1.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/1

(1)

Gavusi skundą, 2010 m. birželio 23 d. Komisija Italijos institucijoms pranešė nusprendusi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 108 straipsnio 2 dalį pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl 2002–2010 m. Milano Malpensos ir Milano Linatės oro uostus valdančios valstybinės bendrovės „SEA S.p.A“ (toliau – SEA) į savo patronuojamąją bendrovę „SEA Handling S.p.A.“ (toliau – SEAH), tuose oro uostuose teikiančią antžemines paslaugas, atliktų kapitalo injekcijų.

(2)

Per tą laikotarpį beveik visos bendrovės SEA akcijos priklausė viešojo sektoriaus institucijoms, t. y. Milano savivaldybei (84,56 %) ir Milano provincijai (14,56 %), taip pat mažesniems akcininkams (0,88 %). 2011 m. gruodžio mėn. 29,75 % bendrovės SEA kapitalo buvo parduota privačiam fondui „F2i“ („Fondi italiani per le infrastrutture“). 2012 m. pabaigoje fondas „F2i“ savo turimą bendrovės SEA akcijų paketą padidino iki 44,31 %. Šiuo metu, kai šiuo sprendimu užbaigta oficiali tyrimo procedūra, 54,81 % bendrovės SEA akcijų priklauso Milano savivaldybei, 44,31 % – fondui „F2i“ ir 0,88 % – kitiems akcininkams.

(3)

2012 m. gruodžio 19 d. Komisija priėmė sprendimą C(2012) 9448, šis buvo pataisytas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu C(2013) 1668 (toliau – sprendimas dėl susigrąžinimo) dėl bendrovės SEA savo patronuojamai bendrovei SEAH 2002–2010 m. suteiktos pagalbos. Komisija padarė išvadą, kad visos kapitalo injekcijos, bendrovės SEA atliktos į savo patronuojamosios bendrovės kapitalą, yra neteisėta valstybės pagalba. Komisija taip pat padarė išvadą, kad, nors įmonė SEAH gali būti laikoma sunkumų patiriančia įmone, tų kapitalo injekcijų nebuvo galima paskelbti suderinamomis su vidaus rinka pagal ES Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (2).

(4)

Taigi Italijai buvo nurodyta imtis visų reikalingų veiksmų pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus iš įmonės SEAH nesuderinamai valstybės pagalbai, kurios suma yra apie 359,644 mln. EUR, ir su susigrąžintina suma susijusioms palūkanoms susigrąžinti.

(5)

Atitinkamai 2013 m. kovo 4, 15 ir 18 d. Italija, bendrovė SEAH ir Milano savivaldybė Bendrajam Teismui pateikė ieškinius, kuriais siekė, kad būtų panaikintas sprendimas dėl susigrąžinimo (bylos T-125/13, T-152/13 ir T-167/13). Bylos T-125/13, T-152/13 ir T-167/13 dar nagrinėjamos.

(6)

2013 m. kovo 18 ir 21 d. bendrovė SEAH ir Milano savivaldybė pateikė prašymus sustabdyti sprendimo dėl susigrąžinimo taikymą (bylos T-152/13 R ir T-167/13 R). 2013 m. gegužės 21 d. Lombardijos administracinis teismas (toliau – Lombardijos teismas) nurodė sprendimo dėl susigrąžinimo įgyvendinimą sustabdyti. 2013 m. rugsėjo 25 d. Valstybės taryba Lombardijos teismo nutartį panaikino. Bendrajam Teismui pateiktas prašymas sustabdyti sprendimo taikymą 2013 m. birželio mėn. buvo atsiimtas (3).

(7)

2013 m. lapkričio 27 d., vykstant neoficialiai išankstinio pranešimo procedūrai, Italija su Komisija konsultavosi dėl šių projektų: pirmiausia dėl bendrovės SEA plano likviduoti bendrovę SEAH; antra, dėl bendrovės SEA ketinimo steigti naują patronuojamąją bendrovę „Airport Handling S.p.A.“ (toliau – „Airport Handling“) antžeminėms paslaugoms Milano oro uostuose teikti ir suteikti jai pradinio akcinio kapitalo. Vykstant tai išankstinio pranešimo procedūrai, Italija Komisijos paprašė patvirtinti, kad:

(8)

2014 m. liepos 9 d. raštu Komisija Italijai pranešė nusprendusi dėl bendrovės SEA steigiamos įmonės „Airport Handling“ pradėti Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (toliau – 2014 m. sprendimas pradėti tyrimą). Vykstant tai procedūrai Komisija Italijos paprašė per mėnesį nuo šio rašto gavimo pateikti visą informaciją, kuri galėtų būti naudinga vertinant bendrovės SEAH pareigos grąžinti pagalbą perdavimo bendrovei „Airport Handling“ klausimą, taip pat galimą pagalbą, susijusią su bendrovės SEA kapitalo injekcija į bendrovę „Airport Handling“.

(9)

2014 m. rugsėjo 19 d. Italija, bendrovė SEA ir bendrovė „Airport Handling“ Bendrajam Teismui pateikė ieškinius, kuriais siekė, kad būtų panaikintas 2014 m. sprendimas pradėti tyrimą (bylos T-673/14, T-674/14 ir T-688/14). Bendrasis Teismas (ketvirtoji kolegija) 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi ieškinį byloje T-673/14 atmetė; ieškiniai bylose T-674/14 ir T-688/14 buvo atsiimti atitinkamai 2015 m. liepos 14 ir 15 d.

(10)

2014 m. rugsėjo 23 ir 25 d. bendrovės SEA ir „Airport Handling“ pateikė prašymus dėl laikinųjų priemonių, kad būtų sustabdytas Komisijos 2014 m. sprendimo pradėti tyrimą taikymas (bylos T-674/14 R ir T-688/14 R). 2014 m. rugsėjo 29 d. Bendrojo Teismo pirmininkas nurodė sustabdyti 2014 m. sprendimo pradėti tyrimą skelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 2014 m. lapkričio 28 d. Bendrojo Teismo pirmininkas atmetė bendrovių SEA ir „Airport Handling“ prašymus dėl laikinųjų priemonių ir panaikino preliminarią laikinąją priemonę, kuria buvo nurodęs Komisijai neskelbti 2014 m. sprendimo pradėti tyrimą (4).

(11)

2015 m. vasario 6 d. 2014 m. sprendimas pradėti tyrimą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (5), tuo sprendimu Komisija suinteresuotąsias šalis pakvietė teikti savo pastabas dėl tiriamųjų priemonių.

(12)

Savo pastabas dėl 2014 m. sprendimo pradėti tyrimą Italija pateikė 2014 m. rugsėjo 9 d. raštu.

(13)

Komisija gavo keturių suinteresuotųjų šalių pastabas. Tas pastabas Komisija persiuntė Italijai ir suteikė jai galimybę į jas atsakyti. Savo pastabas dėl minėtų pastabų Italija Komisijai pateikė 2015 m. gegužės 26 d. raštu.

(14)

Komisija 2015 m. gegužės 20 d. raštu Italijos paprašė pateikti papildomos informacijos. Italija atsakė 2015 m. birželio 19 ir 22 d., taip pat liepos 2 d. raštais.

(15)

2015 m. sausio 30 d., gegužės 7 d. ir rugsėjo 15 d. įvyko Komisijos tarnybų, Italijos institucijų ir patikos bendrovės „Milan Airport Handling Trust“ atstovų posėdžiai. Po tų posėdžių patikos bendrovė Komisijai kelis kartus (2015 m. vasario 6 d., birželio 8 d., rugpjūčio 13 d. ir rugsėjo 23 d.) pateikė medžiagos, kuria iš esmės siekta Komisijai pranešti apie bendrovės „Airport Handling“ akcijų mažumos dalies pardavimo procedūros būklę. Patikos bendrovės pobūdis ir užduotis bus paaiškinti šio dokumento 2.3 skirsnyje.

(16)

2015 m. spalio 23 d. raštu Komisija Italijos paprašė pateikti papildomos informacijos. Italija atsakė 2015 m. lapkričio 10 d. raštu.

(17)

2015 m. lapkričio 25 d. buvo surengtas Komisijos tarnybų ir Italijos institucijų, patikos bendrovės „Milan Airport Handling Trust“ ir bendrovės „D’Nata“, besirengiančios įsigyti bendrovės „Airport Handling“ akcinio kapitalo dalį, posėdis.

(18)

2015 m. gruodžio 16 d. raštu Italija Komisijai pranešė apie planus iš dalies pakeisti bendrovės „Airport Handling“ ekonominės veiklos mastą.

(19)

Italija 2015 m. gruodžio 18 d. raštu pateikė pagrindinės medžiagos, jos pateiktos nagrinėjant bylas, apibendrinimą. Komisija atsakė 2016 m. sausio 19 d. raštu.

(20)

2016 m. sausio 29 d. ir vasario 15 d. raštais Italija Komisijai pateikė naujos informacijos apie bendrovės „Airport Handling“ privatizacijos procesą.

(21)

Tiriamos toliau nurodytos dvi priemonės. Pirma – bendrovės „Airport Handling“ steigimas, kartu likviduojant bendrovę SEAH. Komisija vertino, ar dėl šios priemonės tarp abiejų bendrovių esama ekonominio tęstinumo, dėl kurio bendrovės SEAH pareiga grąžinti pagalbą turėtų būti perduota bendrovei „Airport Handling“. Antra – valstybinės patronuojančiosios bendrovės SEA vykdomas akcinio kapitalo suteikimas bendrovei „Airport Handling“. Komisija vertino, ar ši priemonė buvo įgyvendinta rinkos sąlygomis. Toliau pateikiamas su šiais sandoriais susijusių aplinkybių aprašymas.

(22)

Laikotarpiu, per kurį buvo įgyvendinamos nagrinėjamosios priemonės, bendrovių grupė „SEA Group“ (SEA ir SEAH), bendrovė SEAH ir bendrovė „Airport Handling“ atitinkamai sudarė susitarimus su profesinėmis sąjungomis, atstovaujančiomis bendrovės SEAH darbuotojams, vykstant savanoriškam bendrovės SEA inicijuotam bendrovės SEAH likvidavimui. Bendras tų susitarimų tikslas buvo išsaugoti visų bendrovės SEAH darbuotojų darbo vietas ir užtikrinti, kad bendrovių grupėje „SEA Group“ būtų toliau tvariai teikiamos antžeminės paslaugos. Buvo sudaryti toliau nurodyti susitarimai.

(23)

Bendrovei SEA nusprendus, kad bendrovė SEAH turėtų būti likviduota, siekiant laikytis sprendimo dėl susigrąžinimo, bendrovių grupė „SEA Group“2013 m. lapkričio 4 d. sudarė susitarimą su profesinių sąjungų organizacijomis; susitarimu siekta spręsti bendrovės SEAH darbuotojų atleidimo iš darbo klausimą. Susitarimu buvo nustatytas savanoriško darbo sutarties nutraukimo paskatų planas, taikytinas visiems bendrovės SEAH darbuotojams; planas turėjo būti įgyvendinamas kolektyviniu atleidimu iš darbo ir naujos bendrovei SEA visiškai priklausančios patronuojamosios bendrovės, įdarbinsiančios dalį bendrovės SEAH darbuotojų, įsteigimu.

(24)

Tame susitarime išdėstyta „preliminari susitarimo tvarka“ ir numatyta, kad reikia „įgyvendinimo susitarimo“, kuriuo būtų nustatytos naujų sutarties sąlygų taisyklės ir nauja bendrovės „Airport Handling“ darbo struktūra, nes, Komisijos nurodymu, tęstinumo nebus, jeigu bus ex novo nustatyti darbo santykiai. Be to, laikantis susitarimo, tokį įgyvendinimo susitarimą būtų galima sudaryti tik užbaigus komercines bendrovės „Airport Handling“ ir Linatės bei Malpensos oro uostuose veiklą vykdančių vežėjų derybas, grindžiamas laisva konkurencija (6). Apibendrinant galima pasakyti, kad įgyvendinimo susitarimas turėjo būti pagrįstas šiais principais:

(25)

2014 m. balandžio 22 d. bendrovė SEAH pradėjo įgyvendinti atleidžiamų darbuotojų judumo schemą (it. Collocamento in mobilità); tai Italijos valstybės įdiegta socialinės apsaugos sistema, kuria pirmiausia siekiama paremti sunkumų patiriančių įmonių darbuotojus nedarbo laikotarpiu (7). Tuo metu bendrovė SEAH turėjo 2 214 darbuotojų, o tai prilygsta 1 980 visą darbo dieną dirbančių darbuotojų.

(26)

2015 m. gegužės 31 d. bendrovėje „Airport Handling“ buvo […] (*1) darbuotojų ([…] (*1) etato ekvivalentų), iš jų […] (*1) darbuotojų ([…] (*1) etato ekvivalentų) anksčiau buvo bendrovės SEAH darbuotojai.

(27)

2014 m. birželio 4 d. bendrovė SEAH ir profesinės sąjungos pasirašė įgyvendinimo susitarimą, kuriuo siekiama įgyvendinti preliminarios susitarimo tvarkos, paminėtos šio dokumento 24 konstatuojamojoje dalyje, nuostatas.

(28)

Susitarime nustatyta, kad bendrovė SEA sutiko, pirma, kad įmonė „Airport Handling“, atsižvelgdama į jai reikiamą darbuotojų skaičių ir darbo vietų profilį, įdarbins bendrovės SEAH darbuotojus ir, antra, kad bus pradėtos derybos su profesinių sąjungų organizacijomis dėl darbuotojų atrankos kriterijų. Susitarime taip pat nustatyta, kad bet kokioje naujoje darbo sutartyje su bendrove „Airport Handling“ turi būti būtinai nurodyta, kad darbo sutartis su bendrove SEAH yra oficialiai ir iš esmės nutraukta.

(29)

Remiantis tuo susitarimu, bendrovė SEAH teigė esanti pasirengusi darbuotojams, kurie iki 2014 m. birželio 30 d. sutiks nesipriešinti atleidimo priemonėms, taikyti finansinių paskatų schemą.

(30)

Be to, 2014 m. birželio 4 d. bendrovė „Airport Handling“ sudarė susitarimą su profesinių sąjungų organizacijomis. Tame susitarime nurodytas darbuotojų, kurių bendrovei „Airport Handling“ reikės 2014 m. liepos 1 d. ir kurių sutartys bus neterminuotos, skaičių. Jame taip pat nurodyta, kad bendrovė „Airport Handling“ sutiko pirmumo teise vėl įdarbinti buvusius bendrovės SEAH darbuotojus.

(31)

Tame susitarime etato ekvivalentais nurodyta, kiek darbuotojų greičiausiai reikės bendrovei „Airport Handling“. Taigi, susitarime pabrėžiama, kad tie nurodyti skaičiai gali keistis, t. y. gali keistis susitarime nurodytas bendras skaičius ir (arba) kintamieji. Apskaičiuotasis darbuotojų skaičius buvo: […] (*1) nuolatinių paslaugas teikiančių darbuotojų etato ekvivalentų; […] (*1) administracijos darbuotojų etato ekvivalentų; […] (*1) sezoniniams darbams pagal terminuotas sutartis samdomų darbuotojų etato ekvivalentų. Susitarime nustatyta, kad, siekdama patenkinti tą paklausą, bendrovė „Airport Handling“ laikysis pirmumo strategijos ir pasiūlys darbą asmenims, dabar dirbantiems bendrovėje SEAH. Susitarime taip pat nustatyta įdarbinimo tvarka, teisinis ir finansinis darbo sutarčių turinys, socialinės gerovės politika ir darbo organizavimas. Iš susitarimo nuostatų aišku, kad buvę bendrovės SEAH darbuotojai pagal naujas sutartis bus samdomi nustatant iš esmės kitokias ekonomines sąlygas.

(32)

Tame susitarime nustatyta darbo tvarka skiriasi nuo darbo tvarkos, įmonės SEAH taikytos savo darbuotojams. Visų pirma:

(33)

Pasak Italijos, dėl to:

(34)

2014 m. birželio 9 d. bendrovės SEAH neeiliniame akcininkų susirinkime buvo patvirtintas bendrovės likvidavimas ir savanoriško likvidavimo procedūra, taip pat nustatyta, kad likvidavimas pradedamas 2014 m. liepos 1 d. (8)

(35)

Likvidatorius buvo paskirtas, jam nustatyta užduotis parduoti įmonės turtą, sumokėti kreditoriams ir parengti galutinį likvidavimo balansą ir ataskaitą.

(36)

Profesinių sąjungų organizacijos nustatė sąlygą, kad 2014 m. birželio 4 d. susitarimai įsigalios, jeigu bus teigiamas bendrovės SEAH darbuotojų referendumo rezultatas. Tas referendumas vyko 2014 m. birželio 11–13 d. Referendume 2014 m. birželio 4 d. susitarimas buvo atmestas.

(37)

Todėl 2014 m. liepos 1 d. bendrovės SEAH akcininkų susirinkime buvo nuspręsta iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. pratęsti bendrovės SEAH veiklos nutraukimo terminą, įgalioti likvidatorių (šis savo pareigas ėmė vykdyti 2014 m. liepos 1 d.) iki tos dienos laikinai valdyti bendrovę, o pasibaigus tam terminui, imtis bendrovės SEAH turto perleidimo ir nutraukti veiklą.

(38)

Siekdamos pakeisti neigiamą balsavimo 2014 m. birželio 14 d. referendume rezultatą, profesinių sąjungų organizacijos 2014 m. liepos 4 d. pateikė tam tikrus paaiškinimus dėl punktų, nustatytų 2014 m. birželio 4 d. susitarime, pavyzdžiui, paaiškino, kad papildomos darbo dienos turėjo būti tolygiai paskirstytos per visus metus, frazė „darbo valandų efektyvumas“ reiškia, kad turi būti dirbama bent 7,5 val. per dieną 5 darbo dienas per savaitę, o darbuotojai gali rinktis (iš dviejų galimybių), kaip dirbti per tam tikras šventes, už kurias nebebus mokama pagal naują susitarimą. 2014 m. liepos 7 d. bendrovė „Airport Handling“ tuos pasiūlymus patvirtino. 2014 m. liepos 15 d. bendrovė „Airport Handling“ pasirašė papildomą susitarimą, kuriuo patvirtintas 2014 m. birželio 4 d. susitarimo galiojimas ir kuriame pateikti profesinių sąjungų organizacijų prašyti paaiškinimai. Tačiau tuo nauju susitarimu nenustatyta jokių esminių pakeitimų, palyginti su anksčiau atmestu 2014 m. birželio 4 d. susitarimu.

(39)

2014 m. rugpjūčio mėn. bendrovė SEAH pradėjo atleidinėti visus savo darbuotojus. Tuo pat metu bendrovė„Airport Handling“ ėmėsi samdyti tuos buvusius bendrovės SEAH darbuotojus, kurių, jos manymu, reikėjo jos veiklai. Bendrovė „Airport Handling“ taip pat susisiekė su paslaugas laikinų darbuotojų samdymo srityje teikiančia įmone „Adecco“ dėl laikinų darbuotojų suradimo.

(40)

Bendrovė SEAH nustojo veikti 2014 m. rugsėjo 1 d. Tą dieną Milano oro uostuose veiklą pradėjo vykdyti bendrovė „Airport Handling“. 2014 m. rugsėjo 1 d. bendrovė „Airport Handling“ turėjo […] (*1) darbuotojus ([…] (*1) etato ekvivalentai), taigi įdarbino […] (*1) proc. 2014 m. balandžio 22 d. (tą dieną pradėta oficiali kolektyvinio bendrovės darbuotojų atleidimo iš darbo procedūra) bendrovės SEAH turėtų darbuotojų. Be to, bendrovė „Airport Handling“ naudojosi […] (*1) laikinų darbuotojų ([…] (*1) etato ekvivalentai) paslaugomis […] (*1).

(41)

2014 m. balandžio 22 d. raštu bendrovė SEAH oro vežėjams, tiekėjams ir kitoms suinteresuotosioms šalims pranešė, kad 2014 m. liepos 1 d. nutraukia savo veiklą, taigi nuo tos dienos Milano oro uostuose nebeteiks antžeminių paslaugų.

(42)

Po šio pranešimo dešimt oro vežėjų nusprendė patikėti antžemines paslaugas Milano oro uostuose teikti kitiems paslaugų teikėjams, ne bendrovėms SEAH ir „Airport Handling“.

(43)

Tuo pat metu, vykstant atviriems konkursams, bendrovę „Airport Handling“ antžeminių paslaugų teikėja pasirinko devyniolika Milano oro uostuose veiklą vykdančių oro vežėjų. Kiti oro vežėjai bendrovę „Airport Handling“ pasirinko vykstant konkurencinio dialogo procedūrai. Pasak Italijos, paslaugų teikėjo atranka paprastai grindžiama tam tikrų veiksnių vertinimu, pavyzdžiui, vertinama kaina, paslaugų teikėjo finansinis patikimumas, tai, ar turima efektyvi įranga, ar yra tinklas, taip pat vertinami veiklos vykdytojo ankstesni rezultatai, patirtis ir kompetencija.

(44)

Bendrovė „Airport Handling“ buvo įsteigta 2013 m. rugsėjo 9 d.; ji įsteigta kaip akcinė bendrovė, turinti 10 000 EUR akcinį kapitalą.

(45)

2014 m. kovo 10 d. bendrovės SEA direktorių valdyba nusprendė bendrovės „Airport Handling“ kapitalą padidinti iki 2,5 mln. EUR, kad bendrovė „Airport Handling“ atitiktų reikalavimus, taikomus siekiant Nacionalinės civilinės aviacijos institucijos (toliau – ENAC) teikiamo antžeminių paslaugų teikėjo sertifikavimo. Laikantis galiojančių nacionalinių taisyklių, ENAC licencijas teikia antžeminių paslaugų teikėjams, atitinkantiems šiuos reikalavimus (9):

(46)

2014 m. birželio 30 d. bendrovės SEA direktorių valdyba nusprendė įsteigti patikos bendrovę „Milan Airport Handling Trust“ (toliau – patikos bendrovė) ir bendrovės „Airport Handling“ kapitalą padidinti iki 25 mln. EUR.

(47)

Patikos bendrovė buvo įsteigta 2014 m. birželio 30 d., tą pačią dieną buvo pasirašytas patikos dokumentas. Remiantis patikos bendrovės steigimo dokumentu, patikos bendrovė: i) kol bus parduota turima įmonės akcijų mažumos dalis, veikia kaip vienintelis bendrovės „Airport Handling“ akcininkas ir ii) užtikrina, kad bendrovė „Airport Handling“ veiktų ekonominiu požiūriu netęsdama bendrovės „SEA Handling“ veiklos.

(48)

Remiantis patikos dokumentu, patikos bendrovė buvo įsteigta siekiant konkrečių tikslų:

(49)

Patikos dokumente nustatyta, kad patikos bendrovė, siekdama vykdyti savo užduotį, vykdo jai suteiktą įgaliojimą:

(50)

Visų pirma, remiantis patikos dokumentu, patikėtinis patikrina, ar, įsteigus bendrovę „Airport Handling“, nebuvo imtasi kokių nors teisinių veiksmų, kuriais bendrovė SEAH bendrovei „Airport Handling“ būtų perdavusi kokį nors turtą, kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą, sutartis su oro vežėjais ir (arba) antžeminių paslaugų teikėjais, intelektinės nuosavybės teises arba vienašalius įsipareigojimus (t. y. tikrąsias arba asmenines garantijas), turinčias ekonominį poveikį, išskyrus tai, kas nustatyta pagal patikos dokumentą.

(51)

Šiuo požiūriu, patikos dokumente nustatyta, kad patikėtiniui nesuteikti įgaliojimai kontroliuoti šių dalykų:

(52)

Be to, patikos dokumente taip pat nustatyta, kad patikėtinis turi įsitikinti, kad:

(53)

Tačiau, remiantis patikos dokumentu, patikėtiniui nenustatyta užduotis tikrinti arba vertinti aplinkybes, susijusias su tuo, kad:

(54)

Kalbant apie trečiosios šalies investuotoją į bendrovę „Airport Handling“, patikos dokumente nustatyta, kad bendrovės „Airport Handling“ kapitalo atvėrimo reikalavimus atitinkantiems akcininkams (būtent fiziniams arba juridiniams asmenims arba subjektams, kurie, jeigu yra Italijos rezidentai, nelaikomi Italijos valstybės kontroliuojamais valstybės sektoriaus subjektais ar įmonėmis, išskyrus biržines bendroves) procedūros pirminį etapą turi valdyti bendrovė SEA, ir tas etapas turėjo būti baigtas iki 2015 m. vasario 28 d.

(55)

Patikos dokumente nustatyta, kad jeigu iki 2015 m. kovo 1 d. bendrovė SEA tebebus bendrovės „Airport Handling“ akcininkė, turinti daugiau kaip […] (*1) proc. dalį, patikėtinis pradės ieškoti investuotojų, o šie privalės atitikti anksčiau patikėtiniui bendrovės SEA pateiktas sąlygas; tai daroma priimant dokumentą, apie kurį būtina pranešti teisininkui, veikiančiam kaip patikos saugotojas, ir kurį deramu laiku turi peržiūrėti bendrovė SEA. Bet kuriuo kitu atveju patikėtinis negali bendrovės „Airport Handling“ akcijų paketo dalies perleisti be bendrovės SEA sutikimo.

(56)

Patikos dokumente taip pat nustatyta, kad pardavus […] (*1) proc. bendrovės SEA turimų bendrovės „Airport Handling“ akcijų, bendrovė SEA ieško privačių investuotojų, norinčių perimti kitas bendrovės „Airport Handling“ kapitalo dalis, atsižvelgiant į socialinius aspektus ir bendrovės SEA įpareigojimą toliau užtikrinti, kad Milano oro uostuose būtų teikiamos antžeminės paslaugos.

(57)

2014 m. rugpjūčio 26 d. bendrovės „Airport Handling“ direktorių valdyba patvirtino patikos dokumento priedą. Priede nustatyta, kad bendrovė „Airport Handling“ išleis 20 000 dalyvaujančiųjų nuosavybės priemonių (it. strumenti finanziari partecipativi) pagal Italijos civilinio kodekso (10) 2346 straipsnio 6 dalį, o kiekvienos jų nominalioji vertė bus 1 000 EUR, ir šios priemonės bus pasiūlytos bendrovei SEA. Priedas buvo pasirašytas kitą dieną.

(58)

2014 m. rugpjūčio 27 d. bendrovės „Airport Handling“ akcininkų susirinkime (11) buvo nuspręsta bendrovės „Airport Handling“ kapitalą padidinti nuo 1,3 mln. EUR iki 5 mln. EUR, šias akcijas turėtų pasirašyti ir už jas sumokėti bendrovė SEA.

(59)

Tą pačią dieną bendrovė SEA visas turimas bendrovės „Airport Handling“ akcijas perdavė patikos bendrovei, o bendrovei „Airport Handling“ valdyti paskyrė patikėtinį – įmonę „Crowe Horwath Trustee Services“ (toliau – patikėtinis).

(60)

2014 m. rugpjūčio 27 d. patikėtinis paskyrė naują bendrovės „Airport Handling“ direktorių valdybą. Bendrovės SEA […] (*1) vyresnieji vadovai […] (*1), iš penkių, […] (*1). Pasak Italijos, abu pagal laikino perkėlimo sutartį su patronuojančiąja bendrove savo veiklą vykdo paisydami tik bendrovės „Airport Handling“ interesų.

(61)

Tačiau 2014 m. rugpjūčio 27 d., kai buvo gautas sutikimas dėl bendrovės SEA dalyvavimo patikos bendrovėje, bendrovės „Airport Handling“ akcininkų susirinkime (12) buvo nuspręsta bendrovę „Airport Handling“ iš ribotos atsakomybės akcinės bendrovės (S.R.L) paversti akcine bendrove (S.p.A) ir išleisti 20 000 dalyvaujančiųjų nuosavybės priemonių, siūlomų pasirašyti bendrovei SEA po 1 000 EUR už akciją. Dalyvaujančiąsias nuosavybės priemones bendrovė SEA pasirašė ir apmokėjo kitą dieną, taip bendrovės „Airport Handling“ kapitalas buvo padidintas iš viso iki 25 mln. EUR (5 mln. EUR kapitalo dalis ir 20 mln. EUR vertės dalyvaujančiosios nuosavybės priemonės).

(62)

2014 m. lapkričio 12 d. likvidatorius paskelbė kvietimą pareikšti susidomėjimą bendrovės SEAH turto įsigijimu; kvietimas buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priede:

„Italija-Milanas: Įrangos, kurią sudaro šie komponentai, pardavimas (pateikiama tik informacijai): krovinių krautuvai, transporteriai, kėlimo platformos, padėklų kėlikliai, mobilios / velkamos konvejerių juostos, mobilūs / velkami BAE laiptai, elektra varomi / dyzelinu varomi / hibridiniai traktoriai, statinės, generatoriai, oro kondicionavimo sistemos, kompresoriai, bagažo / prekių vežimėliai 2014/5 218–385934 – Kvietimas pareikšti susidomėjimą“ (13). Skelbiant kvietimą pareikšti susidomėjimą, turtas buvo suskirstytas į devynias grupes.

(63)

Bendrovė SEAH pasamdė bendrovę „Istituto del Marchio di Qualità S.p.A.“ (toliau – IMQ) išsamiam bendrovės SEAH turto vertinimui atlikti ir pagal tai nustatyti bendrovės SEAH antžeminių paslaugų įrangos nuomos mokestį, taip pat parduodamo turto kainą. Bendrovė IMQ pateikė dvi ataskaitas: 2014 m. birželio 25 d. ataskaitą dėl nuomos mokesčio; 2014 m. spalio 16 d. ataskaitą dėl parduodamo turto suskirstymo į grupes. Pasak bendrovės IMQ, apskaičiuotoji turto vertė turi būti suprantama kaip turto, kurio panašios techninės specifikacijos, efektyvumas, remonto ir sandėliavimo būklė, naudojimo paskirtis ir amžius, tikėtinos rinkos vertės piniginė išraiška.

(64)

Paskutinė pasiūlymų dėl devynių parduodamo turto grupių pateikimo data buvo 2015 m. sausio 26 d.

(65)

Bendrovė IMQ pasiūlė, kad bendrovės SEAH antžeminių paslaugų įrangos nuomos mokestis turėtų būti EUR […] (*1) už pusmetį (EUR […] (*1) per metus).

(66)

2014 m. rugsėjo 1 d. bendrovės SEAH ir „Airport Handling“ sudarė nuomos sutartį, pagal kurią bendrovė „Airport Handling“ už […] (*1) EUR, t. y. bendrovės IMQ pasiūlytą mokestį, nuomosis bendrovės SEAH antžeminių paslaugų įrangą. Nuomos sutartis turėjo baigti galioti 2015 m. rugpjūčio 31 d.

(67)

Siekdamos patvirtinti bendrovės IMQ vykdyto vertinimo proceso teisingumą bendrovės „Airport Handling“ ir SEAH 2014 m. rugsėjo 1 d. pasamdė antrą nepriklausomą ekspertą – bendrovę „Ernst & Young financial-business Advisors SpA“ (toliau – E&Y) – nuomos mokesčio dydžiui pakartotinai įvertinti. Taigi, bendrovės SEAH ir „Airport Handling“ sutartimi susitarė, kad, jeigu atlikus antrąjį vertinimą bus nustatyta, kad rinkos vertė nuo bendrovės IMQ nustatyto dydžio nukrypo bent […] (*1) proc., sutarties mokestis bus atitinkamai pakoreguotas atgaline data.

(68)

2014 m. spalio 15 d. E&Y pateikė savo ataskaitą, joje buvo nustatyta, kad bendrovės SEAH turto numos mokestis rinkos kaina būtų […] (*1) EUR per metus. 2014 m. spalio 25 d. bendrovės „Airport Handling“ ir SEAH susitarė išplėsti bendrovės E&Y atliktą analizę ir pavedė pastarajai užduotį išanalizuoti faktines veiklos sąlygas ir turto fizinę būklę (bendrovė E&Y iš pradžių savo vertinimą grindė fiziniu turto patikrinimu pagal pavyzdžius). Atlikus šią analizę nustatyta, kad dalis technikos ir įrenginių buvo netinkami naudoti, atsižvelgiant į trumpą nuomos laikotarpį ir dideles būtino remonto išlaidas, nes daug įrangos vienetų buvo pasenę. Pasak patikos bendrovės, tuo metu, kai jis pateikė savo pastabas dėl 2014 m. sprendimo pradėti tyrimą, bendrovės SEAH ir „Airport Handling“ svarstė, koks galėtų būti sprendimas, kad būtų išvengta bylinėjimosi. Galiausiai, nuomos mokestis atgaline data buvo pakoreguotas iki […] (*1) EUR per metus.

(69)

2014 m. lapkričio 26 d. bendrovės „Airport Handling“ direktorių valdyba nusprendė paskelbti viešą naujos įrangos pirkimo rinkoje konkursą. 2015 m. vasario 11 d., įvykus tam konkursui, bendrovė „Airport Handling“ apytikriai […] (*1) proc. savo įrangos pakeitė rinkoje įsigytu turtu, kainavusiu apie […] (*1) EUR. Pasak Italijos institucijų, bendrovė „Airport Handling“ tuos pirkinius finansavo tik iš savo išteklių.

(70)

2015 m. vasario 9 d. bendrovės SEAH turto pardavimo konkursas buvo paskelbtas neįvykusiu, nes neatsirado nė vieno dalyvio, susidomėjusio kurios nors turto grupės įsigijimu.

(71)

2015 m. vasario 26 d. bendrovė SEAH gavo pirmą pranešimą iš bendrovės „Airport Handling“, juo pastaroji pareiškė susidomėjusi šešių iš devynių turto grupių įsigijimu. 2015 m. birželio 3 d. bendrovė „Airport Handling“ dar kartą pranešė susidomėjusi įsigijimu. 2015 m. rugsėjo 18 d. bendrovei „Airport Handling“ buvo parduota […] (*1) už pirminiame konkurse nurodytą […] (*1) EUR kainą.

(72)

Kaip nustatyta patikos dokumente, patikėtinis inicijavo bendrovės „Airport Handling“ kapitalo mažumos dalies pardavimo procedūrą.

(73)

Tuo tikslu patikėtinis 2015 m. sausio 27 d. paskyrė banko „BNP Paribas“ Italijos filialą finansiniu patarėju bendrovės „Airport Handling“ bent 30 % akcinio kapitalo pardavimo trečiųjų šalių investuotojams klausimais. Italijos institucijos nurodė, kad bankas „BNP Paribas“, veikiantis kaip finansinis patarėjas, pardavimo procesą surengė visiškai savarankiškai. Bankas „BNP Paribas“ nustatė šiuos pardavimo etapus: 1) pirminė analizė; 2) sandorio organizavimas; 3) sandorio užbaigimas.

(74)

Neprivalomus vykdyti pasiūlymus dėl […] (*1)–[…] (*1) proc. bendrovės „Airport Handling“ akcijų dalies pirkimo pateikė penki susidomėję investuotojai: […] (*1), […] (*1), […] (*1), […] (*1) ir […] (*1).

(75)

Remiantis Italijos pateiktu pardavimo sutarties projektu, kad investuotojas galėtų kontroliuoti bendrovės „Airport Handling“ veiklą, patikėtinis įsipareigoja visą laikotarpį iki įšaldymo laikotarpio pabaigos (14) investuotojui suteikti teisę skirti daugumą, t. y. tris iš penkių direktorių valdybos narių (vienas iš jų yra įmonės generalinis direktorius), o direktorių valdybos pirmininką skiria akcininkų susirinkimas.

(76)

2015 m. rugsėjo 21 d. patikėtinis su bendrove „D’Nata“ pasirašė privalomą bendrąjį investavimo susitarimą dėl […] (*1) proc. bendrovės „Airport Handling“ akcijų pardavimo. Pagal tą susitarimą taikoma toliau aprašoma tvarka.

(77)

Pradinė investicija: susijungimą kontroliuojančioms institucijoms patvirtinus įsigijimą, bendrovė „D’Nata“ įsigyja […] (*1) proc. bendrovės „Airport Handling“ akcijų ir įgyja teisę skirti daugumą direktorių valdybos narių ir generalinį direktorių. Tuo susitarimu siekta, kad bendrovė „D’Nata“, net ir būdama smulkiąja akcininke, galėtų veiksmingai būti kontroliuojančiąja akcininke.

(78)

Papildomos investicijos: pagal pasirinkimo pirkti sandorio tvarką bendrovė „D’Nata“ turi teisę įsigyti dar […] (*1) proc. bendrovės „Airport Handling“ akcijų. Konkrečioje su valstybės pagalba susijusioje pasirinkimo parduoti tvarkoje nustatyta, kad bendrovė „D’Nata“ turės teisę parduoti atgal savo […] (*1) proc. dalį už pakoreguotą pradinę įsigijimo kainą, jeigu Komisija priims neigiamą sprendimą arba jeigu praėjus 18 mėnesių po pradinio investavimo valstybės pagalbos procedūra dar bus nebaigta.

(79)

2016 m. vasario 8 d. Italijos konkurencijos institucija (it. Autorità Garante della Concorrenza e del Mercat) patvirtino tai, kad bendrovė „D’Nata“ pagal Italijos susijungimų kontrolės įstatymą įgijo visišką bendrovės „Airport Handling“ kontrolę. Patikėtinis Komisijai pranešė, kad, gavus tą patvirtinimą, jis ir bendrovė „D’Nata“2016 m. kovo 8 d. užbaigs investavimo procesą.

(80)

Per preliminaraus tyrimo etapą Italija pateikė 2014–2017 m. laikotarpio bendrovės „Airport Handling“ verslo planą, parengtą 2013 m. lapkričio 14 d., (toliau – 2013 m. lapkričio mėn. verslo planas), kad įrodytų, jog bendrovės SEA investicijos į bendrovės „Airport Handling“ kapitalą atitiko rinkos ekonomikos investuotojo principą. Pagrindiniai to plano elementai apibendrinti toliau.

(81)

Verslo plane daugiausia dėmesio skiriama paslaugoms perone (15) ir keleiviams teikiamoms paslaugoms (16), ir tai yra pagrindinė bendrovės „Airport Handling“ veiklos dalis. Buvo tikimasi, kad bendra ir Malpensos, ir Linatės oro uoste bendrovei tenkanti rinkos dalis antrąjį 2014 m. pusmetį atitinkamai bus [50–70] (*1) ir [50–70] (*1) proc., o iki 2017 m. atitinkamai padidės iki [60–80] (*1) ir [60–80] (*1) proc.

(82)

Remiantis plane numatytomis prognozėmis, veiklos pajamos didėja, didėjant, kaip prognozuojama, rinkos daliai. Atsižvelgiant į prognozę, kad 2014–2017 m. keleivių srautas padidės […] (*1)–[…] (*1) proc. per metus, buvo manoma, kad bendros pajamos padidės nuo […] (*1) EUR antrąjį 2014 m. pusmetį iki […] (*1) EUR 2017 m.

(83)

Buvo planuojama, kad, daugėjant terminuotų sutarčių, vidutinis darbuotojų skaičius padidės nuo […] (*1) etato ekvivalentų 2014 m. iki […] (*1) etato ekvivalentų 2017 m. Buvo apskaičiuota, kad darbo sąnaudos sudarys apie […] (*1) proc. visų veiklos sąnaudų. Bendrovės SEA našumas per ataskaitinį laikotarpį padidėtų 12 %, ir tai nulemtų trys pagrindiniai dalykai:

(84)

Buvo manoma, kad pradinės veiklos pradžios išlaidos, susijusios su pakartotinėmis derybomis dėl sutarčių su klientais ir tiekėjais, darbo sutartimis, įdarbinimu, organizacinių, administracinių ir veiklos procedūrų parengimu, teisinėmis išlaidomis, banko mokesčiais, konsultacijomis ir smulkių prekių bei įvairių atsargų įsigijimu, bus […] (*1) EUR.

(85)

Buvo apskaičiuota, kad su veikla susijusios veiklos pradžios išlaidos, t. y. kapitalo išlaidos, kurių bendrovei „Airport Handling“ reikėjo, kad ji galėtų veikti, bus […] (*1) EUR naujai įrangai. Tačiau 2013 m. lapkričio mėn. verslo plane buvo planuojama, kad įmonė „Airport Handling“ įsigis naudotą antžeminių paslaugų įrangą, kurios vertė […] (*1) EUR.

(86)

Siekiant padengti visas apskaičiuotąsias veiklos pradžios sąnaudas, verslo plane nustatyta, kad […] (*1) m. kapitalą reikės padidinti […] (*1) EUR.

(87)

Toliau vykstant tyrimui, Italija pateikė atnaujintą 2014–2017 m. verslo planą, parengtą 2014 m. rugpjūčio 6 d. (toliau – 2014 m. rugpjūčio mėn. verslo planas) ir bendrovės „Airport Handling“ valdybos patvirtintą 2014 m. rugpjūčio 26 d. Remiantis Italijos pateikta informacija, tas atnaujintas verslo planas buvo baigiamas rengti 2014 m. liepos mėn. Pagrindinės to plano prielaidos apibendrintos toliau.

(88)

Rinkos dalis. Kalbant apie […] (*1), 2014 m. rugpjūčio mėn. verslo plane daroma prielaida, kad augimas bus kiek lėtesnis, nei numatyta ankstesniame plane, rinkos dalis […] (*1) m. bus [70–80] (*1) proc., remiantis atnaujintu prognozuojamu eismo srautu, t. y. […] (*1), ir […] (*1).

(89)

Kainos. Vieneto kainos (už kiekvieną orlaivio manevrą) yra didesnės nei kainos, prognozuojamos 2013 m. lapkričio mėn. verslo plane, ir nominaliąja verte nekinta visą 2014–2017 m. laikotarpį.

(90)

Personalo išlaidos. 2014 m. rugpjūčio mėn. verslo plane nurodytos apskaičiuotosios personalo išlaidos yra šiek tiek didesnės nei išlaidos, numatytos 2013 m. lapkričio mėn. verslo plane, ir sudaro […]–[…] (*1) proc. veiklos išlaidų. Tą padidėjimą lemia […] (*1).

(91)

Kitos išlaidos, į kurias buvo atsižvelgta, buvo išorės išlaidos, nusidėvėjimas ir atidėjiniai, kartu jos sudarė apie […] (*1) proc. visų veiklos išlaidų, ir reguliuojamosios išlaidos (apie […] (*1) proc.), susijusios su paslaugomis, kurias bendrovė SEA teikia bendrovei „Airport Handling“ už naudojimąsi bendra oro uosto infrastruktūra (būtent […] (*1)). 2014 m. rugpjūčio mėn. verslo plane apskaičiuota, kad […] (*1) EUR turėtų būti investuojama į įrangos pirkimą, iš jų […] (*1) proc. į naujos įrangos pirkimą ir […] (*1) proc. į padėvėtų naudotų transporto priemonių pirkimą rinkoje. Šie skaičiai buvo paremti potencialių tiekėjų pasiūlymais, bendrovės „Airport Handling“ gautais 2014 m. kovo mėn.

(92)

Kaip ir 2013 m. lapkričio mėn. verslo plane, 2014 m. rugpjūčio mėn. verslo plane pateiktos mažesnės veiklos išlaidos, palyginti su bendrovės SEAH išlaidų struktūra, o mažesnės jos iš esmės dėl to, kad didėja našumas ir mažėja išlaidos personalui.

(93)

Bendrovė „Airport Handling“ pasamdė bendrovę „Boston Consulting Group“ (toliau – BCG) preliminariam nepriklausomam 2014–2017 m. verslo plano vertinimui parengti (toliau – BCG ataskaita). Bendrovė BCG 2014 m. spalio 14 d. pateikė savo ataskaitą.

(94)

BCG ataskaita parengta pagal 2014 m. rugpjūčio 26 d. patvirtintą verslo planą, 2013 m. lapkričio mėn. parengtą verslo planą, taip pat remiantis pačios bendrovės BCG pramonės srities patirtimi ir praktiniu išmanymu ir viešais duomenimis, susijusiais su rinkos plėtra ir pagrindiniais antžeminių paslaugų teikėjais.

(95)

Trumpai tariant, bendrovė BCG įvertino šias pagrindines verslo plano prielaidas: pajamų perspektyvas (remiantis tariamu eismo srautų augimo potencialu, tariamu bendrovės „Airport Handling“ teikiamų paslaugų apimties augimu); personalo išlaidas (pagal išlaidas vienam etato ekvivalentui; tariamą padidėjusį našumą); planuojamas investicijas (iš viso […] (*1) EUR).

(96)

Bendrovė BCG savo išvadas apibendrino taip:

(97)

iš esmės, su eismo srautų dydžiu (bendrovės SEA lygiu) susijusios prielaidos atrodo tvarios ir atitinka pagrindinių organizacijų, visų pirma Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) ir Eurokontrolės, nuostatas. Tačiau įmonė BCG atkreipė dėmesį, kad ketinimas išlaikyti nekintantį vežėjų derinį (jį sudaro pigių skrydžių bendrovės ir tradicinės oro transporto bendrovės) neatitinka to, kaip tas derinys anksčiau kito Malpensos oro uoste, kai per praėjusius ketverius metus pigių skrydžių bendrovėms tenkanti dalis padidėjo […] (*1) procentiniais punktais. Be to, priėmus naują nacionalinį teisės aktą (it. Decreto Linate), keli vežėjai gali pereiti iš Malpensos oro uosto į Linatės oro uostą.

(98)

Prielaida, kad bendrovės „Airport Handling“ teikiamų paslaugų mastas gali keistis, atrodo, iš esmės gali tapti tikrove, nes, pirma, tuo metu, kai bendrovė BCG rengė ataskaitą, su naujais vežėjais pasirašytomis sutartimis būtų užtikrinta [60–70] (*1) proc. rinkos dalis; antra, [70–80] (*1) proc. tikslinės rinkos dalies 2017 m. būtų išlaikyta, atsižvelgiant į dabartinę konkurencijos dinamiką šiame sektoriuje, taip pat į įmonės SEAH ankstesnę [70–80] (*1) proc. rinkos dalį.

(99)

Pasak bendrovės BCG, atrodo, kad vykstančiose derybose su bendrove SEA plačiai remtasi prielaidomis dėl pajamų, gaunamų iš paslaugų, teikiamų oro uostą valdančiai bendrovei. Tačiau dėl tariamos dvejų metų sutarties trukmės įmonė BCG negalėjo įvertinti tikėtinų pajamų, numatytų paskutinių metų (2017 m.) plane.

(100)

Prielaidos, kad vidutinės vienetui tenkančios personalo išlaidos nuo 2014 iki 2017 m. padidės […] (*1) proc. per metus, iš esmės dera su Italijos oro uostų veiklos vykdytojų asociacijos „Assaeroporti“ ir profesinių sąjungų 2014 m. spalio mėn. pasirašytu susitarimu.

(101)

Atrodo, kad […] (*1) proc. išteklių našumo padidėjimas iš esmės yra tvarus dėl, pirma, jau tuo metu, kai rengta ataskaita, […] (*1) proc. padidėjusio našumo ir, antra, dėl to, kad likę […] (*1) proc. turėtų būti pagrįstas dydis, atsižvelgiant į esamus organizacinius svertus ir techninį įgyvendinimo etapą.

(102)

Bendrovė BCG taip pat nustatė, kad […] (*1) EUR biudžetas investicijoms, atrodo, iš esmės dera su tuo, kad bus perkamos naujos transporto priemonės (tai daugiausia (95 %) bus naujos transporto priemonės), kaip matyti iš 2014 m. kovo mėn. bendrovės „Airport Handling“ gautuose pasiūlymuose išsamiai nurodytų pirkimo kainų.

(103)

Įmonė BCG nustatė, kad, apibendrinant, verslo plane iki 2017 m. numatytas pelno dydis ([…] (*1) proc., […] (*1) EUR) iš esmės, atrodo, atitinka arba yra šiek tiek mažesnis už vidutinį didelio kitų Europos įmonių, vykdančių veiklą privačiajame ir viešajame sektoriuose, ėminio pelningumą (remiamasi lyginimu su „Portway“, „Acciona“, „Aviapartner“, „Fraport“ ir „ATA-Handling“). Tačiau bendrovė BCG nurodė, kad faktinė eismo srautų derinio raida ir galimas naujo su Linatės oro uostu susijusio teisės akto (it. Decreto Linate) poveikis gali nulemti eismo srautų sumažėjimą Malpensos oro uoste.

(104)

Bendrovė SEA pasamdė bendrovę „Brattle Group“ atlikti bendrovės SEA kapitalo injekcijos į bendrovę „Airport Handling“ analizę, t. y. visų pirma išanalizuoti, ar tos investicijos atitiko rinkos ekonomikos investuotojo principą. Bendrovė „Brattle“2015 m. kovo 30 d. pateikė savo ataskaitą.

(105)

Remiantis bendrovės „Brattle“ ataskaita, analizė yra paremta informacija, kurią bendrovė SEA žinojo tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas investuoti į bendrovę „Airport Handling“, taip pat viešais duomenimis, susijusiais su bendrovės SEA konkurencine padėtimi. Remiantis bendrovės „Brattle“ ataskaita, 2013 m. lapkričio mėn. verslo plano prielaidos labai tinkamos vertinant, ar laikytasi rinkos ekonomikos investuotojo principo, nes jos yra pagrindas, kuriuo investuodama rėmėsi bendrovė SEA (17).

(106)

Remiantis bendrovės „Brattle“ ataskaita, Komisijos 2014 m. sprendime pradėti tyrimą išdėstytos abejonės, būtent tai, kad bendrovės „Airport Handling“ verslo planas yra pernelyg optimistiškas, gali būti išsklaidytos, nes pagrindinės verslo plano prielaidos praktiškai pasitvirtino. Visų pirma, bendrovės „Airport Handling“ rinkos dalis 2014 m. buvo didesnė nei prognozuota 2013 m. lapkričio mėn. verslo plane.

(107)

Remiantis bendrovės „Brattle“ ataskaita, 2014 m. rugpjūčio mėn. verslo plane pateiktos vieneto kainos (kainos, bendrovės „Airport Handling“ taikomos kiekvienam orlaivio manevrui) yra paremtos su oro vežėjais jau pasirašytomis sutartimis ir yra vidutiniškai […] (*1) EUR, ir tai didesnės kainos nei planuota 2013 m. lapkričio mėn. plane – jos pakito nuo […] (*1) EUR 2014 m. iki […] (*1) EUR 2017 m. Todėl ekspertai padarė šias išvadas: pirma, 2014 m. rugpjūčio mėn. verslo plane pateiktos rinkos kainos yra artimesnės faktiniam procesui, nes buvo paremtos pasirašytomis sutartimis. Antra, 2013 m. lapkričio mėn. verslo plane, o juo bendrovė SEA grindė savo sprendimą investuoti, faktiškai nurodyta mažesnė rinkos kaina nei bendrovė „Airport Handling“ galėjo nustatyti. Trečia, tuo patvirtinama, kad 2013 m. lapkričio mėn. verslo plane nustatytos rinkos kainos buvo ne tik nuosaikios, bet iš tikrųjų ir per mažos.

(108)

Galiausiai, ekspertai atkreipė dėmesį, kad rinkos kainos, dėl kurių bendrovė „Airport Handling“ derėjosi su oro vežėjais, buvo mažesnės už bendrovės SEAH faktiškai nustatytas kainas.

(109)

Ekspertai sutinka, kad pradinė bendrovės „Airport Handling“ rinkos dalis, kaip numatyta 2013 m. lapkričio mėn. verslo plane, gali atrodyti per didelė naujam rinkos dalyviui. Tačiau ekspertai daro prielaidą, jog rinkos ekonomikos investuotojas būtų žinojęs, kad dėl įmonės SEAH likvidavimo susidarys neįprasta padėtis – bus galima pasirašyti daug sutarčių dėl antžeminių paslaugų teikimo bendrovės SEA valdomuose oro uostuose. Ekspertai daro išvadą, kad dėl to bendrovė „Airport Handling“ būtų pasinaudojusi šia padėtimi taip pat, kaip tai būtų padarę ir kiti Milano oro uostuose veikiantys veiklos vykdytojai. Be to, remiantis ataskaita, bendrovė „Airport Handling“ numatė, kad rinkos dalis bus tipinė didžiuosiuose Italijos oro uostuose, kai didžiausiam paslaugų teikėjui paprastai tenka apie 70 % rinkos. Ekspertai taip pat nustatė, kad bendrovė „Airport Handling“ yra vienintelė paslaugų teikėja, turinti pakankamai turto ir įrangos, kad galėtų užtikrinti paslaugų teikimą visą parą, ir tai būtų pagrindinis pranašumas, palyginti su konkurentais.

(110)

Ekspertai taip pat nustatė, kad mažesnės personalo išlaidos buvo viena iš priežasčių, dėl kurių bendrovė „Airport Handling“ tikėjosi veikti pelningai, nors bendrovės SEAH veikla buvo nuostolinga. Ekspertų nuomone, tokia prielaida yra pagrįsta, nes bendrovė „Airport Handling“ vedė derybas dėl naujų darbo sutarčių – pagal jas darbuotojai sutiko dirbti papildomai 20 dienų per metus, palyginti su ankstesnėmis bendrovės SEAH sutartimis.

(111)

Be to, remiantis bendrovės „Brattle“ ataskaita, nors 2013 m. lapkričio mėn. verslo plane nurodytos šiek tiek per mažos darbo sąnaudos, 2014 m. rugpjūčio mėn. verslo plane nurodyta, kad sąnaudos vienam etato ekvivalentui yra […] (*1) EUR per valandą, […] (*1).

(112)

Ekspertų nuomone, pagal standartinę finansų teoriją, investuodamas į bendrovę „Airport Handling“ rinkos ekonomikos investuotojas tikėtųsi grąžos normos (vidinės grąžos normos), lygios vidutinei svertinei kapitalo kainai arba didesnės už ją. Šiuo atveju skaičiavimais patvirtinta, kad pagal visus scenarijus tikėtina projekto vidinė grąžos norma yra didesnė už vidutinę svertinę kapitalo kainą, taigi privatus investuotojas būtų tikėjęsis iš savo investicijų į bendrovę „Airport Handling“ gauti pelno.

(113)

Konsultantas taip pat atkreipė dėmesį, kad bendrovei SEA priėmus sprendimą 2013 m. steigti bendrovę „Airport Handling“, privačiam nuosavybės fondui „F2i“ priklausė 44,31 % įmonės. Fondas „F2i“ skiria du narius į bendrovės SEA direktorių valdybą, o remiantis bendrovės „Brattle“ ataskaita, nė vienas valdybos narys nebalsavo prieš bendrovės SEA pasiūlymą investuoti į bendrovę „Airport Handling“, ir tai reikštų, kad buvo tikimasi, jog investicijos bus pelningos, taigi tai atitiko rinkos ekonomikos investuotojo principą.

(114)

Be to, remiantis bendrovės „Brattle“ ataskaita, rinkos ekonomikos investuotojas tikimybę, kad Komisija gali nustatyti, jog tarp bendrovių SEAH ir „Airport Handling“ esama ekonominio tęstinumo, ir dėl to sprendimu dėl susigrąžinimo pareikalauti grąžinti pagalbą, paskelbtą nesuderinama, būtų laikęs palyginti maža. Taip yra dėl to, kad bendrovė SEA ėmėsi priemonių tiksliai nustatyti bendrovės „Airport Handling“ operacijas ir užkirsti kelią ekonominiam tęstinumui, pavyzdžiui, įsteigė patikos bendrovę. Remiantis bendrovės „Brattle“ finansiniais skaičiavimais, susijusiais su 2013 m. lapkričio mėn. verslo planu, jeigu tik galimybė nustatyti, kad esama ekonominio tęstinumo, yra mažesnė nei […] (*1) proc. (atsižvelgiant į bendrovės SEA nurodytas apskaičiuotąsias kapitalo sąnaudas) arba […] (*1) proc. (atsižvelgiant į bendrovės „Brattle“ nurodytas apskaičiuotąsias kapitalo sąnaudas), bendrovės SEA investicijos į bendrovę „Airport Handling“ atitinka rinkos ekonomikos investuotojo principą. Bendrovė „Brattle“ nustatė, kad pagrįsta manyti, jog, atsižvelgiant į aplinkybes ir visų pirma į pranešimą Komisijai, rinkos ekonomikos investuotojas būtų nusprendęs, kad tokia tikimybė yra mažesnė nei […] (*1) proc., taigi į bendrovę „Airport Handling“ būtų investavęs grynai dėl ekonominių priežasčių.

(115)

Italija pasiūlė dar labiau sumažinti bendrovės „Airport Handling“ dabar vykdomos veiklos mastą, palyginti su bendrovės SEAH anksčiau vykdyta veikla. Visų pirma tai susiję su […] (*1).

(116)

Bendrovė SEA dabar teikia […] (*1) pagal naują ir kitokį susitarimą, baigsiantį galioti 2018 m. gruodžio 31 d.

(117)

Bendrovė SEA paskelbė ketinanti vėliausiai iki 2016 m. gruodžio 31 d. nutraukti susitarimą dėl […] (*1), taigi bendrovė „Airport Handling“ to susitarimo neteks, be to, ji ketina pasamdyti apie […] (*1) bendrovės „Airport Handling“ darbuotojų, dabar […] (*1). Dėl šio pokyčio bendrovės „Airport Handling“ apyvarta, pirmaisiais veiklos metais sudaranti apie […] (*1) EUR, sumažėtų apie […] (*1) EUR.

(118)

2014 m. sprendime pradėti tyrimą Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad šiuo atveju Teisingumo Teismo nustatyti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įmonė, nesanti pirmine pagalbos gavėja, gali būti laikoma atsakinga ir privalėti grąžinti pagalbą, iš esmės patenkinti. Visų pirma:

(119)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad naujos įmonės įsteigimo tikslas ir pasekmė – apeiti pareigą grąžinti pagalbą, o bendrovė „Airport Handling“ yra bendrovės SEAH teisių perėmėja. Remdamasi tuo Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad bendrovę „Airport Handling“ būtų galima laikyti atsakinga už anksčiau bendrovei SEAH suteiktos ir paskelbtos nesuderinama pagalbos grąžinimą pagal 2012 m. sprendimą dėl susigrąžinimo.

(120)

Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad bendrovės SEA sprendimai steigti bendrovę „Airport Handling“ ir jai skirti kapitalo, yra priskirtini valstybei: pirma, Komisija atkreipė dėmesį, kad Milano savivaldybei priklausė didžioji bendrovės SEA akcijų dalis (54,81 %), todėl turėtų būti laikoma, kad valstybė daro įtaką bendrovės SEA sprendimų priėmimo procesams ir dalyvauja bendrovei priimant sprendimus. Antra, Komisija nurodė tam tikrus Italijos institucijų pareiškimus, susijusius su šiuo klausimu, – iš jų, atrodo, matyti, kad bendrovės „Airport Handling“ steigimui vadovavo Italijos institucijos, visų pirma siekdamos apsaugoti užimtumą Milano oro uostuose.

(121)

Be to, kadangi pasirodė, jog bendrovę SEA kontroliuoja Italijos institucijos, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad bendrovės SEA finansuota kapitalo injekcija buvo atlikta iš valstybės išteklių.

(122)

Komisija taip pat laikėsi preliminarios nuomonės, kad bendrovė SEA, atlikdama injekciją į bendrovės „Airport Handling“ kapitalą, neveikė kaip rinkos ekonomikos investuotoja.

(123)

Pirma, Komisijai kilo abejonių, kad privatus investuotojas bendrovei „Airport Handling“ kapitalo būtų suteikęs tada, kai tai padarė bendrovė SEA, nes Komisijos tarnybos Italijos institucijoms jau buvo pranešusios, kad įsteigus naują antžeminių paslaugų teikėją, kaip ketinama, greičiausiai būtų nustatyta, jog esama ekonominio tęstinumo, taigi naujai įmonei tektų pareiga grąžinti pagalbą, kuri 2012 m. sprendimu dėl susigrąžinimo buvo paskelbta nesuderinama. Tačiau 2013 m. lapkričio mėn. verslo plane neatsižvelgta į bendrovės SEAH pareigos grąžinti pagalbą perdavimo bendrovei „Airport Handling“ riziką.

(124)

Antra, Komisijai kilo abejonių, ar verslo planas, kuriuo grindžiamas bendrovės SEA sprendimas investuoti į bendrovę „Airport Handling“, buvo paremtas pakankamai tvirtomis prielaidomis.

(125)

Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad, atrodo, bendrovės SEA 25 mln. EUR investicija į bendrovę „Airport Handling“ nėra pagrįsta ekonominiais vertinimais, panašiais į vertinimus, kuriuos tam tikromis aplinkybėmis būdamas panašioje padėtyje racionalus privatus investuotojas atliktų siekdamas nustatyti būsimą investicijos pelningumą. Remdamasi tuo Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad 25 mln. EUR kapitalo injekcija yra bendrovei „Airport Handling“ suteikta valstybės pagalba.

(126)

Italija priminė, kad, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimu siekiama pašalinti konkurencijos iškraipymą, atsirandantį dėl to, kad neteisėta pagalba suteikiamas konkurencinis pranašumas. Vadinasi, neteisėta ir nesuderinama pagalba turi būti susigrąžinta iš įmonės, kuri faktiškai turėjo iš to naudos. Kitoms bendrovėms, kurios nėra pirminis pagalbos gavėjas, pareiga grąžinti pagalbą gali būti nustatoma, tik jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

(127)

Italijos nuomone, šiuo atveju konkurencinio pranašumo, susijusio su bendrovei SEAH suteikta pagalba, sąlygą galima paneigti nuo pat pradžių.

(128)

Visų pirma, Italija atkreipia dėmesį, kad tariamas bendrovei SEAH suteiktas pranašumas Komisijos sprendimo dėl susigrąžinimo 219 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse buvo apibrėžtas kaip bendrovės SEAH nuostolių, patirtų 2002–2010 m., kompensavimas. Komisija nurodė, kad tie nuostoliai susidarė dėl didelių personalo išlaidų, sudariusių didžiulę antžeminių paslaugų teikėjos išlaidų struktūros dalį. Kadangi kapitalo injekcijomis, Komisijos laikomomis valstybės pagalba, pirmiausia turėjo būti padengti nuostoliai, susidarę dėl pernelyg didelių bendrovės SEAH išlaidų personalui, Italijos nuomone, konkurencinio pranašumo, naudingo bendrovei SEAH, ipso facto nebeliktų ją likvidavus ir jai pasitraukus iš rinkos.

(129)

Italija taip pat atkreipė dėmesį, kad, net jeigu su bendrovei SEAH suteikta pagalba susijusio konkurencinio pranašumo dalis (nors ir labai maža) galėtų būti siejama su bendrovės turtu, t. y. turtu, kurį bendrovė SEAH naudojo Milano oro uostuose vykdydama antžeminių paslaugų teikimo veiklą, tas bendrovės SEAH turtas nebūtų perduotas bendrovei „Airport Handling“. Veikiau, tas turtas rinkos sąlygomis pastarajai būtų laikinai išnuomotas, kol bus parduotas atviroje rinkoje.

(130)

Italija taip pat nurodė, kad, net jeigu bendrovei SEAH suteiktas pranašumas būtų iš tikrųjų perduotas bendrovei „Airport Handling“, šiuo atveju nebūtų galima nustatyti, kad bendrovė „Airport Handling“de facto tęsia ekonominę bendrovės SEAH veiklą.

(131)

Pirma, tarp bendrovių SEAH ir „Airport Handling“ nebūtų buvę – de facto ar de jure – jokio darbo sutarčių perdavimo. Pasak Italijos, bendrovė „Airport Handling“ įdarbino (iš esmės naujomis sąlygomis) tik tuos darbuotojus, kurių tikrai reikėjo antžeminių paslaugų teikimo veiklai vykdyti. Be to, naujoms darbo sutartims taikyta kitokia tvarka (nacionalinės kolektyvinės darbo sutarties (it. Contratto Collettivo Nazionale di Lavoro, CCNL) antžeminių paslaugų teikėjų skirsnis, o ne oro uostų veiklos vykdytojų skirsnis) ir jos siejamos su kita darbuotojų asociacija (Assohandlers, o ne Assoaeroporti). Remdamasi tuo Italija nurodė, kad bendrovė „Airport Handling“ sumažintų personalo išlaidas, o jos našumas labai padidėtų.

(132)

Italija taip pat pridūrė, kad Komisijos tvirtinimas 2014 m. sprendime pradėti tyrimą, kad buvusiems bendrovės SEAH darbuotojams buvo užtikrintos teisės, įgytos pagal ankstesnes sutartis su bendrove SEAH, nepagrįstas jokiais faktiniais įrodymais. Pasak Italijos, 2013 m. lapkričio 4 d. susitarime nenustatyta, kad buvusiems bendrovės SEAH darbuotojams suteikiamos kokios nors įgytų teisių garantijos, ir aiškiai nustatyta, kad naujose darbo sutartyse reikia nustatyti naujas sąlygas.

(133)

Taip pat bendrovės SEAH ir Milano oro uostuose veiklą vykdančių oro vežėjų sutartys nebus perduotos bendrovei „Airport Handling“. Pasak Italijos, nutraukus bendrovės SEAH ir oro vežėjų sutartis, bendrovė „Airport Handling“ su Milano oro uostuose veiklą vykdančiais oro vežėjais rengė ex novo derybas dėl sutarčių. Be to, pasak Italijos, bendrovės SEA ir „Airport Handling“ nesiėmė su tuo susijusių bendrų rinkodaros veiksmų, priešingai, nei Komisija teigia 2014 m. sprendime pradėti tyrimą, – toks teiginys, Italijos nuomone, nepagrįstas jokiais faktiniais įrodymais. Ši aplinkybė bet kuriuo atveju būtų nesvarbi vertinant ekonominį tęstinumą tarp bendrovių SEAH ir „Airport Handling“. Tuo atžvilgiu Italija priminė, kad dabartinių bendrovės „Airport Handling“ klientų visuma skiriasi nuo bendrovės SEAH klientų visumos. Veikiau, bendrovė „Airport Handling“ sudarė tam tikras sutartis su oro vežėjais, kurie nebuvo bendrovės SEAH klientais, o kartu jai nepavyko išlaikyti kelių buvusių bendrovės SEAH klientų.

(134)

Italija teigė, kad tai, jog bendrovės „Airport Handling“ verslo plane nustatyta […] (*1) rinkos dalis, savaime negali būti laikoma ekonominio tęstinumo įrodymu. Tokia rinkos dalis turėtų būti vertinama atsižvelgiant į tikslą, kurio bendrovė „Airport Handling“ siekia: per vidutinės trukmės laikotarpį tapti gyvybinga.

(135)

Italija taip pat teigė, kad bendrovė „Airport Handling“ nedalyvauja bendrovės SEAH turto pardavimo procese, todėl vienos bendrovės turtas nebus perduotas kitai. Be to, Italijos nuomone, vien tai, kad pagalbos gavėjos turtas nuomojamas trečiajai įmonei, negali būti pakankamu įrodymu, kad pastarajai suteikiamas su pagalba susijęs konkurencinis pranašumas. Italijos nuomone, kad tai būtų tęstinumo požymis, tas turtas turi būti nuomojamas mažesne nei rinkos kaina. Tačiau šiuo atveju nuomos kainą nustatė nepriklausoma bendrovė (IMQ).

(136)

Italija taip pat priminė, kad bendrovės SEA akcijų valdymas labai skiriasi nuo akcijų valdymo laikotarpiu, kai bendrovei SEAH buvo suteikta tariama pagalba. 2002–2010 m. bendrovė SEA visiškai priklausė valstybei, o dabar 44,31 % jos kapitalo turi privatus investuotojas „F2i“.

(137)

Be to, Italijos nuomone, tai, kad buvo įsteigta patikos bendrovė, yra papildoma garantija, jog tarp bendrovių SEAH ir „Airport Handling“ nesama tęstinumo. Iš tikrųjų, kaip nustatyta patikos dokumente, patikėtinio veikla turėtų padėti siekti šių tikslų:

(138)

Kadangi 100 % bendrovės SEA turimų bendrovės „Airport Handling“ akcijų perduota patikos bendrovei, patikėtinis įmonių registre nurodytas kaip vienintelis bendrovės akcininkas. Vykdydamas šias savo pareigas patikėtinis visiškai ir iš esmės kontroliuoja bendrovei SEA priklausančią bendrovės „Airport Handling“ dalį.

(139)

Būdamas vienintelis bendrovės „Airport Handling“ akcininkas, patikėtinis turi, inter alia:

(140)

Italijos nuomone, bendrovės SEA, kaip valstybinės bendrovės, statuso nepakanka išvadai, kad jos ištekliai pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį yra valstybės ištekliai, padaryti. Šiuo atžvilgiu Italija priminė, kad bendrovės „Airport Handling“ finansiniai ištekliai nepriklauso bendrovei SEA ir šios nekontroliuojami, nes jai priklausančią bendrovės „Airport Handling“ dalį valdo nepriklausomas subjektas, t. y. patikos bendrovė, visiškai nepriklausanti nuo bendrovės SEA.

(141)

Todėl bendrovė SEA neturėtų galimybės naudotis įprastiniais didžiausio akcininko įgaliojimais, būtent, inter alia, įgaliojimu skirti patronuojamosios bendrovės valdymo organų narių ir, taigi, daryti lemiamą įtaką bendrovės valdymui.

(142)

Pasak Italijos, Komisija negali numanyti, kad ginčijamos priemonės yra priskirtinos valstybei, vien iš to, kad vargiai tikėtina, jog tos priemonės įgyvendinamos nesikišant valstybei. Pasak Italijos, Komisija turi laikytis aukšto įrodymų pateikimo standarto. Nagrinėjamosios priemonės gali būti laikomos priskirtinomis valstybei tik tiek, kiek bendrovės SEA viešasis akcininkas atliko svarbią funkciją patvirtinant kapitalo injekciją į bendrovę „Airport Handling“. Šiuo požiūriu Italija laikosi nuomonės, kad svarbu atkreipti dėmesį, jog bendrovės SEA įstatų 15 straipsnyje nustatyta, kad sprendimai, susiję, inter alia, su patronuojamųjų bendrovių kapitalo didinimu, turi būti priimami už tai balsuojant bent šešiems iš septynių narių, ir tam reikia privataus akcininko „F2i“ paskirtų administratorių pritarimo. Vadinasi, neatsižvelgiant į tai, kad viešajam akcininkui priklauso didžioji dauguma bendrovės SEA akcijų, jis negali teisėtai svarstyti kapitalo didinimo klausimo, negavę privataus akcininko paskirtų direktorių pritarimo (arba, veikiau, lemiamo balso).

(143)

Be to, Italija teigė, kad tokie Komisijos sprendime pradėti tyrimą pacituoti pareiškimai, kaip tie, kuriuos padarė Infrastruktūros ir transporto ministras siekdamas patikinti darbuotojus„ visiškai atitinka Europos ir Italijos praktiką, taigi jais negalima remtis kaip įrodymais, kad priemonė yra priskirtina valstybei. Tokius pareiškimus reikia laikyti politiniais pareiškimais, kuriais siekiama mažinti neigiamą nedarbo poveikį.

(144)

Remdamasi tuo Italija mano, kad bendrovės SEA investicijos į bendrovę „Airport Handling“ nepriskirtinos valstybei ir nesusijusios su valstybės ištekliais, taigi jos nėra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(145)

Italija priminė, kad, atliekant kapitalo injekciją, privatus investuotojas dalyvauja proporcingai savo turimai bendrovės SEA kapitalo daliai, t. y. 44,31 %. Pasak Italijos, privataus investuotojo „F2i“ dalyvavimas daro tikrą ekonominį poveikį ir yra svarbus. Šiuo atžvilgiu, Italijos nuomone, svarbu atkreipti dėmesį į tai kad, remiantis Komisijos praktika, maždaug trečdalį visų investicijų sudaranti privačių investicijų dalis laikyta reikšminga. Italijos nuomone, to savaime pakanka, kad būtų paneigta, jog kapitalo injekcija yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(146)

Antra, Italija teigia, kad bendrovės „Airport Handling“ verslo planą vertino nepriklausomas ekspertas ir kad jis padarė išvadą, jog bendrovės SEA investicijos yra pagrįstos grynai ekonominiu požiūriu, taigi atitinka rinkos ekonomikos investuotojo principą.

(147)

Remdamasi tuo Italija mano, kad bendrovė SEA į bendrovę „Airport Handling“ investavo tokiomis aplinkybėmis, kokios būtų priimtinos įprastomis rinkos sąlygomis veikiančiam privačiam investuotojui, ir kad dėl to priemonė nėra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(148)

Komisija gavo pastabų iš bendrovės SEAH (likviduojama bendrovė), patikos bendrovės „Milan Airport Handling Trust“, bendrovės SEA ir suinteresuotosios šalies, paprašiusios anonimiškumo.

(149)

Pasak patikos bendrovės, bendrovė „Airport Handling“ nuo pat savo veiklos pradžios savo veiklos modelį grindė ekonomine logika, kuri skiriasi nuo bendrovės SEAH ekonominės logikos, – pirmosios tikslas yra savarankiškai veikti rinkoje ir pasiekti gyvybingumą be savo akcininkų kapitalo intervencijų.

(150)

Visų pirma, bendrovė „Airport Handling“ visada laikėsi nuomonės, kad jos veiklos modelis turėtų atitikti darbo jėgos, organizuojamos pagal efektyvumo ir aktualumo kriterijus, modelį. Pasak patikos bendrovės, antžeminių paslaugų teikimo veiklai būdinga tai, kad tam tikru metų laiku (pvz., vasarą) reikia daug darbo jėgos. Šiam sparčiai kintančios paklausos klausimui spręsti, paslaugų teikėjas turi lanksčiai reaguoti, t. y. tais laikotarpiais, kai tai pateisinama dėl darbo krūvio, samdyti laikinus darbuotojus.

(151)

Nors bendrovė SEAH daugiausia naudojo […] (*1) ([…] (*1)), bendrovė „Airport Handling“ laikosi požiūrio, paremto […] (*1) (pvz., […] (*1)). Nors tam reikėtų lankstesnės mokymo, valdymo ir koordinavimo veiklos, savo ruožtu dėl to padidėtų lankstumas ir, vadinasi, sumažėtų veiklos sąnaudos. Pasak patikos bendrovės, dėl to buvo galima […] (*1) (2014 m. gruodžio 31 d. bendrovė „Airport Handling“ turėjo […] (*1)).

(152)

Patikos bendrovė teigė, kad bendrovės SEAH darbo sutartys nebuvo perduotos bendrovei „Airport Handling“, ir tai matyti iš šių aplinkybių:

(153)

Be to, patikos bendrovė priminė, kad 2014 m. birželio mėn. būta didžiulio pasipriešinimo ir labai sudėtingų santykių su profesinių sąjungų organizacijomis. Patikos bendrovės nuomone, akivaizdu, kad, jeigu bendrovė „Airport Handling“ buvusius bendrovės SEAH darbuotojus būtų vėl įdarbinusi iš tikrųjų tokiomis pat sąlygomis, nebūtų buvę priežasčių skųstis. Priešingai, didžiulis profesinių sąjungų pasipriešinimas 2014 m. birželio mėn. susitarimui būtų įrodymas, kad darbuotojai puikiai žinojo, jog jų darbo sąlygos pablogėjo.

(154)

Pirma, patikos bendrovė teigė, kad sutartys su oro vežėjais dėl savo pobūdžio negali būti perduotos trečiosioms šalims. Standartinio antžeminių paslaugų teikimo susitarimo 3.2 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad, išskyrus išskirtinius atvejus, dėl kurių reikia susitarti su antžeminių paslaugų teikimo bendrovėmis, vežėjas sutartimi nustatytų užduočių negali perduoti vykdyti trečiosioms šalims:

„[v]ežėjas neskiria jokio kito asmens, bendrovės ar organizacijos paslaugoms, kurias antžeminių paslaugų teikimo bendrovė šiuo susitarimu sutiko teikti, išskyrus ypatingus atvejus, dėl kurių šalys abipusiškai susitaria.“

(155)

Patikos bendrovė pateikė kelis oro vežėjų, nevykdžiusių konkurso, t. y. nevykdžiusių viešųjų pirkimų procedūros, kuria būtų siekta antžeminių paslaugų teikėja pasirinkti bendrovę „Airport Handling“, teiginius. Tie oro vežėjai nurodė, kad bendrovė „Airport Handling“ buvo vis dėlto pasirinkta konkurso būdu, lyginant su kitais antžeminių paslaugų teikėjais.

(156)

Be to, patikos bendrovė priminė, kad antžeminių paslaugų teikimo susitarimo trukmę nustato oro vežėjas, be to, dažnai nustatoma, kad pastarasis gali pasitraukti, apie tai pranešęs. Pavyzdžiui, IATA standartinėje sutartyje nustatyta, kad kiekviena šalis susitarimą gali nutraukti apie tai pranešusi prieš 60 dienų. Todėl sutartis su oro vežėju nebūtinai būna ilgalaikė sutartis, kuria paslaugų teikėjas gali būti apsaugotas nuo konkurencijos. Iš tikrųjų, vežėjai gali nutraukti sutartį, jeigu kiti paslaugų teikėjai pasiūlo geresnes sąlygas.

(157)

Pasak patikos bendrovės, bendrovei SEAH pasitraukus iš rinkos ir bendrovei „Airport Handling“ rengiant derybas dėl naujų sutarčių su oro vežėjais, pastarieji bendrovei „Airport Handling“ ir kitiems paslaugų teikėjams, su kuriais buvo susisiekta, pasiūlė kitokias (palankesnes) sąlygas, nei siūlė bendrovė SEAH. Pasak patikos bendrovės, gana įprasta, kad oro vežėjas, gavęs palankesnių sąlygų pasiūlymą iš kitų konkuruojančių antžeminių paslaugų teikėjų, nusprendžia nutraukti sutartį; arba grasina nutraukti sutartį, jeigu esamas antžeminių paslaugų teikėjas nenorės pateikti geresnio pasiūlymo, palyginti su kitais paslaugų teikėjais.

(158)

Bendrovė „Airport Handling“ savo veiklą Milano oro uostuose pradėjo 2014 m. rugsėjo 1 d., kai bendrovės SEA akcijų dalis buvo perduota patikos bendrovei. Nors bendrovė „Airport Handling“ iš pradžių ENAC ir oro vežėjams pranešė 2014 m. liepos 1 d. pradedanti vykdyti savo veiklą, dėl vėlavimo patikos bendrovei perduoti akcijas ir su profesinėmis sąjungomis susijusių sunkumų savo veiklą pradėjo tik 2014 m. rugsėjo 1 d.

(159)

2015 m. vasario 28 d. bendrovė „Airport Handling“ antžeminių paslaugų teikimo sutartis sudarė su […] (*1) oro vežėjais, iš jų […] (*1) veikė Linatės oro uoste, […] (*1) – Malpensos oro uoste. Patikos bendrovė taip pat teigė, kad bendrovė „Airport Handling“ sutartis sudarė ne su visais oro vežėjais, anksčiau turėjusiais sutartinių santykių su bendrove SEAH. Konkrečiau, […] (*1).

(160)

Pasak patikos bendrovės, bendrovės „Airport Handling“ su oro vežėjais pasirašytos sutartys skiriasi nuo pasirašytųjų bendrovės SEAH.

(161)

Visų pirma, pasak patikos bendrovės, vykstant deryboms dėl naujų antžeminių paslaugų teikimo sutarčių, […] (*1) vežėjai iš bendrovės „Airport Handling“ gavo […] (*1). Tuo pat metu […] (*1) vežėjai sutartis […] (*1) sudarė su bendrove SEAH.

(162)

Patikos bendrovė taip pat teigė, kad kelios svarbiausios sutartys su vežėjais ([…] (*1)) baigs galioti taip:

(163)

Kaip ir Italija, patikos bendrovė laikosi nuomonės, kad visi bendri rinkodaros veiksmai, kurių ėmėsi bendrovės SEA bei SEAH ir bendrovė „Airport Handling“, jeigu tik jie būtų įrodyti, būtų nesvarbūs vertinant ekonominį tęstinumą.

(164)

Be to, patikos bendrovė laikosi nuomonės, jog tai, kad bendrovė SEA galbūt viešai teigė ir (arba) vežėjams pranešė, kad grupė ketina toliau teikti antžemines paslaugas, nėra svarbu tyrimo tikslais, nes apie bendrovės „Airport Handling“ įsteigimą ir kapitalo suteikimą jai Komisija žinojo nuo 2013 m.

(165)

Pasak patikos bendrovės, bendrovei „Airport Handling“ suteikiama galimybė Milano oro uostuose įgyti didelę dalį antžeminių paslaugų teikimo rinkos ne dėl to, kad jai perduodamas koks nors bendrovės SEAH turtas, bet dėl ypatingų aplinkybių Milano oro uostuose ir įvairių antžeminių paslaugų teikėjų taikomų veiklos modelių.

(166)

Patikos bendrovės nuomone, tai, kad viena bendrovė pasitraukia iš rinkos, o kitas veiklos vykdytojas (naujai ateinantis į rinką arba jau esantis veiklos vykdytojas) įgyja panašias rinkos dalis, yra rinkose nuolat pastebimas reiškinys, ir tai nutinka dėl konkuruojančių bendrovių kryžminio lankstumo. Hipotetinėje rinkoje, kurioje yra tik dvi bendrovės (A ir B), tikėtina, kad, jeigu bendrovė A žlunga, jos klientai ir rinkos dalis pereina bendrovei B, nors tarp abiejų bendrovių nėra jokio teisinio ar faktinio ryšio. Kalbant apie Milano oro uostus, tiesa, kad juose veikia daugiau nei du antžeminių paslaugų teikėjai, tačiau, pasak patikos bendrovės, iki dabar tik du iš tų veiklos vykdytojų pagal savo veiklos modelį veikė tik Milano oro uostuose. Patikos bendrovės nuomone, panašias rinkos dalis būtų galima pagrįsti nurodant, kad bendrovė „Airport Handling“ yra vienintelė paslaugų teikėja, savo veiklą Milano oro uostuose telkianti kaip centrinė paslaugų teikėja, kad iš esmės suteiktų tai, ko reikia vežėjams, ir užtikrintų aukštą paslaugų kokybę.

(167)

Pasak patikos bendrovės, Komisijos argumentai yra nelogiški: arba rinkos dalis, kurią, kaip tikėtasi ir apskaičiuota verslo plane, bendrovė „Airport Handling“ turėjo įgyti Milano oro uostuose, yra netikroviška (taigi kapitalo injekcija į bendrovę „Airport Handling“ būtų valstybės pagalba), arba rinkos dalis iš tikrųjų yra tikroviška, tačiau tokiu atveju tai, kad bendrovė „Airport Handling“ galėtų įgyti tokią rinkos dalį, būtų aktualu svarstant ekonominio tęstinumo klausimą.

(168)

Patikos bendrovė pabrėžia, kad bendrovės SEAH turto pardavimo konkursas buvo paskelbtas neįvykusiu, nes nė vienas dalyvis nepareiškė susidomėjimo pirkti parduodamas turto grupes.

(169)

Pasak bendrovės „Airport Handling“, pagrindinė to priežastis yra tai, kad bendrovės SEAH turtas yra pasenęs, taigi rinkai jis nepatrauklus. Iš tikrųjų patikos bendrovė teigia, kad iš […] (*1) vertingiausių sudedamųjų dalių (t. y. […] (*1)) tik apie […] (*1) turto bendrovė SEAH įsigijo po 2006 m. gruodžio 31 d. Dauguma turto būtų senesnis nei 15 metų, dėl to labai sunku gauti atsarginių dalių, vadinasi, ir užtikrinti reikiamą techninės priežiūros lygį.

(170)

Patikos bendrovė taip pat priminė, kad bendrovė „Airport Handling“ nedalyvavo bendrovės SEAH turto pardavimo konkurse. Tačiau patikos fondas mano, kad tai, jog ši bendrovė įsigijo tą turtą, nėra bendrovės SEAH ekonominio tęstinumo įrodymas.

(171)

Patikos bendrovė taip pat teigė, kad bendrovė „Airport Handling“ dabar bendrovės SEAH turtą naudoja pagal 2014 m. rugsėjo 1 d. pasirašytą dvišalį susitarimą. Pasak patikos bendrovės, dėl sutarties bendrovė SEAH ir patikėtinis tarėsi įprastomis rinkos sąlygomis laikotarpiu nuo patikos bendrovės įsteigimo (2014 m. birželio 30 d.) iki dienos, kurią patikos bendrovei buvo faktiškai perduota bendrovės SEA turima bendrovės „Airport Handling“ dalis (2014 m. rugpjūčio 27 d.).

(172)

Patikėtinis sutartyje padarė didžiulių pakeitimų:

(173)

Patikos bendrovė priminė, kad nuomos mokestis buvo nustatytas įvairiems ekspertams atlikus nepriklausomus vertinimus, taigi jis atitinka rinkos kainą.

(174)

Patikos bendrovė taip pat teigė, kad bendrovė „Airport Handling“ jau nustatė didelės dalies ([…] (*1) proc.) turto, reikalingo veiklai vykdyti, pirkimo iš trečiųjų šalių procedūras, kad pasibaigus nuomos sutarčiai galėtų juo pakeisti iš bendrovės SEAH nuomojamą turtą. Taigi:

(175)

Pasak patikos bendrovės, išvada, kad įsteigdama naują antžeminių paslaugų teikimo patronuojamąją bendrovę bendrovė SEA siekia apeiti įsakymą susigrąžinti pagalbą, prilygsta teiginiui, kad dėl neigiamo valstybės pagalbos sprendimo tariamos pagalbos gavėjas negali savo veiklos vėl vykdyti naujomis sąlygomis.

(176)

Patikos bendrovė nurodo, kad 2014 m. rugpjūčio 1 d. patikėtinis ir bendrovė SEA sudarė protokolą, pagal kurį patikėtiniui leidžiama pradėti vykdyti tam tikras funkcijas, susijusias su vadovavimu bendrovės „Airport Handling“ veiklai ir jos stebėsenai 2014 m. liepos ir rugpjūčio mėn.

(177)

Tame etape, be priemonių, kurių imtasi pasikonsultavus su bendrove SEAH ir kurios susijusios su bendrovės SEAH turto nuoma bei eksperto ataskaita, patikėtinis paprašė, kad bendrovė SEA suteiktų finansinių išteklių, reikalingų savo darbui vykdyti visiškai nepriklausomai nuo pastarosios, ir jų gavo. Be to, patikėtinis bendrovę SEA paragino iš naujo apibrėžti savo paslaugų sutartis su bendrove „Airport Handling“, rado naują bendrovės „Airport Handling“ generalinį konsultantą ir pareikalavo pakeisti bendrovės „Airport Handling“ įstatus, kad būtų užtikrintas visiškas bendrovės savarankiškumas.

(178)

Bendrovės SEA turimą akcijų dalį perdavus patikos bendrovei, 2014 m. rugpjūčio 27 d. patikėtinis paskyrė naują direktorių valdybą.

(179)

Patikėtinis taip pat užtikrino, kad nauja valdyba:

(180)

Be to, patikėtinis ėmėsi priemonių, kad būtų užtikrintas ekonominio tęstinumo nebuvimas. Apibendrinant, tos procedūros yra šios:

(181)

Pasak patikos bendrovės, tos vidaus procedūros buvo paaiškintos dviejose atitinkamai bendrovės „Airport Handling“ vyresniajai vadovybei ir viduriniosios grandies vadovams skirto mokymo sesijose.

(182)

Pasak patikos bendrovės, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio iki rugpjūčio mėn. Italijos institucijos neturėjo jokios tiesioginės įtakos bendrovei SEA ir jos sprendimui investuoti į bendrovę „Airport Handling“. Niekada nebuvo jokių tiesioginių ar netiesioginių ženklų, dėl kurių galėtų kilti bent menka abejonė, kad sprendimas steigti bendrovę „Airport Handling“ ir (arba) suteikti jai kapitalo priklauso nuo Italijos institucijų.

(183)

Pasak patikos bendrovės, tarp bendrovių SEAH ir „Airport Handling“ tęstinumo nėra, todėl bet koks privatus investuotojas būtų atsižvelgęs į 2014 m. sprendime pradėti tyrimą pateikto Komisijos vertinimo netvirtumą ir tas vertinimas jam nebūtų daręs poveikio priimant sprendimą investuoti į bendrovę „Airport Handling“.

(184)

Patikos bendrovė paaiškino, kad Komisijai iš pradžių pateiktas 2013 m. lapkričio mėn. verslo planas vėliau buvo patobulintas. Taigi verslo planas, kuriuo remtasi priimant sprendimą bendrovei „Airport Handling“ suteikti kapitalo, buvo 2014 m. rugpjūčio mėn. verslo planas, bendrovės „Airport Handling“ direktorių valdybos patvirtintas 2014 m. rugpjūčio 26 d.

(185)

Patikos bendrovei perdavus bendrovei SEA priklausančią akcijų dalį, patikėtinis ėmėsi tikrinti, ar bendrovės „Airport Handling“ verslo planas yra patikimas. Pasak patikos bendrovės, naujai paskirta bendrovės „Airport Handling“ valdyba pirmiausia ištyrė, ar 2014 m. rugpjūčio 6 d. verslo planas yra patikimas, – tam ji pasamdė bendrovę „Boston Consulting Group“ (toliau – BCG).

(186)

BCG 2014 m. spalio 14 d. bendrovei „Airport Handling“ pateikė savo nustatytus faktus. BCG padarė išvadą, kad pagrindinis verslo plano tikslas, t. y. 2017 m. […] (*1) EUR dydžio pelnas, nesumokėjus mokesčių ir palūkanų, esant […] (*1) proc. maržai, buvo pagrįstas, o nukrypimo mastas iš esmės atitiko arba buvo šiek tiek mažesnis už vidutinį didelio kitų privačių ir viešų Europos įmonių, vykdančių veiklą antžeminių paslaugų teikimo sektoriuje, ėminio pelningumą. BCG taip pat patvirtino, kad 2013 m. lapkričio mėn. verslo planas yra pagrįstas.

(187)

Pasak patikos bendrovės, bendrovė „Airport Handling“ yra pasiryžusi pasiekti maksimalų našumą ir lankstumą tokiomis priemonėmis: […] (*1). Remiantis 2014 m. rugpjūčio 6 d. verslo planu, bendrovė „Airport Handling“ tikisi įdarbinti […] (*1). Tai bus pasiekta patobulinus koordinavimo struktūras ir pradėjus naudoti naują našią įrangą bei kompiuterines personalo valdymo sistemas, taigi bendrovė „Airport Handling“ galės vietoj atleidžiamų darbuotojų naujų darbuotojų nepriimti.

(188)

Pasak patikos bendrovės, dar didesnis našumas bus pasiektas taikant šias priemones:

(189)

Pasak patikos bendrovės, pagal pirmaisiais veiklos mėnesiais bendrovės „Airport Handling“ pasiektus rezultatus Komisija gali ex post patikrinti, ar verslo plano prielaidos buvo patikimos. Patikos bendrovė nurodė pirmų keturių veiklos mėnesių rezultatus, iš jų matyti, kad […] (*1) pelnas, neatskaičius mokesčių ir palūkanų, yra […] (*1) EUR, […] (*1) palyginti su 2014 m. rugpjūčio 6 d. verslo plano prognozėmis. Šią teigiamą tendenciją nulėmė […] (*1) pajamos ([…] (*1) EUR) ir […] (*1) išlaidos ([…] (*1) EUR).

(190)

Pasak bendrovės SEAH, iki pradedant bendrovės SEAH likvidavimą antžeminių paslaugų teikimo įrangos balansinė vertė buvo […] (*1) EUR. Vidutinis šios įrangos amžius buvo […] (*1). Iš maždaug […] (*1) didesnės vertės įrangos […] (*1), išskyrus […] (*1), tik […] (*1) buvo įsigyta po 2006 m. gruodžio 31 d.

(191)

Pradėjus bendrovės SEAH likvidavimą, vienintelį kitą bendrovės turtą sudarė apyvartinis kapitalas, susijęs su veikla, nebevykdoma nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Be to, buvo tam tikrų […] (*1). Per tą laiką tos pozicijos buvo likviduotos. Todėl, pasak bendrovės SEAH, likvidatorius, norėdamas finansuoti likvidavimo sąnaudas ir kitą likutinį debetą, gali pasikliauti tik antžeminių paslaugų teikimo įrangos pardavimu.

(192)

Viena pagrindinių likvidatoriaus užduočių buvo užbaigti atvirą, viešą ir nediskriminacinį bendrovės SEAH turto pardavimo konkursą, pradėtą dar neprasidėjus bendrovės likvidavimo procesui.

(193)

Pasak bendrovės SEAH, turtas buvo suskirstytas į devynias grupes, į jas įtrauktas funkciniu požiūriu atskiras papildantis vienas kitą įvairios vertės turtas. Tikslas buvo užtikrinti, kad konkurse būtų kuo daugiau dalyvių. Turtą suskirstant į grupes siekta atsižvelgti į rinkos poreikius, nustatytus pagal pagrindinių Italijos oro uostuose antžemines paslaugas teikiančių įmonių veiklą. Iš turimos informacijos matyti, kad pardavimo procedūra buvo skirta tik antžeminių paslaugų teikėjams, oro uostų veiklos vykdytojams, oro vežėjams, parduodamų rūšių įrangos gamintojams, perpardavėjams ir nuomos bendrovėms. Be to, buvo nustatyti tam tikri minimalūs mokumo reikalavimai – visų pirma i) bent 1 mln. EUR apyvarta, tenkanti kiekvienai turto, dėl kurio pirkimo ketinama teikti pasiūlymą, grupei; ii) bent 1 arba 2 (jeigu galimi pirkėjai teikia pasiūlymus dėl daugiau nei vienos turto grupės) milijonų eurų grynasis turtas; iii) skolos ir bendro turto santykis neviršija 3. Kvietimuose dalyvauti konkurse nebuvo nustatyti atrankos kriterijai, išskyrus pirmiau išdėstytus privalomus kriterijus.

(194)

Bendrovė SEAH atkreipia dėmesį, kad nė vienas potencialus konkurso dalyvis nepareiškė susidomėjęs tuo turtu. Buvo gauta tik su konkursu nesusijusių prašymų suteikti informacijos, juos pateikė šalys, susidomėjusios tik tam tikro turto įsigijimu, bet kainos buvo gerokai mažesnės, nei nustatytosios nepriklausomų ekspertų. Bendrovė SEAH taip pat teigė, kad bendrovė „Airport Handling“ pareiškė susidomėjimą įsigyti aptariamąjį turtą, bet pasiūlymų nepateikė. Komisija atkreipia dėmesį, kad Italijos institucijos tuo metu, kai konsultavosi su Komisija dėl bendrovės SEA plano likviduoti bendrovę SEAH, įsteigti bendrovę „Airport Handling“ ir suteikti jai kapitalo, 2013 m. lapkričio 27 d. jau pareiškė, kad bendrovė „Airport Handling“ nedalyvaus pardavimo konkurse, taigi ir neteiks jokio pasiūlymo.

(195)

Po nesėkmingų bandymų parduoti bendrovės SEAH turtą, likvidatorius susisiekė su pagrindiniais sektoriaus veikos vykdytojais siekdamas aptarti galimybę tą turtą parduoti ir sąlygas, kuriomis toks pardavimas galbūt būtų vykdomas.

(196)

Bendrovė SEAH priminė, kad prieš pradedant bendrovės SEAH likvidavimą, jos direktorių valdyba bendrovę IMQ pasirinko nepriklausoma eksperte ir jai pavedė įvertinti turtą. Vertinimas buvo pateiktas 2014 m. birželio 25 d., pasiūlytas […] (*1) EUR per metus nuomos mokestis, ir tai laikyta verte, atitinkančia rinkos sąlygas. 2014 m. rugsėjo 1 d. bendrovė SEAH bendrovei E&Y pavedė atlikti antrą turto vertinimą. Patikėtinio prašymu, užduotį pateikti tokį antrą vertinimą bendrovei E&Y drauge pavedė bendrovė SEAH ir patikėtinis. Bendrovė E&Y pasiūlė 1,4 mln. EUR per metus nuomos mokestį.

(197)

Bendrovė SEAH pridūrė, kad bendrovė „Airport Handling“ dabar bendrovės SEAH turtą naudoja pagal nuomos sutartį ir yra atsakinga už jo techninę priežiūrą (apskaičiuota, kad metinės techninės priežiūros išlaidos yra […] (*1) EUR per metus).

(198)

Pasak bendrovės SEAH, prieš sudarant nuomos sutartį, dėl jos vyko intensyvios šalių derybos, bet bendrovė SEA į derybas nesikišo. Bendrovė SEAH teigė, kad nuomos sutarties sudarymas yra privaloma sąlyga, taikoma siekiant išlaikyti turto vertę, laukiant kol turtas bus perleistas. Jeigu su bendrove „Airport Handling“ nebūtų pasirašyta nuomos sutartis, bendrovė SEAH būtų turėjusi įrangą pašalinti iš oro uosto patalpų, taigi būtų patirta didžiulių vežimo ir techninės priežiūros išlaidų.

(199)

Bendrovė SEAH taip pat teigė, kad, atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutartis baigia galioti 2015 m. rugpjūčio 31 d., likvidatorius svarstė galimybę turto atsisakyti. Bendrovė SEAH nurodo, kad, kai bus išsklaidytos Komisijos abejonės dėl ekonominio tęstinumo, turtą pardavusi bendrovei „Airport Handling“, bendrovė SEAH, vykstant likvidavimo procedūrai, galėtų maksimaliai padidinti to turto vertę.

(200)

Bendrovės SEA nuomone, 2014 m. sprendime pradėti tyrimą nurodyta teismų praktika gerokai skiriasi nuo nagrinėjamojo atvejo.

(201)

Pirmiausia, ta praktika išskirtinai susijusi su atvejais, kai pagalbos gavėjas turtą perduoda naujai įsteigtai bendrovei. Nurodyta teismų praktika iš esmės yra susijusi su atvejais, kai įmonės, gavusios nesuderinamą valstybės pagalbą ir negalėjusios grąžinti pagalbos, kuria joms suteiktas pranašumas, įsteigė naują bendrovę ir jai perdavė dalį savo veiklos. Antra, visose Komisijos nurodytose bylose pagalbos gavėjas naujai įsteigtai bendrovei perdavė didelės vertės turtą (veiklą, patalpas, prekes, nuosavybę, prekių ženklus, pramoninės nuosavybės teises).

(202)

Pasak bendrovės SEA, atsižvelgiant į šio atvejo ypatumus padaryta išvada, kad bendrovė „Airport Handling“ negalėjo toliau turėti konkurencinio pranašumo, susijusio su tariama bendrovės SEAH gauta pagalba, nes ji iš bendrovės SEAH neperėmė jokio turto. Veikiau, bendrovei SEAH suteikto tariamo konkurencinio pranašumo būtų nebelikę bendrovę likvidavus, taigi pranašumas negalėjo būti perduotas.

(203)

Bendrovė SEA primena, jog 2012 m. sprendime dėl susigrąžinimo Komisija padarė išvadą, kad bendrovei SEAH tariamas konkurencinis pranašumas buvo suteiktas finansuojant bendrovės patirtus nuostolius, daugiausia susidariusius dėl per didelių išlaidų darbuotojams. Primindama, kad išlaidos darbuotojams daro didelį poveikį antžeminių paslaugų teikėjų išlaidų struktūrai, nes sudaro 65–80 % visų išlaidų, bendrovė SEA nurodo, kad, kitaip nei Komisijos nurodytose bylose, šis atvejis nėra susijęs su akcijų arba turto, reikalingo siekiant vykdyti (arba veikiau tęsti) bendrovės SEAH veiklą, perdavimu ir nėra susijęs su sandoriu, kurio tikslas būtų apsaugoti pagalbos gavėjo turtą, taigi ir apeiti įsakymą susigrąžinti suteiktą pagalbą.

(204)

Pasak bendrovės SEA, reikėtų taip pat atkreipti dėmesį, kad, kadangi bendrovei SEAH gavus tariamą valstybės pagalbą įgytu pranašumu pasinaudota dėl pernelyg didelių darbo sąnaudų susidariusiems nuostoliams padengti, tokio pranašumo tikrai nebeliko likvidavus bendrovę ir atleidus darbuotojus. Bendrovės SEA nuomone, tai, kad buvusius bendrovės SEAH darbuotojus vėliau formaliai ir iš esmės kitokiomis sąlygomis pasamdė bendrovė „Airport Handling“, šios išvados labai pakeisti negali.

(205)

Bendrovė SEA priduria, kad, net jeigu būtų sutikta, jog fakto, kad bendrovės SEAH turtas nebuvo perduotas bendrovei „Airport Handling“, nepakanka siekiant padaryti išvadą, kad nesama ekonominio pranašumo, negali būti laikoma, kad sandorio, kuriuo grindžiamas bendrovės „Airport Handling“ įsteigimas, aplinkybių visuma sudarė sąlygas apeiti įsakymą susigrąžinti suteiktą pagalbą.

(206)

Pasak bendrovės SEA, sprendimas steigti naują antžeminių paslaugų teikimo bendrovę, veikiančią rinkos sąlygomis ir konkuruojančią su kitais paslaugų teikėjais, yra grindžiamas ekonomine logika ir pateisinamas valdymo modeliu, kuris labai skiriasi nuo ankstesnio veiklos vykdytojo, t. y. bendrovės SEAH, valdymo modelio ([…] (*1)), nes juo siekiama tikslo per vidutinės trukmės ir ilgalaikį laikotarpį pasiekti tvarų pelningumą.

(207)

Bendrovė SEA teigia, jog bendrovės SEAH pranešimas, kad ji nebevykdys veiklos Milano oro uostuose, ir bendrovės SEAH likvidavimas rinkoje išjudino veiksmingą konkurenciją, ir tuo metu Milano oro uoste veiklą vykdantys oro vežėjai antžeminių paslaugų teikėją galėjo rinktis remdamiesi lyginamuoju įvairių paslaugų teikėjų pateiktų pasiūlymų vertinimu.

(208)

Pasak bendrovės SEA, būtent po šio konkurencinio proceso bendrovei „Airport Handling“ pavyko sėkmingai sudaryti sutartis su oro vežėjais, ir ji tai padarė visiškai nepriklausydama nuo bendrovės SEA. Iš tikrųjų, keli vežėjai, anksčiau buvę bendrovės SEAH klientai, nusprendė nesinaudoti bendrovės „Airport Handling“ paslaugomis, o bendrovė „Airport Handling“ sudarė keletą sutarčių su vežėjais, kurie anksčiau nesinaudojo bendrovės SEAH paslaugomis.

(209)

Be to, pasak bendrovės SEA, pagal Tarybos direktyvas 78/660/EEB (18) ir 83/349/EEB (19) dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų (į Italijos teisę perkeltas 1991 m. balandžio 9 d. teisėkūros procedūra priimtu aktu Nr. 127), kadangi nuo tada, kai patikos bendrovei buvo perduota bendrovės SEA turima akcijų dalis, ši bendrovė neturi jokių bendrovės „Airport Handling“ kontrolės ir valdymo įgaliojimų, bendrovė „Airport Handling“ apskaitos tikslais nebėra bendrovių grupės „SEA Group“ dalis, taigi jos biudžetas nekonsoliduojamas su bendrovės SEA biudžetu.

(210)

Be to, siekdami, kad trečiosios šalys greičiau įsigytų bendrovės „Airport Handling“ kapitalo dalį, bendrovė SEA ir patikėtinis 2015 m. sausio 26 d. pasirašė įgyvendinimo pagal patikos dokumento 20 straipsnį nuostatus; tuo siekta patikėtiniui nustatyti pareigą ieškoti trečiosios šalies investuotojo. Patikėtinis ir bendrovė SEA nusprendė banką nepriklausomu konsultantu vykdant šią užduotį paskirti „BNP Paribas“.

(211)

Bankas „BNP Paribas“ padėjo bendrovei „Airport Handling“ rengti akcijų pardavimo pasiūlymą, susisiekė su keliais investuotojais, galimai susidomėjusiais bendrovės „Airport Handling“ kapitalo dalies įsigijimu, ir rengė susitikimus su potencialiais investuotojais.

(212)

Bendrovė SEA pridūrė, kad, privačiam investuotojui įsigijus bent 30 % bendrovės „Airport Handling“ akcijų, bendrovė SEA svarstys galimybę ieškoti investuotojų, suinteresuotų perimti didžiąją bendrovės akcijų dalį.

(213)

Bendrovė SEA laikosi nuomonės, kad to, jog bendrovė „Airport Handling“ yra valstybinė bendrovė, nepakanka išvadai, kad jos ištekliai pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį yra valstybės ištekliai, padaryti. Be to, įsteigus patikos bendrovę, bendrovė SEA finansinių bendrovės „Airport Handling“ išteklių nebekontroliuoja, todėl negalima teigti, kad tai valstybės ištekliai pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(214)

Šiuo atžvilgiu bendrovė SEA priduria, kad:

(215)

Bendrovė SEA pabrėžia, kad bendrovės „Airport Handling“ finansiniai ištekliai nuo pat jų perdavimo buvo visą laiką kontroliuojami vienintelio bendrovės „Airport Handling“ akcininko, t. y. patikėtinio.

(216)

Bendrovės SEA nuomone, iš to, kas pirmiau išdėstyta, matyti, kad bendrovės SEA viešasis akcininkas (Milano savivaldybė), negali tiesiogiai arba netiesiogiai daryti kokios nors įtakos finansinių priemonių naudojimui bendrovės „Airport Handling“ atžvilgiu ir kad visą patikos bendrovės veikimo laikotarpį tuos išteklius kontroliuos patikėtinis. Bet kuriuo atveju, įsteigus patikos bendrovę, bendrovė SEA neteko savo įgaliojimo skirti bendrovės „Airport Handling“ direktorių valdybos narius.

(217)

Komisija gavo suinteresuotosios šalies pastabų; ši šalis pageidavo, kad nei jos tapatybė, nei pastabos nebūtų atskleistos jokiai trečiajai šaliai.

(218)

Italija pateikė pastabų dėl patikos bendrovės ir bendrovės SEA pastabų, pateiktų vykstant tyrimui.

(219)

Italija visiškai pritarė pirmiau minėtų suinteresuotųjų šalių pateiktoms pastaboms ir pabrėžė, jog iš jų matyti, kad, viena vertus, Italijos institucijos į bendrovės SEA veiklą ir jos sprendimą investuoti į bendrovę „Airport Handling“ nesikišo, ir, antra vertus, kad bendrovė „Airport Handling“ netęsia bendrovės SEAH ekonominės veiklos.

(220)

Šiuo atveju Komisija turi vertinti du atskirus dalykus: pirma, galimą bendrovei „SEA Handling“ taikomos sprendime dėl susigrąžinimo nustatytos pareigos grąžinti pagalbą perdavimą bendrovei „Airport Handling“; antra, galimą pagalbą, susijusią su bendrovės SEA 25 mln. EUR kapitalo injekcija į bendrovę „Airport Handling“.

(221)

Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, neteisėta ir nesuderinama pagalba turi būti susigrąžinta iš įmonių, kurios faktiškai turėjo iš jos naudos (20).

(222)

Jeigu valstybės pagalbos gavėjai yra nemokūs, pareiga grąžinti pagalbą gali būti vykdoma su pagalbos grąžinimu susijusį įsipareigojimą įrašant į įsipareigojimų sąrašą, jeigu pagalbos gavėjas traukiasi iš rinkos (21). Teismas nustatė, kad „kai įmonė, neteisėtos pagalbos gavėja, bankrutuoja ir sukuriama bendrovė tam, kad tęstų dalį šios bankrutuojančios įmonės veiklos, šios veiklos tęsimas, nors atitinkama pagalba nebuvo visiškai susigrąžinta, gali reikšti, kad dėl šios bendrovės konkurencinio pranašumo, turėto jos konkurentų atžvilgiu, iškraipytos konkurencijos situacija tęsiasi. Iš tokios naujai įsteigtos bendrovės, jeigu ji turi šį pranašumą, gali būti reikalaujama grąžinti nagrinėjamą pagalbą. Taip yra, be kita ko, tuo atveju, kai nustatoma, kad ši bendrovė faktiškai išsaugo konkurencinį pranašumą, susijusį su šios pagalbos suteikimu, ypač kai įsigyja likviduojamos bendrovės turtą mainais nepervesdama sumos, atitinkančios rinkos sąlygas, ar kai yra nustatyta, jog įsteigus tokią bendrovę buvo apeita pareiga grąžinti minėtą pagalbą“ (22).

(223)

Kalbant apie pagalbos gavėjo turto perdavimą kitai jo veiklą tęsiančiai bendrovei, Teismas patvirtino, kad, vertinant abiejų bendrovių ekonominį tęstinumą, gali būti atsižvelgta į šiuos veiksnius (23): perdavimo mastą (turtas ir įsipareigojimai, darbo jėgos tęstinumas, sugrupuotas turtas ir pan.); perdavimo kainą; įsigyjančiosios įmonės ir pirminės įmonės akcininkų arba savininkų tapatybę; momentą, kuriuo vykdomas perdavimas (kai tyrimas jau pradėtas, inicijavus procedūrą ar priėmus galutinį sprendimą); ir, galiausiai, ekonominę sandorio logiką.

(224)

Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, minėtaisiais veiksniais galima remtis įvairiu mastu, atsižvelgiant į specifinius konkretaus atvejo požymius (24). Vadinasi, Komisija neprivalo atsižvelgti į visus tuos veiksnius, kaip matyti iš frazės „gali būti atsižvelgta“ (25).

(225)

Siekdama nuspręsti, ar tarp bendrovių SEAH ir „Airport Handling“ esama ekonominio tęstinumo ir ar antrąją galima laikyti atsakinga už pirmajai suteiktos nesuderinamos pagalbos grąžinimą, Komisija rėmėsi minėtais rodikliais, susijusiais su aptariamojo atvejo konkrečiomis aplinkybėmis.

(226)

Pradėjus bendrovės SEAH likvidavimą, daug jos buvusių darbuotojų buvo vėl įdarbinti bendrovėje „Airport Handling“, ir iš pradžių jie sudarė šios bendrovės darbuotojų daugumą. Todėl reikia analizuoti, ar iš to nematyti, jog stengiamasi apeiti sprendimą susigrąžinti pagalbą. Tuo tikslu reikėtų vertinti, ar procesas, nulėmęs tą rezultatą, nebuvo tiesiog bendrovės SEAH darbo jėgos perkėlimas į bendrovę „Airport Handling“, išlaikant pagrindinius bruožus. Tai įvertinti dar aktualiau dėl to, kad antžemines paslaugas teikiančiai bendrovei darbo jėga yra pagrindinis išteklius, būtinas, kad ji galėtų vykdyti veiklą (26).

(227)

Pasak Italijos, tarp bendrovės SEAH ir bendrovės „Airport Handling“ darbo jėgos tęstinumo nėra, nes bendrovė SEAH darbo sutartis nutraukė, o bendrovė „Airport Handling“ darbuotojus įdarbino pagal naujas sutartis ir nustačiusi visiškai kitokias sąlygas. Šį požiūrį palaikė ir bendrovė „Airport Handling“, ir bendrovė SEA.

(228)

Italijos nuomone, bendrovės SEA, bendrovės SEAH ir profesinių sąjungų 2013 m. lapkričio 4 d. pasirašytas susitarimas neturėtų būti aiškinamas kaip susitarimas, kuriuo buvusiems bendrovės SEAH darbuotojams užtikrintos teisės, įgytos pagal ankstesnes sutartis su bendrove SEAH. Toks susitarimas turėtų būti iš esmės programinis dokumentas, vėliau pakeistas 2014 m. birželio 4 d. pasirašytais susitarimais. Iš tų susitarimų formuluotės būtų aišku, kad buvusiems bendrovės SEAH darbuotojams neužtikrintos anksčiau įgytos teisės, veikiau bendrovė „Airport Handling“ juos įdarbino visiškai naujomis sąlygomis.

(229)

Remiantis informacija, gauta vykstant oficialiai tyrimo procedūrai, Komisija vertino i) procesą, kuriuo didelė dalis bendrovės SEAH darbo jėgos buvo vėl pasamdyta bendrovės „Airport Handling“, ir ii) susitarimus su profesinėmis sąjungomis dėl bendrovės SEAH darbo jėgos pakartotinio įdarbinimo.

(230)

Pirma, kalbant apie procesą, reikėtų atkreipti dėmesį, kad iš pradžių bendrovės SEAH darbo sutartys bendrovei „Airport Handling“ nebuvo perduotos de jure. Sutartys su bendrove SEAH buvo teisėtai nutrauktos, o su bendrove „Airport Handling“ buvo pasirašytos naujos sutartys. Be to, bendrovės SEAH darbo sutartys nebuvo nei savaime, nei visuotinai perduotos bendrovei „Airport Handling“. Iš tikrųjų, nebuvo jokio darbo sutarčių perdavimo. Greičiau, pirmoji bendrovė darbo sutartis nutraukė, o antroji bendrovė dalį darbuotojų įdarbino kitokiomis sąlygomis.

(231)

Antra, kalbant apie perdavimo mastą, reikia pažymėti tai: 2014 m. balandžio 22 d., kai bendrovė SEAH ėmė taikyti atleistų darbuotojų judumo schemą, darbuotojų ji turėjo […] (*1), ir tai atitiko […] (*1) etato ekvivalentus. Remiantis turimais duomenimis, 2015 m. gegužės 31 d., t. y. po 9 veiklos mėnesių, bendrovė „Airport Handling“ turėjo […] (*1) darbuotojų, iš jų […] (*1) anksčiau buvo bendrovės SEAH darbuotojais. Taigi, bendrovė „Airport Handling“ iki to laiko buvo perėmusi apie […] (*1) proc. bendrovės SEAH darbuotojų. Vadinasi, perkelti ne visi darbuotojai ir perkėlimas praktiškai neužbaigtas. Tačiau taip pat reikia pažymėti, kad bendrovės „Airport Handling“ darbo jėgą, bent ankstyvame veiklos pradžios etape, sudarė beveik išskirtinai tik buvę bendrovės SEAH darbuotojai.

(232)

Trečia, kalbant apie esmines pakartotinio įdarbinimo sąlygas, Komisija atkreipia dėmesį, kad bendrovės „Airport Handling“ su buvusiais bendrovės SEAH darbuotojais pasirašytos sutartys nuo ankstesnių sutarčių su bendrove SEAH skyrėsi ir formaliai, ir esme, visų pirma dėl to, kad taikomos kitokios sąlygos:

(233)

Galiausiai, aplinkybės, kuriomis šalys tarėsi ir galiausiai susitarė dėl darbo sąlygų, rodo, kad darbo sąlygos iš esmės pasikeitė: bendrovės SEA, SEAH ir „Airport Handling“ atskirai rengė derybas su profesinėmis sąlygomis ir su jomis sudarė atskirus susitarimus. Bendrovė „Airport Handling“ ir profesinės sąjungos dėl susitarimo dėl įdarbinimo procedūros sąlygų, teisinio ir finansinio darbo sutarčių turinio, gerovės politikos ir darbo organizavimo tarėsi daugiau kaip aštuonis mėnesius. Pasak patikos bendrovės, bendrovės SEAH darbuotojai iš pradžių priešinosi pakeitimams, su kuriais darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos sutiko 2014 m. birželio mėn. susitarime. Surengę referendumą, darbuotojai atsisakė su tais pokyčiais sutikti. Remiantis patikos bendrovės pateiktais dokumentais, profesinės sąjungos su naujomis darbo sąlygomis sutiko tik tada, kai bendrovė „Airport Handling“ sutiko pateikti tam tikrus minėto susitarimo paaiškinimus. Komisija atkreipia dėmesį, kad bendrovė „Airport Handling“ rengė atskiras derybas su profesinėmis sąjungomis ir, nors iš pradžių būta nesutarimų, jai pavyko įgyvendinti minėtus pakeitimus. Kaip rašyta šio dokumento 38 konstatuojamojoje dalyje, bendrovės „Airport Handling“ ir profesinių sąjungų 2014 m. birželio 4 d. susitarimas nebuvo iš esmės pakeistas po to, kai profesinės sąjungos su juo nesutiko referendume, kai reikalavo paaiškinti keletą to susitarimo vietų.

(234)

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, faktinis darbuotojų perkėlimas nebuvo užbaigtas, taip pat jis nereiškė, kad pagal sutartis su bendrove SEAH vyravusių darbo sąlygų esmė buvo atkartota.

(235)

Šiam nustatytam faktui nedaro poveikio atitinkamai bendrovių SEA, SEAH ir „Airport Handling“ susitarimai su profesinėmis sąjungomis dėl darbo jėgos. Iš tikrųjų, iš susitarimų tikslo nematyti, nei kad visi darbuotojai būtų perkelti iš bendrovės SEAH į bendrovę „Airport Handling“, nei kad bus toliau taikomos sąlygos, vyravusios pagal darbo sutartis su bendrove SEAH. Komisija visų pirma atkreipia dėmesį, kad, remiantis pirminiu 2013 m. lapkričio 4 d. bendrovės SEA ir profesinių sąjungų susitarimo projektu, būsimą įgyvendinimo susitarimą turi nulemti tikslas apsaugoti visų bendrovės SEAH darbuotojų darbo vietas (27). Tame susitarime pateikta keletas priemonių, kuriomis turi būti siekiama to tikslo, iš esmės tai visos atitinkamais darbo ir kolektyvinių derybų srities teisės aktais nustatytos priemonės, įgyvendintinos bendrovių grupėje „SEA Group“, pavyzdžiui, socialinės apsaugos priemonės ir savanoriškas išėjimas iš darbo, taip pat sprendimai, susiję su darbuotojų perkėlimu grupės viduje. Taigi, tas susitarimas iš tikrųjų reiškė, kad darbo vietos perskirstomos bendrovių grupės „SEA Group“, kaip visumos, viduje (28), o ne visus darbuotojus perkeliant tik į bendrovę „Airport Handling“, ir tai tik viena iš kelių priemonių. Be to, tie susitarimai nebuvo sudaryti su bendrove „Airport Handling“, su darbuotojais sudariusia atskirus susitarimus. Todėl į bendrovę „Airport Handling“ perkeltų darbo vietų skaičius nebuvo nustatytas šalių, nes jis buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kokių darbuotojų bendrovei reikia sudarius susitarimus su oro vežėjais.

(236)

Komisija taip pat atkreipia dėmesį, jog nesama požymių, kad bendrovei „Airport Handling“ buvo nustatytas koks nors valdžios institucijų arba patronuojančiosios bendrovės SEA įpareigojimas įdarbinti buvusius bendrovės SEAH darbuotojus.

(237)

Apibendrinant galima sakyti, kad, kalbant apie darbo jėgos perkėlimo mastą, Komisija laikosi nuomonės, jog iš aplinkybių prima facie stipresnis ekonominio tęstinumo elementas matyti dėl to, kad bendrovė „Airport Handling“ vėl įdarbino daug bendrovės SEAH darbuotojų. Tačiau būtina atsižvelgti į su pakartotiniu įdarbinimu susijusius faktus, visų pirma į tai, kad buvo nutrauktos visos sutartys ir sudarytos naujos sutartys, kuriose nustatytos naujos sutarties sąlygos. Todėl Komisija daro išvadą, kad darbo jėgos perkėlimas negali būti laikomas stipriu ekonominio tęstinumo tarp bendrovių SEAH ir „Airport Handling“ požymiu.

(238)

Savo 2014 m. sprendime pradėti tyrimą Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad bendrovės „Airport Handling“ tikėtinos rinkos dalys pirmus šešis veiklos mėnesius tikroviškomis gali būti laikomos tik dėl to, kad bus pasinaudota anksčiau bendrovės SEAH vykdyta veikla.

(239)

Vykstant tyrimui, Italija, bendrovė SEA ir bendrovė „Airport Handling“ teigė, kad tie lūkesčiai buvo paremti bendrovės „Airport Handling“ 2014 m. rugpjūčio mėn. verslo planu. Tie lūkesčiai galėjo pasitvirtinti dėl to, kad, padidinus darbo efektyvumą ir sumažinus darbuotojų skaičių, buvo gerokai sumažintos veiklos sąnaudos.

(240)

Be to, dėl sutarčių su Milano oro uostuose veiklą vykdančiais oro vežėjais bendrovė „Airport Handling“ rengė ex novo derybas. Pasak Italijos, bendrovė SEAH teisiniu požiūriu negalėjo tokių sutarčių perduoti bendrovei „Airport Handling“. Dėl sutarčių reikėjo rengti ex novo derybas ir konkuruoti su kitais Milano oro uostuose veiklą vykdančiais paslaugų teikėjais.

(241)

Iš tikrųjų, kaip dėstoma šio dokumento 133–208 konstatuojamosiose dalyse, bendrovės „Airport Handling“ klientų derinys skiriasi nuo bendrovės SEAH klientų derinio. Bendrovei SEAH pasitraukus iš rinkos, keletas jos klientų nusprendė antžeminių paslaugų teikimą patikėti kitiems veiklos vykdytojams, ne bendrovei „Airport Handling“. O bendrovei „Airport Handling“ pavyko pritraukti klientų, kuriems bendrovė SEAH anksčiau paslaugų neteikė.

(242)

Siekdama dar labiau įrodyti tai, kad dėl naujų sutarčių, bendrovės „Airport Handling“ sudarytų su oro vežėjais, ne tik rengtos ex novo derybos, bet ir tomis sutartimis nustatytos iš esmės kitokios sutartinės sąlygos, Italija pateikė informacijos, iš kurios matyti, kad tam tikriems oro vežėjams, kuriems paslaugas anksčiau teikė bendrovė SEAH, (pvz., […] (*1)) pavyko pasiekti, kad bendrovė „Airport Handling“ taikytų palankesnes sąlygas nei tai darė bendrovė SEAH. Visų pirma, vykstant deryboms su bendrove „Airport Handling“, […] (*1) paprašė, kad […] (*1). Dėl to […] (*1) pasiekė, kad […] (*1)  (29).

(243)

Vykstant tyrimui, Italija paaiškino, jog bendrovė SEA nenustatė sąlygos, kad Milano oro uostuose veiklą vykdantiems oro vežėjams oro uosto mokesčių nuolaidos bus taikomos, jeigu jie su bendrove „Airport Handling“ sudarys antžeminių paslaugų teikimo sutartis. Remiantis vykstant tyrimui gautomis pastabomis, nėra dokumentinių įrodymų, kad bendrovė SEA būtų iš tikrųjų tai dariusi, siekdama Milano oro uostuose veiklą vykdančius oro vežėjus paskatinti su bendrove „Airport Handling“ sudaryti naujas antžeminių paslaugų teikimo sutartis.

(244)

2014 m. sprendime pradėti tyrimą Komisija abejojo, ar dėl sutarčių su oro vežėjais bus rengiamos naujos derybos. Tomis aplinkybėmis Komisija nurodė informaciją, kuria remiantis galima teigti, jog net prieš pasibaigiant tokių sutarčių galiojimo terminui bendrovės SEA ir „Airport Handling“ vykdė bendrą rinkodaros veiklą, siekdamos oro uoste veiklą vykdančius oro vežėjus dar kartą patikinti, kad bendrovė SEA tęs antžeminių paslaugų teikimo veiklą. Tačiau vykstant oficialiai tyrimo procedūrai negauta jokių faktinių įrodymų, kad bendrovės SEA ir „Airport Handling“ būtų bendrais rinkodaros veiksmais siekusios tik pakeisti rangovą, oro vežėjams, kaip subjektams, nepalikdamos galimybių dalyvauti naujose derybose dėl sutartinių sąlygų. Visų pirma Komisija nerado jokių įrodymų, kad bendrovė SEA arba bendrovė „Airport Handling“ būtų galėjusios iš tikrųjų sužlugdyti buvusių bendrovės SEAH klientų pastangas pasiekti, kad kiti antžeminių paslaugų teikėjai jiems taikytų palankesnes sąlygas.

(245)

Komisija vertino, ar bendrovė „Airport Handling“, rengdamasi pradėti veiklą, de facto buvo naujas rinkos dalyvis, ar veikiau ji perėmė bendrovės SEAH rinkos dalį ir klientus, taip užtikrinant veiklos tęstinumą. Konkrečiomis nagrinėjamojo atvejo aplinkybėmis, jeigu bendrovei SEAH pasitraukiant iš rinkos jos klientams nebūtų suteikta galimybė dalyvauti derybose dėl naujų sutarčių su kitais antžeminių paslaugų teikėjais, ne bendrove „Airport Handling“, tai galėtų reikšti, kad apeinamas sprendimas dėl susigrąžinimo, nes tai prilygtų bendrovės SEAH klientų perdavimui bendrovei „Airport Handling“.

(246)

Šiuo atžvilgiu pirmiausia svarbu tai: bendrovės „Airport Handling“ verslo plane nesvarstyti alternatyvūs scenarijai, susiję su mažesnėmis rinkos dalimis. Tai galėtų reikšti, jog bendrovė „Airport Handling“ buvo nemenkai įsitikinusi, kad perims bendrovės SEAH klientus ir galbūt galėjo tikėtis pasinaudoti bendrovės SEAH ankstesne rinkos padėtimi bei ryšiais su klientais, kad pritrauktų savo klientų ir atitinkamų sutarčių, ir kad jai dėl tų sutarčių nereikės konkuruoti su kitomis antžeminių paslaugų teikimo bendrovėmis.

(247)

Tačiau iš tam tikrų formalių ir esminių veiksnių matyti, kad taip nebuvo.

(248)

Pirma, kalbant apie perdavimo formą, bendrovės SEAH paslaugų sutartys teisiniu požiūriu nebuvo perduotos bendrovei „Airport Handling“. Taigi, oro vežėjai, kai tik jų sutartys su bendrove SEAH buvo nutrauktos, galėjo laisvai pasirinkti kitą paslaugų teikėją, ne bendrovę „Airport Handling“, kaip nurodyta šio sprendimo 43 konstatuojamojoje dalyje.

(249)

Antra, iš turimos informacijos matyti, kad klientai turėjo galimybių kreiptis į kitus paslaugų teikėjus, kai bendrovė SEAH jiems pranešė nutrauksianti savo veiklą. Iš tikrųjų, tai, kad keletas klientų pasirinko kitus paslaugų teikėjus, yra įrodymas, kad tokios galimybės būta. Svarbiausia, bendrovė SEAH neturėjo teisinių priežasčių vienašališkai perduoti sutartis bet kuriai trečiajai šaliai, išskyrus išimtines aplinkybes. Tačiau, remiantis Italijos institucijų pateikta informacija, išimtinių aplinkybių sąlyga nebuvo pasinaudota. Italijos institucijos pateikė bendrovės „Airport Handling“ klientų bazės apžvalgą (2014 m. vasario 14 d. duomenys); iš jos matyti, kad iš 68 buvusių bendrovės SEAH klientų […] (*1) pasirinko kitus antžeminių paslaugų teikėjus, taip pat kad iš […] (*1) tuo metu bendrovės „Airport Handling“ turėtų klientų vienas šią bendrovę pasirinko vietoj jos konkurento, 3 buvo naujai oro uoste veiklą pradėjusios bendrovės ir […] (*1) buvo buvę bendrovės SEAH klientai. […] (*1) iš tų […] (*1) buvusių bendrovės SEAH klientų derybomis susitarė dėl naujų klientams palankesnių sutarties sąlygų – buvo nustatytos mažesnės kainos (13 klientų), pakeistas paslaugų rinkinys ([…] (*1) klientams) arba net ir viena, ir kita ([…] (*1) klientams). Taigi, tik 20 klientų sudarė paslaugų sutartis, kuriose nustatytos iš esmės tokios pat sąlygos, kaip ir ankstesnėse sutartyse su SEAH. Kainų sumažinimas svyruoja nuo […] (*1) iki […] (*1) proc., palyginti su kainomis, dėl kurių anksčiau buvo susitarta su bendrove SEAH.

(250)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija apskritai nenustatė požymių, kad vykstant procesui, kurio rezultatas – bendrovės „Airport Handling“ pasirašytos sutartys su keletu buvusių bendrovės SEAH klientų, buvo stengiamasi apeiti sprendimą dėl susigrąžinimo (taigi ir tai, kad esama ekonominio tęstinumo). Iš tikrųjų, bendrovė „Airport Handling“, rengdama derybas su Milano oro uostuose veikiančiais vežėjais, atrodo, susidūrė su tikra konkurencija, ir esama požymių, kad paslaugų teikėjų konkurencija Milano oro uostuose tapo iš esmės atvira tuo metu, kai bendrovė SEAH ketino trauktis iš rinkos.

(251)

Trečias atliekant perdavimo masto analizę Komisijos vertintas punktas buvo turto perdavimo mastas.

(252)

Komisija atkreipia dėmesį, kad, kai bendrovė „Airport Handling“ pradėjo savo veiklą, 100 % savo visos antžeminių paslaugų teikimo įrangos ji, išsinuomodama, gavo iš bendrovės SEAH. Vėliau, praėjus 5 mėnesiams, ji ėmė įrangą laipsniškai keisti rinkoje įsigytu turtu ir galiausiai 2015 m. rugsėjo mėn. iš bendrovės SEAH įsigijo […] (*1) iš […] (*1) turto grupių.

(253)

Konkrečiai, bendrovė „Airport Handling“ teikti paslaugas pradėjo pagal nuomos sutartį naudodama bendrovės SEAH turtą. Ta sutartis turėjo baigti galioti 2015 m. rugpjūčio 31 d. Prieš baigiant galioti nuomos sutarčiai, bendrovė „Airport Handling“ pareiškė esanti suinteresuota įsigyti […] (*1) iš […] (*1) parduodamo turto grupių, būtent turto grupes Nr. […] (*1). Pasak bendrovės „Airport Handling“, nors iš tikrųjų apie trečdalis bendrovei SEAH priklausančios ir bendrovei „Airport Handling“ išnuomotos antžeminių paslaugų teikimo įrangos buvo pasenusi įranga, bendrovė „Airport Handling“ norėjo įsigyti apie […] (*1) proc. tos įrangos (to bendrovei „Airport Handling“ būtų pakakę vykdyti savo veiklai), nes bendrovė „Airport Handling“ tuo metu rinkoje buvo įsigijusi daug atsarginių dalių ir jas galėjo panaudoti tam tikroms seniausios bendrovės SEAH įrangos dalims pakeisti.

(254)

Iš turimų dokumentų matyti, kad bendrovių „Airport Handling“ ir SEAH derybos dėl pardavimo buvo pradėtos, kai 2015 m. birželio 3 d. raštu bendrovė „Airport Handling“ pateikė šiuos pasiūlymus:

(255)

Tą pačią dieną buvo surengtas šalių posėdis. 2015 m. birželio 10 d. raštu bendrovės SEAH likvidatorius atsakė į bendrovės „Airport Handling“ pasiūlymus ir tai apibendrinta toliau:

(256)

Pasak Italijos institucijų, derybos tęsėsi iki 2015 m. rugsėjo mėn., kai bendrovė SEAH sutiko sumokėti […] (*1) pirkimo kainą už […] (*1) turto grupių pardavimą, […] (*1). Pirkimo kaina buvo […] (*1) EUR, tai kaina iš pradžių nurodyta neįvykusiame konkurse. Pirminė transporto priemonių parko […] (*1) vienetų nuoma buvo išimtinai pratęsta iki […] (*1) už bendrą […] (*1) EUR nuomos mokestį, o tas mokestis buvo paremtas tų vienetų verte, nustatyta atlikus minėtus nepriklausomus vertinimus. Bendrovė „Airport Handling“ tuos […] (*1) vienetus bendrovei SEAH grąžino […] (*1).

(257)

Pasak bendrovės „Airport Handling“, pirkinys vis tiek buvo ekonomiškai pagrįstas, visų pirma dėl šių priežasčių:

(258)

Tuo tarpu bendrovė „Airport Handling“ nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. rengė konkursą dėl naujos įrangos įsigijimo rinkoje. Pasak Italijos institucijų, vykstant pirmam konkursui įsigytos įrangos vertė yra apie […] (*1) EUR.

(259)

Komisija vertino, ar bendrovės „Airport Handling“ rinkoje įsigyto turto vertės ir kiekio lyginimas su iš bendrovės SEAH nuomoto, o vėliau įsigyto turto verte ir kiekiu yra patikimas ekonominio tęstinumo rodiklis. Kalbant apie abiejų rūšių turto palyginamumą, Komisija nustatė tai:

(260)

Remdamasi tuo Komisija daro išvadą, kad naujos įrangos vertės ir skaičiaus lyginimo su nuomojamos įrangos verte ir skaičiumi šiuo atveju negalima laikyti ekonominio tęstinumo rodikliu.

(261)

Atsižvelgdama į tai Komisija vertino turto (veiklai reikalingos įrangos) svarbą, kaip bendrovės „Airport Handling“ našumo veiksnį, proporcingai darbo jėgai, kaip našumo veiksniui, taip pat proporcingai tiek bendrovės SEAH, tiek bendrovės „Airport Handling“ apyvartai.

(262)

Kalbant apie turto svarbą, palyginti su darbo jėgos svarba, bendrovės SEAH paskutiniame iki likvidavimo balanse veiklai naudojamos įrangos vertė buvo apie […] (*1) EUR. O bendrovei „Airport Handling“ 2015 m. priklausiusio ilgalaikio turto vertė buvo […] (*1) EUR (30). Priešingai, remiantis bendrovės „Airport Handling“ to laikotarpio veiklos ataskaitomis, jos darbo sąnaudos nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. buvo […] (*1) EUR per metus (31).

(263)

Turto vertė taip pat mažiau svarbi, palyginti su apyvarta: bendrovės „Airport Handling“ veiklos ataskaitoje nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. nurodyta […] (*1) EUR apyvarta. Todėl šis turtas, atrodo, yra mažos svarbos našumo veiksnys, palyginti su darbo jėga. Jo vertė taip pat labai nedidelė, palyginti su apyvarta, kuri susidarė ir dėl darbo jėgos, ir dėl turto. Iš vykstant oficialiam tyrimui gautos informacijos matyti, kad ir bendrovė SEAH, ir bendrovė „Airport Handling“ taiko daug darbo jėgos, o ne daug turto reikalaujantį verslo modelį.

(264)

Todėl Komisija daro išvadą, kad, nors bendrovė „Airport Handling“ iš pradžių visą savo turtą gavo iš bendrovės SEAH, negalima manyti, kad tai per se rodo ekonominį tęstinumą, nes teikiant antžemines paslaugas turtas yra tik mažos svarbos našumo veiksnys.

(265)

Klausimo, kiek galima remtis perdavimo mastu, kaip rodikliu nustatant, ar tarp bendrovių SEAH ir „Airport Handling“ esama ekonominio tęstinumo, vertinimu nustatyta tai:

(266)

pirma, visas bendrovės SEAH klientų derinys nebuvo perduotas bendrovei „Airport Handling“. Veikiau, bendrovę SEAH likviduojant, visos sutartys buvo nutrauktos, ir bendrovei „Airport Handling“ teko iš naujo sudaryti sutartis, taigi ji galėjo pritraukti ir buvusių bendrovės SEAH klientų, ir naujų, o keli klientai pasirinko jos konkurentus. Dėl sutarties sąlygų buvo tartasi savarankiškai ir nesilaikant anksčiau pagal sutartis su bendrove SEAH taikytų sąlygų. Šiuo atžvilgiu bendrovės „Airport Handling“ padėtis buvo tokia pati, kaip ir bet kurio jos konkurento arba į rinką ateinančios naujos įmonės. Komisija mano, kad tai, jog visi klientai nebuvo perduoti, aiškiai rodo, kad nesama ekonominio tęstinumo.

(267)

Antra, visi pirmieji bendrovės „Airport Handling“ įdarbinti darbuotojai buvo bendrovės SEAH darbuotojai, bet jie buvo įdarbinti pagal naujas sutartis ir naujomis sutarties sąlygomis. Darbo sutartys nebuvo perduotos visos kartu, be to, jos nebuvo savaime perduotos, o įdarbinimo sąlygos pasikeitė.

(268)

Trečia, nors tiesa, kad bendrovė „Airport Handling“ iš pradžių nuomojosi visą bendrovės SEAH turtą, reikalingą antžeminėms paslaugoms teikti, galiausiai, pasibaigus nuomos laikotarpiui, ji perėmė tik dalį bendrovės SEAH turto, nes pradėjo pirkti naują turtą iš trečiųjų šalių. Be to, iš turimos informacijos matyti, kad turtas sudarė tik nedidelę gamybinio turto, reikalingo teikiant antžemines paslaugas, dalį, ir jis nėra lemiamos svarbos bendrovės „Airport Handling“ sąnaudų struktūrai ir našumui.

(269)

Apskritai, spręsdama pagal perdavimo mastą, Komisija mano, kad iš visų su bendrovės „Airport Handling“ steigimu, pradėjus likviduoti bendrovę SEAH, susijusių aplinkybių, tas aplinkybes vertinant kartu, nėra pakankamai aišku, kad tarp abiejų bendrovių esama ekonominio tęstinumo ir siekiama apeiti sprendimą dėl susigrąžinimo.

(270)

Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, turto perdavimas mažesne nei rinkos kaina taip pat rodytų ekonominį likviduotos bendrovės, turinčios valstybės pagalbos skolą, ir naujai įsteigtos bendrovės tęstinumą.

(271)

Vykstant bankroto procedūrai, neigiamas valstybės pagalbos sprendimas gali būti apeinamas, perduodant turtą, visų pirma kai:

(272)

Priešingai, Komisija mano, kad nesuderinamą pagalbą gavusios bendrovės turto perdavimas arba išnuomojimas naujai bendrovei nereiškia, kad sprendimas dėl susigrąžinimo apeinamas, jeigu:

(273)

Šiuo atveju:

(274)

Konkursui neįvykus, antžeminių paslaugų teikimo įranga bendrovei „Airport Handling“ buvo išnuomota pagal nuomos sutartį, iš pradžių galiojusią iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.

(275)

Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, vien tai, kad bendrovė tam tikrą laikotarpį nuomojasi dalį nemokios bendrovės turto arba visą jos turtą, nebūtinai reiškia, kad naujajai bendrovei suteikiamas konkurencinis pranašumas, susijęs su nuomotojui anksčiau suteikta pagalba (33). Tai, kad pagalbos gavėjas turtą išnuomoja panašią veiklą vykdančiai bendrovei, nebūtinai yra ekonominio tęstinumo požymis, jeigu nuomos kaina atitinka rinkos kainą. Tačiau, jeigu kaina, kurią naujoji bendrovė mokėjo pagalbos gavėjui, buvo mažesnė nei rinkos kaina, tai gali būti ekonominio tęstinumo požymis, nes galima sakyti, kad pagalbos gavėjui neteisėta ir nesuderinama pagalba suteiktas pranašumas, nustatant mažesnę nei rinkos kainą, visiškai arba iš dalies perduotas naujajai bendrovei.

(276)

Remiantis turima informacija, bendrovė SEAH ir patikėtinis derybas dėl nuomos sutarties rengė įprastomis rinkos sąlygomis. Be to, nuomos mokestis buvo nustatytas vieną po kitko atlikus du išorės vertinimus. Siekdamos patvirtinti, kad pirmas vertinimas (buvo nustatyta, kad metinė nuoma turi būti […] (*1) EUR) buvo patikimas, bendrovės SEAH ir „Airport Handling“ kartu pavedė bendrovei E&Y dar kartą įvertinti nuomos mokestį. Tame antrame vertinime iš pradžių rekomenduotas […] (*1) nuomos mokestis, t. y. […] (*1) EUR. Vėliau, kai bendrovės SEAH ir „Airport Handling“ susitarė išplėsti tą naują vertinimą ir įtraukti naujos informacijos, pateiktos įrangos pristatymo ataskaitose, ekspertai nustatė, kad keletas mechanizmų ir įrangos vienetų buvo netinkami naudoti, taigi savo pirminį įvertį […] (*1) iki […] (*1) EUR. Remdamosi ta antra vertinimo ataskaita bendrovės SEAH ir „Airport Handling“ susitarė nuomos mokestį sumažinti iki […] (*1) EUR per metus.

(277)

Taigi, iš turimos informacijos matyti, kad bendrovės SEAH ir „Airport Handling“ derybas rengė įprastomis rinkos sąlygomis ir naudojosi ekspertų parengtomis aptariamojo turto vertės ataskaitomis. Tai, kad antrasis vertinimas buvo pataisytas abipusiu abiejų šalių prašymu, rodo, jog abi šalys norėjo, kad nuomos kaina kuo labiau atitiktų rinkos sąlygas ir kad būtų užkirstas kelias galimoms abejonėms dėl slapto susitarimo. Todėl Komisija mano, kad sutartinis nuomos mokestis atitinka bent rinkos kainą.

(278)

Bendrovė „Airport Handling“ turtą įsigijo neįvykus konkursui ir baigus galioti nuomos sutarčiai. Komisija vertino, ar bendrovei „Airport Handling“ tuo sandoriu suteiktas koks nors pranašumas tuo, kad bendrovei SEAH anksčiau buvo suteikta neteisėta pagalba. Tas vertinimas pradėtas nuo prielaidos, kad pranašumo nėra, jeigu pirkimo kaina ([…] (*1) EUR) atitinka bent rinkos kainą.

(279)

Kvietimas pareikšti susidomėjimą bendrovės SEAH turtu 2014 m. lapkričio 12 d. buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priede. Kadangi turto vienetų buvo daug, likvidatorius, padedamas nepriklausomos konsultacinės bendrovės IMQ, nusprendė turtą suskirstyti į devynias grupes. Pasak bendrovės SEAH, tuo siekta išvengti neefektyvumo, kurį nulemtų didžiulė fragmentacija. Stengiantis pritraukti kuo daugiau konkurso dalyvių, kiekviena turto grupė buvo apibrėžta kaip atskirtas turto, įskaitant vienas kitą papildančius turto vienetus, ir įvairios vertės derinys. Išorės ekspertas nustatė minimalią kiekvienos turto grupės kainą.

(280)

Pardavimo procedūra buvo skirta tik antžeminių paslaugų teikėjams, oro uostų veiklos vykdytojams, oro vežėjams, parduodamų rūšių įrangos gamintojams, perpardavėjams ir nuomos bendrovėms, atitinkantiems tam tikrus mažiausio mokumo kriterijus.

(281)

Pasak Italijos, vykstant konkursui nė karto oficialiai nepareikšta susidomėjimo. Bendrovė SEAH gavo tik neoficialių pranešimų iš trečiųjų šalių, kuriais siekta pasidomėti galimybe įsigyti tik tam tikrą turtą, tačiau mažesnėmis kainomis, nei nurodyta konkurso dokumentuose. Vykstant tyrimui šie pranešimai buvo pateikti Komisijai.

(282)

Italija teigė, kad, konkursui neįvykus, bendrovės SEAH likvidatorius bandė pakurstyti galimų bendrovės SEAH turto pirkėjų susidomėjimą ir susisiekė su tam tikrais antžeminių paslaugų teikimo sektoriaus veiklos vykdytojais, taip pat tais veiklos vykdytojais, kurie vykstant konkursui neoficialiai pareiškė susidomėję turtu, ir suteikė prieigą prie duomenų saugyklos, taip pat prie turto, kad bet kuris susidomėjęs veiklos vykdytojas galėtų vietoje apžiūrėti turtą.

(283)

Taigi, buvo gauti keli pranešimai apie susidomėjimą pirkti bendrovės SEAH įrangą, tačiau vis tiek buvo norima pirkti už kainą, mažesnę nei nurodytoji konkurso dokumentuose. Galiausiai, vienintelis patikimas pirkėjas, susidomėjęs bendrovės SEAH turto pirkimu, buvo bendrovė „Airport Handling“.

(284)

Komisija vertino, ar aptariamasis konkursas buvo tinkamai surengtas, kad apie jį būtų žinoma rinkoje, ir ar tai, jog jis neįvyko, galima laikyti požymiu, kad rinkoje nesusidomėta bendrovės SEAH turto pirkimu. Komisijos nuomone, konkursas tikrai būna atviras rinkai ir rengiamas taip, kad būtų gauta kuo daugiau pajamų, jeigu jis būna atviras, skaidrus, nediskriminacinis ir besąlyginis.

(285)

Vertinant šio konkurso atvirumą, Komisija atkreipia dėmesį, kad apie pardavimą buvo skelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priede, taigi apie konkursą skelbta pakankamai plačiai.

(286)

Tačiau jis buvo ribotas ir skirtas tam tikrų rūšių pirkėjams, būtent paslaugų teikėjams, oro uostų veiklos vykdytojams, oro vežėjams, gamintojams, perpardavėjams ir nuomos bendrovėms, atitinkantiems tam tikrus minimalaus mokymo reikalavimus (žr. šio dokumento 193 konstatuojamąją dalį).

(287)

Be to, Italijos institucijos nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių būtų a priori ribota galimų pirkėjų kategorija. Todėl konkursas nebuvo visiškai atviras, nes dėl tinkamumo kriterijų jis galbūt buvo ribotas, o viešasis savininkas negalėjo būti tikras, kad gaus ekonominiu požiūriu naudingiausią pasiūlymą.

(288)

Tačiau praktiškai Komisija laikosi nuomonės, kad nėra požymių, iš kurių būtų matyti, kad, jeigu konkursas būtų rengtas ne vien antžeminių paslaugų teikėjams ar su šia sritimi susijusioms įmonėms, jis būtų įvykęs. Tai patvirtinama ir faktu, kad stengtasi konkurso dalyvių pritraukti ir neoficialiai, kreipiantis į tuos, kas nepateko į konkurso aprėptį, bet tomis pastangomis nepavyko gauti pasiūlymų, kurių kainos siektų prašomas kainas.

(289)

Bendrovės SEAH likvidatorius gavo keletą pranešimų apie susidomėjimą pirkti bendrovės SEAH įrangą už kainas, mažesnes nei nurodytosios konkurso medžiagoje. Tai pakankamas rodiklis, kad į iš pradžių nustatytą reikalavimus atitinkančių konkurso dalyvių grupę nepatekę rinkos veiklos vykdytojai buvo nepasirengę mokėti bendrovės SEAH prašomos kainos.

(290)

Iš pirmiau minėto ir pardavimo procedūros, ir bendrovės SEAH (pardavėjos) bei bendrovės „Airport Handling“ (pirkėjos) derybų rezultato matyti, kad pradinė prašoma kaina buvo didesnė už kainą, kurią rinkos veiklos vykdytojai buvo pasirengę mokėti. Visų pirma, bendrovės SEAH likvidatorius (pardavėjas) derybas rengė įprastomis rinkos sąlygomis ir iš atitinkamo turto pardavimo siekė gauti kuo didesnės ekonominės naudos. Iš Italijos institucijų pateiktų duomenų matyti, kad bendrovės „Airport Handling“ pateiktas pasiūlymas buvo iš tikrųjų ekonomiškai palankiausias bendrovės SEAH gautas pasiūlymas. O bendrovė „Airport Handling“ turėjo ekonominių priežasčių įsigyti turtą, nors bendrovė SEAH ir atsisakė taikyti nuolaidą ar palankesnes mokėjimo sąlygas. Pirkimo kainą galima laikyti atitinkančia bent rinkos kainą. Vadinasi, nėra požymių, kad bendrovė „Airport Handling“, įsigydama dalį bendrovės SEAH turto, būtų gavusi kokį nors pranašumą, susijusį su bendrovei SEAH anksčiau suteikta neteisėta pagalba.

(291)

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Komisija daro išvadą, jog nuomos ir vėlesnio pardavimo aplinkybėmis tikrai paneigiama, kad bendrovė SEAH bendrovei „Airport Handling“ perdavė kokį nors ekonominį pranašumą. Taigi, šiuo atveju nuomos kainos ir pirkimo kainos negalima laikyti ekonominio tęstinumo rodikliu.

(292)

2014 m. sprendime pradėti tyrimą Komisija atkreipė dėmesį, kad Italija įsipareigojo bendrovės „Airport Handling“ valdymą trejiems metams patikėti nepriklausomam patikėtiniui (34). Be to, Italija 20 % bendrovės „Airport Handling“ akcinio kapitalo pasiūlė investuotojams. Vėliau Komisija nustatė, kad, pirma, antžeminių paslaugų teikimo verslas priklausytų tam pačiam savininkui, t. y. bendrovei SEA, o, antra, Italijos pasiūlymas konkurso būdu parduoti 20 % naujosios antžeminių paslaugų teikėjos kapitalo buvo nepakankama garantija, kad netęsiama bendrovės SEAH veikla, nes, pirma, siūloma parduoti tik mažumos dalį ir, antra, šiuo atžvilgiu nesuteikta jokių garantijų. Be to, tokiu būdu leisti investuoti į kapitalą būtų galima tik po to, kai bendrovė „Airport Handling“ patektų į rinką.

(293)

Vykstant tyrimui, Italija teigė, jog, įsteigus patikos bendrovę, bus užtikrinta, kad tarp bendrovių SEAH ir „Airport Handling“ nebūtų tęstinumo. Patikėtinis užtikrins nepriklausomą bendrovei SEA priklausančios bendrovės „Airport Handling“ dalies valdymą, vykdant visišką bendrovės kontrolę ir taip užtikrinant, kad nebūtų jokių interesų ir (arba) informacijos srautų tarp bendrovės „Airport Handling“ ir bendrovių grupės „SEA Group“.

(294)

Komisija vertino chronologinius ir esminius bruožus, iš kurių būtų matyti, kam šiuo atveju priklauso nuosavybės teisė.

(295)

Pirma, vertinant chronologiniu požiūriu, Komisija atkreipia dėmesį, kad bendrovė SEA bendrovę „Airport Handling“ įsteigė 2013 m. rugsėjo 9 d. Patikos bendrovės buvo įsteigta 2014 m. birželio 30 d.; patikos dokumentas buvo pasirašytas tą pačią dieną. Komisija atkreipia dėmesį, kad patikos bendrovė faktinį bendrovės „Airport Handling“ valdymą perėmė tik vėliau, t. y. 2014 m. rugpjūčio 27 d., kai bendrovė SEA visas turimas bendrovės „Airport Handling“ akcijas perdavė patikos bendrovei ir paskyrė patikėtinį. Vėliau patikėtinis paskyrė naują bendrovės „Airport Handling“ direktorių valdybą. Bendrovė „Airport Handling“ veiklą pradėjo keliomis dienomis vėliau – 2014 m. rugsėjo 1 d. Tačiau Komisija atkreipia dėmesį, kad, remiantis turima informacija, bendrovė jau iki tos dienos vykdė ekonominę veiklą – savo paslaugas siūlė rinkoje, ir akivaizdu, kad tą darė jau 2014 m. balandžio mėn., nes […] (*1) buvo sudarytos kelios paslaugų sutartys (35). Tačiau tada bendrovė „Airport Handling“ visiškai priklausė bendrovei SEA ir buvo šios kontroliuojama.

(296)

Antra, kalbant apie nuosavybės ir kontrolės perdavimo patikos bendrovei esmines savybes, Komisija vertino, ar to, kad bendrovė „Airport Handling“ prieš pat veiklos pradžią buvo laikinai valdoma patikėtinio, pakanka siekiant paneigti, jog bendrovė SEA galėjo naudotis teisėmis, susijusiomis su bendrovės „Airport Handling“ valdymu, ir vienašališkai priimti komercinius sprendimus. Tuo požiūriu Komisija atkreipia dėmesį į tai, kas dėstoma toliau.

(297)

Pasak patikos bendrovės, patikėtinio veiklai taikomi tam tikri esminiai apribojimai, visų pirma tai, kad iš patikėtinio nereikalaujama tirti, ar:

(298)

Be to, nors pagal patikos dokumentą bendrovės „Airport Handling“ valdymas turėtų būti atskirtas nuo bendrovės SEAH valdymo, bendrovę „Airport Handling“ valdo buvęs bendrovės SEA aviacijos verslo plėtros vadovas.

(299)

Iš tikrųjų, Komisija atkreipia dėmesį, kad bendrovė SEA du vyresniuosius vadovus laikinai perkėlė į bendrovę „Airport Handling“. Abu jie bendrovėje „Airport Handling“ eina vyresniųjų vadovų pareigas. Pasak Italijos, tarp bendrovės SEA ir tų vadovų hierarchinių ryšių nėra, o tie vadovai bendrovės SEA naudai jokios veiklos nevykdys. Be to, jų atlygį savarankiškai nustatys bendrovė „Airport Handling“.

(300)

Pasak Italijos, bendrovė SEA sprendimą tuos vadovus laikinai perkelti į bendrovę „Airport Handling“ priėmė atsižvelgusi į Italijos pasiūlymus dėl galimybės leisti trečiosioms šalims įsigyti dalį bendrovės „Airport Handling“ kapitalo. Tuo tikslu buvo būtina užtikrinti, viena vertus, kad bendrovės „Airport Handling“ vadovai būtų visiškai kvalifikuoti, ir, kita vertus, kad vadovų įdarbinimo sąlygos būtų lanksčios. Iš tikrųjų, Italija paaiškino, kad bendrovė „Airport Handling“ su bendrove SEA dėl […] (*1) darbuotojų pasirašė laikino perkėlimo sutartį.

(301)

Apibendrinant galima sakyti, kad Komisija nustatė, jog to perkėlimo chronologija ir esminėmis nuostatomis patvirtinama, kad bendrovė SEA visą bendrovės „Airport Handling“ steigimo ir ekonominės veiklos pradžios laikotarpį kontroliavo tą bendrovę tiek, kad jos kasdieniam valdymui buvo nuolat įvairiu mastu daroma didelė įtaka.

(302)

Komisija atkreipė dėmesį į pirmiau aprašytą patikėtinio ir privataus rinkos veiklos vykdytojo „D’Nata“2015 m. rugsėjo 21 d. pasirašytą bendrąjį investavimo susitarimą dėl […] (*1) proc. bendrovės „Airport Handling“ […] (*1) proc. akcijų pardavimo ir kartu dėl teisės skirti daugumą bendrovės „Airport Handling“ direktorių valdybos narių ir generalinį direktorių, taip pat dėl galimybės įsigyti dar […] (*1) proc. bendrovės „Airport Handling“ akcijų.

(303)

Bendrovė „D’Nata“, paskyrusi daugumą bendrovės „Airport Handling“ direktorių valdybos narių ir generalinį direktorių, vykdys faktinę bendrovės „Airport Handling“ kontrolę. Be to, turima informacija apie konkursą (jį nepriklausomai nuo bendrovės SEA ir patikėtinio surengė privatus bankas) patvirtinama, kad bendrovė „D’Nata“ bendrovės „Airport Handling“ akcijų dalį įsigijo rinkos kaina. Galiausiai, turima informacija patvirtinama, kad bendrovė „D’Nata“ nėra tapati bendrovei SEA ir nėra kaip nors kitaip su ja susijusi.

(304)

Vis dėlto, bendrovės SEA ir patikėtinio vykdomos bendrovės „Airport Handling“ kontrolės perdavimas bendrovei „D’Nata“ truko ilgiau nei dvejus metus po to, kai bendrovė SEA įsteigė bendrovę „Airport Handling“, ir ilgiau nei metus po to, kai ta bendrovė pradėjo vykdyti veiklą.

(305)

Todėl Komisija, remdamasi tik kriterijumi, susijusiu su akcininkų tapatybe, negali padaryti išvados, kad nėra ekonominio tęstinumo. Vis dėlto, Komisija, siekdama padaryti išvadą, ar galima nustatyti, jog nėra ekonominio tęstinumo, šį kriterijų vertino kartu su kitais svarbiais kriterijais.

(306)

Bendrovės SEAH likvidavimas 2014 m. liepos 1 d. ir bendrovės „Airport Handling“ įsteigimas 2013 m. rugsėjo 9 d. vyko po to, kai Komisija 2012 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą dėl susigrąžinimo. Likviduojama bendrovė užtikrino antžeminių paslaugų teikimą iki to laiko, kol 2014 m. rugsėjo 1 d. savo veiklą pradėjo vykdyti bendrovė „Airport Handling“.

(307)

Iš įvykių chronologijos prima facie būtų galima manyti, kad procesu, kuriuo užbaigta steigti bendrovę „Airport Handling“, siekta apeiti sprendimą dėl susigrąžinimo, priimtą prieš prasidedant tam procesui. Tačiau Komisija primena, kad teismo praktikoje iš Komisijos nereikalaujama konkrečiai ir šalia kitų kriterijų nagrinėti laiko, kai buvo perduotas turtas, bet tai viena iš aplinkybių, į kurias „galima“ atsižvelgti atmetant ekonominio tęstinumo tarp šių dviejų subjektų galimybę (36).

(308)

Turima informacija patvirtinama, kad bendrovė „Airport Handling“ iš esmės tęsia tos pačios rūšies bendrovės SEAH veiklą, būtent Linatės ir Malpensos oro uostuose teikia antžemines paslaugas.

(309)

Šiuo atžvilgiu Komisija remiasi teismų praktika, pagal kurią vien tai, kad įgijėjas faktiškai tęsia įmonės, kuri privalo grąžinti pagalbą, veiklą, nebūtinai reiškia, kad įgijėjas gauna konkurencinį pranašumą, susijusį su tuo, kad tai bendrovei buvo suteikta pagalba. Konkrečiu atveju, kuriuo remtasi, įgijėjas iš prieš beveik trejus metus iki įgijėjo įsteigimo pagalbą gavusios įmonės rinkos kaina išsinuomojo gamyklą (37). Komisija primena, kad nagrinėjamuoju atveju bendrovė „Airport Handling“ išsinuomojo, o tada įsigijo turtą kaina, kurią galima laikyti ne mažesne už rinkos kainą, ir kad neteisėta pagalba, susigrąžintina iš bendrovės SEAH, buvo teikiama 2002–2010 m., t. y. bendrovė „Airport Handling“ buvo įsteigta tik po trejų metų, o savo ekonominę veiklą pradėjo po ketverių metų.

(310)

Konkrečiau, kalbant apie sandorio ekonominę logiką, Komisija atkreipia dėmesį į tai, kas dėstoma toliau.

(311)

Kaip minėta 2.6.1 ir 2.6.2 skirsniuose, bendrovės „Airport Handling“ verslo planas nuo bendrovės SEAH skiriasi keletu dalykų, būtent:

(312)

Vadinasi, bendrovė „Airport Handling“ savo veiklą valdė kitokiomis veiklos sąlygomis, palyginti su bendrove SEAH, ir rėmėsi savo verslo planu. Be to, Italijos institucijos nereikalavo, kad bendrovė „Airport Handling“ laikytųsi konkretaus verslo modelio, vykdytų tam tikros masto veiklą ar perimtų kokį nors konkretų turtą arba darbuotojus.

(313)

Komisijos nuomone, nagrinėjamuoju atveju yra ir elementų, kurie rodytų, kad esama ekonominio tęstinumo, ir elementų, kuriais būtų paremta priešinga išvada.

(314)

Kalbant apie elementus, kuriais remiantis patvirtinama, kad esama ekonominio tęstinumo, Komisija nustatė, kad bendrovę „Airport Handling“ – bendrovę, vykdančią tokią pačią veiklą kaip ir bendrovė SEAH, įsteigė būtent buvusi bendrovės SEAH savininkė, o pirmieji bendrovės „Airport Handling“ darbuotojai buvo beveik vien tik buvę bendrovės SEAH darbuotojai, be to bendrovė „Airport Handling“ perėmė didelę turto dalį, ir visa tai vyko po to, kai Komisija priėmė sprendimą dėl susigrąžinimo.

(315)

Tačiau iš keleto kitų veiksnių veikiau matyti, kad bendrovė „Airport Handling“ buvo įsteigta ne kaip bendrovė, kuria siekiama apeiti sprendimą dėl susigrąžinimo, bet kaip visiškai nauja bendrovė. Šiuo atžvilgiu stipriausias elementas yra tai, kad reikėjo suformuoti naują klientų derinį, t. y. reikėjo oro vežėjams teikti pasiūlymus, nesusijusius su ankstesnėmis bendrovės SEAH sutartimis, ir su oro vežėjais naujomis sąlygomis sudaryti naujas sutartis. Todėl bendrovė „Airport Handling“ turėjo iš naujo rasti klientų ir įgyti rinkos dalį, kaip ir bet kuris konkurentas arba į rinką ateinanti nauja bendrovė. Atsižvelgiant į tai, kad klientų derinys yra svarbiausias elementas vykdant antžeminių paslaugų teikimo veiklą, Komisija šiam elementui teikia daug reikšmės.

(316)

Kalbant apie iš bendrovės SEAH perimtą turtą, bendrovė „Airport Handling“ už turto nuomą mokėjo ne mažesnę nei rinkos kainą, o vėliau, kai to turto dalį nusipirko, sumokėjo kainą, kuri buvo ne mažesnė nei rinkos kaina, kurią rinkos veiklos vykdytojai buvo pasirengę mokėti.

(317)

Be to, darbuotojai nebuvo perkelti visi kartu. Bendrovė „Airport Handling“ sudarė naujas sutartis naujomis sąlygomis. Bet kuris konkurentas arba nauja į rinką ateinanti įmonė būtų turėjusi tokią pat galimybę įdarbinti buvusius bendrovės SEAH darbuotojus, o, ieškant darbuotojų, buvę bendrovės SEAH darbuotojai tiesiog atrodė tinkamiausi. Perduota tik dalis turto; be to, antžeminių paslaugų teikimo versle tai tik maža dalis bendro našumo veiksnio.

(318)

Kalbant apie sandorio ekonominę logiką, bendrovė „Airport Handling“ savo veiklą valdo kitokiomis veiklos sąlygomis, palyginti su bendrove SEAH, ir remiasi savo pačios verslo planu. Be to, Italijos institucijos nereikalavo, kad bendrovė „Airport Handling“ laikytųsi konkretaus verslo modelio, vykdytų tam tikro masto veiklą ar perimtų kokį nors konkretų turtą arba darbuotojus.

(319)

Remdamasi tuo, Komisija laikosi nuomonės, kad apskritai tarp bendrovių SEAH ir „Airport Handling“ nesama ekonominio tęstinumo, o pastarosios įsteigimo negalima laikyti siekiu apeiti sprendimą susigrąžinti pagalbą. Vadinasi, bendrovės „Airport Handling“ negalima laikyti atsakinga už pagalbos, kuri sprendimu dėl susigrąžinimo laikoma nesuderinama, grąžinimą.

(320)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškreipia konkurenciją arba gali ją iškreipti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(321)

Turi būti laikomasi visų sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Todėl norint nustatyti, ar priemonės yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, reikia vertinti, ar jos atitinka visas toliau išdėstytas sąlygas. Konkrečiai:

(322)

Italija laikosi nuomonės, kad bendrovės SEA injekcija į bendrovės „Airport Handling“ kapitalą atitiko rinkos ekonomikos investuotojo principą, taigi bendrovei „Airport Handling“ nesuteikta jokio pranašumo, todėl priemonė nėra valstybės pagalba. Nors bendrovė SEAH nuo 2000 m. nuolat patirdavo nuostolių, būtų pagrįsta manyti, jog bendrovės „Airport Handling“ veikla duos pakankamai grąžos, kad kapitalo injekcija būtų pelninga, visų pirma atsižvelgiant į bendrovės „Airport Handling“ 2014–2017 m. verslo plane nustatytus veiksmus. Todėl priimdama sprendimą investuoti į bendrovės „Airport Handling“ kapitalą bendrovė SEA veikė kaip apdairi rinkos investuotoja.

(323)

Vertinant, ar laikytasi rinkos ekonomikos investuotojo principo, būtina nustatyti, ar aplinkybėmis, panašiomis į tas, kuriomis buvo patvirtinta vertinamoji priemonė, hipotetinis rinkos ekonomikos investuotojas, atsižvelgdamas į pelningumo perspektyvas, o ne viešosios politikos tikslus, būtų veikęs panašiai. Norint ištirti, ar valstybė elgėsi kaip apdairus rinkos ekonomikos investuotojas, reikia atsižvelgti į aplinkybes, buvusias tuo metu, kai buvo imtasi finansinių paramos priemonių, siekiant įvertinti, ar valstybės elgesys yra ekonomiškai racionalus, ir kad reikia susilaikyti nuo bet kokio vertinimo dėl vėlesnės situacijos (38).

(324)

Vadinasi, viešųjų investicijų rinkos ekonomikos loginis pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į turimą informaciją ir raidą, numatytą tuo metu, kai buvo investuojama (39).

(325)

Vykstant tyrimui Italija paaiškino, kad sprendimas investuoti į bendrovę „Airport Handling“ buvo paremtas 2014 m. rugpjūčio 6 d. verslo planu. Tačiau Komisija atkreipia dėmesį, kad šis verslo planas buvo parengtas tik po to, kai 2014 m. birželio 30 d. buvo priimtas galutinis sprendimas bendrovės kapitalą padidinti iki 25 mln. EUR. Komisija laikosi nuomonės, kad pirminis sprendimas steigti bendrovę „Airport Handling“ ir investuoti 25 mln. EUR turėjo būti priimtas vėliausiai prieš 2013 m. rugsėjo 9 d. įsteigiant bendrovę. Komisijai pateiktas verslo planas, priimtas arčiausiai tos dienos, yra 2013 m. lapkričio 14 d. verslo planas. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad šiame verslo plane jau numatyta 25 mln. EUR investicija. Todėl Komisija mano, kad 2013 m. lapkričio mėn. verslo planu tinka remtis vertinant, ar laikytasi rinkos ekonomikos investuotojo principo.

(326)

2014 m. sprendime pradėti tyrimą Komisija abejojo, ar bendrovė SEA veikė kaip rinkos ekonomikos investuotojas. Pirma, dėl to, kad bendrovė SEA nesvarstė rizikos, kad bendrovė „Airport Handling“ bus atsakinga už bendrovei SEAH suteiktos nesuderinamos pagalbos grąžinimą, jeigu Komisija nustatys, kad esama ekonominio tęstinumo. Antra, Komisijai kilo abejonių, ar verslo planas, kuriuo grindžiamas bendrovės SEA sprendimas investuoti į bendrovę „Airport Handling“, paremtas pakankamai tvirtomis prielaidomis. Galiausiai, Komisija taip pat turi vertinti, ar sprendimas investuoti į bendrovę „Airport Handling“ priimtas rinkos sąlygomis. Kitaip sakant, Komisija turi vertinti, ar investuotojas, atsižvelgdamas į numatomą su investicijomis susijusią riziką, galėjo tikėtis pagrįstos grąžos.

(327)

Kalbant apie pirmą abejonę, Komisija atkreipia dėmesį, kad bendrovė SEA žinojo apie riziką, kad bus nustatytas ekonominis tęstinumas, ir ėmėsi rizikos mažinimo priemonių.

(328)

Bendrovė SEA žinojo apie tokią riziką, kaip matyti iš dokumentų, Komisijai pateiktų 2013 m. lapkričio mėn. vykstant išankstiniam pranešimo procesui. Rizika, kad bendrovei „Airport Handling“ dėl bendrovės SEAH veiklos ekonominio tęstinumo gali būti perkelta atsakomybė, buvo teisinė rizika. Rizikos suvokimas, pasvėrimas ir tinkamos rizikos mažinimo priemonės priklauso nuo teisinių prielaidų, daromų tuo metu, kai investuojama.

(329)

Iš turimos informacijos matyti, kad bendrovė SEA svarstė šias su darbo jėga susijusios rizikos mažinimo priemones: bendrovės SEA ir profesinių sąjungų 2013 m. lapkričio 4 d. susitarime bendrovė nurodė, kad „didžiulė svarba teikta tęstinumo nebuvimo reikalavimui; tęstinumo nebuvimas turi būti užtikrintas priimant bet kokį alternatyvų mokėjimui pinigais sprendimą, tai turi būti garantija, kad nebus galimybių pareigą grąžinti pagalbą perduoti bet kuriai trečiajai šaliai“. Vykstant deryboms dėl dalinio darbo jėgos perkėlimo iš bendrovės SEAH į bendrovę „Airport Handling“, darbo struktūra ir tam tikros įdarbinimo sąlygos buvo iš esmės pakeistos, kaip išsamiai aiškinama šio dokumento 232–234 konstatuojamosiose dalyse. Taikytini principai buvo nustatyti pirmiau minėtuose 2014 m. birželio 4 d. įgyvendinimo susitarimuose su profesinėmis sąjungomis, jie jau buvo nurodyti 2013 m. lapkričio 13 d. susitarime su profesinėmis sąjungomis, taigi dar iki 2014 m. kovo 10 d. ir birželio 30 d. atliekant dvi pagrindines kapitalo injekcijas (šio dokumento 45 ir 46 konstatuojamosios dalys).

(330)

Bendrovė SEA, siekdama užtikrinti, kad nebūtų tęstinumo, susijusio su bendrovės SEAH turto perdavimu, įdiegė šias rizikos mažinimo priemones: pirma, patikėtinis bendrovės „Airport Handling“ neįtraukė į viešą konkursą dėl turto pardavimo. Antra, bendrovė „Airport Handling“ turtą iš bendrovės SEAH nuomojosi už rinkos nuomos mokestį, o šis nustatytas dviejose nepriklausomų ekspertų ataskaitose.

(331)

Bendrovė SEA ėmėsi priemonių, kad užtikrintų, jog tarp bendrovės „Airport Handling“ ir bendrovės SEAH nebūtų tęstinumo, vertinant pagal turimus klientus. Bendrovės SEAH klientams buvo iš anksto pranešta, kad bendrovė bus likviduojama. Su oro vežėjais, savo antžeminių paslaugų teikėja pasirinkusiais bendrovę „Airport Handling“, buvo pasirašytos naujos paslaugų sutartys, nustatant naujas finansines sąlygas.

(332)

Bendrovė SEA ėmėsi ir daugiau rizikos mažinimo priemonių – įsteigė patikos bendrovę. Kaip aiškinama šio dokumento 2.3 skirsnyje, pagrindinė patikos bendrovės paskirtis buvo būti vieninteliu bendrovės „Airport Handling“ akcininku ir užtikrinti, kad bendrovė „Airport Handling“ veiktų išvengdama bendrovės SEAH ekonominio tęstinumo.

(333)

Komisija atkreipia dėmesį, kad rizika, atsirandanti dėl to, kad ateityje gali tekti grąžinti pagalbą, bendrovės „Airport Handling“ 2013 m. lapkričio mėn. verslo plane nepaminėta. Šiuo atžvilgiu Komisija mano, kad bendrovė SEA tą verslo planą parengė savo reikmėms. Būdama rinkoje įsitvirtinusios bendrovės, teikiančios antžemines paslaugas, patronuojančioji bendrovė ir akivaizdžiai žinodama apie dėl įvairių su tęstinumu susijusių veiksnių kylančią riziką, bendrovė SEA galėjo priimti informacija paremtus sprendimus, tame verslo plane rizikos aiškiai nenurodydama. Be to, galutinis sprendimas iki 25 mln. EUR padidinti kapitalą buvo priimtas tik užtikrinus rizikos mažinimo priemones. O pirmiau minėtu 2013 m. lapkričio mėn. verslo plano nepriklausomu vertinimu (šio dokumento 114 konstatuojamoji dalis) patvirtinama, kad racionalus investuotojas būtų nusprendęs, kad ekonominio tęstinumo, taigi ir prievolės grąžinti pagalbą, tikimybė yra mažesnė nei […] (*1) proc., todėl į bendrovę „Airport Handling“ būtų investavęs grynai dėl ekonominių priežasčių.

(334)

Kalbant apie antrą abejonę, būtent tai, ar verslo planas, kuriuo buvo pagrįstas bendrovės SEA sprendimas investuoti į bendrovę „Airport Handling“, pagrįstas pakankamai tvirtomis prielaidomis, Komisija pateikia šias pastabas.

(335)

Tame bendrovės verslo plane lemiamas veiksnys yra oro eismo srautų Milano oro uostuose prognozės ir bendrovės „Airport Handling“ rinkos dalys. Kaip patvirtinta bendrovės „Airport Handling“ verslo planus vertinusių išorės ekspertų (BCG), bendrovės eismo srautų prognozės atitinka IATA ir Eurokontrolės paskelbtas prognozes. Komisija mano, kad tos įstaigos yra patikimi duomenų šaltiniai aviacijos sektoriaus eismo srautams prognozuoti. Kalbant apie šių prognozių taikymą Malpensos oro uoste, Komisija atkreipia dėmesį, kad, remiantis BCG ataskaita, bendrovės „Airport Handling“ ketinimas oro uoste išlaikyti nuolatinį vežėjų derinį nederėtų su ankstesne raida ir kad dėl naujo teisės akto keli vežėjai gali persikelti į Linatės oro uostą.

(336)

Remiantis 2013 m. lapkričio mėn. verslo planu, 2014–2017 m. laikotarpiu personalo išlaidos sudarė vidutiniškai […] (*1) proc. veiklos sąnaudų.

(337)

Komisija vertino prielaidų, kuriomis buvo paremta ta didelė išlaidų dalis, patikimumą.

(338)

Pirma, Komisija atkreipia dėmesį, kad, atsižvelgiant į bendrovės „Brattle“ ataskaitą, personalo išlaidų procentinė dalis, palyginti su visomis bendrovės „Airport Handling“ prognozuotomis veiklos sąnaudomis, iš esmės atitinka Europos antžeminių paslaugų teikimo sektoriaus išlaidų struktūrą, iš to matyti, kad personalo išlaidos sudaro didžiausią visų veiklos sąnaudų dalį, t. y. 65–80 %. Tuo atžvilgiu ataskaitoje nurodyti skaičiai, paminėti Komisijos poveikio vertinime, pateiktame kartu su jos pasiūlymu dėl naujo antžeminių paslaugų reglamento (40).

(339)

Antra, remdamasi Italijos pateikta informacija Komisija atkreipia dėmesį, kad bendrovės „Airport Handling“ vidutinės valandinės personalo išlaidos vienam etato ekvivalentui, atrodo, yra […] (*1). 2013 m. lapkričio mėn. verslo plane nurodytos vidutinės valandinės personalo išlaidos yra […] (*1) EUR, 2014 m. rugpjūčio mėn. verslo plane – […] (*1) EUR, o tai atitinkamai […] (*1) nei vidutinės valandinės išlaidos (apie […] (*1) EUR, bendrovės SEAH patirtos 2013 m. (41) Bendrovės „Brattle“ ataskaitoje patvirtinama, kad bendrovė „Airport Handling“ šias darbo sąnaudas iš tikrųjų pasiekė, todėl ataskaitoje daroma išvada, kad verslo planas nebuvo pernelyg optimistinis.

(340)

Komisija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į šio sektoriaus tipinę sąnaudų struktūrą, tariamas darbo sąnaudų sumažėjimas neatrodo netikroviškas.

(341)

Komisija pareiškė susirūpinusi dėl 2013 m. lapkričio mėn. bendrovės „Airport Handling“ verslo plane pateiktų prielaidų dėl palyginti didelės bendrovės rinkos dalies. Plane numatyta, kad perone teikiamų paslaugų rinkos dalis 2014 m. turėtų būti [60–70] (*1) proc., o 2017 m. ji turėtų padidėti iki [70–80] (*1) proc. Numatyta keleiviams teikiamų paslaugų rinkos dalis 2014 m. turėtų būti [60–70] (*1) proc., 2017 m. ji turėtų padidėti iki [60–70] (*1) proc.

(342)

2013 m. bendra bendrovės SEAH rinkos dalis buvo [70–80] (*1) proc. (42) Komisija atkreipia dėmesį, kad numatoma bendrovės „Airport Handling“ rinkos dalis yra mažesnė nei bendrovės SEAH rinkos dalis. Vadinasi, nebuvo tikimasi, kad bendrovė „Airport Handling“ gaus visas bendrovės SEAH sutartis. Iš tikrųjų, atsižvelgta į tai, kad naujoji bendrovė neteks tam tikros rinkos dalies.

(343)

Bendrovės „Airport Handling“ strategija yra siūlyti dideles galimybes naudotis paslaugomis, palyginti su kitais Linatės ir Malpensos oro uostuose veiklą vykdančiais paslaugų teikėjais. Ji garantuoja paslaugų teikimą visą parą, taigi antžeminės paslaugos teikiamos, net jeigu lėktuvas atskrenda vėlai. Tai konkurencinis pranašumas, jis gali būti itin vertingas oro vežėjams, Milano oro uostuose vykdantiems daug ir dažnų skrydžių, pavyzdžiui, bendrovėms „Alitalia“ ir „EasyJet“. Šie oro vežėjai gali būti linkę ir toliau naudotis tiekėjo, kuris gali teikti tas paslaugas, paslaugomis. Tuo galima pagrįstai paaiškinti, kodėl bendrovė „Airport Handling“ nuo pat veiklos pradžios galėjo tikėtis palyginti didelės rinkos dalies.

(344)

Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad, kaip nurodyta 2013 m. duomenimis pagrįstoje bendrovės „Brattle“ ataskaitoje, numatoma bendrovės „Airport Handling“ rinkos dalis buvo mažesnė, palyginti su įvertinta kituose Italijos oro uostuose veikiančių didesnių antžeminių paslaugų teikėjų užimama rinkos dalimi: i) Bergamo (78,23 %), ii) Kaljario (75,61 %), iii) Katanijos (77,18 %), iv) Palermo (75,85 %), v) Turino (68,8 %).

(345)

Be to, Komisija atkreipia dėmesį, kad 2014 m. bendrovės „Airport Handling“ pasiekta rinkos dalis iš tikrųjų yra didesnė, nei nurodytoji 2013 m. lapkričio mėn. verslo plane. Tokią didelę rinkos dalį galima paaiškinti tuo, kad bendrovei „Airport Handling“ pavyko pasirašyti sutartis su […] (*1). Joms bendrai tenka didelė abiejų oro uostų eismo srautų dalis, būtent […] (*1) proc. eismo srautų Linatės oro uoste ir […] (*1) proc. Malpensos oro uoste.

(346)

Taigi, Komisija neabejoja bendrovės „Airport Handling“ prielaidų dėl rinkos dalies patikimumu: pirma, jos paremtos bendrovės „Airport Handling“ turimu konkurenciniu pranašumu. Antra, šios prielaidos, atrodo, yra atsargios, palyginti su rinkos dalimis, kurias antžeminių paslaugų bendrovėms panašiuose oro uostuose užėmė tuo metu, kai buvo rengiamas verslo planas. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad šios prielaidos yra praktiškai įgyvendintos.

(347)

2013 m. lapkričio mėn. verslo plane numatyta, kad nuo antrųjų veiklos metų turėtų būti gaunamas […] (*1) pelnas neatskaičius mokesčių ir palūkanų ir […] (*1) pelnas prieš įtraukiant mokesčių sąnaudas. Pelnas neatskaičius mokesčių ir palūkanų ir pelnas prieš įtraukiant mokesčių sąnaudas […] (*1). 2013 m. lapkričio mėn. verslo plane įprasti pelningumo duomenys, pavyzdžiui, vidinė grąžos norma arba grynoji dabartinė vertė, nepateikti. Tačiau bendrovės „Brattle“ ataskaitoje šie skaičiavimai atlikti pagal verslo plane pateiktus skaičius.

(348)

Kad investuotų į bendrovę „Airport Handling“, racionalus privatus investuotojas turi tikėtis grąžos, kuri būtų lygi jo alternatyviosioms kapitalo sąnaudoms (jas galima apytiksliai nustatyti pagal vidutinę svertinę kapitalo kainą) arba už jas didesnė.

(349)

Bendrovės „Brattle“ ataskaitoje apskaičiuota investicijų į bendrovę „Airport Handling“ nuosavybės vidinė grąžos norma ir patikrinta, ar ji lygi vidutinei svertinei kapitalo kainai arba didesnė už ją. Ataskaitoje naudojamos dvi alternatyvios vidutinės svertinės kapitalo kainos vertės. Pirmoji vertė yra […] (*1) proc., ir tai, remiantis ataskaita, yra verslo plane naudojama vidutinė svertinė kapitalo kaina, atskaičius mokesčius ir netaikant finansinio sverto (angl. unlevered) (43). Antroji vertė yra […] (*1) proc., ji ataskaitoje apskaičiuota kaip alternatyviųjų kapitalo sąnaudų žemutinė riba. Bendrovės „Brattle“ ataskaitoje apskaičiuota, kad atsižvelgiant į investicijų tęstinę vertę tikėtina investicijų į bendrovę „Airport Handling“ nuosavybės vertybinių popierių grąža yra […]–[…] (*1) proc. Iš skaičiavimų matyti, kad pagal visus scenarijus tikėtina vidinė grąžos norma yra didesnė už alternatyviąsias kapitalo sąnaudas, taigi investicijos yra pelningos.

(350)

Komisija atkreipia dėmesį, kad verslo plano laikotarpis (2014–2017 m.) palyginti trumpas. Dėl tos priežasties verslo planas gali priklausyti nuo pagrindinių prielaidų pokyčių. Tačiau tas laikotarpis turi būti vertinamas atsižvelgiant į toliau pateiktus faktus. Pirma, verslo planas buvo parengtas oro uostų veiklos vykdytojai SEA, kuriai daugelį metų priklausė patronuojamoji bendrovė, teikusi oro uosto antžemines paslaugas. Antra, restruktūrizacija jau vyko ir bendrovėje SEAH jau buvo gerokai padidintas našumas. Todėl būtų nepagrįsta tokiam patyrusiam investuotojui, kaip bendrovė SEA, verslo plano aprėptį riboti iki būtino minimumo.

(351)

Komisija atkreipia dėmesį, kad kelios pagrindinės 2013 m. lapkričio mėn. verslo plano prielaidos iš esmės pasitvirtino, visų pirma tai pasakytina apie pelningumą ir rinkos dalis. Bendrovė „Airport Handling“ pelninga buvo jau pirmaisiais savo veiklos metais: remiantis laikotarpio nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. pelno ir nuostolio ataskaita, bendrovė gavo […] (*1) EUR pelną neatskaičius mokesčių ir palūkanų.

(352)

Taigi, Komisija mano, kad, remiantis su darbo sąnaudomis ir rinkos dalimi susijusiomis prielaidomis (jos nepasirodė esančios nepagrįstos), verslo plane nurodyta pakankamai didelė bendrovės SEA, atlikusios 25 mln. EUR kapitalo injekciją, gaunama nuosavybės vertybinių popierių grąža.

(353)

Komisija daro išvadą, kad bendrovė SEA ėmėsi pakankamų priemonių rizikai, jog bus nustatytas ekonominis tęstinumas, apriboti. Verslo planas buvo paremtas prielaidomis, kurias racionalus privatus investuotojas, turintis didžiulės oro uosto antžeminių paslaugų sektoriaus patirties ir siekiantis restruktūrizuoti bendrovę, būtų laikęs patikimomis ir pakankamomis bendrovės „Airport Handling“ būsimam pelningumui nustatyti. Todėl bendrovės SEA investicijomis į bendrovę „Airport Handling“ nesuteikiama pranašumo, kurio bendrovė „Airport Handling“ negalėtų turėti įprastomis rinkos sąlygomis.

(354)

Investicijomis nesuteikiama jokio pranašumo, kurio bendrovė „Airport Handling“ negalėtų turėti įprastomis rinkos sąlygomis. Taigi, viena iš bendrai pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį taikomų sąlygų yra neįvykdyta. Vadinasi, investicijos nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį,

1.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/45

(1)

Remdamasi straipsniais žiniasklaidoje ir neoficialiai susisiekusi su Vengrijos valdžios institucijomis, 2014 m. kovo 13 d. Komisija pradėjo preliminarų tyrimą dėl galimos valstybės pagalbos statant Pakšo II atominę elektrinę, bylos Nr. SA.38454 (2014/CP).

(2)

Kelis kartus pasikeitus informacija ir po kelių oficialių susitikimų 2015 m. gegužės 22 d. Vengrijos valdžios institucijos pranešė apie teisinio saugumo priemonę ir pažymėjo, kad valstybės pagalbos, kaip tai suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnį, projektui neskirta.

(3)

2015 m. gegužės 22 d. raštu Vengrija Komisijai pranešė apie priemonę, pagal kurią skiriama lėšų dviejų naujų branduolinių reaktorių įrengimui Pakšo II atominėje elektrinėje.

(4)

2015 m. lapkričio 23 d. raštu Komisija informavo Vengriją apie sprendimą dėl pagalbos pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą). Tas Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti nuomonę.

(5)

Vengrija pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą 2016 m. sausio 29 d.

(6)

Suinteresuotosios šalys atsiuntė Komisijai savo pastabas. Pastabas Komisija persiuntė Vengrijai ir davė jai galimybę pateikti savo nuomonę apie tas pastabas. Ji pateikė pastabas 2016 m. balandžio 7 d. raštu.

(7)

Vėliau Vengrija teikė informaciją 2016 m. balandžio 21 d., gegužės 27 d., birželio 9 d., birželio 16 d. ir liepos 28 d., taip pat 2017 m. sausio 16 d. ir vasario 20 d.

(8)

2016 m. rugsėjo 12 d. Vengrijos valdžios institucijos atsisakė kalbos reikalavimo ir sutiko, kad sprendimas būtų priimtas ir autentiškas anglų kalba.

(9)

Priemonę sudaro dviejų naujų branduolinių reaktorių (5 ir 6 blokų) įrengimas Vengrijoje ir jų statybą visiškai finansuoja Vengrijos valstybė subjekto „Paks II“ („MVM Paks II Nuclear Power Plant Development Private Company Limited by Shares“), kuri bus naujųjų reaktorių savininkė ir juos eksploatuos, naudai.

(10)

2014 m. sausio 14 d. Rusijos Federacija ir Vengrija sudarė tarpvyriausybinį susitarimą dėl branduolinės programos (3). Remdamosi tuo tarpvyriausybiniu susitarimu abi šalys bendradarbiauja vykdant veikiančios Pakšo atominės elektrinės techninę priežiūrą ir ją plėtojant. Tai apima dviejų naujųjų 5 ir 6 blokų su VVER tipo reaktoriais (vandens-vandens energetiniais reaktoriais) kiekviename bloke esant bent 1 000 MW (4) įrengtajai galiai projektavimu, statyba, eksploatacijos pradžia ir nutraukimu, be jau veikiančių 1–4 energetinių blokų. Eksploatuojant 5 ir 6 blokus ketinama kompensuoti pajėgumų sumažėjimą nutraukus 1–4 blokų (iš viso 2 000 MW) eksploatavimą. Vengrija pažymėjo, kad 1–4 blokai veiks iki atitinkamai 2032, 2034, 2036 ir 2037 m. pabaigos nenumatant galimybės pratęsti jų eksploatavimo laiką.

(11)

Remdamosi tarpvyriausybiniu susitarimu (5) ir Rusija, ir Vengrija turėtų paskirti po vieną patyrusią valstybės valdomą ir kontroliuojamą įstaigą, kuri finansiniu ir techniniu požiūriu atsakytų už savo kaip projekto rangovės ir vadovės įsipareigojimų vykdymą.

(12)

Rusija paskyrė akcinę bendrovę „Nizhny Novgorod Engineering Company Atomenergoproekt“ (toliau – AB NIAEP) dviem naujiems reaktoriams (5 ir 6 blokams) pastatyti, o Vengrija paskyrė įmonę „MVM Paks II Nuclear Power Plant Development Private Company Limited by Shares“ (1) (toliau – „Paks II“) jiems valdyti ir eksploatuoti.

(13)

Tarpvyriausybiniame susitarime nustatytos bendrosios dviejų šalių teisės ir pareigos branduolinio bendradarbiavimo srityje, bet jo įgyvendinimas turi būti išsamiai apibūdintas atskiruose susitarimuose, vadinamuose įgyvendinimo susitarimais (6):

(14)

2014 m. gruodžio 9 d. AB NIAEP ir „Paks II“ sudarė IVPS sutartį, kurioje nustatyta, kad du naujieji 5 ir 6 blokai turi pradėti veikti atitinkamai 2025 ir 2026 m.

(15)

Be to, Rusija papildomai įsipareigojo suteikti Vengrijai valstybinę paskolą, kad ši finansuotų „Paks II“ plėtojimą. Tai paskolai taikomas tarpvyriausybinis susitarimas dėl finansavimo (7) numatant 10 mlrd. EUR atnaujinamojo kredito priemonę, kurią galima panaudoti tik Pakšo II atominės elektrinės 5 ir 6 blokams projektuoti, statyti ir pradėti eksploatuoti. Vengrija pasinaudos ta atnaujinamojo kredito priemone, kad tiesiogiai finansuotų investicijas į „Paks II“, būtinas naujiesiems 5 ir 6 blokams projektuoti, statyti ir pradėti eksploatuoti, kaip numatyta tarpvyriausybiniame susitarime dėl finansavimo. Be tarpvyriausybinio susitarimo dėl finansavimo, Vengrija iš savo biudžeto papildomai skirs iki 2,5 mlrd. EUR investicijoms į „Paks II“ finansuoti.

(16)

Be 15 konstatuojamojoje dalyje nurodytos paramos investicijoms, Vengrija neketina skirti jokios kitos finansinės paramos „Paks II“, kai bus pastatyti 5 ir 6 energetiniai blokai. Naujieji blokai veiks rinkos sąlygomis nenustatant jokios fiksuotos įplaukų sumos arba garantuotosios kainos. Vengrija mano, kad šiame etape „Paks II“ nėra būtina tiesiogiai skolintis lėšų.

(17)

Kaip paaiškinta sprendime pradėti procedūrą, Pakšo atominė elektrinė yra vienintelė Vengrijoje veikianti branduolinė jėgainė. 100 proc. jos akcijų priklauso valstybės įmonei, kuri prekiauja elektra ir gamina energija, „Magyar Villamos Művek Zártkörűen Működő Részvénytársaság“ (toliau – „MVM Group“) (8). Bendroji keturių blokų įrengtoji galia yra 2000 MW, kiekviename įdiegtos rusiškos technologijos (VVER-440/V213). Blokų eksploatavimas bus laipsniškai nutrauktas iki 2037 m. [žr. 10 konstatuojamąją dalį].

(18)

Branduolinė elektros gamyba Vengrijoje atlieka strategiškai svarbų vaidmenį šalies energijos rūšių derinyje, nes maždaug 50 proc. viso šalyje pagaminamo elektros kiekio pagamina keturi Pakšo atominėje elektrinėje veikiantys reaktoriai (9).

(19)

Atsižvelgdama į šiuos tikslus:

vyriausybė paprašė „MVM Group“ išnagrinėti galimybes padidinti elektros gamybą atominėse elektrinėse. „MVM Group“ parengė galimybių studiją, kurioje nagrinėjamas naujos atominės elektrinės, kurią būtų galima integruoti į elektros sistemą ir kuri būtų eksploatuojama ekonomiškai ir saugiai tausojant aplinką, įgyvendinimas ir finansavimas. Remdamasi 2008 m. „MVM Group“ pateikta galimybių studija vyriausybė pasiūlė projektą Vengrijos parlamentui, kuris leido pradėti parengiamuosius darbus siekiant Pakšo aikštelėje įrengti naujus atominės elektrinės blokus (10). Tai buvo pagrįsta skaičiavimais, iš kurių buvo matyti, kad iki 2025 m. uždarius pasenusiais jėgaines būtų prarasta 6 000 MW iš bendrosios 8 000–9 000 MW įrengtosios galios. Tos jėgainės turėjo būti iš dalies pakeistos išplėtus Pakšo atominę elektrinę.

(20)

2011 m. įgyvendinta Nacionalinė energetikos strategija iki 2030 m. (11) Toje strategijoje daugiausia dėmesio skiriama branduolinės energijos, iškastinio kuro ir atsinaujinančių energijos šaltinių derinio scenarijui Vengrijoje. Vengrijos perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO), MAVIR, prognozuoja, kad, atsižvelgiant į ateities poreikius ir veikiančių šios kartos pajėgumų eksploatavimo nutraukimą, iki 2026 m. Vengrijai prireiks 5,3 GW naujų gamybos pajėgumų, o iki 2031 m. – šiek tiek daugiau nei 7 GW (12). MAVIR taip pat prognozuoja, kad 2025–2030 m. bus uždaryti beveik visi šiuo metu veikiantys anglių gamybos įrenginiai ir kad Vengrijos dujų įrenginių įrengtoji galia sumažės maždaug 1 GW, kaip matyti 2017 m. sausio 16 d. Vengrijos pateiktoje 1 lentelėje. Vengrija paaiškino, kad prognozuojant 7 GW naujų pajėgumų poreikį MAVIR studijoje neatsižvelgiama į jokį importuojamą kiekį arba naują įrengtąją galią.

1 lentelė

Numatomas laipsniškas šalies įrengtosios galios pajėgumų eksploatavimo nutraukimas iki 2031 m.

(21)

Vengrija ir Rusija pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą siekdamos Pakšo aikštelėje įrengti naujus pajėgumus. Vengrija paaiškino, kad energijos rūšių derinyje palikdama branduolinę energiją ji galėtų patenkinti poreikį pakeisti pajėgumus, kurių eksploatacija laipsniškai nutraukta, įrengti naujus pajėgumus ir pasiekti šalies tikslą, susijusį su Sąjungos klimato tikslais (ypač su numatomu išmetamo CO2 kiekio mažinimu).

(22)

Naujuosiuose Pakšo II atominės elektrinės 5 ir 6 blokuose bus įrengta VVER 1200 (V491) technologija ir pažangesni III+ kartos reaktoriai. Vengrija aiškina, kad blokų, kurie bus įrengti Pakšo II elektrinėje, techninės specifikacijos tokios, kad palyginti su veikiančiais Pakšo atominės elektrinės blokais, be didesnės saugos, atsiras svarbių pranašumų, kaip antai didesnis našumas ir ekonomiškesnė eksploatacija.

(23)

Be gerokai didesnės įrengtosios galios VVER 1200 (V491), taip pat bus didelis numatomos eksploatacinio laikotarpio trukmės skirtumas (60 metų VVER 1200 blokų atveju palyginti su 30 metų veikiančių Pakšo atominės elektrinės blokų atveju) ir didesnis manevringumas, kurį užtikrinus bus galima kiekvieno bloko galią tam tikrose ribose reguliuoti atsižvelgiant į tinklo apkrovą.

(24)

Mažesnis kuro suvartojimas eksploatuojant naujuosius blokus taip pat atspindi pastaraisiais metais padarytą technologijų pažangą. Vietoj dabartinio 12 mėnesių kuro ciklo naujieji blokai gali būti eksploatuojami pagal 18 mėnesių ciklą. Tai reiškia, kad naujuosius blokus reikės rečiau uždaryti kasmet kurui pakrauti į reaktorius ir kasmet elektrinė vidutiniškai galės veikti ilgiau ir neprarasti gamybos laiko.

(25)

Iš techninių specifikacijų taip pat matyti, kad galios tankis, kuris bus užtikrintas naudojant naujas kuro rinkles, bus gerokai didesnis nei šiuo metu naudojamų kuro rinklių. Tai savo ruožtu reiškia, kad galima pasiekti didesnę gamybos apimtį kuro masės vienetui ir taip gali būti pagerinti ekonominiai elektrinės rodikliai.

(26)

Kaip paaiškinta sprendimo pradėti procedūrą 2.3 skirsnyje, priemonės pagalbos gavėja yra įmonė „Paks II“, kurios savininkė šiuo metu yra Vengrijos valstybė. Akcininkų teisės priklauso ministro pirmininko kabinetui. „Paks II“ bus 5 ir 6 blokų reaktorių, už kuriuos sumokės Vengrijos valstybė, savininkė ir juos eksploatuos.

(27)

Sprendimo pradėti procedūrą 19 konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kaip „Paks II“ akcijos, kurios iš pradžių priklausė „MVM Group“, buvo perleistos Vengrijos valstybei (13). Remiantis 2016 m. sausio 30 d. Vengrijos pateikta informacija, perleidžiant akcijas pirkimo kaina buvo 10,156 mlrd. HUF, t. y. maždaug 33 mln. EUR.

(28)

Pagal tarpvyriausybinį susitarimą dėl finansavimo (14) Rusija suteikė Vengrijai valstybės paskolą – 10 mlrd. EUR atnaujinamojo kredito priemonę – 5 ir 6 energetinių blokų įrengimui Pakšo atominėje elektrinėje finansuoti. Paskolos palūkanų norma yra 3,95–4,95 proc. (15) Paskola skirta tų naujųjų energetinių blokų projektavimui, statybai ir eksploatavimo pradžiai.

(29)

Pagal tarpvyriausybinį susitarimą dėl finansavimo Vengrija turi finansuoti 80 proc. IVPS sutarties vertės, kurią sudaro darbų vykdymo, paslaugų teikimo ir įrangos pristatymo sąnaudos, naudodama paskolą, o 20 proc. IVPS sutarties vertės padengia pati Vengrija (žr. 15 konstatuojamąją dalį). Vengrija turi panaudoti paskolą iki 2025 m.

(30)

Vengrija turi grąžinti paskolą per 21 metus nuo kovo 15 d. arba rugsėjo 15 d. pradėjus eksploatuoti abu naujuosius 5 ir 6 atominės elektrinės blokus, bet ne vėliau nei 2026 m. kovo 15 d. (16)

(31)

Mokėjimai pagal tarpvyriausybinį susitarimą dėl finansavimo gali būti vykdomi tik Vengrijos nacionalinio vystymosi ministerijos prašymu ir gavus Rusijos finansų ministerijos pritarimą.

(32)

Pagal IVPS sutartį AB NIAEP turi patiekti du reaktorius, kaip numatyta išsamiose techninėse specifikacijose, iki sutartų datų ir už sutartą vienkartinę kainą ([…] (*1) mlrd. EUR). Laikoma, kad visos anksčiau neapibrėžtos sąnaudos, įtrauktos į šią kainą […] (17).

(33)

Sutartyje numatyta, kad tam tikromis aplinkybėmis mokami delspinigiai (18), […].

(34)

[…]

(35)

[…]

(36)

Iš pradžių Vengrija numatė, kad „Paks II“ 100 proc. išliks „MVM Hungarian Electricity Ltd.“, kuri pati priklauso Vengrijos valstybei ir savivaldybėms, patronuojamąja įmone. Nuo 2014 m. lapkričio mėn. „Paks II“ nebėra „MVM Hungarian Electricity Ltd.“ patronuojamoji įmonė arba „MVM Group“ dalis, bet 100 proc. jos akcijų tiesiogiai priklauso valstybei ir ji šiuo metu neturi jokių teisinių santykių su „MVM Group“.

(37)

Kalbant apie „Paks II“ veiklą, visų pirma, elektros pardavimo srityje, Vengrija pažymėjo, kad nėra ir kol kas nenumatoma jokio atskiro elektros energijos pirkimo susitarimo su konkrečiu tiekėju. Vengrijos valdžios institucijos numato, kad „Paks II“ pagaminta elektros energija būtų parduodama rinkoje ir elektros vartotojams laikantis pagal įprastinę rinkos praktiką sudaromų bazinės apkrovos elektros energijos pardavimo susitarimų. Vengrijos valdžios institucijų teigimu, „Paks II“ kaip bazinės apkrovos gamintoja per numatomą ilgą eksploatacinį laikotarpį kainų nediktuos, o prie jų prisitaikys, panašiai kaip Europoje veikiantys branduolinės energijos gamintojai.

(38)

„Paks II“ bus Pakšo II atominės elektrinės savininkė ir statant du reaktorius visą jos kapitalą finansuos Vengrijos valstybė. Vengrijos valdžios institucijos mano, kad šiame etape „Paks II“ nereikia tiesiogiai skolintis lėšų.

(39)

Vengrija neperves Pakšo II atominės elektrinės pirkimo kainos lėšų į „Paks II“ sąskaitas. Didžiąją dalį tų lėšų saugos Rusijos „Vnešekonombank“. Kiekvieno įgyvendintu laikomo etapo pabaigoje „Paks II“ pateiks „Vnešekonombank“ prašymą sumokėti 80 proc. mokėtinos sumos tiesiogiai AB NIAEP. Ji taip pat pateiks prašymą Vengrijos valstybės skolų valdymo agentūrai sumokėti likusius 20 proc.

(40)

Kiti „Paks II“ lėšų poreikiai per statybos etapą bus tenkinami panaudojant iš Vengrijos valstybės biudžeto finansuojamą kapitalą. Pirminė per statybos etapą skirta suma bus iki […] mlrd. EUR (12,5 mlrd. EUR, skirtų atominės elektrinės projektui pagal tarpvyriausybinį susitarimą, ir faktinės Pakšo II atominės elektrinės pirkimo kainos, kuri yra […] mlrd. EUR, skirtumas). Vengrijos nuomone, tai viršutinė valstybės išteklių riba, kurią galima nustatyti statant Pakšo II atominę elektrinę, bent jau neatliekant paskesnio vertinimo. Tačiau, jeigu kapitalo reikalavimai tą sumą viršys, Vengrija tvirtina, kad investuos daugiau, jeigu atlikus vertinimą bus patvirtinta, kad tokios investicijos būtų ekonomiškai pagrįstos.

(41)

Vengrija teigia, kad atlikus jautrumo analizę dėl galimų papildomų sąnaudų, kurias „Paks II“ galėtų patirti per statybos etapą, padaryta išvada, jog tam, kad numatoma VGN sumažėtų 1 proc., įmonės sąnaudas reikėtų padauginti iš 10. Taigi Vengrija tikisi, kad sąnaudų padidėjimo poveikis nebus didelis.

(42)

Dabartinė Vengrijos elektros rinkos struktūra susiformavo maždaug 1995 m., kai buvo privatizuota dauguma didelių elektrinių ir komunalinių paslaugų teikėjų ir paskirstymo bendrovių. Valstybė išlaiko dominuojančią padėtį šiame sektoriuje per valstybei priklausančią vertikaliosios integracijos energetikos įmonę „MVM Group“.

(43)

20 konstatuojamojoje dalyje nurodytame MAVIR tyrime paaiškinama, kad nuo 2014 m. bendras vidaus suvartojimas padidėjo 2,7 proc. ir 2015 m. pasiekė 43,75 TWh. Tas skaičius apima 30,06 TWh vidaus gamybą, kuri sudarė 68,72 proc. bendro elektros suvartojimo (žr. 1 pav.). Importo apimtis siekė 13,69 TWh, t. y. 31,28 proc. bendro suvartojimo. Valstybei priklausanti „MVM Group“ kaip gamintoja turi didelę rinkos dalį, nes jos pagrindinis gamybos įrenginys, Pakšo atominė elektrinė, 2015 m. pagamino 52,67 proc. šalyje pagaminamo elektros kiekio, kaip parodyta Figure 1. Matros elektrinė yra lignitu kūrenama jėgainė, kurios pagrindinė savininkė yra „RWE Power AG“ (50,92 proc.), o „MVM Group“ taip pat priklauso 26,15 proc. jos akcijų. Kitos didesnės (többi nagyerőmű) ir mažesnės (kiserőművek) elektrinės atlieka nedidelį vaidmenį bendroje elektros gamybos struktūroje Vengrijos rinkoje. Be to, „MVM Group“ vertikaliosios integracijos didmeninės prekybos įmonė „MVM Partner“ užima dominuojančią padėtį didmeninėje elektros rinkoje (19).

1 pav.

Bendro elektros suvartojimo struktūra Vengrijoje 2015 m.

2 pav.

Bendroji vidaus elektros gamyba Vengrijoje 2015 m.

(44)

Vengrijoje daugiausia didmeninės prekybos sandorių sudaroma pagal dvišalius elektros pirkimo susitarimus (EPS), pagal kuriuos gamintojai sutinka parduoti minimalų iš anksto nustatytą kiekį didmeniniams prekiautojams, o prekiautojai privalo įsigyti minimalų kiekį. EPS dažniausiai sudaromi remiantis Europos prekybos energija federacijos nustatytais standartais.

(45)

„Hungarian Power Exchange Company Ltd.“ (HUPX) pradėjo veiklą 2010 m. liepos mėn. kaip PSO MAVIR patronuojamoji įmonė. Ji siūlo kitos paros prekybos sandorius ir fizinius ateities sandorius. Kitos paros prekyba prasideda kasdien 11 val. ir vyksta pagal kiekvieną valandą teikiamus pardavimo ir pirkimo pasiūlymus kitai dienai. Prekyba baigiasi vėliausiai 11 val. 40 min. Fiziniai ateities sandoriai gali būti sudaromi prieš keturias savaites, prieš tris mėnesius, prieš keturis ketvirčius ir prieš trejus metus. Tokiems sandoriams nustatomos prekybos dienos ir pardavimo ir pirkimo pasiūlymai teikiami tam tikro laikotarpio ribose. Nuo 2016 m. kovo mėn. HUPX vienos dienos rinkoje galima prekiauti 15 minučių produktais ir vienos valandos blokais. Be organizuotų kitos paros rinkų ir vienos dienos rinkų, HUPX yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus su dviem maklerių įmonėmis, kurios teikia bendrų klientų nebiržinių sandorių pateikimo biržos tarpuskaitai paslaugą.

(46)

Be kitos paros aukcionų, kurių HUPX neorganizuoja, elektra taip pat prekiaujama ES įsisteigusiose biržose ar nebiržinėse platformose ir sudarant tiesioginius dvišalius sandorius (žr. 44 konstatuojamąją dalį).

(47)

Kaip matyti iš 1 pav. 43 konstatuojamojoje dalyje, Vengrija yra grynoji elektros importuotoja, importuojanti apie 30 proc. Vengrijoje suvartojamos elektros. Kaip parodyta 3 pav., didmeninė elektros kaina Vengrijoje yra didžiausia sujungtame kaimyniniame regione (t. y. išskyrus Lenkiją ar Slovėniją).

3 pav.

Vidutinės mėnesinės kitos paros bazinės apkrovos kainos VRE regione (įskaitant Vengriją) ir Vokietijoje (2010–2016 m.)

(48)

Iš trumpalaikės bazinės apkrovos kainų prognozės šiam regionui matyti tokią pat tendenciją, t. y. kad Vengrijos bazinės apkrovos kainos bus didžiausios regione (žr. 4 pav.).

4 pav.

Bazinės apkrovos ateities kainos regione 2017 m. sausio–birželio mėn.

(49)

Šalis tinkamai sujungta su kaimyninėmis valstybėmis: 2014 m. elektros tinklų sujungimo pajėgumai sudarė 30 proc. ir viršijo 2020 m. tikslą (21). 2014 m. pradėjo veikti Čekijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos rinkų jungtis, tad HUPX likvidumas padidėjo, o kainų nepastovumas sumažėjo. 5 pav. apibendrinti 2014 m. elektros energijos mainų su kaimyninėmis šalimis duomenys.

5 pav.

Vengrijos ir kaimyninių šalių elektros energijos mainai

(50)

Remiantis 20 konstatuojamojoje dalyje nurodytu tyrimu, kurį parengė MAVIR (22), beveik visus anglių gamybos įrenginių eksploatavimas bus nutrauktas 2025–2030 m., o Vengrijos dujinių įrenginių įrengtoji galia sumažės 1 GW. Palyginti su didžiausios apkrovos augimo įverčiais, tikimasi, kad turimi vidaus elektros gamintojų gamybos pajėgumai iki 2021 m. taps mažesni nei didžiausioji apkrova. Todėl, PSO vertinimu, iki 2026 m. Vengrijos rinkai reikės bent 5,3 GW papildomų naujų elektros gamybos pajėgumų ir šiek tiek daugiau nei 7 GW iki prognozės laikotarpio pabaigos 2031 m. Toliau esančiame 6 pav. parodyta, kad, be didėjančios didžiausiosios apkrovos, reikės gana didelės įrengtosios galios. 2017 m. sausio 16 d. pastabose Vengrija paaiškino, kad reikia užtikrinti tam tikrą likusių pajėgumų lygį, atitinkantį standartinę ENTSO-E tinklo PSO sektoriaus praktiką. Likę pajėgumai – tai patikimų turimų vidaus pajėgumų, šalies gamybos pajėgumų ir didžiausiosios apkrovos ir sistemos paslaugų rezervo skirtumas. Likę pajėgumai – tai sistemoje likusi nacionalinių gamybos pajėgumų dalis, skirta padengti bet kokį numatytą eksportą, netikėtą apkrovos pokytį, sistemos paslaugų rezervą ir neplanuotus atjungimus atskaitos taške.

6 pav.

Papildomų pajėgumų poreikis Vengrijos elektros energijos sektoriuje

(51)

Vengrija pažymi, kad, nepaisant palyginti didelio naujų gamybos pajėgumų poreikio, „Platts Powervision“ duomenys suponuoja, kad faktiškai įrengiami palyginti nedideli nauji pajėgumai, kaip parodyta 2 lentelėje. Vengrija taip pat tvirtina, kad, remiantis „Platt“ duomenimis, 44 MW energijos gavimo iš atliekų jėgainė yra vienintelė šiuo metu Vengrijoje statoma elektrinė. Toliau Vengrija paaiškina, kad esama investuotojų planų statyti didesnes (dujomis kūrenamas) jėgaines, bet nė vienas iš tų projektų negali būti laikomas patvirtintu, nes investuotojai dar nepatyrė reikšmingų neatgautinų išlaidų, kaip antai statybos išlaidų, kurios prilygtų įsipareigojimui faktiškai vykdyti projektą.

2 lentelė

Nauji pajėgumai, kuriuos numatoma statyti Vengrijos elektros energijos sektoriuje

(52)

2015 m. gegužės mėn. teisiniam saugumui užtikrinti Vengrija pranešė Komisijai apie savo planus investuoti į dviejų naujų branduolinių reaktorių statybą Pakšo aikštelėje ir pareiškė, kad taikant nagrinėjamą priemonę nebuvo skirta jokios valstybės pagalbos, nes valstybė veikia kaip pagrįsto pelno siekianti rinkos investuotoja. Sprendime pradėti procedūrą, remdamasi šiuo metu turima informacija, Komisija išreiškė susirūpinimą, kad nagrinėjama priemonė yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnį. Visų pirma, Komisija išreiškė rimtų abejonių, ar dėl nagrinėjamos priemonės „Paks II“ suteikiamas atrankusis pranašumas, nes per pranešimo laikotarpį Vengrija neneigė, jog esama kitų valstybės pagalbos elementų.

(53)

Abejonės susijusios su rezultatu, gautu pritaikius rinkos ekonomikos investuotojo principo (REIP) kriterijų, pagal kurį vertinama, ar rinkos investuotojas būtų investavęs į projektą tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir viešasis investuotojas, tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas padaryti viešąją investiciją (23). REIP kriterijus pripažintas ir teismo praktikoje (24).

(54)

Formaliu požiūriu taikant REIP kriterijų siekiama patvirtinti, ar tikėtina investicijos vidaus grąžos norma (VGN) būtų didesnė nei grynai rinka grindžiamas lyginamasis rodiklis – projekto, į kurį ketinama investuoti, vidutinė svertinė kapitalo kaina (VSKK) (25). Nors, Vengrijos vertinimu, projekto VGN būtų didesnė nei grynai rinka grindžiamas lyginamasis rodiklis VSKK, Komisija išreiškė abejonių, ar reikėtų daryti išvadą, jog VSKK būtų didesnė.

(55)

Atsižvelgdama į abejones dėl valstybės pagalbos buvimo, Komisija toliau nagrinėjo, ar galimas valstybės pagalbos priemones būtų galima laikyti suderinamomis su vidaus rinka. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Vengrijos valdžios institucijos mano, jog nagrinėjama priemonė nėra valstybės pagalba, preliminariajame etape jos nepateikė jokių argumentų, kodėl priemonė būtų suderinama su vidaus rinka. Komisija taip pat išreiškė abejonių, kad priemonė nepatenka į Komisijos komunikato „2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“ (26) taikymo sritį, nes tos gairės netaikomos branduolinės energetikos ir radioaktyviųjų atliekų srities priemonėms. Nors Komisija padarė išvadą, kad vertinant priemonę, apie kurią pranešta, nėra taikytinos jokios kitos gairės, ji taip pat nusprendė, kad galėtų pripažinti priemonę tiesiogiai suderinama su SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu priemone siekiama įgyvendinti bendros svarbos tikslą, jeigu ta priemonė būtina ir proporcinga ir jeigu teigiamas poveikis įgyvendinus bendrąjį tikslą yra didesnis nei neigiamas poveikis konkurencijai ir prekybai.

(56)

Komisija išreiškė abejonių, ar priemonę galima laikyti proporcinga, t. y. ar priemone užtikrinama tik būtiniausia parama investicijoms, kad būtų galima sėkmingai pastatyti papildomus elektros gamybos blokus ir taip įgyvendinti siekiamą bendrąjį tikslą. Pagalbos gavėja gautų gamybos įrenginius nesusidurdama su jokia konkrečia rizika dėl refinansavimo išlaidų, su kuria susidurtų kiti rinkos dalyviai. Komisijai nebuvo pateikta jokių įrodymų, kaip Vengrija užkirstų kelią tokiai pernelyg didelei kompensacijai.

(57)

Komisija pabrėžė, kad Vengrijos elektros gamybos rinkai būdinga gana didelė rinkos koncentracija, nes veikianti Pakšo atominė elektrinė gamina apie 50 proc. visos šalies gamybos apimties. Nesant naujų pajėgumų, tikėtina, kad Pakšo atominės elektrinės ir „Paks II“ elektros gamyba užimtų dar didesnę tiekimo rinkos dalį ir tai galėtų turėti iškraipomąjį poveikį Vengrijos elektros rinkai. Vengrija Komisijai nepateikė išsamių įrodymų, kaip ji ir toliau užtikrintų nepriklausomą jau veikiančių ir naujų gamybos įrenginių eksploatavimą.

(58)

Galiausiai Komisija pažymėjo, jog dėl Vengrijos elektros rinkos ypatumų „Paks II“ vykdant veiklą didmeninėje rinkoje taip pat gali kilti likvidumo rizika, nes rinkoje bus ribotas tiekimo pasiūlymų skaičius. Priklausomai nuo naujųjų reaktorių pagamintos elektros pardavimo rinkoje būdo, gali pasireikšti gana didelis poveikis likvidumui, atsirasti kliūčių patekti į rinką ir įvairiais rinkos lygmenimis sumažėti konkurenciją. Vengrija nepateikė išsamaus paaiškinimo, kaip „Paks II“ prekiaus elektra ir kaip bus užtikrinamas rinkos likvidumas.

(59)

Tad Komisija išreiškė abejonių, kad priemonė galėtų apimti valstybės pagalbą, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(60)

Nesant pakankamų įrodymų, Komisija taip pat negalėjo padaryti jokios išvados dėl bet kokios tokios priemonės suderinamumo su vidaus rinka pagal 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Be to, remdamasi sprendime pradėti procedūrą iškeltomis abejonėmis ir atsižvelgdama į tai, kad tuo metu Vengrija nebuvo pateikusi argumentų dėl suderinamumo, Komisija apsvarstė tam tikrus nuogąstavimus dėl konkurencijos iškraipymo ir galimybes, kad parama „Paks II“ gali būti pernelyg didelė.

(61)

Kalbant apie 56 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas abejones dėl proporcingumo, Komisija išnagrinėjo, ar gavusi pagalbą „Paks II“ galėtų reinvestuoti bet kokį pelną, kuris nėra išmokamas valstybei kaip dividendai, kad plėtotų arba įsigytų papildomų gamybos įrenginių ir taip sustiprintų savo padėtį rinkoje.

(62)

Kalbant apie 56 konstatuojamojoje dalyje nurodytas abejones dėl proporcingumo, Komisija taip pat išnagrinėjo Vengrijos planuojamą dividendų politiką, visų pirma, ar pagal ją valstybė reikalautų dividendų (savo nuožiūra, priklausomai nuo „Paks II“ gaunamo pelno) arba paliktų pelną „Paks II“. Komisija susirūpinusi, kad „Paks II“ galėtų panaudoti pelną ir jį reinvestuoti į papildomų gamybos įrenginių plėtojimą ar įsigijimą ir taip dar labiau iškreipti konkurenciją.

(63)

Kaip pažymėta 57 konstatuojamojoje dalyje, dėl gana didelio koncentracijos lygio Vengrijos elektros gamybos rinkoje ir atsižvelgdama į tai, kad veikianti Pakšo atominė elektrinė („MVM Group“) pagamina maždaug 50 proc. šalies gamybos apimties, Komisija susirūpinusi, ar Pakšo atominė elektrinė ir „Paks II“ būtų atskiros ir galėtų būti laikomos nepriklausomomis ir nesusijusiomis. Fakto, kad šiuo metu „Paks II“ teisiškai nepriklauso nuo „MVM Group“, Komisijai nepakako, nes per pranešimo laikotarpį ji negavo jokios informacijos, ar Pakšo atominė elektrinė ir „Paks II“ ir toliau vykdys teisiniu ir struktūriniu požiūriu savarankišką veiklą. Tokie paaiškinimai, atrodo, būtini, kad tolesnio rinkos koncentracijos didėjimo rizika būtų kuo mažesnė.

(64)

Be to, kaip paaiškinta 2.6 skirsnyje, Vengrijos didmeniniame elektros energijos sektoriuje sandoriai dažniausiai sudaromi pagal dvišalius EPS ir Vengrijos elektros energijos biržoje (HUPX) dar nepasiektas pakankamas likvidumo lygis. Kadangi Vengrijos pranešime neišvardyti numatomi „Paks II“ gaminamos elektros pardavimo būdai, Komisija išnagrinėjo „Paks II“ poveikį dabartiniams Vengrijos likvidumo lygiams didmeniniame elektros energijos sektoriuje.

(65)

Kalbant apie 58 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas abejones dėl rinkos likvidumo, Komisija norėjo užtikrinti, kad rinkoje būtų didelė tiekimo pasiūlymų įvairovė, visų pirma atsižvelgdama į dominuojančią „MVM Partner“ padėtį didmeninėje elektros rinkoje (27). Komisija susirūpinusi, kad likvidumo lygiams galėtų būti padarytas didelis poveikis ir kad konkurentų vartotojų rinkoje išlaidos galėtų padidėti apribojus jų konkurencines galimybes naudotis svarbiais gamybos ištekliais (išteklių apribojimas). Taip galėtų nutikti, jeigu „Paks II“ gaminama elektra būtų parduodama daugiausia pagal ilgalaikes sutartis tik tam tikriems tiekėjams, taip nukreipiant „Paks II“ įtaką gamybos rinkoje į mažmeninę rinką.

(66)

Taigi Komisija bandė gauti papildomos informacijos apie „Paks II“ išėjimo galios prekybos strategiją sutelkiant dėmesį į tai, ar būtų taikomas įprastų rinkos sąlygų principas elektrą siūlant biržoje arba kitoje skaidrioje prekybos platformoje.

(67)

Pranešime Vengrija teigia, kad investicijos nėra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnį, nes jas darant „Paks II“. Vengrija pagrindžia tą teiginį pažymėdama, kad investicijos į „Paks II“ atitinka REIP kriterijų (žr. 53 ir 54 konstatuojamąsias dalis).

(68)

Visų pirma, Vengrija tvirtina, kad REIP kriterijus patenkinamas dviem būdais (28). Pirma, nustatyta, kad projekto VSKK yra mažesnė nei jo VGN. Antra, teigiama, kad bendros išlygintos elektros gamybos sąnaudos (LCOE) gana mažos, kad branduolinė energetika būtų konkurencinga palyginti su kitomis gamybos technologijomis ir esant vyraujančioms elektros kainoms būtų užtikrinama pakankama grąža (29).

(69)

Siekdama pagrįsti savo nuomonę Vengrija pateikė toliau išvardytus tyrimus ir patvirtinamuosius dokumentus:

(70)

Be to, Vengrijos vyriausybė taip pat pateikė finansinį modelį, pagal kurį apskaičiuoti projekto VGN skaičiai. Komisija gavo dvi modelio versijas:

(71)

Išskyrus paskesnius paaiškinimus, 69 konstatuojamojoje dalyje išvardyti dokumentai susiję su VSKK ir VGN apskaičiavimu, nors jų išsamumas skiriasi. Projekto VGN apskaičiuojama pagal finansinį modelį (31). LCOE metodas nagrinėjamas ekonominiame tyrime ir paskesniuose paaiškinimuose (žr. 69 konstatuojamąją dalį).

(72)

Kalbant apie Vengrijos atliktą analizę, 69c–69f konstatuojamosiose dalyse išvardytuose dokumentuose pateikti įvairūs atnaujinti REIP tyrimo ir vėliau ekonominio tyrimo skaičiai. Visų pirma, kai kurių atnaujintų duomenų data yra vėlesnė nei IVPS sutarties pasirašymo data, t. y. 2014 m. gruodžio 9 d. arba pirminio investavimo sprendimo data.

(73)

Sprendime pradėti procedūrą išsamiai įvertinama išsamus Vengrijos pozicija dėl kiekvieno pagrindinio klausimo, paminėto jos pastabose iki sprendimo pradėti procedūrą priėmimo datos (32). Toliau šiame skirsnyje apžvelgiama Vengrijos pozicija pagrindiniais klausimais, kurie buvo iškelti paskelbus sprendimą pradėti procedūrą. Visų pirma, bus atskirai nagrinėjamas VSKK, VGN ir LCOE taikymas.

(74)

Atsiliepime į sprendimą pradėti procedūrą Vengrija pakartojo anksčiau pateiktose pastabose nurodytą apytikslį 6,2–7,7 proc. VSKK intervalą. Ji taip pat pakartojo savo ankstesnius argumentus, išdėstytus aiškinamuosiuose raštuose, ir pažymėjo, kad Komisija sprendime pradėti procedūrą tų argumentų neįvertino.

(75)

Šiame skirsnyje apžvelgiama Vengrijos pozicija dėl VGN apskaičiavimo naudojant finansinį modelį būsimiems projekto laisvų grynųjų pinigų srautams apskaičiuoti ir jo VGN nustatyti. Pagrindiniai finansinio modelio elementai yra šie:

(76)

Sprendime pradėti procedūrą apžvelgiamos kainos prognozės, kuriomis vadovaujasi Vengrijos vyriausybė. Atsiliepime į sprendimą pradėti procedūrą Vengrija kritikavo Komisiją, kad ši panaudojo tik vieną kainos prognozės kreivę (remdamasi Tarptautinės energetikos agentūros 2014 m. pasaulio energetikos apžvalga (2014 m. TEA PEA)), kad apskaičiuotų projekto VGN (33). Visų pirma, ji pažymėjo, kad norint įvertinti VGN reikėtų naudoti visas kainos prognozes, pateiktas ekonominiame tyrime.

(77)

Praktines finansinio modelio ir VGN skaičiavimų prielaidas pateikė „Paks II“ techninė grupė. Nors iš pradžių toms praktinėms prielaidoms pagrįsti nebuvo pateikta jokios išsamios informacijos, vėliau Vengrija pateikė bendrąją informaciją apie tas prielaidas atsiliepdama į Komisijos prašymus pateikti informaciją. Šiuo požiūriu svarbus dokumentas yra paskesni paaiškinimai, pateikti atsiliepiant į prašymą pateikti informaciją po sprendimo pradėti procedūrą priėmimo ir trečiųjų šalių pastabos.

(78)

Atsiliepime į sprendimą pradėti procedūrą Vengrija pakartojo ankstesnių skaičiavimų rezultatus: 8,6–12,0 proc. projekto VGN.

(79)

Vengrijos atsiliepime į sprendimą pradėti procedūrą kritikuojamas Komisijos atliktas vėlavimo poveikio projekto VGN vertinimas (vėluojant 5 metus – sumažėjimas 0,9 proc.). Tas skaičius buvo apskaičiuotas prognozuojant vėlavimą per eksploatacinį laikotarpį. Tačiau Vengrija tvirtino, kad dėl vėlavimo per statybos laikotarpį projektų VGN galėtų padidėti, jeigu sąnaudos taip pat būtų patiriamos vėliau.

(80)

Šiame skirsnyje apžvelgiama Vengrijos pozicija dėl „Paks II“ LCOE (34).

(81)

Ekonominiame tyrime Vengrija tvirtina, kad „Paks II“ LCOE pakankamai mažos, kad ji būtų konkurencinga palyginti su kitomis gamybos technologijomis. Visų pirma, tyrime pateikti trys LCOE įverčiai, susiję su atominės elektrinės projektu Vengrijoje. Pirmasis 70 EUR / MWh įvertis grindžiamas 7 proc. diskonto norma (viršutinė apytikslės VSKK riba, pateikta tame pačiame ekonominiame tyrime), gauta iš bendro 2015 m. EBPO / TEA / NEA leidinio „Prognozuojamos elektros energijos gamybos sąnaudos“ (toliau – 2015 m. EBPO / TEA / NEA tyrimas) (35). Antrasis 50–63 EUR / MWh LCOE įvertis grindžiamas Aszodi ir kt. tyrimu (2014 m.), kuriame taikoma diskonto norma, grindžiama 4–5 proc. Rusijos paskolos palūkanų norma (36). Trečiasis 58–120 EUR / MWh LCOE įvertis (tikrosios 2013 m. kainos) apskaičiuotas atlikus lyginamąją analizę remiantis įvairių tarptautinių agentūrų paskelbtais skaičiais, tad galima nustatyti LCOE intervalą (37). Tyrime daroma išvada, kad Vengrijos atominės elektrinės LCOE yra 50,5–57,4 EUR / MWh (tikrosios 2013 m. kainos), kur dvi galinės vertės apskaičiuotos taikant tame pačiame ekonominiame tyrime nurodytą palūkanų normą, lygią dviem VSKK intervalo galinėms vertėms (6,2 proc. ir 7,0 proc.) (38). Palyginti su būsimosiomis tame pačiame ekonominiame tyrime nurodytomis elektros kainomis, Vengrijos atominės elektrinės projektas tikriausiai gali būti pelningas, tad Vengrija tvirtina, kad privatus investuotojas galėtų pagrįstai susidomėti projektu.

(82)

Atsakydama į Komisijos klausimą, kaip 50,5–57,4 EUR / MWh LCOE intervalą galutinėje ekonominio tyrimo išvadoje galima suderinti su 89–94 USD / MWh intervalu EBPO / TEA / NEA tyrime, paskesniuose paaiškinimuose Vengrija paaiškino, kad toks skirtumas atsirado dėl labai skirtingų ekonominiame tyrime ir EBPO / TEA / NEA tyrime naudojamų prielaidų, pvz., dėl atominių elektrinių numanomo galios panaudojimo koeficiento skirtumo (85 proc. ir 92 proc.) ir eksploatacijos pradžios datų skirtumo (2020 m. ir 2025 m.).

(83)

Nors atsiliepime į sprendimą pradėti procedūrą Vengrija pabrėžė, kad priemonė nėra susijusi su valstybės pagalba, ji pateikė pastabų, kad išsklaidytų Komisijos abejones dėl galimo priemonės suderinamumo su vidaus rinka, išreikštų sprendime pradėti procedūrą, jeigu Komisija padarytų išvadą, jog valstybė pagalba vis dėlto buvo suteikta.

(84)

Atsiliepime į sprendimą pradėti procedūrą Vengrija pateikia kelias su politika susijusias pastabas, kurios, jos nuomone, yra svarbios bendros svarbos tikslui pasiekti, remdamasi:

(85)

Vengrija pabrėžė, kad remdamasi SESV 194 straipsnio 2 dalimi kiekviena valstybė narė turi suverenią teisę rinktis savo energijos rūšių derinį, ir padarė nuorodą į savo 2030 m. nacionalinę energetikos strategiją (žr. 20 konstatuojamąją dalį), kurioje apibūdinama šalies vidutinės trukmės laikotarpio energetikos strategija, susijusi su branduolinės energijos, iškastinio kuro ir atsinaujinančių energijos šaltinių deriniu.

(86)

Vengrija taip pat daro nuorodą į Euratomo sutarties 2 straipsnio c punktą, kuriame nustatyta, kad Euratomo bendrija palengvina sąlygas investicijoms ir užtikrina pagrindinių įrenginių, reikalingų branduolinės energijos plėtrai Bendrijoje, steigimą. Vengrija pabrėžia, kad Euratomo sutarties nuostatos, privalomos kiekvienai ją pasirašiusiai valstybei narei, turi būti suprantamos kaip bendras Sąjungos tikslas.

(87)

Be to, Vengrija aiškina, kad PSO prognozuoja elektros poreikio augimą maždaug 4 proc. iki 2030 m., pirmiausia dėl siūlomos Vengrijos transporto, pramonės ir šildymo sistemų elektrifikacijos. Tame pačiame PSO tyrime daroma išvada, kad daugelis Vengrijoje veikiančių senesnių anglių ir dujų elektrinių sensta ir tikriausiai bus uždarytos iki 2030 m. Tyrime taip pat nustatyta, kad per tą patį laikotarpį pradės veikti labai nedaug naujų įrengtosios galios pajėgumų. Tad prognozuojamas turimų pajėgumų sumažėjimas 32 proc. ir Vengrija teigia, kad Pakšo II elektrinės statyba bus tinkamas tikslinis atsakas į tą numatomą būsimų gamybos pajėgumų spragą.

(88)

Be to, Vengrija pabrėžia, kad jis priklausomumas nuo importuojamų dujų yra didesnis nei vidutiniškai 28 ES valstybėse narėse. Daugiau nei 95 proc. Vengrijoje naudojamų dujų importuojama, daugiausia iš Rusijos. Ji tvirtina, kad ne branduolinės energetikos energijos rūšių derinyje Vengrijos priklausomumas nuo naftos ir dujų gerokai padidėtų. Taip nutiktų ypač po laipsniško veikiančių Pakšo atominės elektrinės blokų eksploatacijos nutraukimo, kai kituose papildomuose elektros gamybos įrenginiuose reikėtų naudoti tokių rūšių kurą, kad būtų užpildyta būsimoji bendros nacionalinės įrengtosios galios spraga, kaip apibūdinta 50 konstatuojamojoje dalyje. Taigi Vengrija mano, kad tokia priemone bus prisidėta prie kuro šaltinių įvairovės energijos rūšių derinyje ir šalies energijos tiekimo užtikrinimo.

(89)

Vengrija tvirtina, kad projektas padės įgyvendinti 2020 m. Sąjungos tikslus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o branduolių dalijimosi medžiagos laikomos mažai anglies dioksido išskiriančiu energijos šaltiniu. Vengrijos valdžios institucijos tvirtina, kad dėl šalies topografinės ir geografinės padėties neįmanoma eksploatuoti vėjo jėgainių atviroje jūroje ar hidroelektrinių. Likusios energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių alternatyvos yra sausumos vėjo, saulės ir biomasės energija, bet tokių technologijų nepakaktų prognozuojamai būsimųjų pajėgumų spragai užpildyti, kaip pažymėta 50 konstatuojamojoje dalyje, jeigu nebus numatyta gaminti papildomą branduolinę energiją. Taigi Vengrija teigia, kad projektu siekiama priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslo.

(90)

Vengrija valdžios institucijos mano, kad įgyvendinus projektą (vykstant statyboms ir jiems pasibaigus) bus sukurta daug darbo vietų. Tai būtų ypač svarbu atsižvelgiant į Pakšo II atominės elektrinės geografinę padėtį, kuri yra NUTS II regione, o BVP yra mažesnis nei 45 proc. vidutinio ES BVP vienam gyventojui. Pati Vengrija mano, kad įgyvendinus projektą bus siekiama augimo ir darbo vietų kūrimo tikslo įvairiuose sektoriuose.

(91)

Galiausiai Vengrija teigia, kad investicijos į naujus gamybos pajėgumus tiesiogiai virs mažesnėmis pramonės ir vartotojų elektros kainomis, o tai atitinka visos ES tikslą užtikrinti paslaugų įperkamumą. Vengrija taip pat teigia, kad įperkamumą patvirtina ir tai, kad eksploatuojant elektrinę „Paks II“ nebus skiriama jokios paramos.

(92)

Turėdama omenyje didėjantį gamybos trūkumą šalyje, Vengrija aiškina, kad reikia daug investuoti į gamybos pajėgumus ir kad tokios investicijos turi būti didesnės nei projektai, kurie statomi ar įgyvendinami šiuo metu.

(93)

Dėl šių priežasčių Vengrija kreipėsi į „Nera Economic Consulting“, kad ši įmonė išnagrinėtų Vengrijos ir kaimyninių šalių elektros rinkų plėtrą ir apibūdintų projektui „Paks II“, kai jis pradės veikti, tinkamą rinką (toliau – NERA tyrimas). Tame tyrime daroma prielaida, kad naujųjų 5 ir 6 blokų statyba Pakšo II elektrinėje komerciniu požiūriu galėtų būti geresnis variantas palyginti su investicijomis į kitų rūšių energijos gamybą Vengrijos rinkos sąlygomis, pavyzdžiui, panašios galios pajėgumus naudojant atviro ciklo dujų turbinas (OCGT) ir kombinuotojo ciklo dujų turbinas (CCGT). Vengrija daro išvadą, kad nėra galimo kitokio scenarijaus, kuris atitiktų politikos tikslus.

(94)

Vengrija pakartoja, kad tikisi susigrąžinti visas investicijas į Pakšo II atominę elektrinę ir dėl kapitalo vertės padidėjimo, ir iš dividendų.

(95)

Be to, 2016 m. liepos 28 d. rašte, tvirtindama, kad projektas nesusijęs su valstybės pagalba ir atitinka REIP kriterijų, Vengrija pateikė papildomą informaciją atsiliepdama į sprendimo pradėti procedūrą 3.3.6 punkte išreikštus nuogąstavimus dėl proporcingumo, jeigu Komisija nustatytų, kad projekte, apie kurį pranešama, būtų naudojama valstybės pagalba.

(96)

Savo rašte Vengrija pareiškia, kad „Paks II“ panaudos visą pelną, kurį gaus eksploatuodama Pakšo II atominės elektrinės 5 ir 6 blokus, tik šiais tikslais:

(97)

Vengrija taip pat patvirtino, kad „Paks II“ neinvestuos (nereinvestuos) į „Paks II“ nuosavų pajėgumų išplėtimą arba eksploatavimo laiko pratęsimą ir papildomų gamybos pajėgumų įrengimą, kai tai nesusiję su Pakšo II atominės elektrinės 5 ir 6 blokų reaktoriais. Jeigu tokios naujos investicijos būtų padarytos, Vengrija praneš apie jas Komisijai pateikdama papildomą prašymą patvirtinti valstybės pagalbą.

(98)

Vengrijos valdžios institucijos teigia, kad, jeigu pasireikštų koks nors iškraipymo poveikis, jo trukmė neviršytų laikotarpio, per kurį sutaptų Pakšo atominėje elektrinėje veikiančių reaktorių eksploatacijos nutraukimas ir dviejų naujųjų reaktorių eksploatacijos pradžia. Vengrija mano, kad būtų nepagrįsta daryti prielaidą, jog Pakšo atominės elektrinės eksploatacinis laikotarpis galėtų viršyti 50 metų, tad tas sutapimo laikotarpis būtų labai trumpas.

(99)

Be to, Vengrijos nuomone, sutapimo laikotarpis yra būtinas ir pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad Pakšo II įrenginiai turi pradėti veikti tuo metu, kai Pakšo atominės elektrinės eksploatavimo laikas artės prie pabaigos, ir į tai, kad kuriant ir pradedant eksploatuoti Pakšo II atominę elektrinę gali būti vėluojama dėl techninio sudėtingumo, būdingo naujos atominės elektrinės eksploatacijos pradžiai, ir dėl išorės veiksnių, kurių šalys negali kontroliuoti (pvz., teisės aktų, saugos reikalavimų, reglamentavimo aplinkos pakeitimų). Vengrija taip pat pareiškė, kad kai kurie blokai, kuriuose įrengtos III ir III+ kartos VVER technologijos, susidūrė arba gali susidurti su vėlavimu palyginti su planuojamu Pakšo II atominės elektrinės statybos laikotarpiu, kaip parodyta toliau 3 lentelėje.

3 lentelė

Bendrasis III ir III+ kartos VVER blokų statybos vėlavimas

(100)

Be to, Vengrija pabrėžia, kad Pakšo atominę elektrinę ir du naujuosius Pakšo II atominės elektrinės reaktorius valdo ir eksploatuoja atskiri subjektai ir kad „MVM Group“ niekaip nesusijusi su Pakšo II atominės elektrinės projektu arba „Paks II“. Ji taip pat tvirtina, kad, jeigu būtų svarstoma „Paks II“ ir „MVM Group“ koncentracijos galimybė, tokiai koncentracijai būtų taikomos įmonių susijungimo kontrolės taisyklės.

(101)

Vengrija tvirtina, kad tai, kad abi įmonės priklauso valstybei, prima facie nereiškia, kad reikia abejoti jų komercine autonomija. Priešingai, galima įrodyti, kad įmonės nepriklauso viena nuo kitos ir kiekviena įmonė turi nepriklausomų sprendimų priėmimo įgaliojimus.

(102)

Vengrija pareiškia, kad „MVM Group“ ir „Paks II“ yra nepriklausomos ir tarpusavyje nesusijusios ir pateikia šiuos įrodymus:

(103)

Vengrija kritikuoja Komisijos išvadą, padarytą sprendime pradėti procedūrą dėl „MVM Group“ rinkos dalies Vengrijos elektros energijos tiekimo rinkoje skaičiavimo. Vengrija tvirtina, kad rinkos dalis buvo vertinama nelyginant jos su kitais gamintojais Vengrijos rinkoje ir kad „MVM Group“ rinkos dalis buvo apskaičiuota atsižvelgiant tik į šalies viduje gaminamą elektrą ir neatsižvelgiant į importą.

(104)

Remdamasi NERA tyrimu Vengrija daro prielaidą, kad bet kokį galimą konkurencijos iškraipymą reikia aiškinti atsižvelgiant į didesnės nei Vengrijos rinkos sąlygas. NERA tyrime atsižvelgiama į šiuos rinkos vertinimo aspektus:

(105)

Argumentas, kodėl reikia vertinti didesnę nei Vengrijos rinką, grindžiamas tuo, kad elektros importas iš kaimyninių šalių 2014 m. sudarė 31,4 proc. Vengrijoje suvartojamo elektros kiekio. Vengrija taip pat teigia, kad toks aukštas sujungimo su kaimyninėmis šalimis lygis ir toliau didės dėl naujų jungiamųjų linijų, kurios 2016–2021 m. pradės veikti tarp Slovakijos (2 × 400 kV ir 1 × 400 kV) ir Slovėnijos (1 × 400 kV). 2017 m. sausio 16 d. rašte Vengrija pateikė daugiau informacijos apie būsimus tarpvalstybinių perdavimo linijų projektus, pagal kuriuos iki 2029 m. bus nutiesta dar viena 2 × 400 kV jungiamoji linija su Slovakija ir iki 2030 m. – viena 1 × 400 kV linija su Rumunija. Tikėtini bendri importo ir eksporto jungiamųjų linijų pajėgumai parodyti 4 ir 5 lentelėse.

4 lentelė

ENTSO-E parengtos Vengrijos įrengtosios jungiamosios importo galios pajėgumų prognozės