkėjus, parazitus, konkurentus ir simbiontus

h)	GMAA svarbi augalo ir organizmų toje ekosistemoje, kurioje jis natūraliai auga, ar kitoje vietoje galima sąveika, taip pat informacija apie toksinį poveikį žmonėms, gyvūnams ir kitiems organizmams

Molekulinis apibūdinimas

Informacija apie genetinę modifikaciją

i)	Naudotų genetinės modifikacijos metodų aprašymas

ii)	Naudoto vektoriaus prigimtis ir šaltiniai

iii)	Nukleorūgšties (-čių), naudotos (-ų) transformacijai, šaltinis, kiekvieno įterpti numatomo sudedamosios dalies fragmento dydis ir numatoma funkcija

Informacija apie GMAA

i)	Naujo (-ų) ar modifikuoto (-ų) bruožo (-ų) ir savybių bendras aprašymas

ii)

Informacija apie faktiškai įterptas/pašalintas sekas:

—	visų įterptų sekų dydis ir kopijų skaičius bei jai (joms) apibūdinti naudoti metodai;

—	jei pašalinta, pašalintos (-ų) sekos (-ų) dydis ir funkcija;

—	įterptos (-ų) sekos (-ų) vieta (-os) augalo ląstelių viduje (integruota į branduolį, chloroplastus, mitochondrijas ar išlaikyta neintegruota forma) ir jos (jų) nustatymo metodai.

iii)	Augalo dalys, kuriose išreiškiama įterpta seka

iv)	Įterptos sekos genetinis patvarumas ir GMAA fenotipinis patvarumas

c)	Molekulinio apibūdinimo išvados

Informacija apie konkrečias rizikos sritis

a)	Bet kuris GMAA atsparumo ar invaziškumo ir jo gebėjimo perduoti genetinę medžiagą lytiškai suderinamoms giminingoms rūšims pokytis ir su tuo susijęs neigiamas poveikis aplinkai

b)	Bet kuris GMAA gebėjimo perduoti genetinę medžiagą mikroorganizmams pokytis ir su tuo susijęs neigiamas poveikis aplinkai

c)	GMAA ir tikslinių organizmų sąveikos mechanizmas (prireikus) ir su tuo susijęs neigiamas poveikis aplinkai

d)	Dėl genetinės modifikacijos galintys pasireikšti GMAA ir atsitikinai paveiktų organizmų sąveikos pokyčiai ir su tuo susijęs neigiamas poveikis aplinkai

e)	Dėl genetinės modifikacijos galintys pasireikšti žemės ūkio praktikos ir GMAA valdymo pokyčiai ir su tuo susijęs neigiamas poveikis aplinkai

f)	Galima sąveika su abiotine aplinka ir su tuo susijęs neigiamas poveikis aplinkai

g)	Informacija apie bet kokį dėl genetinės modifikacijos pasireiškiantį toksinį, alerginį ar kitokį žalingą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai

h)	Išvados dėl konkrečių rizikos sričių

Informacija apie kontrolę, monitoringą, taip pat vietos tvarkymo po išleidimo į aplinką ir atliekų apdorojimo planus

Bet kokios priemonės, kurių imtasi, įskaitant:

i)	izoliaciją erdvės ir laiko atžvilgiu nuo lytiškai suderinamų giminingų laukinių bei piktžolinių ir kultūrinių augalų rūšių;

ii)	bet kokias priemones, skirtas neleisti reprodukciniams GMAA organams plisti arba tokiam plitimui sumažinti.

b)	Vietos tvarkymo metodų po išleidimo į aplinką aprašymas

c)	Genetiškai modifikuotos augalinės medžiagos ir atliekų apdorojimo po išleidimo į aplinką metodų aprašymas

d)	Monitoringo planų ir metodų aprašymas

e)	Avarijos likvidavimo priemonių planų aprašymas

Aprašymas metodų ir procedūrų, kuriais:

i)	išvengiama GMAA pasklidimo už išleidimo į aplinką vietos ar toks pasklidimas sumažinamas;

ii)	vieta apsaugoma, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys;

iii)	neleidžiama kitiems organizmams patekti į vietą arba kuo labiau sumažinama tokio patekimo galimybė.

GMAA aptikimo ir identifikavimo metodų aprašymas

Prireikus informacija apie ankstesnius GMAA išleidimo į aplinką atvejus

II. INFORMACIJA, KURIĄ BŪTINA PATEIKTI PRANEŠIMUOSE, TEIKIAMUOSE PAGAL 13 STRAIPSNĮ

A. Bendro pobūdžio informacija

Pranešėjo (įmonės ar instituto) pavadinimas ir adresas

Atsakingo (-ų) mokslininko (-ų) pavardė (-s), kvalifikacija ir patirtis

GMAA paskirtis ir specifikacija

Pranešimo aprėptis

Auginimas

b)	Kiti naudojimo būdai (turi būti nurodyta pranešime)

B. Mokslinė informacija

Informacija apie augalą recipientą ar (atitinkamais atvejais) motininius augalus

Visas pavadinimas:

i)	šeimos pavadinimas;

ii)

gentis;

iii)

rūšis;

iv)

porūšis;

v)	atmaina/rūšies linija;

vi)	įprastas pavadinimas.

b)	Geografinis augalų pasiskirstymas ir auginimas Sąjungos viduje

Informacija apie reprodukciją:

i)	reprodukcijos būdas (-ai);

ii)	konkretūs veiksniai, turintys įtakos reprodukcijai, jei tokių yra;

iii)	dauginimosi laikas.

d)	Lytinis suderinamumas su kitomis žemės ūkio ar laukinių augalų rūšimis, įskaitant suderinamų rūšių paplitimą Sąjungoje

Gebėjimas išlikti:

i)	gebėjimas sudaryti išlikimui ar ramybės būsenai reikalingas struktūras;

ii)	konkretūs veiksniai, turintys įtakos gebėjimui išlikti, jei tokių yra.

Plitimas:

i)	plitimo būdai ir mastas;

ii)	konkretūs veiksniai, turintys įtakos plitimui, jei tokių yra.

g)	Jei augalo rūšis Sąjungoje natūraliai neauga, jo natūralios buveinės aprašymas, įskaitant informaciją apie natūralius kenkėjus, parazitus, konkurentus ir simbiontus

h)	GMAA svarbi augalo ir organizmų toje ekosistemoje, kurioje jis natūraliai auga, ar kitoje vietoje galima sąveika, taip pat informacija apie toksinį poveikį žmonėms, gyvūnams ir kitiems organizmams

Molekulinis apibūdinimas

Informacija apie genetinę modifikaciją

i)	Naudotų genetinės modifikacijos metodų aprašymas

ii)	Naudoto vektoriaus prigimtis ir šaltiniai

iii)	Nukleorūgšties (-čių), naudotos (-ų) transformacijai, šaltinis, kiekvieno įterpti numatomo sudedamosios dalies fragmento dydis ir numatoma funkcija

Informacija apie genetiškai modifikuotą augalą

i)	Naujo (-ų) ar modifikuoto (-ų) bruožo (-ų) ir savybių aprašymas

ii)

Informacija apie faktiškai įterptas ar pašalintas sekas:

—	visų galimų aptikti įterptų sekų (visų ir dalinių) dydis ir kopijų skaičius bei jai (joms) apibūdinti naudoti metodai;

—	įterptos genetinės medžiagos sandara ir seka kiekvienoje įterpimo vietoje, pateikta standartiniu elektroniniu formatu;

—	jei pašalinta, pašalintos (-ų) sekos (-ų) dydis ir funkcija;

—	įterptos (-ų) sekos (-ų) vieta (-os) ląstelės viduje (integruota į branduolį, chloroplastus, mitochondrijas ar išlaikyta neintegruota forma) ir jos (jų) nustatymo metodai;

—	jei tai kitos modifikacijos nei įterpimas ar pašalinimas, modifikuotos genetinės medžiagos funkcija prieš modifikaciją ir po jos, taip pat tiesioginiai genų raiškos pokyčiai dėl modifikacijos;

—	informacija standartiniu elektroniniu formatu apie 5′ ir 3′ sekų kraštines sritis kiekvienoje įterpimo vietoje;

—	bioinformatikos tyrimas naudojant atnaujintas duomenų bazes, siekiant nustatyti galimus žinomų genų pertrūkius;

—

visi atviri skaitymo rėmeliai (toliau – ORF) įterptoje sekoje (dėl išdėstymo pakeitimų arba kitų priežasčių), taip pat sukurti kaip genetinės modifikacijos rezultatas jungčių su genomine DNR vietose. ORF apibrėžiami kaip nukleotidų seka, kurioje yra kodonų juosta, kuri nėra pertraukta stabdomojo kodono tuose pačiuose skaitymo rėmeliuose;

—	bioinformatikos tyrimas naudojant atnaujintas duomenų bazes, siekiant ištirti galimus ORF panašumus ir žinomus genus, kurie gali turėti neigiamą poveikį;

—	naujai išreikšto baltymo pirminė struktūra (aminorūgščių seka) ir prireikus kitos struktūros;

—	bioinformatikos tyrimas naudojant atnaujintas duomenų bazes, siekiant ištirti galimą sekos homologiškumą ir prireikus naujai išreikšto baltymo ir žinomų proteinų arba peptidų, kurie gali turėti neigiamą poveikį, struktūrinius panašumus.

iii)

Informacija apie įterptos sekos raišką:

—	metodas (-ai), naudojamas (-i) raiškos analizei, kartu su jo (jų) praktinio taikymo charakteristikomis;

—	informacija apie įterptos sekos raiškos eigą augalo gyvavimo ciklo laikotarpiu;

—	augalo dalys, kuriose išreikšta įterpta seka arba modifikuota seka;

—	nenumatytų naujų ORF, nustatytų pagal ii punkto 7 papunktį, raiškos galimybė, kuri kelia susirūpinimą dėl saugos;

—	baltymų raiškos duomenys, įskaitant neapdorotus duomenis, gautus atlikus lauko tyrimus ir susijusius su sąlygomis, kuriomis kultūrinis augalas augintas.

iv)	Įterptos sekos genetinis patvarumas ir GMAA fenotipinis patvarumas

c)	Molekulinio apibūdinimo išvados

Lyginamoji agronominių ir fenotipinių charakteristikų ir sudėties analizė

a)	Tradicinio analogo ir papildomų komparatorių pasirinkimas

b)	Lauko tyrimams atlikti skirtų vietų pasirinkimas

Lauko tyrimų lyginamajai analizei atlikti skirtas eksperimentinis planas ir jų duomenų statistinė analizė

i)	Lauko tyrimų plano aprašymas

ii)	Priimančios aplinkos atitinkamo aspekto aprašymas

iii)	Statistinė analizė

d)	Augalinės medžiagos atranka analizės tikslu (prireikus)

e)	Lyginamoji agronominių ir fenotipinių charakteristikų analizė

f)	Lyginamoji sudėties analizė (prireikus)

g)	Lyginamosios analizės išvados

Konkreti informacija apie kiekvieną rizikos sritį

Pranešėjas pirmiausia aprašo kiekvienos iš septynių rizikos sričių, nurodytų II priedo D.2 skirsnyje, žalos atsiradimo būdus, pagal priežasčių ir pasekmių grandinę paaiškindamas, kaip GMAA išleidimas į aplinką gali padaryti žalos, atsižvelgiant ir į pavojų, ir į sąlytį.

Pranešėjas pateikia toliau nurodytą informaciją, išskyrus tuos atvejus, kai tai nesvarbu numatytos GMO paskirties atžvilgiu.

Atsparumas ir invaziškumas, įskaitant augalų genų perdavimą augalams

i)	Galimybės, kad GMAA taps atsparesnis ar invaziškesnis, vertinimas ir su tuo susijęs neigiamas poveikis aplinkai

ii)	Galimybės, kad GMAA perduos transgeną (-us) lytiškai suderinamoms giminingoms rūšims, vertinimas ir su tuo susijęs neigiamas poveikis aplinkai

iii)	Išvados dėl GMAA atsparumo ir invaziškumo neigiamo poveikio aplinkai, įskaitant augalų genų perdavimo augalams neigiamą poveikį aplinkai

Augalų genų perdavimas mikroorganizmams

i)	Galimybės, kad GMAA mikroorganizmams perduos naujai įterptą DNR, ir su tuo susijęs neigiamas poveikis

ii)	Išvados dėl GMAA mikroorganizmams perduoto naujai įterpto DNR neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai

GMAA ir tikslinių organizmų sąveika (prireikus)

i)	Galimybės, kad pasikeis GMAA ir tikslinių organizmų tiesioginė ir netiesioginė sąveika, vertinimas ir neigiamas poveikis aplinkai

ii)	Galimybės, kad tikslinis organizmas išvystys atsparumą išreikštam baltymui (remiantis atsparumo tradiciniams pesticidams arba transgeniniams augalams, turintiems panašių bruožų, vystymosi istorija), vertinimas ir bet koks su tuo susijęs neigiamas poveikis aplinkai

iii)	Išvados dėl GMAA sąveikos su tiksliniais organizmais neigiamo poveikio aplinkai

GMAA ir atsitiktinai paveiktų organizmų sąveika

GMAA ir atsitiktinai paveiktų organizmų, įskaitant saugomas rūšis, tiesioginės ir netiesioginės sąveikos galimybės vertinimas ir su tuo susijęs neigiamas poveikis

Šiame vertinime taip pat atsižvelgiama į galimą neigiamą poveikį atitinkamoms ekosisteminėms paslaugoms ir tas paslaugas teikiančioms rūšims.

ii)	Išvados dėl GMAA sąveikos su atsitiktinai paveiktais organizmais neigiamo poveikio aplinkai

Poveikis konkretiems auginimo, žemdirbystės ir derliaus nuėmimo būdams

i)	Kai GMAA skirti auginti, GMAA naudojamų konkrečių auginimo, žemdirbystės ir derliaus nuėmimo būdų pokyčių vertinimas ir su tuo susijęs neigiamas poveikis aplinkai

ii)	Išvados dėl konkrečių auginimo, žemdirbystės ir derliaus nuėmimo būdų neigiamo poveikio aplinkai

Poveikis biogeocheminiams procesams

i)	Biogeocheminių procesų pokyčių teritorijoje, kurioje turi būti auginamas GMAA, ir platesnėje aplinkoje vertinimas ir su tuo susijęs neigiamas poveikis

ii)	Išvados dėl neigiamo poveikio biogeocheminiams procesams

Poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai

i)	Galimos tiesioginės ar netiesioginės GMAA ir asmenų, kurie su juo dirba arba kontaktuoja, įskaitant per perdirbto GMAA žiedadulkes ar dulkes, sąveikos vertinimas ir šios sąveikos neigiamo poveikio žmonių sveikatai vertinimas

ii)	Tais atvejais, kai GMAA neskirtas žmonėms vartoti, bet kai recipientas arba motininis (-iai) augalas (-ai) gali būti laikomas (-i) skirtu (-ais) žmonėms vartoti, – tikimybės, kad atsitiktinis suvartojimas turės neigiamą poveikį žmonių sveikatai, vertinimas

iii)	Galimo neigiamo poveikio gyvūnų sveikatai dėl atsitiktinai jų suvartoto GMAA ar to augalo medžiagos vertinimas

iv)	Išvados dėl poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai

h)	Bendras rizikos vertinimas ir išvados Pateikiama visų išvadų pagal kiekvieną rizikos sritį santrauka. Santraukoje atsižvelgiama į rizikos apibūdinimą pagal II priedo C.3 skirsnyje aprašytos metodikos 1–4 etapus ir rizikos valdymo strategijas, pasiūlytas laikantis II priedo C.3 skirsnio 5 punkto.

GMAA aptikimo ir identifikavimo metodų aprašymas

Prireikus informacija apie ankstesnius GMAA išleidimo į aplinką atvejus.

“

IV priedo A skirsnis iš dalies keičiamas taip:

1 punktas pakeičiamas taip:

„1.	Siūlomi komerciniai produktų pavadinimai ir juose esančių GMO pavadinimai ir pasiūlymas dėl unikalaus GMO identifikatoriaus, sukurto pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 65/2004 (*1). Gavus sutikimą, visi nauji komerciniai pavadinimai turėtų būti perduoti kompetentingai institucijai.

(*1) 2004 m. sausio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 65/2004, nustatantis genetiškai modifikuotų organizmų unikalių identifikatorių sudarymo ir priskyrimo sistemą (OL L 10, 2004 1 16, p. 5).“;"

7 punktas pakeičiamas taip:

„7.

Transformacijos įvykio aptikimo, identifikavimo ir atitinkamais atvejais kiekybinio įvertinimo metodai; GMO pavyzdžiai ir jų kontroliniai mėginiai bei informacija apie tai, kur galima rasti pamatinės medžiagos. Reikėtų nurodyti, kokios informacijos konfidencialumo sumetimais negalima skelbti visuomenei prieinamoje registro dalyje, nurodytoje 31 straipsnio 2 dalyje.“

9.3.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 67/46

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2018/351

2018 m. kovo 8 d.

kuriuo atmetami pasiūlyti įsipareigojimai, susiję su antidempingo tyrimu dėl tam tikrų importuojamų Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 8 straipsnį,

informuodama valstybes nares,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1795 (2) Europos Komisija (toliau – Komisija) tam tikriems importuojamiems Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatė galutinį antidempingo muitą ir baigė tyrimą dėl tam tikrų importuojamų Serbijos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno (toliau – galutinis reglamentas).

(2)

Per tyrimą, po kurio buvo nustatytas šis muitas, penki Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos eksportuojantys gamintojai pasiūlė įsipareigojimus dėl kainos. Kadangi šie pasiūlymai buvo pateikti po papildomo galutinio faktų atskleidimo, padaryto tyrimo pabaigoje, Komisija iki galutinio reglamento priėmimo termino negalėjo išanalizuoti, ar šie pasiūlymai dėl kainos yra priimtini. Todėl Komisija, pripažinusi, kad tai yra išskirtinės aplinkybės, įsipareigojo atlikti šių penkių pasiūlymų analizę vėlesniu etapu. Pabaigus tyrimą ir paskelbus galutinį reglamentą įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymą pateikė šeštas eksportuojantis gamintojas.

(3)

2017 m. gruodžio 18 d. Komisija panešė visoms suinteresuotosioms šalims apie įsipareigojimo pasiūlymų vertinimą (toliau – Komisijos vertinimas), kuriuo remiantis ji ketina atmesti visus įsipareigojimo pasiūlymus. Remdamosi šia informacija suinteresuotosios šalys pateikė pastabų raštu dėl vertinimo ir kai kuriais atvejais papildomų savo pasiūlymų pakeitimų. Suinteresuotosioms šalims, kurios prašė būti išklausytos, buvo suteikta tokia galimybė.

(4)	2018 m. sausio 3 d. Komisija gavo Ukrainos vyriausybės prašymą pagal ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo (3) 50 bis straipsnį surengti konsultacijas. Konsultacijos surengtos 2018 m. sausio 26 d. Pastabos raštu pateiktos 2018 m. sausio 31 d.

2. ĮSIPAREIGOJIMAI

(5)	Visų pasiūlymų tinkamumas ir praktiškumas buvo įvertinti atsižvelgiant į taikomą teisinį pagrindą, o Ukrainos eksportuojančio gamintojo atveju – ir į ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą.

2.1. Įsipareigojimo pasiūlymai ir jų vertinimas

2.1.1. „Companhia Siderúrgica Nacional“ (Brazilija)

(6)	Eksportuojantis gamintojas pasiūlė vieną minimalią importo kainą (MIK) už toną tam tikram kiekiui į Sąjungą eksportuojamų produktų ir kitą, didesnę MIK – produktų kiekiui, kuris viršija pirmesnįjį. Eksportuojantis gamintojas taip pat pasiūlė kainos koregavimo mechanizmą.

(7)

Viena vidutine MIK pagrįstas pasiūlymas yra netinkamas, nes juo nebus pašalintas žalingas dempingo poveikis visų rūšių produktams, ypač patiems brangiausiems. Kaip pripažinta galutinio reglamento 632 ir 655 konstatuojamosiose dalyse, Komisija manė, kad tokia priemonė kaip konkrečioms bendrovėms nustatyta fiksuota suma už toną tiksliau atspindėjo žalą, kurią padarė kiekvienas dempingą, kaip nustatyta, vykdęs eksportuojantis gamintojas, nei MIK. Tokia priemone taip pat užtikrinama, kad, priešingai nei MIK, muitas pašalina visą žalą ir iš karto užtikrinama Sąjungos pramonės apsauga. Be to, pasiūlymas apima susijusių subjektų tarpusavio sandorius. Dėl tokio santykio pobūdžio atsiranda daug kryžminio kompensavimo galimybių. Bet koks kitas dviejų susijusių subjektų tarpusavio sandoris, paskola ar dotacija gali būti panaudoti MIK kompensuoti. Komisija negali stebėti šių sandorių ir jai trūksta tinkamų lyginamųjų kriterijų, kuriais naudodamasi ji galėtų patikrinti, ar šie sandoriai yra tikri ar kompensaciniai.

(8)

Be to, priimti pasiūlymą nebūtų praktiška. Eksportuojantis gamintojas turi susijusių bendrovių keliose valstybėse narėse, kai kurios šių bendrovių toliau perdirba nagrinėjamąjį produktą. Eksportuojantis gamintojas taip pat parduoda kitus produktus Sąjungos pirkėjams, o jo susijęs importuotojas parduoda panašų produktą iš kitų šaltinių. Todėl Komisijai neįmanoma veiksmingai stebėti šios veiklos ir dviejų skirtingų MIK taikymo priklausomai nuo eksporto apimties.

(9)

Atsakydamas į Komisijos vertinimą eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad taikant jo pasiūlyme nurodytą MIK pašalinamas žalingas dempingo poveikis, nes tokią MIK Komisija pasiūlė tam tikru tyrimo etapu. Eksportuojantis gamintojas nurodė, kad MIK yra pagrįsta svertinėmis vidutinėmis visų rūšių produktų importo kainomis. Todėl MIK nebūtų žalinga Sąjungos gamintojams, nes mažesnių kainų produktams būtų taikomos aukštesnio lygio nei turėtų būti kainos, taip užtikrinant kompensavimą aukštesnių kainų produktų atžvilgiu. Jei tokia logika būtų taikoma to eksportuojančio gamintojo tiriamuoju laikotarpiu eksportuojamų produktų asortimento atžvilgiu, to eksportuojančio gamintojo nuomone, MIK pakaktų dempingo žalingam poveikiui pašalinti. Be to, eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad MIK neturėtų būti koreguojama atsižvelgiant į pardavimą per susijusią bendrovę, be kita ko, dėl to, kaip jo eksporto kaina buvo nustatyta galutiniame reglamente. Eksportuojantis gamintojas taip pat tvirtino, kad kryžminis kompensavimas yra neįmanomas dėl įvairių priežasčių, visų pirma dėl to, kad kryžminis kompensavimas būtų matyti eksportuojančio gamintojo ir jo susijusių bendrovių metinėse ataskaitose. Eksportuojantis gamintojas taip pat iš dalies pakeitė įsipareigojimo pasiūlymą. Pagal naująjį įsipareigojimą eksportuojantis gamintojas įsipareigojo nutraukti plokščių karštojo valcavimo produktų pardavimą per susijusį subjektą Sąjungoje ir teikti ataskaitas dėl kitų produktų pardavimo Sąjungai.

(10)

Dėl pastabos, kad taikant pasiūlytą MIK pašalinamas žalingas dempingo poveikis, nes ta kaina yra tokia pati, kokią Komisija pasiūlė tam tikru tyrimo etapu, Komisija pažymėjo, kad galiausiai tas sprendimas buvo atmestas. Atmetimo priežastys, be kita ko, pateiktos galutinio reglamento 632 ir 655 konstatuojamosiose dalyse, kurios apibendrinamos šio reglamento 7 konstatuojamojoje dalyje. Pastaba dėl to, kad MIK yra pagrįsta vidutinėmis svertinėmis importo kainomis, nedaro poveikio išvadai, kad taikant MIK nepašalinamas žalingas dempingo poveikis brangiausių rūšių produktams. Komisijai nepavyko gauti duomenų tvirtinimui, kad žalingas dempingo poveikis būtų pašalintas taikant MIK dėl tiriamuoju laikotarpiu eksportuojamų produktų asortimento, paremti. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikė. Net jei Komisija ir būtų turėjusi duomenų šiam tvirtinimui paremti, ji būtų nustačiusi, kad niekas netrukdo produktų asortimentą pakeisti aukštesnių kainų produktų asortimentu. Iš tiesų pats MIK taikymas galėtų būti naudingas tokiam pakeitimui atlikti. Dėl pastabos, kad MIK neturėtų būti koreguojama atsižvelgiant į pardavimą per susijusią bendrovę, Komisija galėtų sutikti, kad iš tiesų, atsižvelgiant į atvejo aplinkybes tiriamuoju laikotarpiu ir ypač į tai, kaip galutiniame reglamente buvo nustatyta eksportuojančio gamintojo eksporto kaina, šis koregavimas būtų nepagrįstas. Tačiau nėra garantijų, kad aplinkybės nepasikeis, ypač atsižvelgiant į tai, kad bendrovės yra susijusios. Pagaliau dėl pasiūlymo dalinio pakeitimo ir kryžminio kompensavimo rizikos Komisija pažymėjo, kad nors dėl įsipareigojimo nagrinėjamojo produkto neperparduoti tam tikra kryžminio kompensavimo rizika sumažėtų, išlieka pagrindinė problema, t. y. MIK taikymas susijusių subjektų tarpusavio sandoriams. Dėl tokio dviejų subjektų santykio atsiranda įvairių kryžminio kompensavimo galimybių, kurių Komisija negali veiksmingai stebėti. Ne visos galimybės būtų matyti metinėse ataskaitose, o tais atvejais, kai jos būtų matyti metinėse ataskaitose, Komisijai trūktų tinkamų lyginamųjų kriterijų, kuriais remdamasi galėtų įvertinti, ar jos yra kompensuojamojo pobūdžio. Įsipareigojimą, kuris taikomas susijusiam pardavimui, galima priimti tik tada, jei nagrinėjamasis produktas galiausiai perparduodamas nepriklausomam pirkėjui ir tiems sandoriams galima taikyti tinkamai pakoreguotą MIK. Tai yra neįmanoma, jei nagrinėjamasis produktas yra perdirbamas į kitą produktą.

2.1.2. „Usinas Siderurgicas de Minas Gerais S.A.“ (Brazilija)

(11)	Eksportuojantis gamintojas pasiūlė vieną MIK už toną jo visiems eksportuojamiems produktams.

(12)

Viena vidutine MIK pagrįstas pasiūlymas yra netinkamas, nes juo nebus pašalintas žalingas dempingo poveikis visų rūšių produktams, ypač patiems brangiausiems. Kaip pripažinta galutinio reglamento 632 ir 655 konstatuojamosiose dalyse, Komisija manė, kad tokia priemonė kaip konkrečioms bendrovėms nustatyta fiksuota suma už toną tiksliau atspindėjo žalą, kurią padarė kiekvienas dempingą, kaip nustatyta, vykdęs eksportuojantis gamintojas, nei vienintelė MIK. Tokia priemone taip pat užtikrinama, kad, priešingai nei vienintelė MIK, muitas pašalina visą žalą ir iš karto užtikrinama Sąjungos pramonės apsauga. Pasiūlymas yra netinkamas ir dėl to, kad eksportuojantis gamintojas nepasiūlė koregavimo mechanizmo, o plokščių karštojo valcavimo produktų kainos ilgainiui gerokai svyruoja.

(13)

Be to, priimti pasiūlymą nebūtų praktiška. Dėl eksportuojančio gamintojo bendros struktūros ir pardavimo veiklos pasiūlyto įsipareigojimo dėl kainos nebūtų įmanoma veiksmingai stebėti ir dėl to atsirastų ne viena kainos kryžminio kompensavimo galimybė. Eksportuojantis gamintojas turi keletą susijusių bendrovių keliose valstybėse narėse ir už Sąjungos ribų. Be to, eksportuojantis gamintojas taip pat parduoda kitus produktus Sąjungai. Todėl Komisijai neįmanoma veiksmingai stebėti šios veiklos.

2.1.3. „Mobarakeh Steel Company“ (Iranas)

(14)	Eksportuojantis gamintojas pasiūlė vieną MIK už toną jo visiems eksportuojamiems produktams, pakoreguotą atsižvelgiant į pardavimą per jo prekiautoją Sąjungoje.

(15)

Viena vidutine MIK pagrįstas pasiūlymas yra netinkamas, nes juo nebus pašalintas žalingas dempingo poveikis visų rūšių produktams, ypač patiems brangiausiems. Kaip pripažinta galutinio reglamento 632 ir 655 konstatuojamosiose dalyse, Komisija manė, kad tokia priemonė kaip konkrečioms bendrovėms nustatyta fiksuota suma už toną tiksliau atspindėjo žalingą dempingą, kurį, kaip nustatyta, vykdė eksportuojantis gamintojas, nei MIK. Tokia priemone taip pat užtikrinama, kad, priešingai nei MIK, muitas pašalina visą žalingą dempingą ir iš karto užtikrinama Sąjungos pramonės apsauga. Pasiūlymas yra netinkamas ir dėl to, kad eksportuojantis gamintojas nepasiūlė koregavimo mechanizmo, o plokščių karštojo valcavimo produktų kainos ilgainiui gerokai svyruoja.

(16)

Be to, priimti pasiūlymą nebūtų praktiška. Kadangi eksportuojantis gamintojas parduoda kitus produktus Sąjungai, pasiūlyto įsipareigojimo dėl kainos nebūtų įmanoma veiksmingai stebėti ir dėl to atsirastų kainos kryžminio kompensavimo galimybių. Todėl Komisijai neįmanoma veiksmingai stebėti šios veiklos.

(17)

Atsakydamas į Komisijos vertinimą eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Komisija neįvertino to, kad jo pasiūlymas atitiko Komisijos pasiūlymą tam tikru tyrimo etapu. Eksportuojantis gamintojas prašė pateikti paaiškinimą, kodėl minėtą Komisijos pasiūlymą atitinkantis pasiūlymas yra netinkamas. Eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad jo pasiūlyta MIK yra didesnė už Komisijos per tyrimą pasiūlytąją ir kad dėl to taikant įsipareigojime pasiūlytą MIK iš esmės pašalinama žala Sąjungos pramonei. Be to, eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad nėra skirtumo tarp MIK ir konkretaus muito už toną, kiek tai susiję su žalingo dempingo poveikio brangiausiems produktams pašalinimu, todėl šis argumentas yra nesvarbus. Eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad dėl to, jog jis parduoda kitus produktus Sąjungai, automatiškai nekyla kryžminio kompensavimo rizika. Pagaliau jis tvirtino, kad įsipareigojimo sąskaitomis faktūromis būtų pašalinta bet kokia priemonių vengimo ar kryžminio kompensavimo rizika taip pat, kaip ji būtų pašalinta galiojančiomis komercinėmis sąskaitomis faktūromis, kurios buvo pasiūlytos galutiniame bendrajame faktų atskleidimo dokumente.

(18)

Komisija pastebėjo, kad vertinime ne tik kalbama apie įsipareigojimo pasiūlymo ir varianto, kuris buvo svarstytas tam tikru tyrimo etapu, panašumus, bet taip pat 15 konstatuojamojoje dalyje ji pabrėžia ir apibendrina galutinio reglamento dalis, kuriose paaiškinama, kodėl tas variantas buvo atmestas. Tas pat paaiškinimas taikomas ir dėl eksportuojančio gamintojo pastabos, kurioje lyginamos įsipareigojimo sąskaitos faktūros su vienu iš sprendimų, kuris buvo svarstytas per tyrimą ir galiausiai Komisijos atmestas. Tai, kad eksportuojančio gamintojo pasiūlyta MIK yra didesnė už Komisijos tam tikru tyrimo etapu svarstytąją, nereiškia, kad iš esmės ja pašalinamas žalingas dempingo poveikis. Skirtumas yra nežymus ir jis neturi įtakos pagrindimui, kad vidutinė MIK yra netinkama, nes ja nebus pašalintas žalingas dempingo poveikis visų rūšių produktams, ypač patiems brangiausiems. Pastaba, kad MIK ir konkretus muitas yra vienodai neveiksmingi šiuo atžvilgiu, yra netinkama. Priešingai nei MIK, taikant konkretų muitą importuotojai priverčiami mokėti daugiau už brangesnius produktus, nes dalis jų mokamos kainos yra tam tikros rūšies produkto rinkos kaina, o kitą dalį sudaro muitas. Tačiau jei MIK yra tokia pati visų rūšių produktams, situacija yra priešinga. Pagaliau iš tikrųjų kitų produktų pardavimas Sąjungai gali būti naudojamas kryžminiam kompensavimui tik jei tie produktai yra parduodami tiems patiems pirkėjams kaip ir plokšti karštojo valcavimo produktai. Tačiau Komisija pažymėjo, kad kryžminis kompensavimas ir kryžminio kompensavimo rizika yra dvi skirtingos sąvokos. Pavyzdžiui, Komisija žino, kad eksportuojantis gamintojas parduoda kitus produktus Sąjungai, tačiau neturi duomenų apie eksportuojančio gamintojo tų produktų pirkėjus. Akivaizdu, eksportuojantis gamintojas neginčijo, kad jis parduoda kitus produktus jo plokščių karštojo valcavimo produktų pirkėjams, be to, jis neįsipareigojo to nedaryti ateityje. Ši situacija, nors ja ir neįrodomas kryžminis kompensavimas, aiškiai kelia kryžminio kompensavimo riziką, kurios Komisija negali stebėti.

2.1.4. „PJSC Magnitogorsk Iron and Steel Works“ (Rusija)

(19)

Eksportuojantis gamintojas pasiūlė dvi MIK už toną – vieną lakštams ir vieną ritiniams. Eksportuojantis gamintojas taip pat pasiūlė kainos koregavimo mechanizmą ir iš dalies pakeitęs pasiūlymą įsipareigojo nagrinėjamąjį produktą parduoti tik tiesiogiai nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje ir neparduoti kitų produktų jo plokščių karštojo valcavimo produktų pirkėjams Sąjungoje.

(20)

Eksportuojančio gamintojo pasiūlymas buvo pateiktas baigus tyrimą, todėl turėjo būti atmestas. Nors pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 2 dalį išskirtinėmis aplinkybėmis įsipareigojimus galima pasiūlyti pasibaigus laikotarpiui, per kurį pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalį galima teikti pastabas, tokį pasiūlymą reikėtų pateikti likus pagrįstam laikui iki tyrimo pabaigos.

(21)

Tačiau, net jei pasiūlymas būtų pateiktas laiku, dviem vidutinėmis MIK pagrįstas pasiūlymas yra netinkamas, nes juo nebus pašalintas žalingas dempingo poveikis visų rūšių produktams, ypač patiems brangiausiems. Kaip pripažinta galutinio reglamento 632 ir 655 konstatuojamosiose dalyse, Komisija manė, kad tokia priemonė kaip konkrečioms bendrovėms nustatyta fiksuota suma už toną tiksliau atspindėjo žalingą dempingą, kurį, kaip nustatyta, vykdė eksportuojantis gamintojas, nei MIK. Tokia priemone taip pat užtikrinama, kad, priešingai nei MIK, muitas pašalina visą žalingą dempingą ir iš karto užtikrinama Sąjungos pramonės apsauga.

(22)

Be to, priimti pasiūlymą nebūtų praktiška. Dėl eksportuojančio gamintojo bendros struktūros ir pardavimo veiklos pasiūlyto įsipareigojimo dėl kainos nebūtų įmanoma veiksmingai stebėti ir dėl to atsirastų ne viena kainos kryžminio kompensavimo galimybė. Eksportuojantis gamintojas turi keletą susijusių bendrovių ir taip pat parduoda kitus produktus Sąjungai. Todėl Komisijai neįmanoma veiksmingai stebėti šios veiklos.

(23)	Atsakydamas į Komisijos vertinimą eksportuojantis gamintojas nesutiko su aprašytu vertinimu ir pabrėžė jo papildomų įsipareigojimų naudoti tik vieną pardavimo kanalą ir neparduoti kitų produktų jo plokščių karštojo valcavimo produktų pirkėjams Sąjungoje svarbą.

(24)

Dėl papildomų įsipareigojimų Komisija pažymėjo, kad atsižvelgiant į eksportuojančio gamintojo bendrą struktūrą ir jo pirkėjų bendrą struktūrą, neįmanoma stebėti visų esamų kryžminio kompensavimo galimybių. Pavyzdžiui, jei įsipareigojime dalyvaujančios bendrovės kitų produktų neparduoda plokščių karštojo valcavimo produktų pirkėjui Sąjungoje, niekas netrukdo jų susijusioms bendrovėms (Sąjungoje ar už jos ribų) su tais pirkėjais ar su jais susijusiais subjektais sudaryti galbūt kryžminio kompensavimo sandorius. Nors eksportuojantis gamintojas nesutiko su jo pasiūlymo tinkamumo vertinimu, jis nepateikė papildomų argumentų, kuriais būtų prieštaraujama Komisijos priimtai išvadai.

2.1.5. „Novolipetsk Steel OJSC“ (Rusija)

(25)

Eksportuojantis gamintojas pirmiausia pasiūlė kelias MIK už toną priklausomai nuo produkto rūšies. Tada jis iš dalies pakeitė pasiūlymą ir pasiūlė vieną MIK už toną visų rūšių produktams ir koregavimo mechanizmą, pagrįstą vidutinėmis plokščių karštojo valcavimo produktų kainomis. Be to, eksportuojantis gamintojas pasiūlė kiekybinę viršutinę metinę ribą ir įsipareigojo produktą parduoti tik susijusiai bendrovei Sąjungoje ir tik tolesniam perdirbimui.

(26)

Viena vidutine MIK pagrįstas pasiūlymas yra netinkamas, nes juo nebus pašalintas žalingas dempingo poveikis visų rūšių produktams, ypač patiems brangiausiems. Kaip pripažinta galutinio reglamento 632 ir 655 konstatuojamosiose dalyse, Komisija manė, kad tokia priemonė kaip konkrečioms bendrovėms nustatyta fiksuota suma už toną tiksliau atspindėjo žalingą dempingą, kurį, kaip nustatyta, vykdė eksportuojantis gamintojas, nei MIK. Tokia priemone taip pat užtikrinama, kad, priešingai nei MIK, muitas pašalina visą žalingą dempingą ir iš karto užtikrinama Sąjungos pramonės apsauga. Be to, pasiūlymas apima susijusių subjektų tarpusavio sandorius. Dėl tokio santykio pobūdžio atsiranda daug kryžminio kompensavimo galimybių. Bet koks kitas dviejų susijusių subjektų tarpusavio sandoris, paskola ar dotacija gali būti panaudoti MIK kompensuoti. Komisija negali stebėti šių sandorių ir jai trūksta tinkamų lyginamųjų kriterijų, kuriais naudodamasi ji galėtų patikrinti, ar šie sandoriai yra tikri ar kompensaciniai.

(27)

(28)

Atsakydamas į Komisijos vertinimą eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į du svarbiausius jo pasiūlymo elementus – įsipareigojimus dėl kiekybinės viršutinės ribos ir dėl galutinio naudojimo (t. y. tik tolesniam perdirbimui). Eksportuojančio gamintojo teigimu, šiais dviem įsipareigojimais užtikrinama, kad eksportas dempingo kaina nebebūtų vykdomas, nes nagrinėjamasis produktas nebūtų eksportuojamas į Sąjungos atvirąją rinką. Eksportuojantis gamintojas taip pat tvirtino, kad galutiniame reglamente Komisija nenustatė, kad uždarajai rinkai būtų daroma žala. Nepaisant šių argumentų, siekdamas visapusiško bendradarbiavimo eksportuojantis gamintojas iš dalies pakeitė pasiūlymą ir nustatė dvidešimt dvi MIK pagal produkto rūšis. Dėl kryžminio kompensavimo rizikos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad kadangi nebus vykdomas pardavimas atvirajai rinkai, tai iš esmės yra nesvarbu, už kokią minimalią kainą nagrinėjamasis produktas bus parduodamas grupės viduje. Kadangi tokia minimali kaina yra nesvarbi, kryžminio kompensavimo rizika taip pat yra neaktuali. Be to, eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad grupės vidaus sandoriams yra taikoma grupės sandorių kainos politika, todėl jie negali būti naudojami siekiant kryžminio kompensavimo.

(29)

Eksportuojantis gamintojas tiriamuoju laikotarpiu nepardavė plokščių karštojo valcavimo produktų jo susijusiems subjektams Sąjungoje. Be to, priešingai, nei siūlė eksportuojantis gamintojas, plokščių karštojo valcavimo produktų pardavimas grupės viduje tolesniam perdirbimui nebuvo išbrauktas iš galutinio reglamento išvados, kad buvo vykdytas žalingas dempingas. Šiam pardavimui šiuo metu yra taikomas muitas ir šios išvados taikant įsipareigojimą negalima pakeisti. Atsižvelgiant į tai, kad eksportuojančio gamintojo argumentas, jog kryžminis kompensavimas grupės viduje yra neįmanomas, yra paremtas neteisinga prielaida, kad pardavimas grupės viduje tolesniam perdirbimui nėra susijęs su žalingu dempingu, tas argumentas buvo atmestas. Be to, grupės vidaus sandorių politika yra grupės vidaus sprendimas, kuris nėra pakankama garantija, kad nebus vykdomas kryžminis kompensavimas. Net jei tai ir būtų pakankama garantija, kryžminis kompensavimas grupės viduje galėtų būti vykdomas kitomis priemonėmis, nei parduodant prekes. Įsipareigojimą, kuris taikomas susijusiam pardavimui, galima priimti tik tada, jei nagrinėjamasis produktas galiausiai perparduodamas nepriklausomam pirkėjui ir tiems sandoriams galima taikyti tinkamai pakoreguotą MIK. Tai yra neįmanoma, jei nagrinėjamasis produktas yra perdirbamas į kitą produktą. Dvidešimt dviejų MIK pagal produktų rūšių grupes pasiūlymo nebuvo galima priimti, nes muitinėms būtų neįmanoma jo veiksmingai stebėti.

2.1.6. „Metinvest Group“ (Ukraina)

(30)

Eksportuojantis gamintojas pradiniame pasiūlyme pateikė du scenarijus. Pirmąjį jis pagrindė viena MIK už toną (jo vidutinė kaina per tiriamąjį laikotarpį, prie jos pridėjus muitą ir pakoregavus atsižvelgiant į žaliavų kainos padidėjimą po tiriamojo laikotarpio) su galimybe produktus parduoti mažesne kaina nei MIK, mokant muitą. Antrasis pagrįstas mažesne MIK už toną (nekoreguota atsižvelgiant į žaliavų kainos padidėjimą po tiriamojo laikotarpio) be galimybės produktus parduoti mažesne kaina nei MIK. Tada eksportuojantis gamintojas iš dalies pakeitė savo pasiūlymą ir į jį įtraukė metinę kiekybinę viršutinę pardavimo pagal įsipareigojimą ribą.

(31)

Komisija nepriima „išsirink, kas tinkamiausia“ sąlygų, pagal kurias eksportuojantis gamintojas gali produktus parduoti pagal įsipareigojimą ir tuo pačiu už mažesnę nei MIK kainą mokėdamas muitą, todėl svarstytinas tik antrasis scenarijus. Priėmus tokią sąlygą būtų suteikta galimybė taikyti kryžminio kompensavimo mechanizmą, pagal kurį MIK lygio sandoriai galėtų būti kompensuojami sandoriais, kurių kainos yra mažesnės nei MIK.

(32)

ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo 50 straipsnyje pirmenybė teikiama įsipareigojimams, jei Komisija gauna funkcionalų pasiūlymą, kuris yra tinkamas ir kurio priėmimas nelaikomas nepraktišku. Šiuo atveju dėl toliau paaiškintų priežasčių Komisija negavo funkcionalaus įsipareigojimo pasiūlymo, todėl pirmenybė negali būti suteikta.

(33)

Komisija įvertinusi nustatė kelias priežastis, kodėl pasiūlymas yra netinkamas. Pasiūlymas yra pagrįstas vidutine MIK, todėl nebus pašalintas žalingas dempingo poveikis visų rūšių produktams, ypač patiems brangiausiems. Kaip pripažinta galutinio reglamento 632 ir 655 konstatuojamosiose dalyse, Komisija manė, kad tokia priemonė kaip konkrečioms bendrovėms nustatyta fiksuota suma už toną tiksliau atspindėjo žalingą dempingą, kurį, kaip nustatyta, vykdė eksportuojantis gamintojas, nei MIK. Tokia priemone taip pat užtikrinama, kad, priešingai nei MIK, muitas pašalina visą žalingą dempingą ir iš karto užtikrinama Sąjungos pramonės apsauga. Eksportuojantis gamintojas nepasiūlė koregavimo atsižvelgiant į pardavimą per jo susijusias bendroves. Nors plokščių karštojo valcavimo produktų kainos ilgainiui gerokai svyruoja, eksportuojantis gamintojas nepasiūlė koregavimo mechanizmo. Be to, į pasiūlymą buvo įtrauktos tik dvi iš trijų gamybos vietų, iš kurių nagrinėjamasis produktas per tiriamąjį laikotarpį buvo eksportuojamas į Sąjungą. Pagaliau eksportuojantis gamintojas pasiūlė, kad jo pardavimui susijusiems subjektams Sąjungoje taip pat būtų taikomos įsipareigojimo sąlygos. Dėl tokio santykio pobūdžio atsiranda daug kryžminio kompensavimo galimybių. Bet koks kitas dviejų susijusių subjektų tarpusavio sandoris, paskola ar dotacija gali būti panaudoti MIK kompensuoti. Komisija negali stebėti šių sandorių ir jai trūksta tinkamų lyginamųjų kriterijų, kuriais naudodamasi ji galėtų patikrinti, ar šie sandoriai yra tikri ar kompensaciniai.

(34)

Priimti pasiūlymą taip pat nebūtų praktiška. Dėl eksportuojančio gamintojo bendros struktūros ir pardavimo veiklos pasiūlyto įsipareigojimo dėl kainos nebūtų įmanoma veiksmingai stebėti ir dėl to atsirastų ne viena kainos kryžminio kompensavimo galimybė. Eksportuojantis gamintojas turi keletą susijusių bendrovių keliose valstybėse narėse ir už Sąjungos ribų, o kai kurios šios bendrovės gamino ir pardavė ir panašų produktą. Eksportuojantis gamintojas Sąjungai parduoda per vieną ar kelias šių bendrovių. Todėl Komisijai neįmanoma veiksmingai stebėti šios veiklos.

(35)

Atsakydamas į Komisijos vertinimą eksportuojantis gamintojas pateikė trečiąją įsipareigojimo pasiūlymo versiją. Naujojoje pasiūlymo versijoje eksportuojantis gamintojas pasiūlė keturias skirtingas MIK ir įsipareigojo produkto neparduoti už jas mažesne kaina. Eksportuojančio gamintojo nuomone, šis pakeitimas padarytas nepaisant Komisijos nuomonės tam tikru tyrimo, po kurio nustatytas muitas, etapu, kad viena MIK visų rūšių produktui būtų priimtina. Be to, eksportuojantis gamintojas įsipareigojo į įsipareigojimo pasiūlymą įtraukti trečią gamybos vietą; nagrinėjamojo produkto neparduoti per jo susijusius subjektus Sąjungoje; pateikti išsamią informaciją apie kitų produktų pardavimą Sąjungoje jo Sąjungos plokščių karštojo valcavimo produktų pirkėjams ir už Sąjungos ribų neparduoti nagrinėjamojo produkto ir kitų produktų jo Sąjungos plokščių karštojo valcavimo produktų pirkėjams. Pagaliau eksportuojantis gamintojas pasiūlė žemesnę metinę kiekybinę viršutinę ribą. Viršijus tą ribą eksportuojantis gamintojas siūlė produktą parduoti mokant taikomą antidempingo muitą.

(36)	Be šių pastabų, Ukrainos vyriausybė per konsultacijas pasiūlė pateikti Komisijai nagrinėjamojo produkto eksporto statistinius duomenis ir įsteigti ekspertų grupę, kuri padėtų keistis statistiniais duomenimis ir kita informacija.

(37)

2018 m. vasario 5 d. eksportuojantis gamintojas dar kartą iš dalies pakeitė įsipareigojimo pasiūlymą. Eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad visam jo pardavimui taikoma griežta grupės kainodaros politika ir užkertamas kelias kryžminiam kompensavimui. Be to, eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad per nuolatinius mokesčių administratorių vykdomus auditus Sąjungoje ir Šveicarijoje griežtai tikrinama grupės kainodaros politika. Nepaisant to, eksportuojantis gamintojas įsipareigojo neparduoti Sąjungoje pagamintų plokščių karštojo valcavimo produktų ir kitų jo grupės pagamintų produktų jo plokščių karštojo valcavimo produktų pirkėjams, kurie perka nagrinėjamąjį produktą. Tai būtų taikoma visiems jo pirkėjams, išskyrus vieną, kuris pirktų plokščius karštojo valcavimo produktus iš Ukrainos ir Sąjungos, taip pat kitus grupės pagamintus produktus.

(38)

Dėl pastabos, kad Komisija tam tikru tyrimo etapu manė, kad viena MIK visų rūšių produktams būtų priimtina, Komisija pažymėjo, kad galiausiai tas sprendimas buvo atmestas. Atmetimo priežastys, be kita ko, pateiktos galutinio reglamento 632 ir 655 konstatuojamosiose dalyse, kurios apibendrinamos šio reglamento 33 konstatuojamojoje dalyje.

(39)

Pasiūlymas yra netinkamas dėl kelių priežasčių. Iš keturių pasiūlytų MIK grupių, pardavimo pagal vieną MIK grupę beveik nebuvo, kitos grupės kaina svyravo, o likusių dviejų MIK grupių kaina gerokai svyravo. Todėl taikant MIK, pagrįstas vidutinėmis kiekvienos grupės kainomis, nebus pašalintas žalingas dempingo poveikis visų rūšių produktams, ypač kiekvienos grupės patiems brangiausiems produktams. Be to, keturių MIK lygis buvo nustatytas visiškai savavališkai. Komisijai nepateikta jokių duomenų, kuriais būtų pagrįsti MIK skirtumai. Pagaliau, nors plokščių karštojo valcavimo produktų kainos ilgainiui gerokai svyruoja, eksportuojantis gamintojas nepasiūlė koregavimo mechanizmo.

(40)

Priimti įsipareigojimo pasiūlymą vis tiek yra nepraktiška. Eksportuojantis gamintojas įsipareigojo neparduoti produktų jo Sąjungos pirkėjų subjektams, įsikūrusiems už Sąjungos ribų. Tačiau šis įsipareigojimas apima tik tris gamybos bendroves, jame nedalyvauja dešimtys jo susijusių subjektų, įskaitant Šveicarijos prekiautoją. Net jei visos šios bendrovės dalyvautų įsipareigojime, atsižvelgiant į eksportuojančio gamintojo grupės dydį ir jos pirkėjų dydį, tokio įsipareigojimo stebėti nebūtų įmanoma. Be to, eksportuojantis gamintojas pasiūlė teikti kitų produktų pardavimo jo plokščių karštojo valcavimo produktų pirkėjams Sąjungoje ataskaitas. Tačiau Komisija neturėtų tinkamų lyginamųjų kriterijų patikrinti, ar šie sandoriai yra kompensuojamojo pobūdžio. Nors eksportuojantis gamintojas įsipareigojo produktų neparduoti per jo susijusius subjektus Sąjungoje, šie subjektai Sąjungos rinkoje parduoda panašų produktą. Nors šie sandoriai gali būti susiję su tais pačiais pirkėjais ir dėl to gali būti naudojami kompensavimui vykdyti, jie visiškai nepatenka į įsipareigojimo aprėptį.

(41)

2018 m. vasario 5 d. pateiktu įsipareigojimo pasiūlymo pakeitimu (t. y. parduoti tik nagrinėjamąjį produktą visiems plokščių karštojo valcavimo produktų pirkėjams Sąjungoje, išskyrus vieną) neišsprendžiama minėta problema dėl į įsipareigojimo aprėptį nepatenkančio pirkėjo. Kalbant apie kitus pirkėjus, atsižvelgiant į eksportuojančio gamintojo grupės dydį, būtų neįmanoma stebėti, ar kurios nors su eksportuojančiu gamintoju susijusios bendrovės parduoda kitus produktus Sąjungos plokščių karštojo valcavimo produktų pirkėjams arba su jais susijusiems subjektams. Eksportuojančio gamintojo ir pirkėjo, kuriam jis ketina parduoti produktą, vidinė kainodaros politika nėra pakankama garantija, kad nebus vykdomas kryžminis kompensavimas. Be to, eksportuojantis gamintojas nepaaiškino, kaip per mokesčių administratorių atliekamus auditus Sąjungoje ir Šveicarijoje būtų nustatytos kryžminio kompensavimo kainos. Susitarimas produktą parduoti mažesne kaina nei kitu atveju būtų reikalaujama, nebūtinai yra mokesčių įstatymo pažeidimas. Tai kasdienių derybų dėl kainos dalis.

(42)

Pagaliau pardavimas viršijus metinę viršutinę ribą mokant nustatytą antidempingo muitą negali būti priimtinas, nes tokį pardavimą galima naudoti kompensavimui vykdyti. Iš esmės tai 31 konstatuojamojoje dalyje aprašytų sąlygų „išsirink, kas tinkamiausia“ pavėlintas variantas. Todėl viršutinę ribą gerokai sumažinus tiek, kad ji būtų mažesnė už seniau taikytą metinę eksporto apimtį, šis naujasis pasiūlymas padidina kryžminio kompensavimo riziką.

(43)

Nepaisant ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo 50 straipsnyje nurodytos pirmenybės įsipareigojimams, pasiūlymo negalima priimti, nes jis yra netinkamas. Jei jis būtų tinkamas, dėl pirmiau nurodytų priežasčių jį priimti vis tiek būtų nepraktiška. Nė vienos pirmiau aprašytos problemos nebūtų pavykę tinkamai išspręsti keičiantis statistiniais duomenimis ir įsteigus ekspertų grupę, kaip Ukrainos vyriausybė pasiūlė per konsultacijas.

2.2. Išvada

(44)	Dėl pirmiau išvardytų priežasčių Komisija negali priimti nė vieno šių įsipareigojimo pasiūlymų.

2.3. Šalių pastabos ir įsipareigojimo pasiūlymų atmetimas

(45)

Suinteresuotosioms šalims pranešta apie priežastis, kuriomis pagrįstas šis sprendimas, ir suteikta galimybė pateikti pastabų ir būti išklausytoms. Ukrainos vyriausybei taip pat buvo pasiūlyta surengti konsultacijas pagal ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo 50 bis straipsnį. Konsultacijos su Ukrainos vyriausybe surengtos 2018 m. sausio 26 d., o pastabas raštu Ukrainos vyriausybė pateikė 2018 m. sausio 31 d. Be to, keletas klausymų surengta su susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir Sąjungos pramonei atstovaujančia „Eurofer“. Visos per šią procedūrą gautos pastabos išnagrinėtos pirmiau. Nei dėl suinteresuotųjų šalių pateiktų pastabų, nei dėl konsultacijų su Ukrainos vyriausybe nepasikeitė išvada, kad įsipareigojimo pasiūlymai yra atmetami,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Eksportuojančių gamintojų pasiūlyti įsipareigojimai, susiję su antidempingo tyrimu dėl tam tikrų importuojamų Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, atmetami.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2018 m. kovo 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2) 2017 m. spalio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1795, kuriuo tam tikriems importuojamiems Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas ir baigiamas tyrimas dėl tam tikrų importuojamų Serbijos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno (OL L 258, 2017 10 6, p. 24).

(3) OL L 161, 2014 5 29, p. 3.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 67

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	61 metai 2018m. kovo 9d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	*	2018 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/343 dėl Europos bendrijos ir Brazilijos Federacinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo galiojimo pratęsimo	1
		REGLAMENTAI
	*	2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/344, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami kriterijai, susiję su pertvarkymo atveju taikomų skirtingų sąlygų vertinimo metodika ( 1 )	3
	*	2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/345, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami kriterijai, susiję su įstaigų ar subjektų turto ir įsipareigojimų vertės nustatymo metodika ( 1 )	8
	*	2018 m. kovo 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/346 dėl leidimo naudoti Lactobacillus buchneri NRRL B-50733 preparatą kaip visų rūšių gyvūnų pašaro priedą ( 1 )	18
	*	2018 m. kovo 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/347 dėl leidimo naudoti Saccharomyces cerevisiae CNCM I-1079 preparatą kaip paršelių ir paršavedžių pašaro priedą, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1847/2003 ir (EB) Nr. 2036/2005 (leidimo turėtojas – Danstar Ferment AG, kuriam atstovauja Lallemand SAS) ( 1 )	21
	*	2018 m. kovo 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/348, kuriuo leidžiama laikinai nukrypti nuo Deleguotajame reglamente (ES) 2015/2446 nustatytų lengvatinės kilmės taisyklių, taikomų Kambodžoje gaminamiems dviračiams ir kitoms pedalinėms transporto priemonėms dėl Malaizijos kilmės detalių naudojimo taikant kumuliaciją	24
	*	2018 m. kovo 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/349, kuriuo 282-ą kartą iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2002, kuriuo nustatomos tam tikros specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su ISIL (Da'esh) ir Al-Qaida organizacijomis	28
		DIREKTYVOS
	*	2018 m. kovo 8 d. Komisijos direktyva (ES) 2018/350, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB nuostatos dėl genetiškai modifikuotų organizmų rizikos aplinkai vertinimo	30
		SPRENDIMAI
	*	2018 m. kovo 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/351, kuriuo atmetami pasiūlyti įsipareigojimai, susiję su antidempingo tyrimu dėl tam tikrų importuojamų Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno	46

Kvotos nr.	KN kodas	Prekių aprašymas	Laikotarpis	Kiekis (vienetais)
09.8094	8712	Dviračiai ir kitos pedalinės transporto priemonės (įskaitant transportinius triračius) be variklio	Nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.	100 000


	(1) Tekstas svarbus EEE.