8.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 34/1

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 (2) priimti tam tikri tarptautiniai standartai ir aiškinimai, galioję 2008 m. spalio 15 d.;

(2)

2016 m. gruodžio 8 d. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), vykdydama reguliaraus tobulinimo procesą, kuriuo siekiama racionalizuoti ir patikslinti standartus, paskelbė Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų 2014–2016 m. ciklo metinius patobulinimus (toliau – metiniai patobulinimai). Metinių patobulinimų tikslas – spręsti neskubius, tačiau būtinus klausimus, kuriuos TASV aptarė per projektų ciklą ir kurie susiję su tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų nenuoseklumu arba atvejais, kai reikia patikslinti formuluotes;

(3)

pasikonsultavusi su Europos finansinės atskaitomybės patariamąja grupe Komisija daro išvadą, kad 28-ojo tarptautinio apskaitos standarto (TAS), 1-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (TFAS) ir 12-ojo TFAS pataisos atitinka Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytus priėmimo kriterijus;

(4)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

TASV nustatyta 12-ojo TFAS pataisų įsigaliojimo data – 2017 m. sausio 1 d. Todėl siekiant atitinkamiems emitentams užtikrinti teisinį tikrumą, taip pat užtikrinti derėjimą su kitais Reglamente (EB) Nr. 1126/2008 nustatytais apskaitos standartais, šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos atgaline data;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę,

a)

28-asis TAS „Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones“ iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šio reglamento priede;

b)

1-asis TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“ iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šio reglamento priede;

c)

12-asis TFAS „Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas“ iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šio reglamento priede.

8.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 34/6

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo arba atsisakymo jį suteikti pagrindas bei tvarka. To reglamento 10 straipsnyje nustatyta, kad reikia iš naujo įvertinti priedus, kuriuos leidžiama naudoti remiantis Tarybos direktyva 70/524/EEB (2);

(2)

Komisijos direktyva 83/466/EEB (3) pagal Direktyvą 70/524/EEB buvo leista neribotą laiką naudoti formaldehidą kaip pašarų priedą, priklausantį konservantų grupei, nugriebtame piene kiaulėms iki šešių mėnesių amžiaus. Vėliau, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 10 straipsnio 1 dalimi, tas produktas buvo įtrauktas į pašarų priedų registrą kaip esamas produktas;

(3)

formaldehidas (EB Nr. 200–001–8, CAS Nr. 50–00–0) buvo įtrauktas į Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1451/2007 (4) nustatytą veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti, kad jas būtų galima įtraukti į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB (5) I, IA arba IB priedą, sąrašą. Tačiau Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 (6), kuriuo pakeista Direktyva 98/8/EB, netaikomas produktams, kurie naudojami pašarams konservuoti vykdant kenksmingųjų organizmų kontrolę, ypač siekiant mažinti pašarų užterštumą salmonelėmis, atsižvelgiant į tai, kad tokiems produktams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003. Pagal Komisijos sprendimą 2013/204/ES (7) nuo 2015 m. liepos 1 d. biocidinių produktų, kurie skirti naudoti kaip pašarų konservantai ir kuriuose yra formaldehido, negalima teikti rinkai. Ši data buvo nustatyta siekiant suteikti laiko, kurio reikia sudaryti sąlygoms pereiti nuo biocidinių produktų reglamentavimo tvarkos prie pašarų priedų reglamentavimo tvarkos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003;

(4)

vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsniu buvo pateikti du prašymai leisti formaldehido preparatą naudoti kaip visų rūšių gyvūnų pašarų priedą ir priskirti jį prie priedų kategorijos „technologiniai priedai“ ir funkcinės grupės „konservantai“. Abiejuose prašymuose nurodytas priedo kaip esamo produkto naudojimas nugriebtame piene kiaulėms iki šešių mėnesių amžiaus, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 10 straipsnio 2 dalimi. Kartu su prašymais pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(5)

be to, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsniu buvo pateiktas prašymas leisti formaldehido preparatą naudoti kaip kiaulių ir naminių paukščių pašarų priedą ir priskirti jį prie priedų kategorijos „technologiniai priedai“ ir funkcinės grupės „higieninių savybių stiprikliai“. Kartu su šiuo prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(6)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2014 m. sausio 28 d. (8) ir 2014 m. liepos 1 d. (9) nuomonėse padarė išvadą, kad, kalbant apie tikslines rūšis, formaldehido preparatas būtų saugus, jei jis būtų naudojamas neviršijant tam tikros leidžiamosios koncentracijos mėsiniams viščiukams, vištoms dedeklėms, japoniškosioms putpelėms ir nujunkytiems paršeliams, tačiau nebuvo galima nustatyti saugios koncentracijos visų rūšių ir kategorijų gyvūnams, įskaitant visus naminius paukščius ir kiaules. Be to, remiantis esamais tyrimais taip pat nebuvo galima nustatyti formaldehido koncentracijos, kuri būtų saugi tikslinių rūšių reprodukcijai. Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad formaldehido preparatas gali būti veiksmingas konservantas ir higieninių savybių stipriklis, siekiant sumažinti mikrobų dauginimąsi salmonelėmis užterštuose pašaruose. Tarnyba šiose trijose nuomonėse taip pat padarė išvadą, kad formaldehidas kelia susirūpinimą dėl vartotojų saugos. Formaldehidas yra toksiška, stipriai dirginanti medžiaga, smarkiai jautrinanti odą ir kvėpavimo takus (galinti sukelti ir profesinę ligą – astmą) ir pažeidžianti akis. Savo nuomonėse Tarnyba nurodė, kad, kaip žinoma, nedidelė vietinė formaldehido koncentracija skatina DNR aduktų susidarymą, o vietinis dirginimas gali sukelti kancerogenezę, todėl ji mano, kad neapdairu nedirginamosios koncentracijos poveikį laikyti visiškai nepavojingu. Be to, Tarnyba padarė išvadą, kad, remiantis dabartinėmis žiniomis, negalima atmesti formaldehido poveikio ir leukemijos priežastinio ryšio galimybės. Dėl prašymo leisti formaldehido preparatą naudoti pašaruose Tarnyba padarė išvadą, kad nebuvo galima nustatyti saugaus formaldehido poveikio odai, akims arba kvėpavimo takams lygio. Todėl Tarnyba rekomendavo imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad visų produktą tvarkančių asmenų kvėpavimo takai, oda ir akys būtų apsaugoti nuo naudojant formaldehidą sukeltų dulkių, dulksnos ar garų poveikio. Be to, Tarnyba rekomendavo apsvarstyti, ar priėmus griežtas apsaugos priemones jos veiksmingai apsaugotų naudotojus. Tarnyba taip pat patikrino pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta Etaloninė laboratorija;

(7)

formaldehidas klasifikuojamas kaip 1B kategorijos kancerogeninio poveikio įkvėpus ir 2 kategorijos mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms medžiaga pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 (10);

(8)

pagal Sąjungos teisės aktus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos buvo nustatytos formaldehido profesinio poveikio ribinės vertės. Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2014/113/ES (11), 2016 m. birželio 30 d. rekomendacijoje (12), remdamasis veikimo mechanizmo vertinimu, išdėstė savo poziciją dėl formaldehido ribinės vertės; tada ją svarstė trišalis Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamasis komitetas (13) laikydamasis nustatytos profesinio poveikio ribinių verčių nustatymo tvarkos;

(9)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 9 straipsnį priemonėje dėl leidimo naudoti priedą turi būti atsižvelgta į to reglamento 5 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, Bendrijos teisę ir kitus su svarstomu klausimu susijusius pagrįstus veiksnius. Todėl rizikos valdymu pagrįstas sprendimas dėl leidimo naudoti formaldehidą kaip pašarų priedą turėtų būti grindžiamas visa turima informacija apie riziką, visų pirma, kylančią naudotojams (ypač darbuotojams) tvarkant formaldehidą, ir, kita vertus, apie riziką gyvūnams arba gyvūninių produktų vartotojams, kuri galėtų kilti nenaudojant formaldehido kaip pašarų priedo;

(10)

pagal Sąjungos teisės aktus dėl darbo saugos ir sveikatos, ypač Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/37/EB (14) 4 straipsnį, darbdavys turi mažinti kancerogenų ar mutagenų naudojimą darbo vietoje, visų pirma pakeisdamas jį, kiek tai techniškai įmanoma, medžiaga, mišiniu ar procesu, kuris, laikantis jo naudojimo sąlygų, nekelia pavojaus arba yra mažiau pavojingas darbuotojų sveikatai ar saugai;

(11)

atsižvelgiant į didelį pavojų naudotojams, tvarkantiems formaldehidą, toks minėto priedo pakeitimo metodas taip pat yra tinkamas siekiant tikslo, numatyto Reglamente (EB) Nr. 1831/2003, – užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugą, ir laikantis Europos Parlamentas ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 (15) nustatyto atsargumo principo;

(12)

kalbant apie alternatyvius formaldehido produktus, kuriuos būtų galima naudoti kaip priedus, priklausančius funkcinei grupei „konservantai“, šiuo metu Sąjungoje leidžiama naudoti nemažai tos pačios funkcinės grupės priedų;

(13)

kalbant apie alternatyvius formaldehido produktus, kuriuos būtų galima naudoti kaip priedus, priklausančius funkcinei grupei „higieninių savybių stiprikliai“ (16), šiuo metu vykdomi moksliniai tyrimai siekiant sukurti priedus, kurie būtų ir saugūs, ir veiksmingai mažintų pašarų mikrobiologinę taršą. Jau leidžiama naudoti vieną priedą (17), priklausantį tai funkcinei grupei, todėl, nepaisant to, kad jo veikimo mechanizmas yra kitoks, tas priedas laikomas alternatyviu siekiant mažinti patogeninių bakterijų, įskaitant Salmonella spp, kiekį pašaruose, nesukeliant susirūpinimo dėl naudotojų saugos, kylančio naudojant formaldehidą. Buvo pateikta keletas prašymų leisti naudoti kitus tai funkcinei grupei priklausančius priedus; tie prašymai šiuo metu vertinami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003. Be to, kiti leidžiami naudoti priedai, naudojami kaip zootechniniai priedai, gali pagerinti gyvūninių produktų kokybę, nes sumažina užterštumą enteropatogenais, pvz., Salmonella spp.;

(14)

pašarų saugą ir kokybę taikant prevencinį požiūrį padeda užtikrinti ne tik tai, kad galima numatomam tikslui pašaruose naudoti alternatyvius formaldehido produktus, bet ir tai, kad visoje pašarų grandinėje laikomasi pašarų higienos reikalavimų ir vadovaujamasi gerosios patirties pavyzdžiais, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 183/2005 (18). Pagal tą kontrolės, prevencijos ir salmonelėmis užterštų pašarų apdorojimo sistemą visų pirma yra nustatytos specialiosios higienos priemonės;

(15)

iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, atsižvelgiant į formaldehido neigiamą poveikį tą medžiagą tvarkančių naudotojų sveikatai, kartu taikant atsargumo principą siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą, ir į tai, kad esama produktų ir priemonių, kurie gali būti numatomam tikslui pašaruose naudojami vietoj formaldehido ir kurie nekelia tokio pat susirūpinimo žmonių sauga, formaldehido privalumai neatsveria pavojaus sveikatai. Vadinasi Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimo suteikimo sąlygos nėra įvykdytos, todėl turėtų būti atsisakyta suteikti leidimą formaldehidą naudoti kaip pašarų priedą (konservantą ir higieninių savybių stipriklį);

(16)

toliau naudojant formaldehidą gali kilti pavojus žmonių sveikatai, todėl pašarų priedai, priklausantys funkcinei grupei „konservantai“, skirti naudoti nugriebtame piene kiaulėms iki šešių mėnesių amžiaus, ir premiksai, kurių sudėtyje jo yra, turėtų būti kuo greičiau pašalinti iš rinkos. Tačiau dėl praktinių priežasčių reikėtų nustatyti tam tikrą laikotarpį šių produktų atsargoms iš rinkos pašalinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų tinkamai įvykdyti pašalinimo iš rinkos prievolę. Todėl reikėtų nustatyti tam tikrą laikotarpį ir nugriebtam pienui, kurio sudėtyje yra šio priedo, ar premiksams ir kombinuotiesiems pašarams, kurių sudėtyje yra tokio nugriebto pieno, iš rinkos pašalinti, siekiant atsižvelgti į tokių produktų naudojimą pašarų grandinėje;

(17)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

8.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 34/10

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (2) priedo A dalyje išvardytos veikliosios medžiagos laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009;

(2)

paraiškos dėl FEN 560 (kitaip – vaistinės ožragės arba vaistinės ožragės sėklų miltelių) ir sulfonilfluorido patvirtinimo galiojimo atnaujinimo buvo pateiktos pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 844/2012 (3). Tačiau šių medžiagų patvirtinimo galiojimas dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių veikiausiai baigsis anksčiau, negu bus priimtas sprendimas dėl jų patvirtinimo galiojimo atnaujinimo. Todėl būtina pratęsti jų patvirtinimo galiojimo laikotarpį pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 17 straipsnį;

(3)

atsižvelgiant į laiką ir išteklius, reikalingus daugybės veikliųjų medžiagų, kurių patvirtinimo galiojimas baigiasi 2019–2021 m., patvirtinimo atnaujinimo paraiškų vertinimui užbaigti, Komisijos įgyvendinimo sprendimu C(2016)6104 (4) sudaryta darbo programa, kuria veikliosios medžiagos sugrupuotos pagal jų panašumus ir nustatyti prioritetai atsižvelgiant į su žmonių bei gyvūnų sveikata ir aplinka susijusius saugos aspektus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 18 straipsnyje;

(4)

vadovaujantis Įgyvendinimo sprendimu C(2016)6104, pirmenybė turėtų būti teikiama medžiagoms, kurios, manoma, kelia nedidelę riziką. Šių medžiagų patvirtinimo galiojimo pratęsimo laikotarpis turėtų būti kuo trumpesnis. Atsižvelgiant į valstybėms narėms ataskaitų rengėjoms ir antrosioms tą pačią ataskaitą rengiančioms valstybėms narėms tenkančių pareigų ir darbo pasiskirstymą ir turimus vertinimui atlikti ir sprendimams priimti būtinus išteklius, veikliajai medžiagai FEN 560 (kitaip – vaistinei ožragei arba vaistinės ožragės sėklų milteliams) toks laikotarpis turėtų būti vieni metai;

(5)

veikliųjų medžiagų, kurios nepriskirtos prioritetinėms Įgyvendinimo sprendimo C(2016)6104 kategorijoms, patvirtinimo galiojimo laikotarpis turėtų būti pratęstas dvejiems arba trejiems metams, atsižvelgiant į esamą galiojimo datą, į tai, kad, remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 844/2012 6 straipsnio 3 dalimi, papildomas veikliosios medžiagos dokumentų rinkinys turi būti pateiktas likus ne mažiau kaip 30 mėnesių iki patvirtinimo galiojimo pabaigos, į poreikį užtikrinti tolygų narėms ataskaitų rengėjoms ir antrosioms tą pačią ataskaitą rengiančioms valstybėms narėms tenkančių pareigų ir darbo pasiskirstymą ir turimus vertinimui atlikti ir sprendimams priimti būtinus išteklius. Todėl tikslinga pratęsti veikliosios medžiagos sulfonilfluorido patvirtinimo galiojimo laikotarpį trejiems metams;

(6)

atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 17 straipsnio pirmos pastraipos tikslą, jei likus ne mažiau kaip 30 mėnesių iki šio reglamento priede nustatytos atitinkamos galiojimo pabaigos datos pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 844/2012 nebus pateikta papildomų dokumentų rinkinio, Komisija nustatys galiojimo pabaigos datą – ji bus ta pati, kaip ir prieš priimant šį reglamentą, arba kita anksčiausia data;

(7)

atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 17 straipsnio pirmos pastraipos tikslą, tais atvejais, kai Komisija priims reglamentą, kuriame bus nustatyta, kad šio reglamento priede nurodytų veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimas neatnaujinamas, nes neatitinka patvirtinimo kriterijų, Komisija nustatys galiojimo pabaigos datą – ji bus arba ta pati, kaip ir prieš priimant šį reglamentą, arba diena, kurią įsigalioja reglamentas dėl veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimo neatnaujinimo, priklausomai nuo to, kuri iš šių datų bus vėlesnė. Tais atvejais, kai Komisija priims reglamentą, kuriuo pratęsiamas šio reglamento priede nurodytos veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimas, Komisija stengsis nustatyti, kai tinkama konkrečiomis aplinkybėmis, kuo ankstesnę taikymo datą;

(8)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

8.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 34/13

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1031/2013 (2) veiklioji medžiaga penflufenas buvo patvirtinta ir įtraukta į Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (3) priedo B dalį. Pagal patvirtinimą šią veikliąją medžiagą leidžiama naudoti tik sėklinių bulvių gumbams apdoroti prieš sodinimą arba sodinant, produktą tame pačiame lauke leidžiama naudoti ne dažniau kaip vieną kartą per trejus metus;

(2)

2014 m. gegužės 13 d. veikliosios medžiagos gamintojas „Bayer CropScience AG“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 7 straipsnio 1 dalį pateikė paraišką paskirtai valstybei narei ataskaitos rengėjai Jungtinei Karalystei, prašydamas iš dalies pakeisti penflufeno patvirtinimo sąlygas, kad jį būtų galima naudoti ir kitoms sėkloms. Dokumentų rinkinyje buvo aprašytas naudojimas miežiams ir kviečiams. 2014 m. birželio 16 d. Jungtinė Karalystė pagal to reglamento 9 straipsnio 3 dalį pranešė pareiškėjui, kitoms valstybėms narėms, Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) ir Komisijai, kad paraiška priimtina;

(3)

paskirta valstybė narė ataskaitos rengėja įvertino naujas veikliosios medžiagos penflufeno naudojimo paskirtis, atsižvelgdama į galimą jų poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnio nuostatas, ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. pateikė Komisijai ir Tarnybai vertinimo ataskaitos projektą. Pagal to reglamento 12 straipsnio 3 dalį pareiškėjo buvo paprašyta pateikti papildomos informacijos. Jungtinė Karalystė įvertino papildomą informaciją ir 2016 m. liepos 8 d. pateikė atnaujintą vertinimo ataskaitos projektą Komisijai ir Tarnybai;

(4)

2016 m. lapkričio 3 d. Tarnyba pateikė Komisijai išvadą (4) dėl to, ar galima manyti, kad naujos veikliosios medžiagos penflufeno naudojimo paskirtys atitinka Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytus patvirtinimo kriterijus. 2017 m. sausio 23 d. Komisija pateikė penflufeno peržiūros ataskaitos papildymo projektą ir reglamento projektą Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui;

(5)

pareiškėjo buvo paprašyta pateikti pastabas dėl peržiūros ataskaitos papildymo;

(6)

nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytų patvirtinimo kriterijų yra laikomasi, kai bent vienas augalų apsaugos produktas, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos, naudojamas pagal vieną ar kelias tipiškas paskirtis, jei augalų apsaugos produktas naudojamas sėkloms ar kitai dauginamajai medžiagai, kurie yra sėjami arba sodinami, apdoroti. Todėl tikslinga panaikinti apribojimą penflufeną naudoti tik sėklinių bulvių gumbams apdoroti ir leisti jį naudoti ir kitoms sėkloms ar dauginamajai medžiagai;

(7)

tačiau pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 2 dalį kartu su to reglamento 6 straipsniu ir atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, būtina ir tikslinga iš dalies pakeisti patvirtinimo sąlygas laikantis tam tikrų sąlygų ir apribojimų ir paprašyti pareiškėjo pateikti patvirtinamosios informacijos, pateiktos siekiant pirmojo patvirtinimo;

(8)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1031/2013 reikalaujama, kad pareiškėjas pateiktų patvirtinamąją informaciją apie paukščiams kylančią ilgalaikę riziką per du metus nuo to reglamento įsigaliojimo. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, nes pareiškėjas šią informaciją įtraukė į dokumentų rinkinį, kurį pateikė prašydamas iš dalies pakeisti veikliosios medžiagos penflufeno patvirtinimo sąlygas. Valstybės narės turėtų pasinaudoti šia nauja informacija ir prireikus patikrinti nacionalinius leidimus, susijusius su produktais, kurių sudėtyje yra penflufeno;

(9)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1031/2013 taip pat reikalaujama, kad Komisijai būtų pateikta informacija apie komerciniais tikslais pagamintos techninės medžiagos specifikaciją. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, nes Jungtinė Karalystė šiuos duomenis jau įvertino atlikdama procedūrą, kuria siekiama iš dalies pakeisti veikliosios medžiagos penflufeno patvirtinimo sąlygas;

(10)

todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

8.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 34/16

(1)

2017 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) tam tikrų rūšių į Sąjungą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės korozijai atspariam plienui (toliau – KAP) Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1444 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) pagal Reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 7 straipsnį nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2016 m. gruodžio 9 d. (3), gavus 2016 m. spalio 25 d. Europos plieno asociacijos (toliau – „Eurofer“ arba skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 53 % viso tam tikrų rūšių korozijai atsparaus plieno Sąjungoje, vardu pateiktą skundą.

(3)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 30 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2015 m. spalio 1 d.–2016 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1238 (4) Komisija nustatė KLR kilmės ir iš KLR siunčiamo importuojamo nagrinėjamojo produkto registracijos reikalavimą. Importo registracija nutraukta 2017 m. rugpjūčio 11 d. nustačius laikinąsias priemones.

(5)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabų dėl preliminarių išvadų. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(6)

Baigiamuoju tyrimo etapu 2017 m. lapkričio 13 d. vyko klausymas su Tarptautine plieno prekybos asociacija (toliau – ISTA) ir 2017 m. lapkričio 17 d. – su Kinijos geležies ir plieno asociacija (toliau – CISA).

(7)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Siekiant surinkti informaciją apie importo registraciją atrinktų Sąjungos gamintojų, „Eurofer“ ir visų žinomų importuotojų buvo paprašyta pateikti papildomų duomenų. Atrinkti Sąjungos gamintojai, „Eurofer“ ir šeši importuotojai pateikė klausimyno atsakymus.

(8)

7 konstatuojamojoje dalyje minėtiems klausimyno atsakymams patikrinti surengti tikrinamieji vizitai, per kuriuos patikrinti duomenys, kuriuos pateikė:

(9)

Kaip paskelbta laikinojo reglamento 22 konstatuojamojoje dalyje, galutiniu etapu tikrinamieji vizitai surengti šių su atrinktais KLR eksportuojančiais gamintojais susijusių prekiautojų / importuotojų patalpose:

„Hebei Iron and Steel Group“ (HBIS):

(10)

Komisija visoms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis į Sąjungą importuojamam visų rūšių KLR kilmės korozijai atspariam plienui ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo muito sumas (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikas, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo. Po galutinio faktų atskleidimo viena šalis prašė papildomų konkrečių su bendrove susijusių paaiškinimų ir juos gavo. Komisija pastabų dėl šių papildomų paaiškinimų negavo.

(11)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(12)

Laikinojo reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad trys KLR eksportuojančių gamintojų grupės prašė joms taikyti individualų režimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Laikinojo reglamento 22 konstatuojamojoje dalyje paaiškintos priežastys, kodėl pirminiu etapu nebuvo įmanoma nagrinėti šių prašymų.

(13)

Nustačius laikinąsias antidempingo priemones laikinojo reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje nurodyta bendrovių grupė tvirtino, kad jos prašymas taikyti individualų nagrinėjimą turėtų būti nagrinėjamas galutiniu etapu i) remiantis tuo, kad tai buvo vienintelis Kinijos eksportuojantis gamintojas, kuris į Sąjungos rinką tiekė tam tikrus produktus, ii) dėl jo produkto savybių, nors šiuo pakartojamas laikinojo reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje jau atsakytas tvirtinimas ir nepateikiama naujų duomenų jam pagrįsti, ir iii) dėl to, kad PPO teisės aktais nustatyta prievolė kiekvienam žinomam gamintojui nustatyti individualų dempingo skirtumą (nebent esama riboto skaičiaus išimčių). Šalis taip pat tvirtino, kad apskritai eksportuotojų skaičiaus nebuvo galima laikyti tokiu dideliu, kad individualių skirtumų nustatyti būtų buvę neįmanoma.

(14)

Dėl pirmų dviejų tvirtinimų patvirtinama, kad produktų, kuriuos gamina atrinktos bendrovės, asortimentas laikomas tipišku, nes atrinktos bendrovės laikomos tipiškomis ir joms tenka beveik pusė viso importo iš Kinijos į Sąjungą apimties.

(15)

Dėl trečio tvirtinimo Komisija patvirtina išvadą, kuri buvo padaryta pirminiu etapu, kad prašymų atlikti individualų nagrinėjimą (trijų KLR eksportuojančių gamintojų grupių, kurias sudaro keli atskiri subjektai) skaičius buvo toks didelis, kad individualus nagrinėjimas pernelyg apsunkintų tyrimą ir jo nebūtų įmanoma baigti laiku. Iš tikrųjų įvertinusi darbo krūvį, kuris turėtų susidaryti dėl prašymų, Komisija nusprendė, kad individualaus režimo galutiniu etapu negalima suteikti, nes subjektų, kuriuos reikėtų papildomai nagrinėti, skaičius ir skirtingų vietovių, kurias reikėtų aplankyti atliekant tikrinimus, skaičius pernelyg apsunkintų tyrimą ir jo nebūtų įmanoma baigti laiku atsižvelgiant į tyrimo tvarkaraštį ir Komisijos turimus išteklius. Atlikdama atranką Komisija jau išnagrinėjo 22 subjektus septyniose vietovėse.

(16)

Be to, kaip pažymėta 9 konstatuojamojoje dalyje, svarbius tikrinimus, kurie paprastai atliekami tyrimo pirminiu etapu, jau teko nukelti į baigiamąjį tyrimo etapą dėl bylos apimties ir joje nagrinėtinų suinteresuotųjų šalių skaičiaus taip sukuriant papildomą naštą tyrimui.

(17)

Taip pat primenama, kad atrinktiems eksportuojantiems gamintojams tiriamuoju laikotarpiu tenka beveik pusė viso nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos į Sąjungą apimties. Grupėms, kurios prašo taikyti individualų režimą, visoms kartu tektų mažiau nei 5 % viso importo apimties.

(18)

Pagaliau Komisija taip pat pabrėžia nediskriminavimo principą, kuris būtų pažeistas, jei individualiai būtų išnagrinėta tik viena papildoma grupė, o ne kitos dvi neatrinktos bendrovės / grupės, kurios taip pat prašė atlikti individualų nagrinėjimą.

(19)

Po galutinio faktų atskleidimo 13 konstatuojamojoje dalyje nurodyta bendrovių grupė pakartojo savo prašymą atlikti individualų nagrinėjimą remdamasi tuo, kad i) tai neintegruotas nagrinėjamojo produkto gamintojas, kurio sąnaudų struktūra ir pelno sudėtis skiriasi nuo atrinktų eksportuojančių gamintojų; ii) Komisija tariamai neketino anksčiau priimti sprendimo dėl individualaus nagrinėjimo, kad suinteresuotosios šalys netektų galimybės pateikti pastabų šiuo klausimu; iii) pagal PPO teisės aktus, prašymo atlikti individualų nagrinėjimą atmetimas turėtų būti išimtis; iv) Komisija visus atrinktus eksportuojančius gamintojus patikrino iki 2017 m. balandžio mėn. ir v) nediskriminavimo principas yra nesusijęs, nes pagal teismų praktiką Komisija turėjo įvertinti kitų dviejų neatrinktų bendrovių / grupių, kurios taip pat prašė atlikti individualų nagrinėjimą, prašymus taikyti RER.

(20)

Nė viena pirmiau nurodyta priežastis nesumenkina bendros išvados, kad buvo neįmanoma išnagrinėti prašymus atlikti individualų nagrinėjimą. Pirma, tariamu sąnaudų struktūros ir pelno sudėties skirtumu negalima paaiškinti prašymo atlikti individualų nagrinėjimą. Veikiau visų bendrovių, kurios prašė atlikti individualų nagrinėjimą, faktinė ir teisinė padėtis yra tokia pati. Be to, bendrovė visada gali prašyti grąžinti muitus arba atlikti tarpinę peržiūrą, jei įvykdomos keliamos sąlygos. Antra, Komisija niekada nekliudė suinteresuotosioms šalims pateikti pastabų šiuo klausimu. Trečia, Komisija primena, kad PPO teisės aktuose, t. y. Antidempingo susitarimo 6 straipsnio 10 dalyje, aiškiai nurodyta, kad tuo atveju, kai [susijusių eksportuotojų] skaičius yra toks didelis, kad [individualaus nagrinėjimo] atlikti neįmanoma, institucijos gali sumažinti nagrinėjimą iki pagrįsto suinteresuotųjų šalių skaičiaus taikydamos atranką. Taikant šią taisyklę nedraudžiama savanoriškai pateikti atsakymus. Ketvirta, Komisija atrinktas grupes baigė tikrinti tik 2017 m. spalio mėn. Pagaliau Komisija pastebi, kad našta išanalizuoti trijų papildomų bendrovių / grupių prašymus laikinajame reglamente ir 15 bei 17 konstatuojamosiose dalyse pripažinta pernelyg didele.

(21)

Kadangi daugiau jokių pastabų dėl individualaus nagrinėjimo negauta, laikinojo reglamento 21–24 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

(22)

Laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad dvi neatrinktų KLR bendradarbiaujančių gamintojų grupės prašydamos atlikti individualų nagrinėjimą pateikė prašymo taikyti RER formas. Kadangi Komisija nusprendė toms grupėms nesuteikti individualaus režimo, jų prašymai taikyti RER nebuvo vertinami.

(23)

Kadangi jokių pastabų dėl RER negauta, laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

(24)

Laikinojo reglamento 31 konstatuojamojoje dalyje pateikta nagrinėjamojo produkto apibrėžtis. Ši apibrėžtis galutinai patvirtinama. Kaip minėta laikinojo reglamento 34 konstatuojamojoje dalyje, tam tikros šalys toliau prašė paaiškinti nagrinėjamojo produkto apibrėžtį. Šie paaiškinimai pateikti individualiai.

(25)

Paaiškinta, kad laikinojo reglamento 31 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnyje pateiktas TARIC kodas 7225990035 turėtų būti išbrauktas, nes jis įtrauktas per klaidą ir jis jau buvo priskirtas kitam produktui, kuriam taikomos priemonės. Nagrinėjamojo produkto importuotojai į Sąjungos rinką šio kodo nenaudojo.

(26)

Kadangi pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto negauta, laikinojo reglamento 31–39 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(27)

Normaliosios vertės apskaičiavimo duomenys pateikti laikinojo reglamento 40–51 konstatuojamosiose dalyse.

(28)

Nustačius laikinąsias priemones CISA tvirtino, kad žalos ir dempingo skirtumai skiriasi, todėl kyla abejonių dėl Komisijos išvadų ir skaičiavimo tikslumo ar panašios šalies pasirinkimo. CISA įvertino, kad normalioji vertė panašioje šalyje buvo 21 % didesnė už Sąjungos pramonės tikslinę kainą ir kad panašios šalies gamintojo vidutinė pardavimo kaina buvo didesnė už (ir taip dideles) kainas Brazilijoje. CISA teigimu, tai, kad buvo apskaičiuota atrinktų eksportuojančių gamintojų didžiosios dalies pardavimo normalioji vertė, taip pat kelia abejonių dėl panašios šalies pasirinkimo arba Brazilijoje gautų duomenų kokybės. Pagaliau CISA prašė Komisijos panaikinti Brazilijos pasirinkimą panašia šalimi.

(29)

Panašu, kad paskutinis tvirtinimas prieštarauja 2017 m. kovo 24 d. CISA teiginiui, kad Brazilija buvo „geriausias pasirinkimas iš kelių galimų, t. y. Kanados, Australijos ir Brazilijos, ypač palyginus kiekvienos rinkos dydį ir bendradarbiaujančių gamintojų įtaką rinkoje“.

(30)

Iš esmės Brazilija yra konkurencinga rinka, kurioje veikia trys vidaus gamintojai ir į kurią daug importuojama, daugiausia iš Kinijos (importas sudaro apie 15 % Brazilijos vidaus rinkos). Joje netaikomos antidempingo ir kompensacinės priemonės, todėl bendrovės gali veikti normaliomis konkurencijos sąlygomis. Todėl Brazilija yra tinkamas pasirinkimas.

(31)

Dėl duomenų ir skaičiavimo kokybės – panašios šalies gamintojo duomenų tikslumas buvo patikrintas ir duomenys pripažinti patikimais. Skaičiavimai atlikti laikantis taikomų pagrindinio reglamento teisės normų. Faktiškai jie yra teisingi.

(32)

Po pirminio faktų atskleidimo viena atrinkta eksportuojančių gamintojų grupė pažymėjo, kad reikėjo apskaičiuoti daugiau kaip 75 % jos Sąjungai parduodamų produktų normaliąją vertę, ir nurodė, kad tai kelia abejonių dėl produktų, kurie yra parduodami panašios šalies vidaus rinkoje, palyginamumo.

(33)

Dėl to pažymėtina, kad produkto apibrėžtajai sričiai priskiriamas didelis produktų, pasižyminčių įvairiomis savybėmis, asortimentas. Tai, kad tam tikri Brazilijos produktai nebuvo parduodami pakankamais kiekiais arba nebuvo galima nustatyti jų ir į Sąjungą eksportuojamų Kinijos produktų atitikmenų, nereiškia, kad Brazilijos produktai yra nepalyginami. Iš tiesų Brazilijos gamintojų gaminami produktai priklauso tai pačiai produktų grupei ir tam tikru mastu galima rasti jų ir atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų į Sąjungą eksportuojamų produktų atitikmenis. Be to, eksportuojamų produktų, kurių tiesioginių atitikmenų Brazilijos normaliajai vertei nebuvo galima rasti, normalioji vertė buvo pakoreguota, kad būtų atsižvelgta į visus fizinius skirtumus (visų pirmą plotį, paviršiaus kokybę ir dangos masę), remiantis panašios šalies gamintojo kainoraščiu, kuriame iš tiesų buvo numatyti tokie skirtumai. Tai taip pat reiškia, kad produktai, kurių normalioji vertė buvo apskaičiuota, iš tiesų priklausė panašios šalies gamintojo produktų grupei, kaip ir atrinktų Kinijos gamintojų. Po galutinio faktų atskleidimo ši šalis paprašė nurodyti tikslią kiekvieno koregavimo atsižvelgiant į fizinius skirtumus vertę. Šis tvirtinimas nagrinėjamas 35 konstatuojamojoje dalyje.

(34)

Ta pati šalis taip pat tvirtino, kad nebuvo atskleista jokių reikšmingų duomenų, susijusių su normaliąja verte. Šalis prašė leisti per jos teisininkus susipažinti su visais duomenimis remdamasi tuo, kad pagal teisės į gynybą principą adresatams sprendimų, kurie turi didelio poveikio adresatų interesams, turi būti sudarytos sąlygos veiksmingai pareikšti nuomonę dėl įrodymų, kuriais yra pagrįstas ginčijamas sprendimas.

(35)

Normaliosios vertės skaičiavimas yra pagrįstas duomenimis, susijusiais su panašios šalies gamintojo pardavimu ir sąnaudomis. Panašios šalies gamintojas paprašė jo pardavimo ir sąnaudų duomenis šiame tyrime laikyti konfidencialiais ir pagrindė tokį prašymą, nes atskleidus tokius duomenis būtų pakenkta bendrovės konkurencinei padėčiai. Be to, atskleidus normaliąją vertę konkurentas galėtų atkurti panašios šalies gamintojo kainas ir sąnaudas. Todėl normaliosios vertės skaičiavimai yra laikomi konfidencialiais. Laikinojo reglamento 50 konstatuojamojoje dalyje nurodomi procentais išreikšti intervalai su panašios šalies gamintojo pelnu ir pardavimo, bendrosiomis ir administracinėmis (PBA) išlaidomis susijusiems duomenims atskleisti. Be to, eksportuojantiems gamintojams pateiktas konkretus atskleidimo dokumentas, kuriame intervalais nurodyta kiekvieno tam tikros rūšies produkto normalioji vertė. Pagaliau dėl šių dalykų suinteresuotajai šaliai buvo pranešta, kad ji turi galimybę kreiptis į prekybos bylas nagrinėjantį pareigūną pagal jo įgaliojimų (5) 15 straipsnį. Šalis į bylas nagrinėjantį pareigūną šiuo klausimu nesikreipė.

(36)

Po galutinio faktų atskleidimo šalis nurodė, kad ji visiškai supranta duomenų, naudotų normaliajai vertei nustatyti, konfidencialumą ir kad ji vertina panašios šalies gamintojo pastangas, susijusias su neapsaugotu jo duomenų atskleidimu. Todėl ji pakartojo prašymą leisti susipažinti su normaliosios vertės skaičiavimu per advokatą „taikant apsaugos priemones“ arba „pasirinkus bet kurį kitą konstruktyvų sprendimą“. Komisija pažymi, kad pagrindiniame reglamente nėra nuostatos, pagal kurią būtų leidžiama per tyrimą susipažinti su informacija, kurią jos pateikėjas prašo laikyti konfidencialia.

(37)

Po galutinio faktų atskleidimo šalis tvirtino, kad konkrečiame atskleidimo dokumente pateikti kiekvieno tam tikros rūšies produkto normaliosios vertės intervalai yra beprasmiai. Komisija pastebi, kad šalis šio tvirtinimo nepateikė po pirminio faktų atskleidimo, nes šie intervalai buvo lygiai tokie patys ir per pirminį faktų atskleidimą, ir per galutinį faktų atskleidimą. Bet kuriuo atveju Komisija mano, kad naudoti intervalai yra reikalingi panašios šalies gamintojo pateiktų susijusių duomenų konfidencialumui užtikrinti ir kad jie leidžia pakankamai gerai suprasti konfidencialiai pateiktą informaciją.

(38)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl normaliosios vertės nustatymo negauta, laikinojo reglamento 40–51 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(39)

Eksporto kainos apskaičiavimo duomenys pateikti laikinojo reglamento 52 ir 53 konstatuojamosiose dalyse.

(40)

„Shagang“ grupė tvirtino, kad Komisija neatskleidė teisinio pagrindo jos susijusių prekiautojų Honkonge ir Singapūre PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti. Be to, „Shagang“ grupė tvirtino, kad kartu su jos susijusiomis bendrovėmis ji turėtų būti laikoma vienu ūkio subjektu, todėl ji nesutiko su minėtais koregavimais. Šalis teigė, kad jos susijusių prekiautojų Honkonge ir Singapūre vaidmuo visame pardavimo procese buvo nežymus, jie paprasčiausiai vykdė kito juridinio asmens nurodymus.

(41)

Komisija paaiškino, kad aptariamų koregavimų teisinis pagrindas buvo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktas, nes jame nurodytas antkainis, kurį gauna susijusi bendrovė, kurios funkcijos yra panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas.

(42)

Pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą Komisija nagrinėjo įvairius veiksnius ir, be kita ko, nustatė, kad: i) atsižvelgiant į rašytines sutartis susijusi KLR bendrovė susijusiems prekiautojams užsienyje taikė atitinkamą antkainį; ii) šios rašytinės sutartys rodo, kad prekiautojai prisiėmė pirkėjų įsipareigojimų neįvykdymo riziką; iii) pagrindinę susijusių prekiautojų veiklą, t. y. daugiau nei 95 % jų apyvartos, sudarė prekyba kitais produktais nei nagrinėjamasis produktas, įskaitant prekybos veiklą su nesusijusiomis šalimis; iv) prekiautojai mokėjo kompensacijas pirkėjams gavę skundus dėl kokybės; v) prekiautojai mokėjo jūrų frachtą ir banko mokesčius už nagrinėjamojo produkto pardavimą eksportui į Sąjungą; vi) vieno iš susijusių prekiautojų verslo licencijoje aprašyta pagrindinė veikla – „didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį, pvz., komisinių pagrindu dirbantys agentai“; vii) remiantis patikrinta pelno ir nuostolių ataskaita susijusių prekiautojų pelnas padengia susijusias biuro išlaidas; viii) prekiautojai nebuvo įsikūrę gamintojų patalpose ar netoli jų, jų apskaitos įrašai buvo saugomi jų patalpose. Todėl Komisija padarė išvadą, kad susijusių prekiautojų vykdytos funkcijos buvo panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą atlikti koregavimai nepakeisti.

(43)

Po galutinio faktų atskleidimo šalis nesutiko su išvada, kad du susiję prekiautojai Honkonge ir Singapūre ir eksportuojantis gamintojas nėra vienas ūkio subjektas. Jie užginčijo pirmiau pateiktus elementus ir nemanė, kad jie būtų aktualūs nustatant, kad dviejų aptariamų susijusių prekiautojų funkcijos yra tokios pačios kaip komisinių pagrindu dirbančių agentų funkcijos.

(44)

Komisija mano, kad dėl nė vieno šalies pateikto argumento negalima padaryti kitokios išvados, nei padaryta 42 konstatuojamojoje dalyje. Pateikusi pastabas šalis patvirtino šiuos faktus:

(45)

Be to, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad „Jiangsu Shagang International Trade Co. Ltd“ tiesiogiai parduoda trečiųjų šalių rinkose ir Kinijos vidaus rinkoje. Tai patvirtina, kad „Shagang“ grupė turi savo pardavimų departamentą, įskaitant pardavimui eksportui. Dėl išvardytų priežasčių susiję prekiautojai Honkonge ir Singapūre veikia kaip komisinių pagrindu dirbantis agentas.

(46)

Taigi, laikantis nusistovėjusios teismų praktikos (6), kadangi tokie komisiniai ar antkainis nebuvo taikyti normaliajai vertei, eksporto kainos koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą buvo pagrįstas.

(47)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl eksporto kainos negauta, laikinojo reglamento 52 ir 53 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(48)

Laikinojo reglamento 54–56 konstatuojamosiose dalyse paaiškinta, kaip palygintos normalioji vertė ir eksporto kaina.

(49)

„Shagang“ grupė nesutiko su laikinojo reglamento 56 konstatuojamojoje dalyje aprašyta koregavimo atsižvelgiant į PVM metodika. Kadangi normalioji vertė yra didesnė už eksporto kainą, šalis tvirtino, kad Komisija turėtų koreguoti eksporto kainą atsižvelgdama į nurodytą PVM prarastą sumą.

(50)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą, atsižvelgdama į netiesioginį apmokestinimą, šiuo atveju – PVM, kuris iš dalies grąžinamas produktą pardavus eksportui, Komisija galėjo tinkamai pakoreguoti tiki normaliąją vertę, o ne eksporto kainą. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(51)

Toliau pateikiamas laikinojo reglamento 56 konstatuojamosios dalies išaiškinimas. Komisija pasirinko normaliąją vertę ir eksporto kainas, į kurias įskaičiuotas PVM, ir prireikus pakoregavo normaliąją vertę, kad suderintų su PVM norma, kuri yra taikoma eksportui po PVM grąžinimo.

(52)

Po galutinio faktų atskleidimo „Shagang“ grupė vėl nesutiko su laikinojo reglamento 56 konstatuojamojoje dalyje aprašyta koregavimo atsižvelgiant į PVM metodika. Šalies teigimu, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktas taikomas tuo atveju, kai panašiam produktui šalies vidaus rinkoje taikomas PVM, priešingai nei į Sąjungą eksportuojamiems produktams. Šalis pakartojo tvirtinimą, kad koreguoti reikėjo ne normaliąją vertę, o eksporto kainą, ir, kaip alternatyvą, pasiūlė koreguoti normaliąją vertę pridedant PVM, jį apskaičiavus vienai kiekvienos rūšies produkto tonai. Šis tvirtinimas buvo atmestas. Komisija mano, kad taikyta skaičiavimų metodika atitinka pagrindinio reglamento reikalavimus, kurie yra išaiškinti laikantis teismų praktikos.

(53)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl palyginimo negauta, laikinojo reglamento 54 ir 55 konstatuojamosios dalys patvirtinamos, o 56 konstatuojamoji dalis išaiškinama.

(54)

Dempingo apskaičiavimo duomenys pateikti laikinojo reglamento 57–61 konstatuojamosiose dalyse.

(55)

Po pirminio faktų atskleidimo „Shagang“ grupė tvirtino, kad reikėtų atlikti mėnesio dempingo skaičiavimą dėl to, kad geležies rūdos kainos labai svyruoja (61,9 % nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. pagal cituojamą šaltinį), o tai turi poveikio nagrinėjamojo produkto eksporto kainai.

(56)

Komisija dempingo skirtumą apskaičiavo palyginusi viso tiriamojo laikotarpio svertinę normaliąją vertę ir vidutinę svertinę eksporto kainą. Šiuo atveju pardavimas eksportui nėra išskirtinai susijęs su konkrečiu trumpu tiriamojo laikotarpio laiku. Bet kokis galimas geležies rūdos kainų svyravimo poveikis būtų vienodai paskirstytas per visą tiriamąjį laikotarpį. Todėl tuo nebūtų pateisintas joks mėnesio skirtumo skaičiavimas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad prašymas pateiktas vėlyvu etapu, kad skiriasi eksportuojančių gamintojų integracijos lygmuo, kad kiti šaltiniai rodo kitokius svyravimo duomenis ir kad jokia kita šalis nepateikė panašių pastabų, tvirtinimas buvo atmestas. Taip pat pažymima, kad iš šalies pateiktų konkrečių pavyzdžių matyti, kad gatavų produktų kainų svyravimas per aptariamą laikotarpį buvo daug mažesnis nei geležies rūdos kainų svyravimas.

(57)

Po galutinio faktų atskleidimo „Shagang“ grupė pakartojo, kad turėtų būti skaičiuojami mėnesio dempingo skirtumai. Su prašymu nebuvo pateikta naujų duomenų, kuriais būtų pateisintas mėnesio skaičiavimas, todėl prašymas nepriimtas.

(58)

Po tikrinamųjų vizitų „Duferco Deutschland GmbH and Duferco SA“ bendrovėje teko peržiūrėti tam tikrą informaciją, susijusią su pardavimu ir sąnaudomis Sąjungoje.

(59)

Po minėtos peržiūros ir ištaisius korektūros klaidą procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

1 lentelė

Dempingo skirtumai (KLR)

(60)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Sąjungos pramonės apibrėžties ir Sąjungos gamybos negauta, laikinojo reglamento 62–64 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(61)

Sąjungos suvartojimo duomenys buvo pataisyti ir šiek tiek sumažinti po to, kai buvo pakoreguota importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis, kaip paaiškinta 64–66 konstatuojamosiose dalyse. Tuo remiantis suvartojimo Sąjungos atvirojoje rinkoje raida buvo tokia:

2 lentelė

Suvartojimas atvirojoje rinkoje (tonomis)

(62)

Suvartojimas Sąjungos atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 25 %. Jis padidėjo daugiausia dėl to, kad padidėjo paklausa pagrindiniuose galutinės grandies pramonės sektoriuose.

(63)

Kadangi kitų pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, laikinojo reglamento 65–72 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(64)

Po pirminio faktų atskleidimo 2017 m. spalio 20 d.„Eurofer“ pateikė įrodymų – rinkos tyrimo apžvalgą, kuri apėmė visas pagrindines KAP rinkas, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš KLR laikinajame reglamente buvo pervertintas iki 15 %. „Eurofer“ apklausė savo narius, t. y. bendroves, kurios veikia visose pagrindinėse Sąjungos rinkose, apie produktų, kurie nėra nagrinėjamasis produktas, bet buvo deklaruoti nurodant tuos pačius KN kodus, importo į Sąjungos rinką dydį. Visi skundo pateikėjai pritarė naudotai metodikai ir padarytai išvadai, kad geriausiu vertinimu 15 % importo iš Kinijos reikėtų laikyti ne nagrinėjamojo produkto importu. Nebuvo įrodymų, kad tai būtų turėję poveikio importui iš kitų šalių. CISA pastabose taip pat nurodė, kad KAP importo statistiniai duomenys gali būti pervertinti.

(65)

Pirminiu etapu Komisija byloje neturėjo pakankamai įrodymų, kad galėtų padaryti išvadą, kad importas ar jo dalis buvo pervertintas, kaip aptarta laikinojo reglamento 74 konstatuojamojoje dalyje.

(66)

Atsižvelgdama į naujus gautus įrodymus Komisija priėmė šį tvirtinimą kaip pagrįstą ir importo iš KLR apimtį pakoregavo 15 %. Komisija manė, kad 15 % koregavimas yra pagrįstas, nes tai buvo tinkamas įvertis, paremtas išsamia importo rinkos analize. Komisija taip pat atsižvelgė į konfidencialius statistinius duomenis, kuriuos surinko per galutinį tyrimo etapą ir kurie dar kartą patvirtino, kad ne visi pagal pirmiau minėtus KN kodus importuoti produktai buvo nagrinėjamasis produktas. Šalims buvo pranešta apie koregavimą ir suteikta galimybė pareikšti nuomonę. Pastabų negauta.

(67)

Todėl importo į Sąjungą iš KLR raida yra tokia:

3 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(68)

Iš šios lentelės matyti, kad absoliučiaisiais skaičiais importas iš KLR per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 146 %. Tuo pačiu bendra importo dempingo kaina į Sąjungą rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 9,8 procentinio punkto.

(69)

Iš pataisytų importo statistinių duomenų tebematyti, kad importo apimtis labai padidėjo tiek absoliučiaisiais skaičiais, tiek pagal rinkos dalį. Iš tiesų net jei nebūtų pataisyti 2013–2015 m. duomenys, modeliavimas parodė, kad importo apimtis būtų padidėjusi 109 %, o rinkos dalis – 70 %.

(70)

Dėl priverstinio kainų mažinimo, dviejų iš trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų CIF importo vertė buvo perskaičiuota po tikrinamųjų vizitų susijusių importuotojų patalpose. Šios CIF vertės pakoreguotos ir po pastabų, kurias po pirminio faktų atskleidimo pateikė eksportuojantis gamintojas (kaip paaiškinta 2.2 skirsnyje). Todėl galutiniai priverstinio kainų mažinimo skirtumai buvo peržiūrėti ir dabar KLR sudaro 8,1–15,1 %.

(71)

Kadangi jokių kitų pastabų importo iš nagrinėjamosios šalies negauta, laikinojo reglamento 73–81 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos likusios išvados patvirtinamos.

(72)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad jos teisės į gynybą buvo pažeistos, nes mikroekonominiams rodikliams nustatyti buvo naudoti indeksuoti duomenys. Kaip paaiškinta laikinajame reglamente, duomenys indeksuoti siekiant apsaugoti atrinktų Sąjungos gamintojų iš 2 grupių konfidencialumą. Suinteresuotajai šaliai buvo pateikta papildoma informacija, kurią buvo galima atskleisti intervalais, kad nebūtų pažeistas konfidencialumas. Bet kuriuo atveju indeksavimas laikomas tinkamu metodu, nes taip apsaugomi konfidencialūs duomenys ir kartu suinteresuotosioms šalims pateikiama prasminga informacija. Be to, šis metodas buvo naudojamas tik tiek, kiek reikia, tiksliau tik mikroekonominiams rodikliams nustatyti. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmeta.

(73)

Atsakydama į galutinį faktų atskleidimą susijusi suinteresuotoji šalis (CISA) nesutiko su mikroekonominių duomenų atskleidimo forma. CISA teigė toliau nesuprantanti, kodėl mikroekonominiai duomenys yra konfidencialūs, nes jie susiję su 4 atrinktais Sąjungos gamintojais. Kaip paaiškinta 72 konstatuojamojoje dalyje, nors šie duomenys yra 4 atrinktų gamintojų konsoliduoti duomenys, iš tiesų jie yra susiję su gamintojais, kurie priklauso tik 2 grupėms. Jei šie duomenys būtų paskelbti, kiekviena grupė galėtų apskaičiuoti kitos grupės duomenis. Todėl tvirtinimas, kad atskleidimas pažeidė CISA teises į gynybą, atmetamas.

(74)

Sąjungos pramonės atviros rinkos dalies raida yra tokia, kaip nurodyta toliau, dėl pirmiau minėto importo iš nagrinėjamosios šalies koregavimo.

4 lentelė

Atvirosios rinkos dalis

(75)

Pažymėtina, kad nors Sąjungos pramonei tenkanti rinkos dalis buvo įvertinta iš naujo ir šiek tiek padidinta nagrinėjamuoju laikotarpiu po to, kai buvo pakoreguota importo iš KLR apimtis, rinkos dalis vis tiek sumažėjo beveik 13 procentinių punktų arba 16 %.

(76)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Sąjungos pramonė investavo į naujus pajėgumus, o tai yra gyvybingumo, o ne žalos požymis. Šis tvirtinimas jau išnagrinėtas laikinojo reglamento 117 konstatuojamojoje dalyje. Primenama, kad Sąjungos pramonė, siekdama išsilaikyti, turėjo išsaugoti savo veiksmingumą ir našumą mažėjant pajėgumams. Paaiškinta, kad didžioji investicijų į gamybos linijas dalis buvo skirta esamoms linijoms pakeisti. Todėl šis tvirtinimas atmetamas kaip nepagrįstas.

(77)

CISA tvirtino, kad importo į Sąjungą iš KLR kainos per laikotarpį po tiriamojo laikotarpio gerokai padidėjo. CISA palygino 2017 m. gegužės–birželio mėn. laikotarpį su TL ir nustatė, kad importo kainos padidėjo 35 %. Ji tvirtino, kad ši raida reiškia, kad priemonės nebereikalingos. „Eurofer“ paaiškino, kad žaliavų (geležies rūdos, metalo laužo ir koksinių anglių) kainos taip pat padidėjo 10–100 % ir tai sumažino bet kokį Sąjungos pramonės pelningumo padidėjimą. „Eurofer“ pastebėjo, kad Sąjungos pramonė pelno nėra gavusi nuo 2008 m.

(78)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 30 konstatuojamojoje dalyje ir patvirtinta šio reglamento 3 konstatuojamojoje dalyje, atliekant žalos tyrimą nagrinėtas 2015 m. spalio 1 d.–2016 m. rugsėjo 30 d. tiriamasis laikotarpis, o tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį į informaciją, susijusią su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, paprastai neatsižvelgiama. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nėra jokių aplinkybių, kuriomis būtų pateisintas šio metodo nesilaikymas. Kainų raida kaip tokia nėra laikoma pateisinimu, nes, pavyzdžiui, nėra požymių, kad ji turėtų ilgalaikio poveikio. Todėl šis tvirtinimas taip pat atmetamas. Bet kuriuo atveju pagrindiniame reglamente numatyta galimybė inicijuoti tarpines peržiūras, jei jas galima pateisinti esminiu aplinkybių pasikeitimu.

(79)

Atsižvelgiant į pataisytus importo iš nagrinėjamosios šalies duomenis ir jų poveikį suvartojimui ir rinkos daliai, galutiniu etapu buvo iš naujo įvertinta išvada dėl žalos.

(80)

Pagal importo apimties tendenciją importas padidėjo beveik 150 %. Šiam importui tenkanti rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 9,8 procentinio punkto arba beveik 100 %. Sąjungos pramonei tenkančios rinkos dalies tendencijos buvo labai žalingos.

(81)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad žalos analizė buvo neteisinga, nes daug rodiklių rodo teigiamus pokyčius, ir buvo tvirtinama, kad išvadai padaryti Komisija remiais tik 2 rodikliais.

(82)

Šį tvirtinimą tenka atmesti, nes išvada, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, buvo pagrįsta visų rodiklių vertinimu ir nė vienas šių rodiklių neturėjo lemiamos reikšmės. Nors kai kurių mikroekonominių ir makroekonominių rodiklių raida iš tiesų yra teigiama, buvo pateiktas tinkamas pagrindimas, kaip buvo priimta išvada dėl materialinės žalos.

(83)

Ši šalis taip pat tvirtino, kad tam tikrų apimties (gamybos, pajėgumų naudojimo ir pardavimo apimties) rodiklių tendencijos buvo teigiamos ir nustatant žalą į jas buvo nepakankamai atsižvelgta. Tačiau laikinajame reglamente buvo visiškai atsižvelgta į šias tendencijas (121 konstatuojamojoje dalyje) ir visus žalos rodiklius, kurie buvo išanalizuoti tinkamomis aplinkybėmis. Dėl to pažymima, kad produktai tokiomis apimtimis buvo parduoti mažėjant kainoms, kurios buvo nuostolingos, todėl sumažėjo rinkos dalis. Todėl šis tvirtinimas atmetamas kaip nepagrįstas.

(84)

Atsižvelgiant į šiuos faktus ir laikinajame reglamente išsamiai aprašytus nepasikeitusius žalos rodiklius galutinai patvirtinta, kad per tiriamąjį laikotarpį Sąjungos pramonei daryta materialinė žala.

(85)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, išvada dėl Sąjungos pramonės padėties, kaip aprašyta laikinojo reglamento 82–122 konstatuojamosiose dalyse, patvirtinama.

(86)

Importo dempingo kaina poveikis aprašytas laikinojo reglamento 5.1 skirsnyje. Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad žalos negalima sieti su importu dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies ir kad priežastinis ryšys nutrūko dėl kitų veiksnių. Kai kurie tvirtinimai buvo laikinajame reglamente jau išnagrinėtų tvirtinimų pakartojimas, nepateikiant jokių naujų elementų. Toliau analizuojamos anksčiau nepateiktos pastabos ir prireikus vertinami papildomi duomenys, surinkti po pirminio faktų atskleidimo.

(87)

Pataisius importo iš KLR apimties duomenis, kaip aprašyta 64–66 konstatuojamosiose dalyse, peržiūrėtos Sąjungos pramonei ir importui iš KLR tenkančios rinkos dalys. Kinijai tenkanti rinkos dalis padidėjo nuo 10,2 iki 20,0 % (vietoje padidėjimo nuo 11,7 % iki 22,7 %, kaip nustatyta laikinojo reglamento 125 konstatuojamojoje dalyje), o Sąjungos pramonei tenkanti atviros rinkos dalis sumažėjo nuo 80,2 iki 67,5 % (vietoje sumažėjimo nuo 78,8 % iki 65,2 %, kaip aprašyta toje pačioje konstatuojamojoje dalyje). Todėl manoma, kad laikinojo reglamento 125 konstatuojamoji dalis yra atitinkamai iš dalies pakeista. Tai buvo pakankamai nedideli pakeitimai, kaip paaiškinta pirmiau, o jų poveikis analizuojant tendencijas buvo dar mažesnis. Taip yra dėl to, kad importo iš KLR apimties tendencijos nesikeičia, o šiam importui tenkanti rinkos dalis vis tiek padidėjo daugiau nei 90 %. Tokie pokyčiai neturėjo didelio poveikio priežastinio ryšio analizei, aprašytai laikinojo reglamento 124–128 konstatuojamosiose dalyse.

(88)

Importo iš trečiųjų šalių apimtis absoliučiaisiais skaičiais nepasikeitė, tačiau jam tenkanti rinkos dalis pataisius importo iš KLR apimties duomenis, kaip aprašyta 64–66 konstatuojamosiose dalyse, šiek tiek pasikeitė. Tai buvo nedideli pakeitimai, o jų poveikis analizuojant tendencijas buvo dar mažesnis. Taip yra dėl to, kad trečiosioms šalims tenkanti rinkos dalis po pataisymo padidėjo nuo 9,6 % iki 12,5 %, o ne nuo 9,5 % iki 12,1 %, kaip aprašyta laikinojo reglamento 129 konstatuojamojoje dalyje. Tokie pokyčiai neturėjo didelio poveikio priežastinio ryšio analizei, aprašytai laikinojo reglamento 129–134 konstatuojamosiose dalyse.

(89)

Vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas tvirtino, kad importas iš trečiųjų šalių laikinajame reglamente buvo įvertintas neteisingai. Ši šalis nesutinka su preliminariu Korėjos kainų vertinimu (remiantis Eurostato vidutinėmis kainomis), nes neminima, kokių konkrečiai rūšių produktas buvo importuotas. Tyrimo analizė iš tiesų yra pagrįsta vidutinėmis kainomis, nes tokią informaciją buvo galima surinkti iš Eurostato statistinių duomenų.

(90)

Bet kuriuo atveju eksportuojantis gamintojas nepateikė jokios informacijos apie iš Korėjos importuotų produktų rūšis ar produktų asortimentą ir nepaaiškino, kodėl buvo neteisinga naudoti vidutines kainas. Todėl šis tvirtinimas atmetamas kaip nepagrįstas.

(91)

CISA tvirtino, kad analizuodama priežastinį ryšį Komisija tinkamai neįvertino, kokį poveikį turėjo sumažėjusios žaliavų sąnaudos. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 103–105 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 20 %. Žaliavų kainų sumažėjimas buvo pagrindinis tokio pokyčio elementas. CISA tvirtina, kad dėl žaliavų sąnaudų sumažėjimo Sąjungos pramonės kainos sumažėjo 18 %. Tačiau reikėtų pasakyti, kad importo iš Kinijos kainos sumažėjo 22 %, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 77 konstatuojamojoje dalyje. Taip pat reikėtų priminti, kad 111 ir 71 konstatuojamosiose dalyse paaiškinamos šių pasikeitimų aplinkybės, kuriomis per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonė patyrė nuostolių, o suvartojimas Sąjungos atvirojoje rinkoje padidėjo 27 %.

(92)

Akivaizdu, kad Sąjungos pramonė per analizės laikotarpį siekė padidinti kainas, kad galėtų vėl gauti pelno. Jai nepavyko to padaryti net kai suvartojimas padidėjo 27 %. Taip atsitiko dėl importo iš Kinijos dempingo kaina, kurio apimtis padidėjo beveik 150 %, o rinkos dalis – 96 %, kaip paaiškinta 67 konstatuojamojoje dalyje, poveikio. Kalbant apie kainas, šio importo kainos sumažėjo 22 % – daugiau nei sumažėjo sąnaudos.

(93)

Kadangi importo iš Kinijos kainos sumažėjo daugiau nei sumažėjo žaliavų sąnaudos, akivaizdu, kad pagrindinė žalos priežastis buvo dėl importo iš Kinijos darytas spaudimas kainoms. Nors žaliavų sąnaudų sumažėjimas turėjo padėti Sąjungos pramonei atsigauti, ji per visą nagrinėjamąjį laikotarpį veikė nuostolingai. Nuostoliai per TL nebuvo tokie dideli kaip 2013–2015 m., tačiau akivaizdu, kad dėl nuostolių per TL Sąjungos pramonės padėtis blogėjo, o ne gerėjo. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(94)

Iš laikinojo reglamento 111 konstatuojamojoje dalyje aprašytos pelningumo tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu matyti, kad nuostoliai yra mažesni nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje, kai importo iš Kinijos apimtis yra pati didžiausia. CISA tvirtina, kad dėl šio pasikeitimo nutrūksta importo dempingo kaina ir žalos priežastinis ryšys. Tačiau visas nagrinėjamasis laikotarpis buvo nuostolingas ir dėl nedidelio pagerėjimo per tą laikotarpį nebuvo įmanoma sušvelninti padarytos žalos. Be to, iš Komisijos atliktos analizės akivaizdu, kad Sąjungos pramonės padėtis rinkoje per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo bloga (kaip nurodyta laikinojo reglamento 113 konstatuojamojoje dalyje). Todėl šis teiginys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

(95)

Pataisius importo iš KLR apimties duomenis, tyrimo galutiniu etapu reikėjo iš naujo įvertinti išvadą dėl priežastinio ryšio. Pirmiau aprašyta peržiūrėta importo apimtis ir rinkos dalis Sąjungos rinkoje pasikeitė palyginti nedaug ir atliekant tendencijų analizę šis pasikeitimas turėjo dar mažesnį poveikį.

(96)

Be to, dėl nė vienos suinteresuotosios šalies pastabos nepasikeitė pirminiu etapu atliktas veiksnių vertinimas.

(97)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir kadangi daugiau jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 138–140 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(98)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės interesų negauta, laikinojo reglamento 142–147 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(99)

Po pirminio faktų atskleidimo importuotojai ir naudotojai pateikė naujos informacijos. Tačiau importuotojų ir naudotojų bendradarbiavimo lygis tebelaikomas žemu.

(100)

Tiksliau 6 importuotojai atsakė į klausimyno klausimus dėl importo registravimo. Plieno paslaugų centre buvo surengtas patikrinimas. 2017 m. lapkričio 13 d. su ISTA surengtas klausymas, per kurį asociacija išreiškė savo nuomonę, o vienas didelis namų ūkio reikmenų sektoriaus naudotojas pateikė nuomonę raštu.

(101)

Plieno paslaugų centrai KAP paprastai parduoda kiek kita forma, nei jį importuoja (t. y. supjaustydami ritinius ir lakštus pagal formas, kaip to prašo mažesni pirkėjai). Tačiau buvo išaiškinta, kad šis naudotojui svarbus segmentas gali keisti tiekimo šaltinius ir pirkėjams perkelti visas papildomas sąnaudas. Todėl jų apyvartai, pelningumui ir užimtumui priemonės didelės grėsmės nekelia.

(102)

Per 2017 m. lapkričio 17 d. klausymą CISA pastebėjo, kad Komisija tyrė Sąjungos pramonės struktūros pasikeitimus po tiriamojo laikotarpio. Tvirtinime nurodytas „ThyssenKrupp“ ir „Tata Steel“ susitarimo memorandumas ir „Ilva“ bei „ArcelorMittal“ susijungimas kaip įrodymas, kad muitų nustatymas importui iš Kinijos neatitiko Sąjungos interesų. Nors ir galima tikėtis, kad dėl tokios koncentracijos padidės didžiausių Sąjungos gamintojų derybinė galia, priimant šį reglamentą dar nebuvo priimta jokių patvirtinimo sprendimų dėl minėto susitarimo memorandumo ir susijungimo, į kuriuos atsižvelgdama Komisija galėtų įvertinti, ar jie yra susiję su šiuo atveju. Bet kuriuo atveju pagrindiniame reglamente nustatyta galimybė pagrįstais atvejais atsižvelgti į pasikeitusias aplinkybes ir atitinkamai inicijuoti tarpines peržiūras.

(103)

Atsakydama į galutinį faktų atskleidimą CISA pakartojo pastabą dėl konkurencijos Sąjungos rinkoje pasikeitimų. Tačiau Komisija nekeičia savo nuomonės, kad pagrindiniame reglamente nustatyta galimybė pagrįstais atvejais atsižvelgti į pasikeitusias aplinkybes, tačiau šiuo konkrečiu atveju ji negavo jokių įrodymų, kad reikėtų pradėti peržiūrą.

(104)

CISA taip pat tvirtino, kad padėtis rinkoje pasikeitė nuo tada, kaip buvo nustatytas tiriamasis laikotarpis, todėl dabar yra susiklosčiusi padėtis, kuria būtų galima pateisinti priemonių taikymo sustabdymą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalį. CISA nurodytos priežastys – padidėjusios nagrinėjamojo produkto kainos, tariamas pasiūlos trūkumas ir tebevykdomas Komisijos tyrimas dėl susijungimo. Pirma, Komisija neturi įrodymų, kad dėl padidėjusių kainų Sąjungos pramonės padėtis būtų labai pasikeitusi. Antra, tvirtinimas dėl pasiūlos trūkumo yra neįtikinamas, kaip paaiškinta 111 konstatuojamojoje dalyje. Trečia, Komisija neturi įrodymų, kad konkurencijos Sąjungos rinkoje sąlygos būtų pasikeitusios, o jei taip – kokiu mastu. Be to, nėra įrodymų, kad sustabdžius priemonių taikymą žala veikiausiai nepasikartotų. Todėl Komisija mano, kad priemonių taikymo sustabdymas būtų nepagrįstas.

(105)

CISA taip pat pateikė pastabų, kad galutiniai antidempingo muitai turėtų būti nustatyti kaip minimali kaina, o ne kaip ad valorem muitai, kaip nustatyta laikinuoju reglamentu, nes importuotojams ir naudotojams tariamai daromas didelis neigiamas poveikis. Pabrėžta, kad per paskutines dvi bylas buvo patvirtinta, kad tai yra pagrįsta. Keisti priemonių formą siūlė ir Sąjungos importuotojams atstovaujanti ISTA. Šiuo konkrečiu atveju „Eurofer“ nesutiko su minimalių kainų nustatymu dėl galimų kompensacinių susitarimų šiame rinkos sektoriuje.

(106)

Reikėtų pažymėti, kad priemonių forma nustatoma kiekvienu atveju atskirai. Šiuo atveju Komisija nesutiko su CISA argumentu, kad ad valorem muitų nustatymas turėtų didelio neigiamo poveikio importuotojams ir naudotojams. Iš tiesų laikinojo reglamento 148–156 konstatuojamosiose dalyse buvo įrodyta, kad importuotojai gali perkelti antidempingo muitus pirkėjams ir kad jie turėjo kitų tiekimo šaltinių. Be to, nustačius minimalią kainą pagrindinės naudotojų pramonės įmonės nesumažintų sąnaudų, nes galutinis tiek minimalios kainos, tiek ad valorem muitų poveikis būtų toks pat.

(107)

Atsakydama į galutinį faktų atskleidimą CISA pakartojo pastabą dėl priemonių formos ir tvirtino, kad atsižvelgiant į Sąjungos naudotojų ir importuotojų interesus turėtų būti nustatytos tam tikros minimalios kainos sistemos arba fiksuoto dydžio muitas. CISA Sąjungos gamintojų padėtį apibūdino kaip „pažeidžiamą“ dėl tariamos derybinės galios koncentracijos Sąjungos pramonės lygmeniu.

(108)

Tačiau, kaip paaiškinta 100 konstatuojamojoje dalyje ir laikinojo reglamento 6.2 skirsnyje, naudotojų ir importuotojų bendradarbiavimo lygis šiame tyrime yra žemas. Iš tiesų tiki vienas Sąjungos naudotojas ir (arba) importuotojas pateikė prašomus tiriamojo laikotarpio duomenis. Todėl Komisija negalėjo tiksliai nustatyti šių sektorių padėties, tačiau turima informacija tikrai neatitinka CISA nurodytos pažeidžiamos padėties. Be to, CISA nepateikė jokių įrodymų dėl naudotojų / importuotojų finansinės padėties ir tariamos koncentracijos poveikio. Todėl Komisija negalėjo padaryti išvados, kad yra įrodymų, dėl kurių reikėtų keisti priemonių formą atsižvelgiant į naudotojų ir importuotojų interesus. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(109)

Taigi, padaryta išvada, kad nėra įtikinamų įrodymų, kuriais būtų pagristas priemonių formos pakeitimas.

(110)

Sąjungos importuotojams atstovaujanti ISTA tvirtino, kad nustačius priemones kiltų pasiūlos rinkai problemų, nes Sąjungos gamintojai negalėtų padidinti produkcijos. Be to, ji tvirtino, kad dėl priemonių importas iš Kinijos būtų nekonkurencingas. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo koeficientas tiriamuoju laikotarpiu siekė tik 79 % ir kad yra įvairių importo šaltinių, naudotojai gali naudotis įvairiais šaltiniais ir nėra pagrindo manyti, kad jie negali pakeisti tiekėjo. Nors negalima atmesti to, kad gali būti laikinų tiekimo problemų, nepanašu, kad dėl priemonių apskritai pritrūktų produkto, nes Sąjungos pramonė neveikia visu pajėgumu ir gali padidinti gamybą, jei padaugės užsakymų.

(111)

ISTA ir „Electrolux“ tvirtino, kad jei būtų nustatytos priemonės, padidėtų naudotojų sąnaudos. Tačiau atliekant tyrimą pagrindinės naudotojų pramonės įmonės nebendradarbiavo. Iš tiesų nė viena bendrovė nepateikė duomenų, kad įrodytų, jog dėl nagrinėjamajam produktui nustatytų muitų gerokai padidėtų jų gatavų produktų sąnaudos ar labai sumažėtų pelnas. Todėl tvirtinimas atmetamas kaip nepagrįstas.

(112)

„Electrolux“ taip pat tvirtino, kad dėl nagrinėjamojo produkto / panašaus produkto bet kokio kainų padidėjimo, kurį gali lemti šis tyrimas, bendrovė taps mažiau konkurencinga, palyginti su kitais namų ūkio reikmenų gamintojais trečiosiose šalyse. Tačiau kainos didėti ėmė tiriamuoju laikotarpiu ir didėja visose pasaulio šalyse, reiškia ne vien dėl šio tyrimo. Vis dėlto negalima atmesti to, kad nustačius muitus konkurencingumas gali tam tikru mastu sumažėti. Tačiau, kaip jau paaiškinta, nei „Electrolux“, nei joks kitas namų ūkio reikmenų gamintojas nepateikė klausimyno atsakymų ar kitos informacijos apie tai, kokią dalį jų produktų galutinių sąnaudų sudaro KAP. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas, nes buvo nepagrįstas. Bet kuriuo atveju, kaip minėta pirmiau, esama įvairių nagrinėjamojo produkto tiekimo šaltinių.

(113)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir negavus kitų pastabų, laikinojo reglamento 157–160 konstatuojamosiose dalyse padaryta išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, įrodančių, kad priemonių nustatymas neatitinka Sąjungos interesų, patvirtinama.

(114)

Kaip minėta 4 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamojo produkto importas turėjo būti registruojamas nuo 2017 m. liepos 8 d. iki laikinųjų priemonių nustatymo 2017 m. rugpjūčio 11 d., kad priemones registruotam importui būtų galima nustatyti atgaline data.

(115)

Per galutinį tyrimo etapą įvertinti duomenys, kurie buvo surinkti registruojant importą, ir išanalizuota, ar įvykdyti pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai priemones nustatyti atgaline data.

(116)

Importo registravimo metu turėti KN kodo lygmens duomenys parodė, kad importas gerokai padidėjo. Tačiau vėliau Komisija gavo duomenis TARIC kodo lygmeniu, iš kurių buvo matyti, kad importas gerokai nepadidėjo, palyginti su importo lygiu tiriamuoju laikotarpiu. Todėl ši 10 straipsnio 4 dalies d punkto sąlyga yra neįvykdyta.

(117)

Be to, išnagrinėjus Sąjungos pramonės žalos veiksnius nerasta jokių įrodymų, kad priemonių taisomasis poveikis laikotarpiu po TL būtų sumažėjęs. Todėl daroma išvada, kad šis kriterijus neįvykdytas.

(118)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju priemonių taikymas atgaline data yra nepagrįstas.

(119)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurios šalys nesutiko su tuo, kad žalos skirtumui pirminiu etapu apskaičiuoti buvo naudotas 7,4 % tikslinis pelnas. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 164 konstatuojamojoje dalyje, tai buvo 2008 m. Sąjungos pramonės faktiškai gautas pelnas.

(120)

„Eurofer“ nuomone, tikslinis pelnas buvo per mažas, nes paskutinį 2008 m. ketvirtį prasidėjo finansų krizė. Kinijos eksportuojantys gamintojai teigė, kad 7,4 % buvo per didelis pelnas ir kad reikėjo naudoti kitų šaltinių, pvz., ankstesnių antidempingo tyrimų ar BACH duomenų bazės, informaciją.

(121)

Manyta, kad bet koks pelno sumažėjimas paskutinį 2008 m. ketvirtį būtų iš esmės juntamas 2009 m. Be to, kadangi šis skaičius yra pagrįstas faktiniais nagrinėjamojo produkto pelningumo duomenimis, tai yra geriausia šiam tikslui turima informacija. Neturėta jokios kitos informacijos, dėl kurios būtų suabejota laikinojo reglamento 164 konstatuojamojoje dalyje pateikta analize ir išvadomis. Be to, BACH duomenų bazėje (ar kitame išoriniame šaltinyje) informacijos ieškoti nereikėjo, nes atliekant tyrimą turėti patikrinti konkretūs Sąjungos pramonės duomenys. Todėl 2008 m. pasiektas 7,4 % pelningumas yra tipiškas šiam tyrimui atlikti ir laikinojo reglamento 162–165 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(122)

Eksportuojantis gamintojas po galutinio faktų atskleidimo pateikė pastabų dėl tikslinio pelno. Jis tvirtino, kad 2008 m. nebuvo tipiški metai tiksliniam pelnui nustatyti, nes po tų metų kelis metus Sąjungos pramonei žala daryta dėl įvairių priežastinių veiksnių. Kadangi 2008 m. padėtis vėliau nesikartojo, manoma, kad tikslinio pelno pasirinkimas remiantis 2008 m. yra netipiškas ir kad naudojant šį tikslinį pelną kyla įtarimas, kad Komisija žalą, kuri buvo padaryta dėl kitų veiksnių, susiejo su importu dempingo kaina.

(123)

Kadangi 2008 m. buvo pirmieji metai iki ekonomikos krizės, Komisija manė, kad tai tipiški metai, o tų metų pelną galima laikyti pelnu, kuris buvo gautas nesant importo dempingo kaina ir kitų veiksnių, kaip antai ekonomikos krizės. Todėl naudojant tokį tikslinį pelną žala, kuri buvo padaryta dėl krizės, priešingai, nesusiejama su importu dempingo kaina. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(124)

„Eurofer“ pateikė daugiau duomenų tvirtinimui, kad 2008 m. nebuvo tipiški metai, nes pelningumas paskutinį ketvirtį buvo iškraipytas dėl finansų krizės, pagrįsti. Tai buvo makroekonominiai duomenys finansų krizės pradžioje ir Vokietijos plieno federacijos parengti duomenys, taip pat Graikijos gamintojo pranešimas spaudai. Tačiau Komisija 2008 m. naudojo kaip tipiškus metus ankstesniuose antidempingo tyrimuose, be kita ko, dėl plokščių šaltai valcuotų plieno produktų, kurie yra KAP pradinės grandies produktai (7). Komisijos pozicija buvo ta, kad finansų krizės poveikis pelningumui daugiausia buvo juntamas 2009 m. Nors 2008 m. pabaigoje tam tikras poveikis pelningumui galėjo būti padarytas, Komisiją tenkino tai, kad 2008 m. buvo tipiški metai, juos pasirinkus kaip pilnus metus.

(125)

Keli eksportuojantys gamintojai nesutiko su tuo, kad skaičiuojant žalą taikyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalis, ir teigė, kad ši nuostata priklauso pagrindinio reglamento nuostatoms dėl dempingo, tad negali būti analogiškai taikoma skaičiuojant žalą. Jie tvirtino, kad naudotina atitinkama kaina turėtų būti pagrįsta susijusių importuotojų Sąjungoje pirmiems nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje faktiškai nustatyta kaina.

(126)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 166 konstatuojamojoje dalyje, skaičiuojant žalos skirtumą remiamasi importo kaina Sąjungos pasienyje, pakoreguota atsižvelgiant į Sąjungos pramonės gamintojo kainą EXW sąlygomis. Jei produktas parduodamas per susijusius importuotojus, importo kaina turi būti apskaičiuojama remiantis perpardavimo kaina pirmam nepriklausomam pirkėjui, ji turi būti tinkamai pakoreguota, kad į ją nebūtų įtrauktos jokios susijusių importuotojų importo sąnaudos ir PBA bei pelnas, ir kaina būtų patikima. Tai yra eksporto kainos apskaičiavimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį pagrindimas. Nėra priežasties, kodėl apskaičiuojant žalą tas pats eksporto kainos apskaičiavimo, kai produktas parduodamas per susijusius importuotojus, pagrindimas neturėtų būti taikomas importo kainos apskaičiavimui susijusio pardavimo atveju. Galiausiai dempingo ir žalos skirtumai yra lyginami, kad būtų galima taikyti mažesnio muito taisyklę pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnio 4 dalį.

(127)

Be to, jei apskaičiuojant žalą importo kaina susijusio pardavimo atveju yra pagrįsta susijusių importuotojų Sąjungoje pirmiems nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje faktiškai taikoma kaina, kaip tą pasiūlė šalis, tuomet į šią kainą turėtų būti įskaičiuotos PBA ir pelnas perparduodant produktą Sąjungoje po muitinio įforminimo, tuo tarpu jei eksportuojantis gamintojas produktą parduoda tiesiogiai nepriklausomiems importuotojams, tokios sąnaudos į kainą nebūtų įskaičiuotos. Tokiu būdu eksportuojantys gamintojai, kurie produktą parduoda per susijusius importuotojus, ir eksportuojantys gamintojai, kurie produktą parduoda tiesiogiai nepriklausomiems importuotojams, būtų traktuojami nevienodai, o tai yra nepateisinama. Todėl tvirtinimas atmetamas kaip nepagrįstas.

(128)

Eksportuojantis gamintojas pateikė pastabų, kad nebuvo atskleistas sąnaudų po importo šaltinis, ir nesutiko, kad naudoti 7 EUR už toną. Šis skaičius buvo pagrįstas kitu tyrimu (8) dėl tai pačiai pramonės šakai priklausančių produktų panašumų ir kitų duomenų trūkumu. Nustačius laikinąsias priemones ir šiek tiek pagerėjus importuotojų bendradarbiavimui skaičius patikrintas nesusijusio importuotojo patalpose ir nustatyta, kad jis yra tinkamai pagrįstas importuotojo duomenimis. Tikslūs importuotojo sąnaudų po importo skaičiai neminimi dėl konfidencialumo. Šis tvirtinimas atmetamas.

(129)

Susijęs eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad jis vis tiek nesuprato sąnaudų po importo pobūdžio ir prašė jas suskaidyti. Sąnaudos po importo yra koregavimas eksportuojančių gamintojų naudai, kad būtų galima sąžiningai palyginti jų eksporto kainas ir Sąjungos pramonės gamintojo kainas EXW sąlygomis. Šios sąnaudos yra susijusios su įprastais tvarkymo, saugojimo ir dokumentų rengimo mokesčiais įvežimo į Sąjungos rinką uoste (išskyrus tolesnį gabenimą). Šios sąnaudos visada susidaro importo atveju ir yra panašios importuojant visų rūšių plieną. 7 EUR už toną pirmiau minėtame tyrime pasiūlė naudoti Kinijos eksportuojantis gamintojas. Todėl Komisiją tenkina, kad šis skaičius yra pagrįstas, ypač atsižvelgiant į pirmiau minėtą kryžminį sutikrinimą su šio tyrimo nagrinėjamojo produkto importuotoju. Pagaliau reikėtų paminėti, kad 7 EUR už toną atitinka maždaug 1 % nagrinėjamojo produkto CIF importo kainos. Su Komisija šiame tyrime bendradarbiavo tik vienas tradicinis nesusijęs importuotojas, todėl dėl konfidencialumo priežasčių ji negali pateikti eksportuojančio gamintojo prašomo išsamaus sąnaudų suskaidymo. Todėl tvirtinimas, kad dėl Komisijos taikomo metodo buvo pažeistos šalies teisės į gynybą, atmetamas.

(130)

Kai kurių eksportuojančių gamintojų CIF kainos buvo tam tikru mastu pataisytos. Peržiūrėtos CIF kainos galutiniu tyrimo etapu buvo atskleistos susijusiems eksportuojantiems gamintojams.

(131)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl žalos pašalinimo lygio negauta, laikinojo reglamento 162–166 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(132)

Galutinės antidempingo priemonės importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą mažesnio muito taisyklę. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus. Muitų dydis turėtų būti nustatytas pagal mažesnį iš dempingo ir žalos skirtumų.

(133)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai žalos ir dempingo skirtumai ir galutinės muito normos, nustatytos remiantis mažesnio muito taisykle, yra nurodyti toliau.

6 lentelė

Galutiniai skirtumai ir muito normos

(134)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos rodo atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Taigi šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkrečios bendrovės, t. y. nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, neturėtų būti taikomos šios normos – jam turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(135)

Visi prašymai taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turėtų būti siunčiami Komisijai (9), pateikiant visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip, pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir pardavimas eksportui, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus šis reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikoma individuali muito norma, sąrašą.

(136)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką manoma, kad šiuo atveju reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas antidempingo priemonių taikymas. Taikomos šios specialios priemonės: valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje išdėstytus reikalavimus. Importuojant be šios sąskaitos faktūros taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.

(137)

Atsižvelgiant į naujausią Teisingumo Teismo praktiką (10), yra tikslinga nustatyti delspinigių, mokėtinų galutinių muitų grąžinimo atveju, normą, nes pagal susijusias galiojančias muitų nuostatas tokia palūkanų norma nenumatyta, o taikant nacionalines taisykles atsirastų nepagrįstų iškraipymų tarp ekonominės veiklos vykdytojų priklausomai nuo to, kokią valstybę narę jie pasirinko muitiniam įforminimui atlikti.

(138)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, reikėtų galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas.

(139)

Šis reglamentas atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

—

iš nerūdijančiojo plieno, silicinio elektrotechninio plieno ir greitapjovio plieno,

—

po karštojo ar šaltojo valcavimo toliau neapdoroti produktai.

8.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 34/36

(1)

Direktyvoje 64/432/EEB nustatytos Sąjungos vidaus prekybos kiaulėmis taisyklės. Direktyvos 9 straipsnyje nustatyta, kad valstybė narė, kurios visoje teritorijoje ar jos dalyje vykdoma privaloma nacionalinė Aujeskio ligos kontrolės programa, šią programą gali pateikti Komisijai patvirtinti. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad Sąjungos vidaus prekybai kiaulėmis vykdyti gali būti reikalaujama papildomų garantijų;

(2)

Komisijos sprendime 2008/185/EB (2) nustatytos papildomos kiaulių vežimo tarp valstybių narių garantijos. Šios garantijos yra susijusios su valstybių narių klasifikavimu pagal joms taikomą Aujeskio ligos statusą. Sprendimo 2008/185/EB II priede išvardytos valstybės narės ar jų regionai, kuriose vykdomos patvirtintos nacionalinės Aujeskio ligos likvidavimo kontrolės programos;

(3)

Italija Komisijai pateikė patvirtinamuosius dokumentus, kad būtų patvirtinta jos Aujeskio ligos likvidavimo Emilijos-Romanijos regione kontrolės programa ir kad šis regionas būtų tinkamai įtrauktas į Sprendimo 2008/185/EB II priedo sąrašą. Įvertinus Italijos pateiktus patvirtinamuosius dokumentus, Emilijos-Romanijos regioną reikėtų įtraukti į Sprendimo 2008/185/EB II priedo sąrašą. Todėl Sprendimo 2008/185/EB II priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

todėl Sprendimas 2008/185/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,