10.8.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 207/1

(1)

2016 m. gruodžio 9 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikrų rūšių į Sąjungą importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės korozijai atsparaus plieno. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi skundą, kurį gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 53 % viso korozijai atsparaus plieno Sąjungoje, vardu 2016 m. spalio 25 d. pateikė Europos plieno asociacija (toliau – „Eurofer“ arba skundo pateikėjas). Skunde pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(3)

2017 m. liepos 8 d. Komisija, gavusi būtinais įrodymais pagrįstą 2017 m. gegužės 24 d. skundo pateikėjo prašymą, paskelbė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1238 (3), kuriuo nuo 2017 m. liepos 9 d. nustatomas reikalavimas registruoti tam tikrų rūšių importuojamus KLR kilmės korozijai atsparaus plieno produktus.

(4)

Komisija turėjo pakankamai prima facie įrodymų, pagrindžiančių būtinybę registruoti importuojamus produktus, nes po to, kai buvo inicijuotas tyrimas, labai padidėjo importas iš nagrinėjamosios šalies ir jam tenkanti rinkos dalis, ir padarė išvadą, kad buvo įvykdytos pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalies sąlygos.

(5)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos pranešti apie save Komisijai, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti.

(6)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(7)

Siekdama parinkti panašią šalį Komisija susisiekė su Brazilijos, Kanados, Indijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Taivano, Turkijos, Ukrainos ir JAV gamintojais, pranešė jiems apie inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(8)

Pranešime apie inicijavimą Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė Kanadą preliminariai pasirinkusi kaip rinkos ekonomikos trečiąją šalį (toliau – panaši šalis), kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte.

(9)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(10)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipine gamybos ir pardavimo apimtimi ir atsižvelgdama į geografinį išsidėstymą. Preliminariai atrinkti keturi Sąjungos gamintojai keturiose skirtingose valstybėse narėse; jie pagamina daugiau nei 30 % korozijai atsparaus plieno Sąjungoje. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(11)

Dvi bendrovės atsakė, kad jos negali užpildyti reikiamo klausimyno. Nors ir pritarė skundui, jos paprašė jas išbraukti iš preliminariai atrinktų bendrovių sąrašo.

(12)

Komisija įvertino šių dviejų bendrovių išbraukimo iš atrinktų bendrovių sąrašo poveikį ir padarė išvadą, kad į sąrašą įtraukus kitas dvi bendroves atrinktos bendrovės vis tiek yra tipiškos Sąjungos pramonės padėties atžvilgiu.

(13)

Didžiausia iš dviejų bendrovių, prašiusių neįtraukti į atrinktų bendrovių sąrašą, prašyme nurodė, kad ji yra vyriausybės kontroliuojama ir pagal konkurso procedūrą pradėtas viešo jos akcijų platinimo procesas. Atsižvelgdama į šiuos faktus Komisija padarė išvadą, kad šios bendrovės atrinkimas turėtų didelio neigiamo poveikio atrinktų bendrovių finansiniams mikro rodikliams, visų pirma atsižvelgiant į susijusią didelę gamybos ir pardavimo apimtį.

(14)

Kita bendrovė paaiškino, kad ji aktyviai bendradarbiauja kituose antidempingo tyrimuose, ir nurodė, kad jai trūksta valdymo išteklių dalyvauti ir šiame tyrime. Atsižvelgdama į tai, kad šią bendrovę galima pakeisti kita, nepadarant poveikio atrinktų bendrovių tipiškumui, Komisija padarė išvadą, kad bendrovės prašymas nebūti atrinkta yra pagrįstas ir proporcingas.

(15)

Todėl Komisija pranešė šalims, kad atrinktos kitos dvi bendrovės, ir suinteresuotųjų šalių dar kartą paprašė pateikti pastabų.

(16)

„Eurofer“ pateikė pastabų ir pasiūlė atrinkti penktą bendrovę, kad atrinktų bendrovių tipiškumas būtų didesnis geografinio pasiskirstymo požiūriu. Tačiau išanalizavusi šias pastabas Komisija padarė išvadą, kad patikslintos atrinktos bendrovės buvo pakankamai tipiškos, nes jos pagamina 29 % korozijai atsparaus plieno Sąjungoje ir yra įsikūrusios keturiose skirtingose valstybėse narėse. Be to, pasiūlyta bendrovė nedidino įvairovės atrinktų bendrovių grupių požiūriu. Pasiūlytos penktos bendrovės gamybos ir pardavimo apimtis nebuvo pakankama, kad ja būtų galima pagrįsti bendrovės įtraukimą į atrinktų bendrovių sąrašą. Todėl Komisija patvirtino patikslintą keturių atrinktų bendrovių sąrašą. Vis dėlto bendrovėje buvo apsilankyta, siekiant gauti daugiau informacijos vietoje apie labai konkurencingą ir besikeičiančią padėtį Italijos rinkoje – tiek konkurencijos su kitais Sąjungos gamintojais, tiek su importu iš Kinijos požiūriu.

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(18)

Tik du importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Todėl nuspręsta atrankos nevykdyti ir abiem bendrovėms buvo nusiųstas importuotojams skirtas klausimynas. Tik viena jų pateikė klausimyno atsakymus.

(19)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(20)

Šešiolika nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų (grupių) pateikė prašomą informaciją per nustatytą terminą ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko tris grupes. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. Pastabų negauta.

(21)

Trys KLR eksportuojančių gamintojų grupės, kurias sudaro kelios atskiros įmonės, pateikė individualaus režimo prašymus pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį.

(22)

Šių individualaus režimo prašymų preliminariu tyrimo etapu nebuvo įmanoma išnagrinėti dėl didelio nagrinėtinų bendrovių skaičiaus, skirtingų lankytinų vietų, tyrimo tvarkaraščio ir Komisijos turimų išteklių. Iš tiesų, kaip nurodyta 1.9 skirsnyje, Komisija jau patikrino 17 atskirų bendrovių, kurios sudaro dalį trijų atrinktų grupių. Dėl tokio darbo krūvio patikrinti ir svarbių importuotojų, susijusių su viena iš atrinktų šalių, klausimyno atsakymų preliminariu etapu nebuvo galima, šiuos tikrinimus reikės atlikti vėliau. Trijų papildomų bendrovių grupių tikrinimas šiuo etapu pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį užbaigti per griežtą terminą, nustatytą pagal pagrindinį reglamentą.

(23)

Viena iš individualų režimą suteikti prašančių bendrovių grupių tvirtino, kad Komisijos atrinktų bendrovių produktų asortimentas neatspindėjo jos gaminamų produktų asortimento. Tačiau reikėtų pažymėti, kad atrinktų bendrovių gaminamų produktų asortimentas yra tipiškas nagrinėjamojo importo atžvilgiu.

(24)

Komisija sprendimą dėl individualaus režimo prašymų priims galutiniame tyrimo etape.

(25)

Taikydama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą Komisija visiems atrinktiems KLR eksportuojantiems gamintojams ir neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kurie nori prašyti, kad jiems būtų nustatytas individualus dempingo skirtumas, nusiuntė prašymo taikyti RER formas. Nė viena iš trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių negrąžino užpildytų prašymo taikyti RER formų. Nors prašymai atlikti individualų nagrinėjimą preliminariai buvo atmesti, Komisija dviejų neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupių prašymo taikyti RER formas vertins, jei nuspręs, kad galutiniu etapu įmanoma priimti jų prašymą atlikti individualų nagrinėjimą.

(26)

Komisija klausimynus nusiuntė skundo pateikėjui, atrinktiems Sąjungos gamintojams ir apie save pranešusiems importuotojams / naudotojams, atrinktiems eksportuojantiems gamintojams ir individualų nagrinėjimą atlikti prašiusiems eksportuojantiems gamintojams, taip pat galimos panašios šalies gamintojams.

(27)

Klausimyno atsakymus pateikė „Eurofer“, keturi Sąjungos gamintojai, vienas importuotojas / naudotojas, trys KLR eksportuojančių gamintojų grupės, trys neatrinktos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupės, prašiusios atlikti individualų nagrinėjimą, ir viena panašios šalies gamintojų grupė.

(28)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių ir asociacijos patalpose:

(29)

Komisija nesurengė vizitų į bendradarbiaujančių Kinijos bendrovių trijų susijusių eksportuotojų patalpas Honkonge ir Singapūre, tiksliau „Xinsha International PTE, Ltd.“ ir „Shagang South-Asia (Hong Kong) Trading Co., Ltd.“ (susiję „Shagang Group“ eksportuotojai) ir „Shougang Holding Trade (Hong Kong) Ltd“ (susijęs „Shougang Group“ eksportuotojas). Tačiau jų dokumentai ir sąskaitos, kurių paprašė Komisija, buvo pateikti patikrinimui per vizitus atitinkamų su jais susijusių gamintojų patalpose KLR.

(30)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2015 m. spalio 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(31)

Nagrinėjamasis produktas yra tam tikrų rūšių korozijai atsparus plienas. Tai yra plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš legiruotojo plieno arba iš nelegiruotojo plieno; redukuoti aliuminiu; karštojo galvanizavimo būdu apvilkti ar padengti cinku ir (arba) aliuminiu, be kitų metalų; chemiškai pasyvinti; kurių sudėtyje: ne mažiau kaip 0,015 %, bet ne daugiau kaip 0,170 % masės sudaro anglis, ne mažiau kaip 0,015 %, bet ne daugiau kaip 0,100 % masės sudaro aliuminis, ne daugiau kaip 0,045 % masės sudaro niobis, ne daugiau kaip 0,010 % masės sudaro titanas ir ne daugiau kaip 0,010 % masės sudaro vanadis; pateikiami ritiniais, išilgai supjaustytais lakštais ir siauromis juostomis.

Į taikymo sritį nepatenka šie produktai:

KLR kilmės nagrinėjamojo produkto KN kodai šiuo metu yra ex 7210 41 00, ex 7210 49 00, ex 7210 61 00, ex 7210 69 00, ex 7212 30 00, ex 7212 50 61, ex 7212 50 69, ex 7225 92 00, ex 7225 99 00, ex 7226 99 30 ir ex 7226 99 70 (TARIC kodai: 7210410020, 7210490020, 7210610020, 7210690020, 7212300020, 7212506120, 7212506920, 7225920020, 7225990022, 7225990035, 7225990092, 7226993010, 7226997094).

(32)

Korozijai atsparus plienas gaminamas padengiant plokščius valcuotus plieno ritinius, lakštus ir juostas – t. y. juos panardinant į skystojo metalo arba metalo cinko lydinio vonią. Metalinė danga ir plieno substratas per metalurginę reakciją susijungia ir suformuoja daugiasluoksnę lydinių struktūrą, kuri virsta metalurgiškai su plienu sujungta danga. Produkto paviršius toliau apdorojamas cheminiu pasyvinimu, kad paviršius būtų apsaugotas nuo drėgmės ir būtų sumažintas korozijos produktų formavimosi pavojus sandėliavimo ir gabenimo etapais.

(33)

Korozijai atsparus plienas daugiausia naudojamas statybų sektoriuje įvairioms apkalos statybinėms medžiagoms, taip pat buitiniams prietaisams gaminti, giliojo štampavimo ir štampavimo procesuose ir mažiems suvirintiems vamzdeliams gaminti.

(34)

Gauta daug prašymų patikslinti, ką reiškia savybė, kad nagrinėjamasis produktas turėtų būti apdorojamas cheminiu pasyvinimu, nes manyta, kad korozijai atsparus plienas, kuris yra tik įriebintas paviršiui apsaugoti, nepatenka į tyrimo aprėptį, todėl jam negali būti taikomos priemonės. Kai kurios šalys nurodė, kad tai yra kvietimas vengti priemonių.

(35)

Komisija patvirtina, kad įriebintas korozijai atsparus plienas nepatenka į tyrimo aprėptį, jei jis tik įriebintas (o ne apdorojamas cheminiu pasyvinimu ir įriebinamas tuo pačiu metu).

(36)

Dėl tvirtinimo, kad įriebinto korozijai atsparaus plieno neįtraukus į tyrimo aprėptį kyla potencialų priemonių vengimo pavojus, atliekant tyrimą tokios išvados nepadaryta. Kai kurios šalys teigė, kad naudotojai turi išvynioti korozijai atsparaus plieno ritinius ir pašalinti įriebinimo plėvelę prieš produktą naudojant, šiam procesui reikalinga speciali įranga, o jei Kinijos eksportuojantys gamintojai šią užduotį perduotų trečiosioms šalims, procesas būtų dar sudėtingesnis, nes trečiosios šalies rangovas turėtų iš naujo suvynioti nuvalytą korozijai atsparų plieną, kad galėtų jį gabenti naudotojui. Kitos šalys nurodė, kad naudotojai gali lengvai pašalinti įriebalinimą pjaustydami ritinius naudojant specialią sugeriančiąją medžiagą.

(37)

Šiuo tyrimo etapu Komisija įvertino, kad atsižvelgiant į papildomą logistiką ir susijusias sąnaudas nebuvo pavojaus, kad bus vengiama mokėti antidempingo muitų neatliekant korozijai atsparaus plieno cheminio pasyvinimo ir vietoje to įriebalinant produktą. Todėl tvirtinimas preliminariai atmetamas.

(38)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(39)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(40)

Kadangi nė vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas neprašė jam taikyti rinkos ekonomikos režimo, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė nustatyta remiantis kaina ar apskaičiuotąja normaliąja verte tinkamoje rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje (toliau – panaši šalis).

(41)

Pranešime apie inicijavimą Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė ketinanti Kanadą pasirinkti kaip galimą rinkos ekonomikos trečiąją šalį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte. Dvi šalys nesutiko su Kanados pasirinkimu dėl tariamo panašaus produkto kainos skirtumo ir dėl galimo Kanados bendradarbiaujančio gamintojo ir vieno iš skundo pateikėjų ryšio.

(42)

Komisija klausimynus nusiuntė visiems žinomiems pranešime apie inicijavimą minėtų šalių ir kitų šalių, kuriose, kaip manoma, panašus produktas yra gaminamas ir parduodamas, gamintojams. Be to, Komisija susisiekė su tų šalių atitinkamomis valdžios institucijomis. Iš 25 gamintojų ir keturių asociacijų Kanadoje, Australijoje, Brazilijoje, Indijoje, Korėjos Respublikoje, Norvegijoje, Turkijoje ir Taivane, į kuriuos buvo kreiptasi, norą bendradarbiauti išreiškė trys gamintojai iš trijų skirtingų šalių (Australijos, Brazilijos ir Kanados).

(43)

Atsižvelgdama į trijų rinkų konkurencingą padėtį ir dydį, taip pat į gautas suinteresuotųjų šalių pastabas, Komisija nusprendė panašia šalimi preliminariai pasirinkti Braziliją. Brazilija yra atvira rinka, kurioje per TL veikė trys gamintojai, importuotas didelis kiekis produkto, taikyti 12–14 % importo muitai ir netaikyti jokie antidempingo ar kompensaciniai muitai importuojamam korozijai atspariam plienui.

(44)

2017 m. kovo 14 d. Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad panašia šalimi preliminariai pasirinko Braziliją. Suinteresuotosios šalys ragintos teikti pastabas dėl šio pasirinkimo. Nė viena šalis neprieštaravo, kad Brazilija buvo tinkamiausias pasirinkimas iš trijų šalių, su kuriomis būtų galima bendradarbiauti, tačiau eksportuojantis gamintojas ir Kinijos geležies ir plieno asociacija (CISA) pateikė pastabų. Jie atkreipė dėmesį į Brazilijos bendradarbiaujančio gamintojo ir vieno iš skundo pateikėjų ryšį, o CISA taip pat nurodė kitos šalies per panašų tyrimą (4)2008 m. birželio 23 d. pateiktą informaciją apie Brazilijos karštai pripildytų galvanizuotų lakštų gamintojų antikonkurencinį elgesį. Šiais klausimais neturima įrodymų apie Brazilijos korozijai atsparaus plieno gamintojų antikonkurencinį elgesį per TL (pvz., importuojamas didelis korozijai atsparaus plieno kiekis). Dėl panašios šalies gamintojo ir Sąjungos gamintojo ryšio šalys nepaaiškino, kaip šis ryšys galėtų paveikti duomenų patikimumą. Komisijos nuomone, dėl šio ryšio normaliosios vertės nustatymas, pagrįstas tinkamai patikrintais duomenimis, netampa negaliojančiu arba jam nedaromas poveikis.

(45)

Bendradarbiaujantis Brazilijos gamintojas laiku ir tinkama forma atsiuntė klausimyno atsakymus.

(46)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar Brazilijoje nepriklausomiems pirkėjams parduotas panašaus produkto kiekis buvo tipiškas. Nustatyta, kad bendradarbiaujančio panašaus produkto gamintojo vidaus rinkoje parduotas panašaus produkto kiekis yra tipiškas, palyginti su atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų į Sąjungą eksportuoto nagrinėjamojo produkto kiekiu.

(47)

Komisija vėliau nagrinėjo, ar toks pardavimas gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį. Pardavimo sandoriai laikyti pelningais, kai vieneto kaina per tiriamąjį laikotarpį buvo lygi Brazilijos gamintojo gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė.

(48)

Tų rūšių produkto, kurio kiekis, parduotas vidaus rinkoje didesnėmis už sąnaudas kainomis, buvo didesnis nei 80 %, o vidutinė svertinė tos rūšies produkto pardavimo kaina buvo ne mažesnė nei tos rūšies produkto vieneto gamybos sąnaudos, atveju kiekvienos rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota kaip viso tam tikros rūšies produkto pardavimo faktinių vidaus rinkos kainų vidutinė svertinė kaina, neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas ar nepelningas.

(49)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė ne daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties arba jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma remiantis faktine vidaus rinkos kaina, kuri buvo apskaičiuota kaip tos rūšies produkto tik pelningo pardavimo vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį vidutinė svertinė kaina.

(50)

Tų rūšių produktų, kurių pardavimas nebuvo pelningas arba vidaus rinkoje parduotas nepakankamas jų kiekis, normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį naudojant Brazilijos gamintojo gamybos sąnaudas ir tų rūšių Brazilijos gamintojo produkto, kurio pardavimas yra pelningas, PBA (10–20 %) bei pelną (10–20 %). Apskaičiuotoji normalioji vertė taikyta atliekant 77–99,6 % pardavimo į Sąjungą apimties skaičiavimų, nelygu Kinijos eksportuojantis gamintojas.

(51)

Kai kuriems Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportuotiems tam tikrų rūšių produktams nebuvo įmanoma rasti Brazilijos vidaus rinkoje bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo parduodamų tam tikrų rūšių produktų atitikmens. Todėl atitikmens neturinčių tam tikrų rūšių produktų normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį remiantis panašios šalies gamintojo gamybos sąnaudomis. Tada Komisija pridėjo pagrįstą PBA sumą (10–20 %), remdamasi su gamyba ir pardavimu susijusiais faktiniais duomenimis, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje. Pagaliau ji pridėjo pagrįstą pelno dydį (10–20 %) tam panaudodama pelningo produkto pardavimo vidutinį pelno dydį.

(52)

Eksportuojančių gamintojų nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą per susijusias bendroves, veikiančias kaip importuotojas, sandorių eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Tokiais atvejais kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo. Koreguota atsižvelgiant į faktines susijusių importuotojų išlaidas, patirtas dėl vežimo ES, bankų mokesčių, tvarkymo ir papildomų išlaidų, kredito mokesčių, komisinių, ir į susijusių importuotojų PBA išlaidas ir pelną. Koregavimo dydis siekė 5–10 %. Kiekvienam atrinktam Kinijos eksportuojančiam gamintojui, kuris prekiavo per susijusius ES importuotojus, su specialiu atskleidimo dokumentu pateikti išsamūs koregavimų skaičiavimai.

(53)

Kitų sandorių atveju eksporto kainos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį buvo pagrįstos už nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(54)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Dempingo skirtumai nustatyti lyginant individualias atrinktų eksportuojančių gamintojų kainas EXW sąlygomis ir panašios šalies gamintojo pardavimo vidaus rinkoje kainas arba, atitinkamai, apskaičiuotąją normaliąją vertę.

(55)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie turi poveikio kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Koreguota atsižvelgiant į vežimo ir draudimo išlaidas, bankų mokesčius, tvarkymo ir papildomas išlaidas, kredito mokesčius, komisinius ir prekybos lygį. Panašios šalies vidaus rinkos kainos koreguotos 10–15 %. Eksporto kainos koreguotos 8,5–20 %, nelygu eksportuojantis gamintojas ir platinimo kanalas. Kiekvienam atrinktam Kinijos eksportuojančiam gamintojui su specialiu atskleidimo dokumentu pateikti išsamūs koregavimų skaičiavimai.

(56)

Kinija taiko politiką, pagal kurią eksporto atveju PVM yra grąžinamas tik iš dalies, o šiuo atveju negrąžinami 4 % PVM. Siekiant užtikrinti, kad normalioji vertė būtų išreikšta tokiu pat apmokestinimo lygiu kaip eksporto kaina, ji buvo pakoreguota ir padidinta ta nagrinėjamojo produkto eksportui taikomo PVM dalimi, kuri eksportuojantiems Kinijos gamintojams nebuvo grąžinta (5).

(57)

Atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kiekvienos rūšies panašaus produkto panašioje šalyje vidutinę svertinę normaliąją vertę Komisija palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(58)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Šis skirtumas apskaičiuotas kaip atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytų skirtumų svertinis vidurkis.

(59)

Visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumus nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis remiantis Eurostato importo statistiniais duomenimis nustatytas įvertinus, kokią visos eksporto iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą apimties dalį sudaro bendradarbiaujančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis.

(60)

Bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importas sudarė apie 76 % viso eksporto į Sąjungą per TL. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad dempingo skirtumas kitiems eksportuotojams turi būti lygus atrinkto bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, kuriam nustatytas didžiausias dempingo skirtumas, dempingo skirtumui.

(61)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(62)

Atliekant padėties analizę 16 bendrovių Sąjungoje pateikė gamybos ir pardavimo duomenis ir nurodė tiriamuoju laikotarpiu gaminusios panašų produktą. Remiantis iš skundo pateikėjo gauta informacija, Sąjungoje yra bent 5 kiti nagrinėjamojo produkto Sąjungos gamintojai. Šis 21 Sąjungos gamintojas sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, ir toliau šie gamintojai vadinami Sąjungos pramone, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(63)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 9,9 mln. tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi Sąjungos pramonės ir skundo pateikėjo pateikta informacija.

(64)

Bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai pagamina apie 64 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(65)

Kaip minėta (29) konstatuojamojoje dalyje, korozijai atsparaus plieno produktų KN kodai yra keli, įskaitant tam tikrus „ex“ kodus. Siekiant tinkamai įvertinti Sąjungos suvartojimą, apskaičiuojant Sąjungos suvartojimą visiškai atsižvelgta į importuotų produktų, kurių KN kodai yra „ex“, kiekį.

(66)

Sąjungos pramonės įmonės yra daugiausia vertikaliai susietos, o korozijai atsparaus plieno produktai laikomi pirmine medžiaga organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams gaminti, todėl uždarasis suvartojimas ir suvartojimas atvirojoje rinkoje nagrinėti atskirai.

(67)

Atliekant žalos analizę skirstymas į uždarąją ir atvirąją rinkas yra svarbus, nes uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuotais, o sandorių kainos nustatomos grupėse pagal įvairią kainų politiką. Priešingai, atvirojoje rinkoje parduoti skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu, o kainos yra atvirosios rinkos kainos.

(68)

Siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą Komisija surinko duomenis apie visą su korozijai atspariu plienu susijusią veiklą ir nustatė, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui, ar atvirajai rinkai. Komisija nustatė, kad apie 32 % visos Sąjungos gamintojų produkcijos buvo skirta Sąjungos uždarajai rinkai.

(69)

Komisija Sąjungos uždarąjį suvartojimą nustatė remdamasi visų žinomų Sąjungos gamintojų uždaruoju naudojimu ir uždaruoju pardavimu Sąjungos rinkoje. Tuo remiantis Sąjungos uždarojo suvartojimo raida buvo tokia:

1 lentelė

Uždarasis suvartojimas (tonomis)

(70)

Sąjungos uždarasis suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo maždaug 5 %. Šį padidėjimą daugiausia lėmė paklausos uždarosiose rinkose, daugiausia organinėmis medžiagomis dengtų lakštų, augimas.

(71)

Komisija suvartojimą Sąjungos atvirojoje rinkoje nustatė remdamasi a) visų žinomų Sąjungos gamintojų pardavimu Sąjungos rinkoje ir b) importu į Sąjungą iš visų trečiųjų šalių pagal Eurostato duomenis. Tuo remiantis suvartojimo Sąjungos atvirojoje rinkoje raida buvo tokia:

2 lentelė

Suvartojimas atvirojoje rinkoje (tonomis)

(72)

Suvartojimas Sąjungos atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 27 %. Jis padidėjo daugiausia dėl to, kad padidėjo paklausa pagrindiniuose galutinės grandies pramonės sektoriuose.

(73)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis buvo nustatyta lyginant importo apimtį ir suvartojimą Sąjungos atvirojoje rinkoje, kaip nurodyta 2 lentelėje.

(74)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad į Eurostato duomenis buvo įtrauktas automobilių pramonės gaminių, kurie nėra nagrinėjamasis produktas, importas iš KLR. Iš Kinijos eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymų buvo matyti, kad iš tiesų į Sąjungos rinką buvo eksportuotas nedidelis kiekis automobilių pramonės gaminių, ir nors šis importuotas kiekis iš tiesų buvo įtrauktas į importo iš KLR duomenis, kaip nurodyta 57 konstatuojamojoje dalyje, jis turėjo nedidelį poveikį ir dėl jo Eurostato duomenys netapo nepatikimi.

(75)

Importo į Sąjungą iš KLR raida:

3 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(76)

Iš šios lentelės matyti, kad absoliučiaisiais skaičiais importas iš KLR per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 146 %. Tuo pačiu metu bendra importo dempingo kaina į Sąjungą rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 11 procentinių punktų.

(77)

Importo kainas Komisija nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Šios kainos buvo sutikrintos su duomenimis, kuriuos pateikė bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, ir buvo patvirtintos kaip tikslios. Vidutinės svertinės importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(78)

Vidutinės importo dempingo kainos sumažėjo nuo 595 EUR už toną 2013 m. iki 465 EUR už toną per tiriamąjį laikotarpį. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė vieneto importo dempingo kaina sumažėjo 22 %.

(79)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija vertino lygindama:

(80)

Lygintos sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gauti rezultatai išreikšti Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(81)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta, kad dėl importo dempingo kaina iš KLR Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos 9–15 %, nelygu eksportuojantis gamintojas.

(82)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(83)

Makroekonominiai rodikliai (gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, atsargos, augimas, rinkos dalis, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumų dydis) vertinti visos Sąjungos pramonės lygiu. Vertinimas grįstas skundo pateikėjo pateikta informacija, sutikrinta su Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis ir turimais oficialiais statistiniais (Eurostato) duomenimis.

(84)

Mikroekonominiai rodikliai (pardavimo kainos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą, darbo užmokestis ir gamybos sąnaudos) analizuoti atrinktų Sąjungos gamintojų lygiu. Vertinimas grįstas jų pateikta ir tinkamai patikrinta informacija.

(85)

Kai kurių su Sąjungos pramone susijusių žalos rodiklių atveju Komisija atskirai išanalizavo su atvirąja rinka ir uždarąja rinka susijusius duomenis ir atliko palyginamąją analizę. Analizuoti šie veiksniai: pardavimas ir rinkos dalis, vieneto kainos, vieneto gamybos sąnaudos ir pelningumas. Tačiau kitus ekonominius rodiklius galima prasmingai nagrinėti tik įvertinus visą veiklą, įskaitant uždarąjį Sąjungos pramonės naudojimą, nes jie priklauso nuo visos veiklos, nesvarbu, ar produkcija yra skirta uždarajam naudojimui, ar parduoti atvirojoje rinkoje. Analizuoti šie veiksniai: gamyba, pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža, užimtumas, našumas, atsargos ir darbo sąnaudos. Šiems veiksniams išanalizuoti būtina visos Sąjungos pramonės analizė, kad būtų galima susidaryti išsamų Sąjungos pramonei padarytos žalos vaizdą, nes aptariami duomenys negali būti išskaidyti į uždarojo pardavimo ir atvirojo pardavimo duomenis.

(86)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija išvadas dėl žalos turėjo pagrįsti tik su nagrinėjamuoju produktu susijusiais duomenimis. Šios suinteresuotosios šalies teigimu, tai buvo svarbu, nes Sąjungos pramonė taip pat gamino ir kitus korozijai atsparius produktus, pvz., automobilių pramonės gaminius. Komisija patvirtina, kad į Sąjungos pramonės pateiktus duomenis įtraukti tik su tyrimu susiję produktai, o ne automobilių pramonės gaminiai. Kaip paaiškinta 57 konstatuojamojoje dalyje, skaičiuodama suvartojimą Komisija atsižvelgė į visus KN kodų duomenis tam tikrų KN „ex“ kodų, kurie patenka į tyrimo aprėptį, atveju. Tai turėjo labai nedidelio poveikio apskaičiuotiems suvartojimo duomenims ir neturėjo jokio poveikio kitiems žalos veiksniams.

(87)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas

(88)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis padidėjo 4 %. Nurodyti pajėgumų duomenys reiškia techninius pajėgumus, o tai reiškia, kad atsižvelgta į koregavimus, atliekamus atsižvelgiant į įsisteigimo laiką, priežiūrą ir pan. Pateikiant pajėgumų duomenis atsižvelgta į tai, kad susijusių plieno gamyklų tose pačiose gamybos linijose taip pat gaminami kiti karštai pripildyti galvanizuoti produktai, o analizuotas tik nagrinėjamasis produktas. Tuo remiantis per nagrinėjamąjį laikotarpį pajėgumai sumažėjo 1 %.

(89)

Pajėgumų naudojimo koeficientas padidėjo dėl padidėjusios gamybos apimties, daugiausia dėl to, kad padidėjo suvartojimas ir šiek tiek sumažėjo pajėgumai.

(90)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir atvirosios rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis (atviroji rinka)

(91)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos atvirojoje rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 5 %, nuo maždaug 6 mln. tonų 2013 m. iki 6,3 mln. tonų tiriamuoju laikotarpiu.

(92)

Tačiau šio Sąjungos pramonės pardavimo padidėjimo nepakako, kad Sąjungos pramonė išlaikytų savo atvirosios rinkos dalį. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei tenkanti rinkos dalis sumažėjo nuo 78,8 % iki 65,2 %, t. y. sumažėjo 17 %.

(93)

Vertinant uždarąją rinką, uždarojo pardavimo / sandorių apimties ir rinkos dalies raida per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo tokia:

7 lentelė

Uždarojo pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(94)

Sąjungos pramonės uždarojo pardavimo apimtis (sudėjus uždarąjį naudojimą ir uždarąjį pardavimą) Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 5 %, nuo maždaug 3,0 mln. tonų 2013 m. iki 3,2 mln. tonų tiriamuoju laikotarpiu.

(95)

Tačiau Sąjungos pramonei tenkanti uždarosios rinkos dalis, išreikšta bendro suvartojimo (uždarojoje ir atvirojoje rinkose) procentine dalimi, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 13 %.

(96)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(97)

Sąjungos pramonės užimtumo lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo vos 2 %. 2014 ir 2015 m. buvo mažiau etatinių darbuotojų daugiausia dėl to, kad didėjant konkurencijai rinkoje su importu dempingo kaina buvo siekiama sumažinti gamybos sąnaudas ir padidinti efektyvumą ir dėl to nebuvo darbinami nenuolatiniai darbuotojai. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis padidėjo (+ 4 %), Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas kaip vieno darbuotojo metinis našumas, padidėjo + 7 %. Tai rodo, kad, siekdama išlikti konkurencinga, Sąjungos pramonė buvo pasirengusi prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų.

(98)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Atsargos

(99)

Laikotarpio pabaigos atsargų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 9 %. Daugumos rūšių panašų produktą Sąjungos pramonė gamina pagal konkrečius naudotojų užsakymus. Todėl atsargos nelaikomos svarbiu žalos šiai pramonei rodikliu. Tai taip pat patvirtinta išnagrinėjus laikotarpio pabaigos atsargų gamybos procentine dalimi raidą. Kaip matyti iš lentelės, šis rodiklis išliko palyginti stabilus ir sudarė apie 6–8 % gamybos apimties.

(100)

Visi dempingo skirtumai buvo gerokai didesni už de minimis lygį. Atsižvelgiant į didelę importo iš KLR apimtį ir mažas kainas, dėl kurių buvo daromas didelis spaudimas mažinti kainas, faktinių didelių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei nebuvo nereikšmingas.

(101)

Suvartojimas Sąjungos atvirojoje rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo apytikriai 27 %, o Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis padidėjo tik 5 %. Taigi Sąjungos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 17 %, o importo iš KLR rinkos dalis padidėjo 93 %.

(102)

Atrinktos keturios Sąjungos pramonės bendrovės, kurios priklauso dviem grupėms. Todėl laikantis reikalavimų dėl konfidencialumo mikroekonominiai rodikliai pateikiami nurodant indeksus. Indeksai pagrįsti 2013 m., jų vertė yra 100. Tačiau jei 2013 m. duomenys yra neigiami, 2013 m. indeksas yra lygus ¬ 100.

(103)

Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(104)

Pagal pateiktos lentelės duomenis matyti, kaip, palyginti su atitinkamomis gamybos sąnaudomis, kito vieneto pardavimo kaina Sąjungos atvirojoje rinkoje. Pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 18 %. Be to, pardavimo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutiniškai buvo mažesnės už vieneto gamybos sąnaudas.

(105)

Nenorėdami prarasti rinkos dalies Sąjungos gamintojai turėjo prisiderinti prie kainų mažėjimo tendencijų ir gerokai sumažinti savo pardavimo kainą. Kita vertus, gamybos sąnaudų mažėjimą galima iš esmės paaiškinti tuo, kad mažėjo žaliavų kainos. Jei dėl importo dempingo kaina iš Kinijos nebūtų darytas spaudimas mažinti pardavimo kainų, Sąjungos pramonė būtų galėjusi vėl veikti pelningai mažėjant žaliavų kainoms.

(106)

Atrinktų gamintojų uždarajam vartojimui skirtų korozijai atsparaus plieno produktų dauguma buvo perduodami to paties ekonominės veiklos vykdytojo vidinėje struktūroje, dėl to nebuvo išduodamos sąskaitos faktūros. Kiti produktai buvo parduodami sandorių kainomis, nustatytomis vadovaujantis įvairia kainodaros politika. Todėl iš uždarojo naudojimo kainų raidos nebuvo galima padaryti reikšmingų išvadų.

(107)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad karštai pripildytų galvanizuotų produktų pardavimo kainos nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2017 m. kovo mėn. iš esmės padidėjo dvigubai, o tai rodo, kad žala nebuvo daroma. Šis kainų didėjimas tariamai reiškė, kad Sąjungos pramonės pelno dydis automatiškai padidės ir pagaliau bus teigiamas.

(108)

Per tyrimą nebuvo įmanoma priimti šio tvirtinimo, nes jis buvo susijęs su įvairiais produktais, kurių dauguma nėra nagrinėjamasis produktas. Be to, šiam tvirtinimui pagrįsti pateikti įrodymai apėmė 6 mėnesių laikotarpį, kuris nepatenka į tiriamąjį laikotarpį, o pateiktas kainų palyginimas laikytas netinkamu tyrimui, nes jis nebuvo išsamus, nebuvo nurodytos žaliavų kainos ir poveikis pelningumui.

(109)

Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Darbo visą darbo laiką ekvivalento vidutinės darbo sąnaudos

(110)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos padidėjo 2 %. 8 lentelėje parodyta, kad užimtumo lygis šiek tiek sumažėjo. Iš šios raidos matyti, kad pramonė kontroliavo užimtumo sąnaudas po to, kai 2014 m. ir ypač 2015 m. dėl to patyrė sunkumų.

(111)

Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(112)

Komisija Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje ikimokestinį grynąjį nuostolį išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(113)

Pelningumas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiamas, o tai rodė, kad Sąjungos pramonės būklė buvo bloga. Šiek tiek geresnės rinkos sąlygos reiškė, kad nuostoliai mažėja, tačiau buvo padaryta išvada, kad su pelningumu susijusi padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo nepateisinama.

(114)

Tačiau rinkos sąlygos buvo puikios pelningumui didinti, nes gerokai sumažėjo žaliavų sąnaudos. Vis dėlto dėl importo iš Kinijos daromo spaudimo mažinti kainas Sąjungos pramonė turėjo sumažinti savo kainas tiek, kad tik galėjo sumažinti nuostolius, tačiau negalėjo jų pašalinti.

(115)

2013 m. nuostoliai iš dalies yra susiję su Europos skolų krize ir vėlesne ekonomikos krize. Tačiau buvo aišku, kad po truputį atsigaunant Europos ekonomikai Sąjungos pramonė negalėjo vėl pradėti veikti (pastebimai) pelningai ar naudingai.

(116)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Grynasis pinigų srautas keitėsi kaip ir apyvartos grąža – per visą laiką buvo neigiamas, tačiau po truputį gerėjo. Investicijų grąža keitėsi panašiai.

(117)

Vis dėlto Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį toliau investavo. Investicijos buvo skirtos efektyvumui ir našumui palaikyti, o ne produkcijai didinti.

(118)

Nors atrinkti Sąjungos gamintojai priklausė didelėms tarptautinėms grupėms, jie tvirtino, kad jų pajėgumas padidinti kapitalą iš grupės išteklių buvo sumažėjęs. Vis dėlto investicijos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo.

(119)

Sąjungos pramonės padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo bloga. Tai matyti tiek uždarojoje, tiek atvirojoje rinkoje. Uždarojoje rinkoje buvo parduota apie 25 % viso per TL parduoto kiekio.

(120)

Sąjungos pramonės padėtis atvirojoje rinkoje buvo blogesnė per TL, palyginti su 2013 m. Nors gamybos ir pardavimo apimtis kiek padidėjo, Sąjungos pramonė prarado 17 % rinkos dalį. Apyvartos grąžos, investicijų grąžos ir pinigų srauto rodikliai per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiami ir, nors jie gerėjo, šie pokyčiai buvo nepakankami dėl importo dempingo kaina iš Kinijos daromo spaudimo mažinti kainas. Šie pokyčiai vyko nepaisant veiksmų, kurių imtasi siekiant padidinti efektyvumą mažinant darbo jėgą, padidinti našumą ir pajėgumų naudojimą, ir griežtai kontroliuojant gamybos sąnaudas.

(121)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad remiantis skunde pateiktais duomenimis tam tikri žalos veiksniai rodė, kad padėtis yra nežalinga. Šie veiksniai – tai pardavimo apimtis, pajėgumų naudojimas, užimtumas ir atsargos. Šie pokyčiai per tyrimą išnagrinėti remiantis patikrintais duomenimis. Iš tiesų, keli rodikliai, įskaitant minėtus tvirtinime, keitėsi teigiama linkme. Tačiau, kaip parodyta 2 lentelėje, atviroji rinka paaugo 27 %, todėl akivaizdu, kad tam tikri rodikliai rodo teigiamą padėties raidą. Vis dėlto dėl priežasčių, kurios buvo nustatytos analizuojant Sąjungos pramonės padėtį ir šioje išvadoje, šias teigiamas tendencijas tenka vertinti atsižvelgiant į daug svarbesnes neigiamas tendencijas, susijusias, pvz., su rinkos dalimi ir pardavimo kaina, ir į neigiamus rezultatus. Šias tendencijas išnagrinėjus teisingomis aplinkybėmis, t. y. kartu su visais kitais žalos veiksniais, buvo akivaizdu, kad Sąjungos pramonei žala buvo padaryta.

(122)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonė, išnagrinėjus tiek pagal minėtus du segmentus, tiek visą, per nagrinėjamąjį laikotarpį patyrė materialinę žalą.

(123)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina. Analizuoti šie veiksniai: importas iš trečiųjų šalių ir Sąjungos gamintojų eksportas.

(124)

Kaip minėta, importas iš Kinijos per analizuotą laikotarpį padidėjo 146 %. Jo kaina už toną sumažėjo 22 % – daugiau, nei sumažėjo žaliavų kainos (20 %). Be to, dėl šio importo buvo gerokai priverstinai sumažintos Sąjungos pramonės kainos – net 17–28 %. Turint omenyje tai, kad korozijai atsparus plienas yra prekė, kurios kaina labai svyruoja, šie skirtumai yra dideli ir turėjo labai žalingo poveikio Sąjungos pramonei.

(125)

Dėl to tik Kinija sugebėjo pasinaudoti rinkos atsigavimu, kuri per analizuotą laikotarpį padidėjo 27 %: importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjo nuo 11,7 % iki 22,7 %, tuo tarpu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis padidėjo tik 5 %, o rinkos dalis sumažėjo nuo 78,8 % iki 65,2 %.

(126)

Nepaisant palankių rinkos sąlygų per analizuotą laikotarpį, kai mažėjo žaliavų kainos ir didėjo suvartojimas, Sąjungos pramonė visą laiką veikė nuostolingai, nes buvo daromas spaudimas kainoms ir augo importas iš Kinijos.

(127)

Dėl laipsniško Kinijos ekonomikos lėtėjimo ir, remiantis bylos medžiaga, labai didelių Kinijos plieno pramonės perteklinių pajėgumų Kinijos plieno gamintojai buvo priversti nukreipti savo perteklinę produkciją į eksporto rinkas, o Sąjungos rinka yra patraukli eksporto rinka.

(128)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Sąjungos pramonės žalingą padėtį lėmė importas dempingo kaina.

(129)

Importo iš trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Importo iš kitų šalių apimtis (tonomis), CIF kaina už toną ir rinkos dalis

(130)

Importas iš KLR sudarė 65 % viso importo į Sąjungą. Importas iš kitų šalių (kaip parodyta 13 lentelėje) per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 33 %. Šiam importui tenkanti rinkos dalis padidėjo nuo 9,5 % 2013 m. iki 12,1 % tiriamuoju laikotarpiu.

(131)

Importas iš Korėjos Respublikos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 68 %. Šiam importui tenkanti rinkos dalis padidėjo nuo 4,6 % 2013 m. iki 6,0 % tiriamuoju laikotarpiu.

(132)

Importas iš Indijos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 93 %. Šiam importui tenkanti rinkos dalis padidėjo nuo 1,1 % 2013 m. iki 1,6 % tiriamuoju laikotarpiu.

(133)

Atsižvelgdama į šį importo padidėjimą Komisija nagrinėjo, ar dėl importo iš šių šalių daryta žala Sąjungos pramonei. Tačiau iš 13 lentelėje pateiktų Eurostato duomenų matyti, kad nors importo iš Korėjos rinkos dalis padidėjo, CIF kainos buvo daug didesnės už importo iš Kinijos ar Sąjungos pramonės kainas. Importo iš Indijos kainos taip pat buvo didesnės už importo iš Kinijos kainas, o importui iš Indijos tenkanti rinkos dalis kasmet buvo mažesnė nei 2 %. Importas iš kitų trečiųjų šalių taip pat nebuvo žalingas, nes importo kainos buvo didesnės už importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonės kainas.

(134)

Todėl padaryta išvada, kad tiek atsižvelgus individualiai, tiek išnagrinėjus atskirai, importas iš trečiųjų šalių neturėjo didelio poveikio Sąjungos pramonei ir bet kuriuo atveju negalėjo turėti tokio poveikio, kad nutrauktų importo iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinį ryšį.

(135)

Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Eksportas

(136)

Eksporto apimtis nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo 14 %. Eksporto kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį dėl sumažėjusių žaliavų kainų sumažėjo 12 %.

(137)

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad eksporto apimtis sudarė tik apie 6 % gamybos apimties, ir į tai, kad mažėjo kainos (mažiau nei Sąjungos rinkoje), Komisija nemanė, kad Sąjungos pramonės eksportas buvo labai susijęs su padaryta žala.

(138)

Preliminariai nustatytas Sąjungos gamintojams padarytos žalos ir importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina priežastinis ryšys.

(139)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Preliminariai nustatyta, kad dėl kitų nustatytų veiksnių, kaip antai importo iš trečiųjų šalių ir Sąjungos gamintojų pardavimo eksportui, nenutrūksta priežastinis ryšys, net jei būtų vertinamas bendras tų veiksnių poveikis. Importas iš trečiųjų šalių galėjo turėti nedidelio poveikio padarytai žalai, tačiau Sąjungos pramonės padėčiai nebūtų padarytas tokio masto poveikis. Visų pirma, pardavimo kainos nebūtų sumažėjusios iki tokio žemo lygio ir būtų pasiektas didesnis pelningumas.

(140)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, šiuo etapu Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, priežastinis ryšys nenutrūko.

(141)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(142)

Sąjungos pramonė veikia 15 valstybių narių, joje su korozijai atspariu plienu dirba daugiau nei 8 000 darbuotojų.

(143)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo šešiolika gamintojų. Nė vienas žinomas gamintojas neprieštaravo tyrimo inicijavimui. Kaip matyti iš žalos rodiklių analizės, visos Sąjungos pramonės padėtis gerėjo, tačiau ne tiek, kiek tikėtasi, nes neigiamo poveikio jai turėjo importas dempingo kaina.

(144)

Tikimasi, kad nustačius laikinuosius antidempingo muitus Sąjungos rinkoje bus atkurtos sąžiningos prekybos sąlygos, kainos nebebus daugiau smukdomos ir Sąjungos pramonė galės padidinti kainas. Dėl to Sąjungos pramonės pelningumas padidėtų iki tokio lygio, kuris laikomas būtinu šioje kapitalui imlioje pramonėje. Sąjungos pramonei dėl importo iš KLR dempingo kaina padaryta materialinė žala.

(145)

Nors keli apimties rodikliai – gamybos ir pardavimo apimtis – buvo teigiami, Sąjungos pramonės padėtis negerėjo tiek, kiek augo suvartojimas. Tai rodo, kad Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti Sąjungos rinkos atsigavimu tiek, kiek galėtų, jei nebūtų importo iš Kinijos dempingo kaina. Visų pirma, padarytas didelis poveikis su atrinktų Sąjungos gamintojų finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai pelningumui ir investicijų grąžai. Todėl svarbu, kad kainos vėl būtų ne dempingo ar bent ne žalingo lygio tam, kad visi gamintojai Sąjungos rinkoje galėtų veikti sąžiningos prekybos sąlygomis. Panašu, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonės ekonominė padėtis veikiausiai toliau blogėtų. Dėl korozijai atsparaus plieno segmento prastų veiklos rezultatų būtų daromas poveikis daugelio Sąjungos gamintojų galutinės (dengimas organinėmis medžiagomis) ir pradinės (karštojo valcavimo ritiniai) grandies segmentams, nes pajėgumų naudojimas šiuose segmentuose glaudžiai susijęs su tiriamojo produkto gamyba. Poveikis būtų juntamas ir kitų karštai pripildytų galvanizuotų produktų, kaip antai skirtų automobilių pramonės sektoriui, lygmeniu.

(146)

Apskritai karštai pripildyti galvanizuoti produktai yra tipiški produktai, parduodami maždaug 10 % integruotų plieno liejyklų. Faktiniai skaičiai skiriasi nelygu gamintojas. Tačiau šie produktai yra beveik pačioje pridėtinės vertės grandinės pabaigoje. Sąjungos plieno pramonės strategija – padidinti didelės pridėtinės vertės produktų pardavimą, kadangi už tokius produktus paprastai gaunamas didesnis nei vidutinis pelnas, nes bendrovių įvairiose pasaulio šalyse, kurios gali konkuruoti dėl šių didelės pridėtinės vertės produktų, skaičius yra mažesnis. Todėl tai, kad per analizuotą laikotarpį negauta pelno, reiškia, kad Sąjungos pramonė turi didelių problemų, nes jos strategijai ir ateitiems planams gali iškilti pavojus.

(147)

Todėl daroma preliminari išvada, kad antidempingo muitų nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus. Bet kokių antidempingo priemonių nustatymas leistų Sąjungos pramonei atsigauti nuo nustatyto žalingo dempingo poveikio.

(148)

Kaip nurodyta (15) konstatuojamojoje dalyje, tik vienas importuotojas pateikė klausimyno atsakymus. Šis importuotojas priklauso bendrovių grupei, kuri nagrinėjamąjį produktą naudoja statybų sektoriuje. Kiti importuotojai ir naudotojai apie save pranešė kaip suinteresuotosios šalys. Be to, pastabų dėl tyrimo pateikė importuotojų asociacija.

(149)

Bendradarbiaujantis importuotojas / naudotojas nurodė, kad nagrinėjamasis produktas sudarė svarbią jo gamybos sąnaudų dalį, ir nuogąstavo, kad nustačius muitus sąnaudos padidės. Per tyrimą patvirtintas teiginys, kad nagrinėjamasis produktas sudaro svarbią sąnaudų dalį, tačiau reikėtų pažymėti, kad yra kitų tiekimo šaltinių ir šis importuotojas jau jais naudojosi, o tai reiškia, kad jo sąnaudoms ir konkurencingumui nebūtų padarytas didelis poveikis, jei priemonės būtų nustatytos.

(150)

Iš tiesų, kalbant apie importuotojus bendrai, nėra įrodymų, kad importuotojai arba su plieno gaminiais susijusių paslaugų centrai negalėtų perkelti kainų padidėjimo savo pirkėjams. Be to, jie gali taip pat importuoti iš kitų šalių, kurios nėra šio tyrimo objektas.

(151)

Importuotojams atstovaujanti asociacija tvirtino, kad Sąjungos pramonė negali visą laiką tiekti nagrinėjamojo produkto jos nariams dėl pajėgumų stokos. Šis teiginys nebuvo pagrįstas. Atsižvelgdama į tai, kad asociacija nepateikė įrodymų savo tvirtinimui pagrįsti ir kad, kaip matyti iš 5 lentelės, Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį neviršijo 80 %, Komisija nerado argumentų, kuriais ši prielaida būtų patvirtinta kaip teisinga.

(152)

Kita suinteresuotoji šalis pateikė pastabų, kad vienas Sąjungos gamintojas turėjo problemų su tiekimu pirkėjams dėl „išlaidų mažinimo“. Tačiau šis tvirtinimas buvo susijęs su konkrečia vieno Sąjungos gamintojo problema, kuri nebuvo tipiška visos pramonės tiekimo padėties atžvilgiu. Net jei tuo metu ir buvo susiklosčiusi tokia padėtis, buvo alternatyvių tiekimo šaltinių, o byloje neturėta duomenų, kad tiekimas buvo bendra importuotojams ir prekiautojams iškilusi problema. Be to, viena iš priežasčių, kodėl Sąjungos gamintojams kyla problemų, yra susijusi su plieno produktų, be kita ko, iš Kinijos šaltinių, dempingu, kaip nustatyta per šį tyrimą.

(153)

Pagrindiniai korozijai atsparaus plienų produktų galutinio naudojimo pramonės sektoriai yra statybų sektorius, kuriame produktas naudojamas įvairioms apkalos statybinėms medžiagoms, taip pat jis naudojamas buitiniams prietaisams gaminti, giliojo štampavimo ir štampavimo procesuose ir mažiems suvirintiems vamzdeliams gaminti. Kaip minėta pirmiau, atliekant tyrimą bendradarbiavo tik vienas naudotojas.

(154)

Net jei priemonių nustatymas paveiktų neigiamai kai kuriuos naudotojus dėl to, kad pirkimo kainos būtų didesnės, byloje nėra duomenų, kad naudotojų pelningumui būtų padarytas neproporcingas poveikis arba kad pagrindinės pramonės grupės turėtų pradėti perkelti įmones. Siūlomų muitų dydis taip pat negali būti laikomas ribojančiu.

(155)

Pažymėtina, kad muitai turėtų padėti užtikrinti nuolatinį tiekimo saugumą platintojams ir jų klientams. Nesant muitų, kai kurie Sąjungos korozijai atsparaus plieno gamintojai galbūt turėtų nutraukti arba sumažinti korozijai atsparaus plieno gamybos veiklą, todėl daugeliui Sąjungos naudotojų liktų ribotas tiekimo šaltinių skaičius. Be to, priemonėmis bus užtikrintos vienodos veiklos sąlygos, tačiau vis tiek bus leidžiama importuoti iš nagrinėjamosios šalies (sąžiningomis kainomis) ir kitų šaltinių.

(156)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad nustačius priemones Sąjungos importuotojų ir naudotojų interesams didelio neigiamo poveikio nebūtų padaryta.

(157)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad nustačius priemones būtų prisidedama prie Sąjungos pramonės atsigavimo sudarant sąlygas visai pramonei dėl padidėjusių kainų vėl pradėti veikti pelningai. Šis didelės pridėtinės vertės segmentas yra esminis Sąjungos plieno pramonės bendros strategijos ir ateities planų bei klestėjimo elementas.

(158)

Priemonių poveikis kelioms kitoms Sąjungos šalims, kurios pranešė apie save, negali būti laikomas esminiu. Per tyrimą nenustatyta, kad galimas poveikis kitiems subjektams (kurie apie save nepranešė) nusvertų teigiamą priemonių poveikį Sąjungos pramonei. Nustatyta, kad priemonės būtų naudingos pradinės grandies pramonei, pvz., žaliavų tiekėjams ir mechanizmų gamintojams, kurie netiekė (arba tiekė tik nedideliu mastu) nagrinėjamosios šalies gamintojams.

(159)

Pasiūlyto lygio priemonių nustatymas tiekimo grandinės kainoms ir naudotojams daro tik nedidelį poveikį. Tokio lygio priemonėmis bus užtikrintos vienodos sąlygos, o iš nagrinėjamosios šalies bus galima importuoti sąžiningomis kainomis. Importuotojai galės perkelti kainų padidėjimą pirkėjams arba pakeisti tiekimo šaltinį.

(160)

Komisija šiuo tyrimo etapu priėjo prie išvados, jog nėra įtikinamų priežasčių daryti išvadą, kad importuojamiems KLR kilmės korozijai atsparaus plieno produktams nustačius laikinąsias priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

(161)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(162)

Siekdama nustatyti priemonių dydį Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonei padarytą žalą.

(163)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir, parduodama panašų produktą Sąjungos rinkoje, gauti tokį ikimokestinį pelną, kokį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje pagrįstai galėtų gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina.

(164)

Tiksliniam pelnui nustatyti Komisija rėmėsi pardavimo nesusijusioms bendrovėms pelnu, kuris buvo naudojamas žalos pašalinimo lygiui nustatyti. Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonės pelningumas buvo neigiamas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje buvo daug iš KLR importuotų produktų žemomis kainomis. Todėl Komisija padarė išvadą, kad tikslinio pelno neįmanoma nustatyti remiantis nagrinėjamuoju laikotarpiu. Skundo pateikėjas skunde prašė Komisijos naudoti bent 10 % apyvartos dydį kaip pagrįstą nežalingą pelno skirtumą. Nagrinėdama šį prašymą Komisija išanalizavo atrinktų Sąjungos gamintojų dešimties metų pelningumą, kad galėtų nustatyti, kokį tipišką pelną pramonė yra gavusi, kai nebuvo dempingo. Nustatyta, kad paskutiniai pelningi metai buvo 2008 m., kai gautas 7,4 % pelnas. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad tinkamiausias tikslinis pelnas yra 2008 m. faktiškai gautas pelnas.

(165)

Todėl nežalingą Sąjungos pramonės panašaus produkto kainą Komisija apskaičiavo prie atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu pridėjusi minėtą 7,4 % pelno dydį.

(166)

Tuomet Komisija, remdamasi nagrinėjamosios šalies bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos (tinkamai pakoreguotos atsižvelgiant į importo sąnaudas ir muitus), nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, nustatė žalos pašalinimo lygį. Kiekvienas po šio palyginimo gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(167)

Laikinosios antidempingo priemonės importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą mažesnio muito taisyklę. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus. Muitų dydis turėtų būti nustatytas pagal mažesnį iš dempingo ir žalos skirtumų.

(168)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(169)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka per šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(170)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (6). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas neturi poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas neturi poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(171)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelių muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kuriomis būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų normų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(172)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik per šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(173)

Kaip minėta (3) konstatuojamojoje dalyje, Komisija reikalavimą registruoti importuojamą KLR kilmės ir iš KLR siunčiamą nagrinėjamąjį produktą nustatė Į gyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1238. Šis reikalavimas nustatytas atsižvelgiant į galimą antidempingo priemonių taikymą atgaline data pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį. Šiuo tyrimo etapu negalima priimti jokio sprendimo dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data.

(174)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabas ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(175)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniu tyrimo etapu,

—

iš nerūdijančiojo plieno, silicinio elektrotechninio plieno ir greitapjovio plieno,

—

po karštojo ar šaltojo valcavimo toliau neapdoroti produktai.

a)

prašyti, kad būtų atskleisti pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriais remiantis buvo priimtas šis reglamentas;

b)

teikti pastabas raštu Komisijai ir

c)

pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

10.8.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 207/28

(1)

Prancūzija pagal Direktyvos 93/42/EEB 13 straipsnio 1 dalies d punktą kreipėsi į Komisiją prašydama priimti sprendimą, kad produktų, kurių pagrindinė paskirtis, siejama su spanguolių (Vaccinium macrocarpon) ekstrakte esančių proantocianidinų (PAC) veikimu, yra cistito profilaktika arba gydymas, grupė nepatenka į Direktyvos 93/42/EEB 1 straipsnio 2 dalies a punkte pateiktą medicinos prietaisų apibrėžtį;

(2)

Direktyvos 93/42/EEB 1 straipsnio 2 dalies a punkte pateiktoje medicinos prietaiso apibrėžtyje, be kita ko, nustatyta, kad prietaisas į minėtą apibrėžtį patenka, jei jo naudojimas pagal paskirtį neveikia farmakologinėmis, imunologinėmis ar metabolinėmis priemonėmis;

(3)

2016 m. liepos 22 d. Europos vaistų agentūros (EMA) pateiktoje nuomonėje (2) padaryta išvada, kad 1 konstatuojamojoje dalyje minėtos grupės produktų naudojimas pagal paskirtį veikiausiai veikia farmakologinėmis priemonėmis, nes PAC ir kitų spanguolėse esančių sudedamųjų dalių metabolitai veikiausiai veikia farmakologiškai, o mechaninis PAC veikimo mechanizmas yra labai mažai tikėtinas;

(4)

mechaninis veikimo mechanizmas reikštų, kad ši produktų grupė patenka į medicinos prietaisų apibrėžtį. Tai, kad toks veikimo mechanizmas yra labai mažai tikėtinas, o labiausiai tikėtinas – farmakologinis, rodo, kad ši produktų grupė neturėtų patekti į medicinos prietaisų apibrėžtį;

(5)

2014 m. lapkričio mėn. Medicinos prietaisų ekspertų grupei pateikto klausimyno atsakymai parodė, kad dauguma valstybių narių remdamosi savo moksline patirtimi mano, kad ši produktų grupė neturėtų patekti į medicinos prietaisų apibrėžtį;

(6)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 93/42/EEB 7 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę.

10.8.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 207/30

1.

Taikymo sritis

2.

Apibrėžtys

3.

Patvirtinimo paraiška

4.

Patvirtinimas

5.

Reikalavimai

6.

Pakaitinių taršos kontrolės įtaisų tipo pakeitimas ir patvirtinto tipo išplėtimas

7.

Gamybos atitiktis

8.

Sankcijos už gamybos neatitiktį

9.

Visiškas gamybos nutraukimas

10.

Už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų pavadinimai bei adresai

11.

Dokumentai

Priedėlis. Informacinis dokumentas Nr. … dėl pakaitinių taršos kontrolės įtaisų tipo patvirtinimo

1.

Pranešimas apie pakaitinių taršos kontrolės įtaisų tipo patvirtinimą, patvirtinto tipo išplėtimą, nepatvirtinimą, patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą pagal Taisyklę Nr. 103

2.

Patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžiai

2.1.

Originalus taršos kontrolės įtaisas – taršos kontrolės įtaisas arba tokių įtaisų sąranka, kuriems taikomas atitinkamai transporto priemonei suteiktas tipo patvirtinimas ir kurių tipai nurodyti su Taisyklės Nr. 83 2 priedu (1) susijusiuose dokumentuose.

2.2.

Pakaitinis taršos kontrolės įtaisas – taršos kontrolės įtaisas arba tokių įtaisų sąranka, kurie gali būti patvirtinti pagal šią taisyklę, išskyrus apibrėžtuosius 2.1 punkte.

2.3.

Originalus pakaitinis taršos kontrolės įtaisas – su Taisyklės Nr. 83 2 priedu (1) susijusiuose dokumentuose nurodytų tipų taršos kontrolės įtaisas arba tokių įtaisų sąranka, kuriuos transporto priemonės tipo patvirtinimo sertifikato turėtojas pateikia rinkai kaip atskirus techninius agregatus.

2.4.

Taršos kontrolės įtaiso tipas – kataliziniai konverteriai ir kietųjų dalelių filtrai, kurių nesiskiria šie esminiai aspektai:

2.5.

Transporto priemonės tipas.

Žr. Taisyklės Nr. 83 2.1 punktą.

2.6.

Pakaitinio taršos kontrolės įtaiso patvirtinimas – taršos kontrolės įtaiso, skirto montuoti kaip pakaitinės dalies vieno ar kelių konkrečių tipų transporto priemonėse, patvirtinimas atsižvelgiant į išmetamo teršalų kiekio, triukšmo lygio, poveikio transporto priemonės veikimui ir, jei taikoma, transporto priemonės vidinei diagnostikos (OBD) sistemai ribojimus.

2.7.

Nusidėvėjęs pakaitinis taršos kontrolės įtaisas – taršos kontrolės įtaisas, nusidėvėjęs dėl ilgo naudojimo arba dirbtinai nudėvėtas tiek, kad atitinka Taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 1 dalies reikalavimus.

2.8.

Reguliariai atsinaujinanti sistema – kataliziniai konverteriai, kietųjų dalelių filtrai ar kiti taršos kontrolės įtaisai, kuriems būtinas reguliaraus atsinaujinimo procesas, transporto priemonei įprastomis eksploatavimo sąlygomis nuvažiavus mažiau kaip 4 000 km.

3.3.1.

pagal Taisyklę Nr. 83 patvirtinto tipo transporto priemone (-ėmis), kurioje (-ose) įrengtas naujas originalus taršos kontrolės įtaisas. Šią (šias) transporto priemonę (-es) parenka paraiškos teikėjas, techninei tarnybai pritarus. Ji (jos) turi atitikti Taisyklės Nr. 83 4 priedo 3.1 punkto arba 4a priedo 3.2 punkto reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kurie iš jų galiojo transporto priemonės patvirtinimo metu.

Bandomosios (-ųjų) transporto priemonės (-ių) išmetamųjų teršalų kontrolės sistema turi būti be trūkumų; pernelyg nusidėvėjusios arba prastai veikiančios su teršalų išmetimu susijusios originalios dalys pataisomos arba pakeičiamos. Prieš tikrinant išmetamųjų teršalų kiekį, bandomoji (-osios) transporto priemonė (-ės) tinkamai sureguliuojama (-os) ir nustatoma (-os) pagal gamintojo specifikacijas;

3.3.2.

vienu atitinkamo tipo pakaitinio taršos kontrolės įtaiso pavyzdžiu. Ant šio pavyzdžio turi būti aiškiai ir nenutrinamai pažymėtas paraiškos teikėjo prekybinis pavadinimas arba prekių ženklas ir jo komercinis pavadinimas;

3.3.3.

papildomu atitinkamo tipo pakaitinio taršos kontrolės įtaiso pavyzdžiu, jeigu pakaitinis taršos kontrolės įtaisas yra skirtas montuoti OBD sistemą turinčioje transporto priemonėje. Ant šio pavyzdžio turi būti aiškiai ir nenutrinamai pažymėtas paraiškos teikėjo prekybinis pavadinimas arba prekių ženklas ir jo komercinis pavadinimas. Jo nusidėvėjimas turi būti toks, kaip nurodyta 2.7 punkte.

a)

informaciniame lapelyje, pateikiamame kartu su originaliu pakaitiniu taršos kontrolės įtaisu, arba

b)

ant pakuotės, kurioje originalus pakaitinis taršos kontrolės įtaisas parduodamas, arba

c)

bet kokiu kitu tinkamu būdu.

a)

transporto priemonės markę (-es) ir tipą (-us);

b)

originalaus pakaitinio taršos kontrolės įtaiso markę (-es) ir tipą (-us);

c)

originalaus pakaitinio taršos kontrolės įtaiso dalies numerį (-ius);

d)

atitinkamo transporto priemonės tipo (-ų) patvirtinimo numerį.

4.6.1.

apskritimas, kuriame įrašyta raidė E ir tipą patvirtinusios šalies skiriamasis numeris (4);

4.6.2.

šalia 4.6.1 punkte nurodyto apskritimo – šios taisyklės numeris, toliau raidė R, brūkšnys ir patvirtinimo numeris.

1)

M ≤ 0,85S + 0,4G

2)

M ≤ G

M

–

per tris su pakaitiniu taršos kontrolės įtaisu atliktus I tipo bandymus išmesto vieno teršalo (CO, HC, NOx ar kietųjų dalelių) kiekio arba dviejų teršalų (HC + NOx) bendro kiekio vidurkis;

S

–

per tris su originaliu taršos kontrolės įtaisu atliktus I tipo bandymus išmesto vieno teršalo (CO, HC, NOx ar kietųjų dalelių) kiekio arba dviejų teršalų (HC + NOx) bendro kiekio vidurkis;

G

–

išmetamo vieno teršalo (CO, HC, NOx ar kietųjų dalelių) kiekio arba dviejų teršalų (HC + NOx) bendro kiekio ribinė vertė, atsižvelgiant į transporto priemonės (-ių) tipo patvirtinimą, gauta:

a)

manyti, kad pakeitimai veikiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio ir kad bet kokiu atveju pakaitinis taršos kontrolės įtaisas vis tiek atitinka reikalavimus, arba

b)

reikalauti, kad už bandymus atsakinga techninė tarnyba pateiktų kitą kai kurių arba visų šios taisyklės 5 dalyje aprašytų bandymų ataskaitą.

11.1.1.

transporto priemonės (įskaitant gamybos metus), kurioms pakaitinis taršos kontrolės įtaisas yra patvirtintas, įskaitant, jei taikoma, ženklus, rodančius, ar pakaitinis taršos kontrolės įtaisas yra tinkamas montuoti vidinę diagnostikos (OBD) sistemą turinčioje transporto priemonėje;

11.1.2.

jei reikia, įrengimo nurodymai.

a)

informaciniame lapelyje, pateikiamame kartu su pakaitiniu taršos kontrolės įtaisu, arba

b)

ant pakuotės, kurioje pakaitinis taršos kontrolės įtaisas parduodamas, arba

c)

bet kokiu kitu tinkamu būdu.