„C priede, E priede arba F priede“;

„, 2H ir 2J straipsniuose“;

„2A–2J straipsnių“;

„Visi tokie susitarimai gali būti išplėsti, kad apimtų įpareigojimus, susijusius su 2J straipsnyje nustatytais suvartojimo arba gamybos lygiais, su sąlyga, kad bendras apskaičiuotasis tų Šalių suvartojimo arba gamybos lygis neviršija 2J straipsnyje nustatytų lygių.“;

„nurodyti kaip“

„ir“;

„tikslinti A priedo, C priedo ir F priedo I grupėje nurodytas visuotinio atšilimo potencialo vertes ir, jei taip, kokie tai turėtų būti patikslinimai; ir“;

„2J straipsnis Hidrofluorangliavandeniliai

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad per dvylika mėnesių nuo 2019 m. sausio 1 d. ir kiekvieną kitą dvylikos mėnesių laikotarpį jos apskaičiuotasis F priede nurodytų kontroliuojamų medžiagų sunaudojimo lygis, išreikštas CO2 ekvivalentu, neviršytų toliau a–e punktuose atitinkamiems kelerių metų laikotarpiams nustatytos procentinės dalies nuo jos apskaičiuotųjų F priede nurodytų kontroliuojamų medžiagų sunaudojimo lygių 2011, 2012 ir 2013 metų metinio vidurkio, prie kurio pridedama penkiolika procentų nuo jos apskaičiuotojo C priedo I grupėje nurodytų kontroliuojamų medžiagų sunaudojimo lygio, kaip nurodyta 2F straipsnio 1 dalyje, išreikšto CO2 ekvivalentu:

2.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, Šalys gali nuspręsti, kad Šalis turi užtikrinti, kad per dvylika mėnesių nuo 2020 m. sausio 1 d. ir kiekvieną kitą dvylikos mėnesių laikotarpį jos apskaičiuotasis F priede nurodytų kontroliuojamų medžiagų sunaudojimo lygis, išreikštas CO2 ekvivalentu, neviršytų toliau a–e punktuose atitinkamiems kelerių metų laikotarpiams nustatytos procentinės dalies nuo jos apskaičiuotųjų F priede nurodytų kontroliuojamų medžiagų sunaudojimo lygių 2011, 2012 ir 2013 metų metinio vidurkio, prie kurio pridedama dvidešimt penki procentai nuo jos apskaičiuotojo C priedo I grupėje nurodytų kontroliuojamų medžiagų sunaudojimo lygio, kaip nurodyta 2F straipsnio 1 dalyje, išreikšto CO2 ekvivalentu:

3.   Kiekviena Šalis, gaminanti F priede nurodytas kontroliuojamas medžiagas, užtikrina, kad per dvylika mėnesių nuo 2019 m. sausio 1 d. ir kiekvieną kitą dvylikos mėnesių laikotarpį jos apskaičiuotasis F priede nurodytų kontroliuojamų medžiagų gamybos lygis, išreikštas CO2 ekvivalentu, neviršytų toliau a–e punktuose atitinkamiems kelerių metų laikotarpiams nustatytos procentinės dalies nuo jos apskaičiuotųjų F priede nurodytų kontroliuojamų medžiagų gamybos lygių 2011, 2012 ir 2013 metų metinio vidurkio, prie kurio pridedama penkiolika procentų nuo C priedo I grupėje nurodytų kontroliuojamų medžiagų jos apskaičiuotojo gamybos lygio, kaip nurodyta 2F straipsnio 2 dalyje, išreikšto CO2 ekvivalentu:

4.   Nepaisant šio straipsnio 3 dalies, Šalys gali nuspręsti, kad Šalis, gaminanti F priede nurodytas kontroliuojamas medžiagas, turi užtikrinti, kad per dvylika mėnesių nuo 2020 m. sausio 1 d. ir kiekvieną kitą dvylikos mėnesių laikotarpį jos apskaičiuotasis F priede nurodytų kontroliuojamų medžiagų gamybos lygis, išreikštas CO2 ekvivalentu, neviršytų toliau a–e punktuose atitinkamiems kelerių metų laikotarpiams nustatytos procentinės dalies nuo jos apskaičiuotųjų F priede nurodytų kontroliuojamų medžiagų gamybos lygių 2011, 2012 ir 2013 metų metinio vidurkio, prie kurio pridedama dvidešimt penki procentai nuo jos apskaičiuotojo C priedo I grupėje nurodytų kontroliuojamųjų medžiagų gamybos lygio, kaip nurodyta 2F straipsnio 2 dalyje, išreikšto CO2 ekvivalentu:

5.   Šio straipsnio 1–4 dalys netaikomos tais atvejais, kai Šalys nusprendžia leisti nustatyti tokį gamybos ar sunaudojimo lygį, kokio reikia patenkinti reikmėms, kurioms Šalys sutaria taikyti išimtį.

6.   Kiekviena Šalis, gaminanti C priedo I grupėje arba F priede nurodytas medžiagas, užtikrina, kad per dvylika mėnesių nuo 2020 m. sausio 1 d. ir kiekvieną kitą dvylikos mėnesių laikotarpį iš kiekvieno jos gamybos įrenginio, kuriame gaminamos C priedo I grupėje arba F priede nurodytos medžiagos, išmetamos F priedo II grupėje nurodytos medžiagos būtų sunaikintos tiek, kiek įmanoma naudojant technologiją, kurią Šalys patvirtina per tą patį dvylikos mėnesių laikotarpį.

7.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad bet koks iš įrenginių, kuriuose gaminamos C priedo I grupėje arba F priede nurodytos medžiagos, išmetamų F priedo II grupėje nurodytų medžiagų sunaikinimas būtų atliekamas tik taikant Šalių patvirtintą technologiją.“;

„1.   Siekiant įgyvendinti 2, 2A–2J ir 5 straipsnius, kiekviena Šalis visoms A priede, B priede, C priede, E priede arba F priede nurodytoms medžiagų grupėms nustato tokius apskaičiuotuosius lygius:“;

„nebent 2 dalyje nustatyta kitaip;“;

„ir

2.   Kiekviena Šalis 2J straipsnio, 2 straipsnio 5 bis dalies ir 3 straipsnio 1 dalies d punkto taikymo tikslu apskaičiuodama F priede ir C priedo I grupėje nurodytų medžiagų gamybos, sunaudojimo, importo, eksporto ir išmetamą kiekį, kuris turi būti išreikštas CO2 ekvivalentu, naudoja tų medžiagų visuotinio atšilimo potencialo vertes, nurodytas A priedo, C priedo ir F priedo I grupėje.“;

„1 sept.   Nuo šios dalies įsigaliojimo dienos kiekviena Šalis uždraudžia importuoti F priede nurodytas kontroliuojamas medžiagas iš bet kurios valstybės, kuri nėra šio Protokolo Šalis.“;

„2 sept.   Nuo šios dalies įsigaliojimo dienos kiekviena Šalis uždraudžia eksportuoti F priede nurodytas kontroliuojamas medžiagas į bet kurią valstybę, kuri nėra šio Protokolo Šalis.“;

„A, B, C, E ir F prieduose“;

„2A–2J straipsnius“;

„2 bis.   Iki 2019 m. sausio 1 d. arba per tris mėnesius nuo šios dalies įsigaliojimo dienos toje valstybėje, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių datų yra vėlesnė, kiekviena Šalis sukuria ir įgyvendina F priede nurodytų naujų, naudotų, utilizuotų ir regeneruotų kontroliuojamų medžiagų importo ir eksporto licencijavimo sistemą. Bet kuri Šalis, kuri laikosi 5 straipsnio 1 dalies ir kuri nusprendžia, kad ji negali sukurti ir įgyvendinti tokios sistemos iki 2019 m. sausio 1 d., gali šiuos veiksmus atidėti iki 2021 m. sausio 1 d.“;

„2I“

„2J“;

„2I straipsnius“

„, 2I ir 2J straipsnius“;

„2A–2J straipsniuose“;

„C ir E“

„C, E ir F“;

„3 ter.   Kiekviena Šalis Sekretoriatui pateikia statistinius duomenis apie savo metinį iš kiekvieno įrenginio išmestų F priedo II grupėje nurodytų kontroliuojamų medžiagų kiekį, kaip numatyta Protokolo 3 straipsnio 1 dalies d punkte.“;

„gamybą,“;

„ir 2I straipsniuose“

„, 2I ir 2J straipsniuose“;

„Jei Šalis, kuri laikosi 5 straipsnio 1 dalies, nusprendžia pasinaudoti finansavimu pagal bet kurį kitą finansinį mechanizmą ir taip gali padengti bet kurią dalį suderintų papildomų savo išlaidų, ta dalis iš šio Protokolo 10 straipsnyje numatyto finansinio mechanizmo nedengiama.“;

„2A–2J straipsniuose“;

Europos Sąjungos deklaracija, atitinkanti Vienos konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos 13 straipsnio 3 dalį, dėl jos kompetencijos ryšium su Konvencijos ir Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų aptariamais klausimais masto

Europos Sąjungos narės šiuo metu yra šios valstybės: Belgijos Karalystė, Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Airija, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Kroatijos Respublika, Italijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Vengrija, Maltos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė.

Pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač pagal jos 192 straipsnio 1 dalį, Sąjunga turi kompetenciją sudaryti tarptautinius susitarimus ir vykdyti dėl jų atsirandančius įsipareigojimus, kuriais padedama siekti šių tikslų:

Sąjunga yra pasinaudojusi savo kompetencija srityje, kuriai taikoma Vienos konvencija ir Monrealio protokolas, priimdama teisinius dokumentus, visų pirma 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (nauja redakcija) (1), kuriuo pakeisti ankstesni teisės aktai dėl ozono sluoksnio apsaugos, taip pat 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 (2). Sąjunga yra kompetentinga vykdyti tuos dėl Vienos konvencijos ir Monrealio protokolo atsirandančius įsipareigojimus, kurių atžvilgiu Sąjungos teisinių dokumentų (visų pirma išvardytųjų pirmiau) nuostatomis nustatomos bendros taisyklės, jeigu ir tiek, kiek Vienos konvencijos ar Monrealio protokolo arba juos įgyvendinant priimto akto nuostatos daro poveikį tokioms bendroms taisyklėms arba keičia jų taikymo sritį; kitais atvejais Sąjungos kompetencija toliau dalijasi Sąjunga ir jos valstybės narės.

Europos Sąjungos naudojimasis kompetencija pagal Sutartis dėl savo pobūdžio nuolat kinta. Todėl Sąjunga pasilieka teisę tikslinti šią deklaraciją.

Konvencijoje nurodomų mokslinių tyrimų srityje Sąjunga turi kompetenciją vykdyti veiklą, visų pirma nustatyti ir įgyvendinti programas; tačiau naudojimasis šia kompetencija netrukdo valstybėms narėms naudotis savo kompetencija.

(1)  OL L 286, 2009 10 31, p. 1.

(2)  OL L 150, 2014 5 20, p. 195.

PRIEDAS

2017–2020 M. ES IR EGIPTO PARTNERYSTĖS PRIORITETAI

I.   Įvadas

Bendroji ES ir Egipto bendradarbiavimo sistema nustatyta 2001 m. pasirašytu ir 2004 m. įsigaliojusiu Asociacijos susitarimu. Visi Asociacijos susitarimo elementai lieka galioti, o šiuo dokumentu nustatomi atsižvelgiant į persvarstytą Europos kaimynystės politiką ES ir Egipto bendrai apibrėžti prioritetai, kuriais remiantis ateinančius 3 metus bus palaikomi partnerystės ryšiai.

Nustatant šiuos partnerystės prioritetus siekiama spręsti ES ir Egiptui kylančius bendrus uždavinius, ginti bendrus interesus ir abipus Viduržemio jūros užtikrinti ilgalaikį stabilumą. Partnerystės prioritetai grindžiami bendru įsipareigojimu užtikrinti visuotines vertybes: demokratiją, teisinės valstybės principą ir pagarbą žmogaus teisėms. Jais taip pat siekiama stiprinti bendradarbiavimą remiant Egipto priimto dokumento „Darnaus vystymosi strategija – vizija iki 2030 m.“ įgyvendinimą.

II.   Siūlomi prioritetai

Partnerystės prioritetai turėtų padėti išpildyti abipus Viduržemio jūros gyvenančių žmonių lūkesčius, visų pirma užtikrinti socialinį teisingumą, galimybes gauti deramą darbą, ekonomikos klestėjimą ir daug geresnes gyvenimo sąlygas, ir taip Egipte ir ES įtvirtinti stabilumą. Inovacijomis grindžiamas integracinis augimas ir veiksmingas bei dalyvavimu pagrįstas valdymas remiantis teisinės valstybės principu, žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis yra esminiai šių tikslų aspektai. Nustatant prioritetus taip pat atsižvelgiama į atitinkamą ES ir Egipto tarptautinį vaidmenį ir siekiama stiprinti tiek jų dvišalį, tiek regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą. Atnaujinta partnerystė bus grindžiama toliau nurodytais bendraisiais prioritetais.

1.   Egipto tvari šiuolaikiška ekonomika ir socialinis vystymasis

ES ir Egiptas kaip pagrindiniai partneriai bendradarbiaus, kad būtų pasiekti Egipto priimtame dokumente „Darnaus vystymosi strategija – vizija iki 2030 m.“ nustatyti socialiniai bei ekonominiai tikslai ir Egiptas taptų stabilia ir klestinčia šalimi.

a)   Ekonomikos modernizavimas ir verslininkystė

Egiptas yra įsipareigojęs užtikrinti ilgalaikį socialinį ir ekonominį tvarumą, inter alia, sudarydamas palankesnes sąlygas integraciniam augimui užtikrinti ir darbo vietoms, visų pirma skirtoms jaunimui ir moterims, kurti, be kita ko, skatindamas neoficialaus sektoriaus įtraukimą į ekonomiką. Siekiant ilgalaikio ekonominio tvarumo, bus imamasi priemonių, kurios gali suteikti daugiau fiskalinio manevravimo galimybių, kad būtų tinkamiau įgyvendinama šalies darnaus vystymosi strategija, bus toliau vykdoma subsidijų ir mokesčių sistemos reforma, stiprinamas privačiojo sektoriaus vaidmuo ir gerinama verslo aplinka, kad būtų pritraukta daugiau užsienio investicijų, be kita ko, vykdant atviresnę ir konkurencingumu grindžiamą prekybos politiką, visapusiškai išnaudojant skaitmeninį dividendą ir remiant svarbiausius infrastruktūros projektus, pvz., veiksmingos transporto sistemos kūrimą. Be to, ES rems Egipto pastangas reformuoti viešąjį administravimą ir užtikrinti gerą valdymą, be kita ko, naudojant kokybiškus statistinius duomenis ir atsižvelgiant į skaitmeninę revoliuciją ir susijusius naujus verslo bei visuomenės modelius.

Egipto darnaus vystymosi strategijoje didelė reikšmė teikiama mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir itin dideliems projektams, tokiems kaip Sueco kanalo vystymo projektas, su mineraliniais ištekliais susijęs Auksinio trikampio projektas Aukštutiniame Egipte ir 4 mln. hektarų žemės atgavimas žemės ūkio ir urbanizacijos reikmėms, taip pat Egipto žinių bankui, kurių indėlis į ilgalaikį socialinį ir ekonominį vystymąsi bus didžiausias. Kadangi integraciniam augimui užtikrinti itin svarbi MVĮ plėtra, bendradarbiaujant ES ir Egiptui šis sektorius ir toliau bus vienas iš svarbiausių. ES taip pat apsvarstys, kaip padidinti Sueco kanalo vystymo projekto (Sueco kanalo centro) potencialą veikti socialinį ir ekonominį vystymąsi. Be to, ES ir Egiptas bendradarbiaus kelių sektorių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir propaguos skaitmenines technologijas bei paslaugas. Atsižvelgdami į tai, Egiptas ir ES pabrėžė esą suinteresuoti intensyviau bendradarbiauti vykdant tam tikrą susijusią mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo veiklą, be kita ko, pagal programas „Horizontas 2020“ ir „Erasmus +“.

Atsižvelgiant į Egipto įvairų ir neįkainojamą paveldą ir į reikšmingą kultūros sektoriaus (su kuriuo glaudžiai susijęs turizmas) indėlį į šalies BVP, užimtumą, užsienio valiutos atsargas ir visuomenę plačiąja prasme, ypač daug dėmesio bus skiriama kultūros, kultūrinio paveldo ir vietos ekonominio vystymosi sąsajai.

b)   Prekyba ir investicijos

ES ir Egiptas yra svarbūs prekybos partneriai. Jie yra įsipareigoję stiprinti esamus prekybos ir investicijų sričių ryšius ir užtikrinti, kad su prekyba susijusios ES ir Egipto asociacijos susitarimo nuostatos, kuriomis sukuriama laisvosios prekybos erdvė (LPE), būtų įgyvendinamos taip, kad būtų galima išnaudoti visas minėtosios erdvės teikiamas galimybes. ES jau yra pasiūliusi idėją imtis išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo iniciatyvos, kad būtų sustiprinta ir išplėsta esama LPE, be to, ES ir Egiptas kartu nustatys kitų tinkamų prekybos ryšių stiprinimo būdų.

c)   Socialinis vystymasis ir socialinis teisingumas

Egiptas pakartoja esąs įsipareigojęs vykdyti socialinio vystymosi ir socialinio teisingumo sričių reformas ir skatinti socialinį vystymąsi bei socialinį teisingumą, siekdamas spręsti jam iškilusius socialinius ir demografinius uždavinius ir didinti šalies žmogiškuosius išteklius, kurie paskatins ekonominį ir socialinį vystymąsi. Atsižvelgdama į tai, ES rems Egipto pastangas apsaugoti marginalizuotas grupes nuo galimo neigiamo ekonomikos reformų poveikio, kuriant minimalios socialinės apsaugos sistemas ir užtikrinant socialinę apsaugą. Be to, ES ir Egiptas toliau skatins kaimo vietovių ir miestų vystymąsi, taip pat gerins pagrindinių paslaugų teikimą, daugiausia dėmesio skirdami švietimo (įskaitant techninį ir profesinį mokymą) ir sveikatos priežiūros sistemų modernizavimui. ES dalysis savo patirtimi kuriant įtraukią sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemą ir teikiant geresnes sveikatos priežiūros paslaugas.

d)   Energetinis saugumas, aplinka ir klimato politika

ES ir Egiptas bendradarbiaus įvairindami energijos šaltinius, ypač daug dėmesio skirdami atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, ir vykdydami energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmus. Egipto Vyriausybės prašymu ES rems Egipto pastangas atnaujinti jo integruotąją energetikos strategiją, kuria siekiama užtikrinti, kad šalis atitiktų darnaus vystymosi reikalavimus, ir mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Be to, Egipte atradus jūros dujų telkinių, atsivėrė reikšmingų galimybių vykdyti su tradiciniais energijos šaltiniais susijusią bendrą ES ir Egipto veiklą, atsižvelgiant į Egipte esančią skystinimo infrastruktūrą. Dėl to energijos gamyba taps labiau nuspėjama, o tai naudinga ir Egiptui (atsižvelgiant į didelius vartojimo poreikius šalyje ir į galimybes gauti pajamų, taip pat į teigiamą poveikį verslo aplinkai ir socialiniam vystymuisi), ir ES (dėl galimybės įvairinti tiekimą). Suintensyvėjus ES ir Egipto dialogui energetikos klausimais bus lengviau nustatyti pagrindines bendradarbiavimo (pvz., techninės pagalbos kuriant regiono energetikos centrą), bendrų mokslinių tyrimų, keitimosi patirtimi ir geriausia praktika, technologijų perdavimo ir subregioninio (Viduržemio jūros regiono šalių) bendradarbiavimo skatinimo sritis, neužmirštant būtinybės išsaugoti Viduržemio jūros ekosistemas.

ES ir Egiptas bendradarbiaus skatindami imtis veiksmų klimato ir aplinkos srityse, kad būtų užtikrintas darnus vystymasis. Atsižvelgdama į jų įsipareigojimus priėmus Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, ES rems Egipto numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų veiksmų įgyvendinimą klimato kaitos švelninimo ir pritaikymo prie jos srityse. Be to, ES ir Egiptas bendradarbiaus siekdami, inter alia, Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. ir Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programoje nustatytų tikslų.

Egiptas ir ES išnagrinės galimybes bendradarbiauti šiose srityse: tausaus išteklių, įskaitant vandens išteklius, valdymo, biologinės įvairovės išsaugojimo, sanitarinių sąlygų sudarymo, kietųjų atliekų tvarkymo, įskaitant pramoninių teršalų kiekio mažinimą, cheminių medžiagų ir pavojingų atliekų tvarkymo, taip pat kovos su dykumėjimu ir dirvožemio blogėjimu. Egiptas ir ES taip pat nagrinėja galimybes, numatytas Viduržemio jūros sąjungos ministrų deklaracijoje dėl mėlynosios ekonomikos, taikant su integruota jūrų politika ir klimato kaita susijusią priemonę (1). Svarstomos galimybės bendradarbiauti, be kita ko, šiose srityse: pažangiųjų jūrų uostų, jūrų sektoriaus subjektų grupių, integruoto pakrantės zonos tvarkymo ir jūrų žuvininkystės.

2.   Partnerystė užsienio politikos srityje

ES ir Egiptas yra bendrai suinteresuoti stiprinti dvišalio, regioninio ir tarptautinio lygmens bendradarbiavimą užsienio politikos srityje.

Bendros kaimynystės ir tolimesnių šalių stabilumo užtikrinimas

Egiptui tenka tam tikras vaidmuo kaip JT Saugumo Tarybos ir Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos nariui. Egipte taip pat yra Arabų Valstybių Lygos, su kuria ES ketina bendradarbiauti nuodugniau ir plačiau, būstinė. Egiptas ir ES stengsis užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą ir pasiekti bendrą sutarimą dėl įvairių klausimų, tarp jų ir daugiašalių. ES ir Egipto partnerystė yra svarbi Viduržemio jūros regiono, Artimųjų Rytų ir Afrikos stabilumui ir klestėjimui. Bendradarbiaudami, be kita ko, regioniniuose forumuose, ES ir Egiptas sieks prisidėti prie konfliktų sprendimo, taikos užtikrinimo ir politinių bei ekonominių uždavinių sprendimo tuose regionuose. Be to, ES ir Egiptas aktyviau keisis informacija apie jiems abiem įtakos turinčius svarbiausius regioninius ir tarptautinius uždavinius.

Bendradarbiavimas krizių valdymo ir humanitarinės pagalbos srityse

ES ir Egiptas tiek dvišaliu, tiek regioniniu mastu intensyviau bendradarbiaus ir konsultuosis, taip pat keisis krizių valdymo ir prevencijos patirtimi, siekdami bendros kaimynystės ir tolimesnėse šalyse spręsti dėl konfliktų ir gaivalinių nelaimių kylančias sudėtingas problemas, keliančias grėsmę taikai, stabilumui ir vystymuisi.

3.   Stabilumo didinimas

Stabilumo užtikrinimas – bendras ES ir Egiptui iškilęs uždavinys. Dėl to būtina sukurti šiuolaikišką, demokratišką valstybę, kurioje nauda nešališkai paskirstoma visiems žmonėms. Žmogaus teisės – pilietinės, politinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės, nustatytos tarptautinės žmogaus teisių teisės aktuose, Europos Sąjungos sutartyje ir Egipto Konstitucijoje, – yra bendra vertybė ir šiuolaikiškos demokratiškos valstybės pagrindas. Todėl ES ir Egiptas yra įsipareigoję laikydamiesi savo tarptautinių įsipareigojimų propaguoti demokratiją, pagrindines laisves ir žmogaus teises kaip visų savo piliečių konstitucines teises. Atsižvelgdama į tai, ES Egiptui teiks paramą, kad šios teisės būtų įtvirtintos teisės aktuose.

a)   Šiuolaikiška, demokratiška valstybė

Egiptas ir ES yra įsipareigoję užtikrinti atskaitomybę, teisinės valstybės principo laikymąsi ir visapusišką pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms, taip pat tenkinti savo piliečių poreikius. ES rems Egipto pastangas didinti valstybės institucijų pajėgumus vykdyti veiksmingą viešojo sektoriaus reformą, didinti teisėsaugos institucijų pajėgumus vykdyti su visų saugumo užtikrinimu susijusias savo pareigas, taip pat plėtoti naujas Parlamento konstitucines funkcijas. Be to, ES ir Egiptas tvirčiau bendradarbiaus, kad būtų modernizuotas teisingumo sektorius ir visiems piliečiams suteiktos geresnės galimybės naudotis teise kreiptis į teismą, užtikrinant teisinę pagalbą ir steigiant specializuotus teismus, taip pat reformuotas viešųjų finansų valdymas ir kovojama su korupcija. ES ir Egiptas taip pat apsvarstys galimybes plėtoti teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose ir civilinėse bylose. ES ir Egipto parlamentinis bendradarbiavimas, be kita ko, užtikrinant struktūrinius parlamento komitetų ir grupių ryšius, pagerintų veiklos koordinavimą ir padėtų šalims geriau suprasti vienai kitą. Be to, ES rems Egipto pastangas suteikti vietos valdžios institucijoms galių planuoti ir teikti viešąsias paslaugas, taip pat toliau visiems užtikrinti lygias ekonomines, socialines bei politines galimybes ir skatinti socialinę integraciją.

b)   Saugumas ir terorizmas

Saugumas yra bendras tikslas. Terorizmas ir jį skatinantis smurtinis ekstremizmas kelia pavojų abipus Viduržemio jūros esančių valstybių socialinei sanklodai. Tai didžiulė grėsmė mūsų piliečių saugumui ir gerovei. Kova su tokių rūšių grėsme yra bendras ES ir Egipto tikslas, taigi jie gali bendradarbiauti laikydamiesi visapusiško požiūrio, pagal kurį siekiama pašalinti pagrindines terorizmo priežastis, kartu užtikrinant deramą pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kad būtų sėkmingai kovojama su radikalizacija ir jai užkertamas kelias, taip pat skatinamas socialinis ir ekonominis vystymasis. ES ir Egiptas tebėra įsipareigoję bendradarbiauti kovojant su ekstremizmu ir visų rūšių diskriminacija, be kita ko, islamofobija ir ksenofobija.

Taip pat aktualus bendradarbiavimas, inter alia, šiose srityje: didinant aviacijos saugumą ir geriau užtikrinant apsaugą, taip pat stiprinant pajėgumus užkardyti tarpvalstybinius organizuotus nusikaltimus, pvz., neteisėtą migrantų gabenimą, prekybą žmonėmis, prekybą nelegaliais narkotikais ir pinigų plovimą, ir kovoti su tokiais nusikaltimais.

Abi šalys susitarė stiprinti bendradarbiavimą įgyvendinant JT kovos su nelegalia prekyba šaulių ir lengvaisiais ginklais veiksmų programą, be kita ko, dalydamosi patirtimi, rengdamos mokymus ir vykdydamos kitą pajėgumų didinimo veiklą.

c)   Abipusiškai naudingas migracijos srautų valdymas

Migracijos srityje ES ir Egiptas bendradarbiaus visų pirma atsižvelgdami į Valetos aukščiausiojo lygio susitikime priimtą politinę deklaraciją ir į bendrą Valetos veiksmų planą. ES rems Egipto Vyriausybės pastangas stiprinti migracijos valdymo sistemą, įskaitant teisėkūros reformos elementus ir migracijos valdymo strategijas. ES rems Egipto pastangas užkirsti kelią neteisėtai migracijai, prekybai žmonėmis ir neteisėtam jų gabenimui ir kovoti su šiais reiškiniais, taip pat nustatyti prekybos žmonėmis aukas ir suteikti joms pagalbą. Ji taip pat stengsis remti ir stiprinti Egipto pajėgumus saugoti migrantų teises ir pagal tarptautinius standartus suteikti apsaugą asmenims, kurie turi teisę ją gauti. ES ir Egiptas apsvarstys galimybes bendradarbiauti neteisėtų migrantų savanoriško grįžimo į jų kilmės šalį srityje, siekdami užtikrinti, kad migracija būtų visuotinai valdoma laikantis teisinių principų. Kartu bus bendradarbiaujama stengiantis pašalinti pagrindines neteisėtos migracijos priežastis, visų pirma nepakankamą išsivystymą, skurdą ir nedarbą.

Asmenų judumas gali padėti ugdyti gebėjimus ir plėsti žinias, o tai galėtų prisidėti prie Egipto vystymosi. Be to, taip gali būti sukurti tvarūs aukštos kvalifikacijos darbo jėgos ES ir Egipte ryšiai. ES ir Egiptas yra įsipareigoję visapusiškai saugoti migrantų teises.

III.   Bendradarbiavimo principai

Propaguojant žmogiškąjį veiksnį ir žmonių tarpusavio ryšius bus sustiprinti ES ir Egipto ryšiai ir taip sutvirtinta jų partnerystė. Tarpusavio atskaitomybė ir atsakomybė Europos ir Egipto žmonėms yra vienas iš esminių partnerystės prioritetų aspektų.

Bendros svarbos klausimus taip pat reikėtų spręsti tvirčiau bendradarbiaujant regioniniu ir subregioniniu mastu (Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimas). Šiuo atžvilgiu ES ir Egiptas veiks išvien Viduržemio jūros sąjungoje ir dalyvaudami Annos Lindh fondo veikloje, visų pirma susijusioje su kultūrų dialogu.

Įrodyta, kad dialogo kultūra yra vertinga ugdant tarpusavio pagarbą. Būtina intensyvinti politinį dialogą demokratijos ir žmogaus teisių klausimais ir palaikyti jį stiprinančius techninius aspektus. Dialogas taip pat leis pagrįsti partnerystę ir įvertinti jos išsamumą bei pasiekimus.

Atsižvelgiant į Egipto Vyriausybės nustatytus prioritetus, pagal partnerystės prioritetus ypač daug dėmesio bus skiriama jaunimui (nuo jo priklauso ilgalaikis mūsų visuomenių stabilumas) ir moterims (jos yra esminis bet kurios visuomenės pažangos veiksnys). Vienas iš pagrindinių tikslų – suteikti jiems galių ir parūpinti teisinių bei praktinių priemonių, kad jie visuomenėje atliktų deramą vaidmenį aktyviai dalyvaudami savo šalies ekonomikoje ir valdyme. ES toliau dalysis savo patirtimi kovojant su moterų diskriminacija ir propaguojant lyčių lygybę, taip pat skatinant įtrauktį ir suteikiant galimybių jaunimui.

ES ir Egiptas sutinka, kad pilietinė visuomenė gali reikšmingai ir svariai prisidėti prie jų partnerystės prioritetų įgyvendinimo ir skaidraus, dalyvavimu pagrįsto valdymo, taip pat paremti Egipte vykstantį darnaus vystymosi procesą. Jie bendradarbiaus su pilietine visuomene, kad ji veiksmingai prisidėtų prie ekonominio, politinio ir socialinio vystymosi, vadovaudamasi Egipto Konstitucija ir atitinkamais nacionalinės teisės aktais.

IV.   Išvada

Vadovaudamiesi bendros atsakomybės principu, ES ir Egiptas kartu nustatė partnerystės prioritetus ir parengs suderintą vertinimo ir stebėjimo tvarką. Taip pat numatyta laikotarpio vidurio peržiūra, per kurią bus įvertintas partnerystės prioritetų poveikis. Laikydamiesi partnerystės prioritetais įtvirtinto sutelkto požiūrio, ES ir Egiptas, siekdami abipusės naudos, bendrai užtikrins, kad jų Asociacijos susitarimas būtų įgyvendinamas tikslingiau. Asociacijos komitetas ir Asociacijos taryba liks pagrindiniai organai ir kasmet atliks bendrą partnerystės prioritetų įgyvendinimo vertinimą.

(1)  Dialogo integruotos jūrų politikos ir klimato kaitos sričių regioninės politikos klausimais priemonė.