17.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 155/1

(1)

siekiant nustatyti vienodus informacijos teikimo reikalavimus ir pasinaudoti galimybės teikti paslaugas visoje Sąjungoje teikiamais privalumais, svarbu patikslinti informaciją, kurią investicinės įmonės, rinkos operatoriai ir, kai privaloma pagal Direktyvą 2014/65/ES, kredito įstaigos turėtų pranešti savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, kai pageidauja teikti investicines paslaugas arba vykdyti investicinę veiklą ir teikti papildomas paslaugas kitoje valstybėje narėje;

(2)

informacijos, kurią buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms turi pateikti investicinės įmonės, kredito įstaigos ar rinkos operatoriai, pageidaujantys teikti investicines paslaugas arba vykdyti investicinę veiklą bei teikti papildomas paslaugas arba priemones, kad palengvintų prieigą ir prekybą, apimtis ir turinys skiriasi priklausomai nuo paso teisių paskirties ir formos. Todėl aiškumo dėlei reikia apibrėžti taikant šį reglamentą naudojamus skirtingų rūšių pranešimus dėl paso;

(3)

dėl tų pačių priežasčių taip pat svarbu patikslinti informaciją, kurią turėtų pateikti investicinės įmonės ar rinkos operatoriai, valdantys daugiašalę prekybos sistemą (DPS) arba organizuotos prekybos sistemą (OPS), kai kitos valstybės narės teritorijoje nori pagerinti toje kitoje valstybėje narėje įsisteigusių nuotolinių naudotojų, narių ar dalyvių galimybes patekti į tas sistemas ir jose prekiauti;

(4)

jei pranešimo dėl paso duomenys pasikeičia, įskaitant leidimo teikti investicines paslaugas ir vykdyti investicinę veiklą atšaukimą ar panaikinimą, buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų gauti atnaujintą informaciją. Ta informacija turėtų būti užtikrinama, kad tos kompetentingos institucijos galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus, atitinkančius jų įgaliojimus ir atsakomybės sritis;

(5)

buveinės valstybės narės investicinių įmonių pavadinimo, adreso ir kontaktinių duomenų pasikeitimas turi būti laikomas svarbiu, todėl apie jį turi būti pranešta teikiant pranešimą dėl filialo duomenų pasikeitimo arba pranešimą dėl priklausomo agento duomenų pasikeitimo;

(6)

buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms svarbu bendradarbiauti siekiant sumažinti pinigų plovimo grėsmę. Šis reglamentas ir ypač investicinių įmonių veiklos programų pranešimas priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai turėtų padėti vertinti ir prižiūrėti jos teritorijoje įsisteigusio filialo sistemų ir kontrolės priemonių, kuriomis užkertamas kelias pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, tinkamumą, įskaitant to filialo pareigūno, atsakingo už pinigų plovimo prevenciją, kvalifikacijos, žinių ir geros reputacijos tinkamumą;

(7)

šio reglamento nuostatos yra glaudžiai susijusios, nes jomis reglamentuojami pranešimai, susiję su investicinių įmonių, rinkos operatorių ir numatytais atvejais kredito įstaigų pasinaudojimu laisve teikti investicines paslaugas ir vykdyti investicinę veiklą, taip pat pasinaudojimu įsisteigimo laisve. Siekiant užtikrinti šių nuostatų, kurios turėtų įsigalioti vienu metu, tarpusavio nuoseklumą ir palengvinti sąlygas visapusiškai jas apžvelgti ir su jomis susipažinti vienoje vietoje asmenims, kuriems jos taikomos, pageidautina visus techninius reguliavimo standartus, susijusius su informacija, kurią privaloma pranešti pagal Direktyvos 2014/65/ES II antraštinės dalies III skyrių, pateikti viename reglamente;

(8)

nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente nustatytos nuostatos ir susijusios nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2014/65/ES, būtų pradėtos taikyti nuo tos pačios dienos;

(9)

šis reglamentas grindžiamas EVPRI Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(10)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (2) 10 straipsnį Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija surengė atviras viešas konsultacijas dėl tokių techninių reguliavimo standartų projektų, išnagrinėjo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal to reglamento 37 straipsnį įsteigta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę,

a)

laisvę teikti investicines paslaugas ir vykdyti investicinę veiklą pagal Direktyvos 2014/65/ES 34 straipsnio 5 dalį;

b)

įsisteigimo laisvę pagal Direktyvos 2014/65/ES 35 straipsnio 7 dalį.

a)

investicinės įmonės pavadinimas, adresas ir kontaktiniai duomenys, kartu nurodant konkretaus investicinės įmonės kontaktinio asmens vardą, pavardę;

b)

veiklos programa, apimanti:

a)

investicinės įmonės arba rinkos operatoriaus pavadinimas, adresas ir kontaktiniai duomenys, kartu nurodant konkretaus investicinės įmonės arba rinkos operatoriaus kontaktinio asmens vardą, pavardę;

b)

trumpas taikytinų tinkamų priemonių aprašymas ir data, nuo kurios šios priemonės bus teikiamos priimančiojoje valstybėje narėje;

c)

trumpas DPS ar OPS verslo modelio aprašymas, nurodant finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, rūšį, dalyvių rūšį ir DPS ar OPS rinkodaros metodą, taikomą nuotoliniams naudotojams, nariams ar dalyviams.

a)

buveinės valstybės narės investicinės įmonės arba kredito įstaigos pavadinimas, adresas ir kontaktiniai duomenys ir konkretaus investicinės įmonės arba kredito įstaigos kontaktinio asmens vardas, pavardė;

b)

filialo arba priklausomo agento, iš kurio galima gauti dokumentus, pavadinimas, adresas ir kontaktiniai duomenys priimančiojoje valstybėje narėje;

c)

už filialo arba priklausomo agento valdymą atsakingų asmenų vardai ir pavardės;

d)

nuoroda (elektroninė ar kitokia) į viešo registro, kuriame yra įregistruotas priklausomas agentas, vietą;

e)

veiklos programa.

a)

teiktinų investicinių paslaugų, veiklos, papildomų paslaugų ir finansinių priemonių sąrašą;

b)

apžvalgą, kuria paaiškinama, kaip filialas arba priklausomas agentas prisidės prie investicinės įmonės, kredito įstaigos arba grupės strategijos, ir nurodoma, ar investicinė įmonė yra grupės narė ir kokios bus pagrindinės filialo arba priklausomo agento funkcijos;

c)

klientų arba sandorio šalių, su kuriomis filialas arba priklausomas agentas dirbs, rūšies aprašymą, nurodant, kaip investicinė įmonė arba kredito įstaiga tuos klientus ir sandorio šalis pritrauks ir su jais dirbs;

d)

šią informaciją apie filialo arba priklausomo agento organizacinę struktūrą:

e)

asmenų, atliekančių filialo arba priklausomo agento pagrindines funkcijas, įskaitant asmenis, atsakingus už einamąją filialo arba priklausomo agento veiklą, atitiktį reikalavimams ir skundų nagrinėjimą, duomenis;

f)

visų užsakomųjų paslaugų susitarimų, svarbių filialo arba priklausomo agento veiklai, duomenis;

g)

taikysimų sistemų ir kontrolės priemonių duomenų santrauką, įskaitant:

h)

pradinio trisdešimt šešių mėnesių laikotarpio pelno ir nuostolio, taip pat pinigų srauto prognozes.

a)

asmens arba asmenų, kurie bus atsakingi už filialo arba priklausomo agento veiklos nutraukimo procesą, vardą, pavardę;

b)

planuojamo veiklos nutraukimo tvarkaraštį;

c)

duomenis ir procesus, siūlomus verslo veiklai likviduoti, įskaitant informaciją apie tai, kaip bus apsaugoti klientų interesai, nagrinėjami skundai ir įvykdomi neįvykdyti įsipareigojimai.

17.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 155/6

(1)

Tyrimą Europos Komisija (toliau – Komisija) inicijavo 2016 m. kovo 31 d. (2), gavusi gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų armatūros strypų Sąjungoje, vardu 2016 m. vasario 15 d. Europos plieno asociacijos (toliau – EUROFER arba skundo pateikėjas) pateiktą skundą.

(2)

2016 m. gruodžio 20 d. Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2303 (3) (toliau – laikinasis reglamentas) importuojamiems Baltarusijos Respublikos (toliau – Baltarusija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės tam tikriems strypams ir juostoms, naudojamiems kaip gelžbetonio armatūra, nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(3)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), skundo pateikėjas ir vienintelis Baltarusijos eksportuojantis gamintojas raštu pateikė pastabų dėl preliminarių išvadų. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(4)

Buvo išklausytas Baltarusijos eksportuojantis gamintojas ir Sąjungos gamintojai.

(5)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktas pastabas ir prireikus pakeitė preliminarias išvadas.

(6)

Siekiant patikrinti laikinojo reglamento 124 ir 133 konstatuojamosiose dalyse nurodytus klausimyno atsakymus, kurie nebuvo patikrinti pirminiu procedūros etapu, surengti tikrinamieji vizitai toliau išvardytų bendrovių patalpose:

(7)

Komisija visoms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketina nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamiems armatūros strypams (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo. Po galutinio faktų atskleidimo, atsižvelgiant į bendro faktų atskleidimo dokumento 18–24 konstatuojamosiose dalyse nustatytas išvadas, Komisija nagrinėjo žalos rodiklius, išskyrus duomenis, susijusius su Italijos rinka, ir apie tai visos šalys buvo informuotos (papildomas galutinis faktų atskleidimas). Vėliau visoms šalims buvo nustatytas terminas pastaboms dėl papildomo faktų atskleidimo pateikti. Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos buvo išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(8)

Kadangi pastabų dėl atrankos metodo negauta, laikinojo reglamento 7–10 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

(9)

Kadangi pastabų dėl tiriamojo laikotarpio (toliau – TL) ir nagrinėjamojo laikotarpio negauta, laikinojo reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje nustatyti laikotarpiai patvirtinami.

(10)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 15–16 konstatuojamosiose dalyse, tiriamasis produktas – „tam tikri Baltarusijos kilmės strypai ir juostos, naudojami kaip gelžbetonio armatūra, iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, po kalimo, karštojo valcavimo, karštojo tempimo arba karštojo išspaudimo (ekstruzijos) toliau neapdoroti, įskaitant po valcavimo susuktus arba supintus, taip pat produktai su išpjovomis, briaunomis, grioveliais arba kitomis deformacijomis, padarytomis valcavimo proceso metu, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7214 10 00, ex 7214 20 00, ex 7214 30 00, ex 7214 91 10, ex 7214 91 90, ex 7214 99 10, ex 7214 99 71, ex 7214 99 79 ir ex 7214 99 95 (toliau – nagrinėjamasis produktas). Labai atsparios nuovargiui geležies arba plieno strypai ir juostos, naudojami kaip gelžbetonio armatūra, neįtraukti.“

(11)

Jau pirminiu procedūros etapu Baltarusijos eksportuojantis gamintojas nurodė tariamą skundo (kuriame minimi du KN kodai) ir pranešimo apie inicijavimą (kuriame minimi devyni KN kodai) neatitikimą. Po to, kai laikinajame reglamente buvo pateikta atitinkamų paaiškinimų, Baltarusijos eksportuotojas pakeitė prašymą ir paprašė įtraukti papildomą sakinį nagrinėjamojo produkto aprašomojoje dalyje, kad būtų aišku, jog apskriti strypai ir kitų tipų strypai be išpjovų, briaunų ar kitų deformacijų, kuriems taip pat taikomi papildomi septyni KN kodai, neįtraukiami į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį.

(12)

Kita vertus, priešingai, nei tvirtino Baltarusijos bendrovė, skundo pateikėjas teigė, kad į produkto apibrėžtąją sritį turėtų būti įtraukti apskriti strypai ir kiti strypai be deformacijų.

(13)

Po kruopštaus tyrimo Komisija padarė išvadą, kad skunde ir pranešime apie inicijavimą pateikta nagrinėjamojo produkto aprašomoji dalis akivaizdžiai neapima apskritų strypų ir strypų be deformacijų, todėl šie strypai nepatenka į produkto apibrėžtąją sritį. Be to, surinkus visus dempingui apskaičiuoti ir žalos analizei atlikti reikalingus duomenis apie nagrinėjamąjį produktą, nebuvo gauta jokių duomenų apie apskritus strypus ar strypus be deformacijų. Todėl reikėtų aiškiai apibrėžti produkto apibrėžtąją sritį nurodant, kad apskriti strypai ir kiti strypai be deformacijų nėra priskiriami prie nagrinėjamojo produkto. Taigi Komisija sutiko pakeisti nagrinėjamojo produkto aprašymą, atsižvelgdama į Baltarusijos eksportuojančio gamintojo pasiūlymą. Atlikdama šį vertinimą, Komisija patikrino, ar KN kodai 7214 99 71 ir ex 7214 99 79 yra išimtinai taikomi apskritiems strypams ir strypams be deformacijų, ir todėl išbraukė produkto apibrėžtojoje srityje į juos pateiktą nuorodą. Be to, Komisija pastebėjo, kad šie strypai nepagrįstai nurodyti laikinojo reglamento 62, 63, 65 ir 103 konstatuojamosiose dalyse (Sąjungos suvartojimas, nagrinėjamojo importo apimtis ir rinkos dalis, importo kaina ir importas iš trečiųjų šalių), todėl šie duomenys buvo atitinkamai pakeisti.

(14)

Atsižvelgdama į tai, Komisija taip patikslina nagrinėjamojo produkto apibrėžtį:

„Nagrinėjamasis produktas – tam tikri Baltarusijos kilmės strypai ir juostos, naudojami kaip gelžbetonio armatūra, iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, po kalimo, karštojo valcavimo, karštojo tempimo arba karštojo išspaudimo (ekstruzijos) toliau neapdoroti, po valcavimo susukti ar supinti arba nesusukti ar nesupinti, produktai su išpjovomis, briaunomis, grioveliais arba kitomis deformacijomis, padarytomis valcavimo proceso metu, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7214 10 00, ex 7214 20 00, ex 7214 30 00, ex 7214 91 10, ex 7214 91 90, ex 7214 99 10 ir ex 7214 99 95 (toliau – nagrinėjamasis produktas). Labai atsparios nuovargiui geležies arba plieno strypai bei juostos ir kiti ilgi produktai, naudojami kaip gelžbetonio armatūra, kaip antai apskriti strypai, nėra įtraukti.“

(15)

Kadangi pastabų dėl išsamaus dempingo apskaičiavimo negauta, laikinojo reglamento 19–55 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

(16)

Kadangi pastabų dėl Sąjungos pramonės negauta, laikinojo reglamento 56–59 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

(17)

Kaip paminėta 13 ir 14 konstatuojamosiose dalyse, apskriti strypai ir strypai be deformacijų nepriskirtini prie nagrinėjamojo produkto. Šiuo metu šių produktų KN kodai yra ex 7214 99 71 ir 7214 99 79. Informacija laikinojo reglamento 62, 63 ir 65 konstatuojamosiose dalyse pateiktose lentelėse pakeičiama taip:

(18)

Pirmiau nurodytų skaičių patikslinimas neturėjo jokios įtakos žalos apskaičiavimui. Iš tiesų, nustatyta, kad tendencijos nesikeitė, todėl laikinojo reglamento 62–66 konstatuojamosiose dalyse išdėstyti Komisijos faktai patvirtinami.

(19)

Kaip aprašyta laikinojo reglamento 132 konstatuojamojoje dalyje, Baltarusijos eksportuojantis gamintojas ir vienas iš neatrinktų Sąjungos importuotojų iškėlė klausimą dėl tariamo Sąjungos gamintojų kainų nustatymo susitarimo, dėl kurio duomenys apie žalą galėjo būti nepatikimi. Šis tvirtinimas buvo dar plačiau pakomentuotas Baltarusijos bendrovės pastabose po pirminio faktų atskleidimo. Baltarusijos eksportuojantis gamintojas nurodė, kad Italijos konkurencijos institucija (Autorità Garante della Concorrenza e del Mercato, AGCM) tuo metu vykdė tyrimą dėl tam tikrų Šiaurės Italijoje įkurtų bendrovių kartelio. Viena iš nagrinėjamųjų bendrovių yra įtraukta tarp šio antidempingo tyrimo tikslais atrinktų bendrovių.

(20)

Atsižvelgdama į šį tvirtinimą, Komisija paprašė iš AGCM atitinkamos informacijos, kad galėtų įvertinti, ar tie faktai turi įtakos Sąjungos pramonės duomenų apie žalą patikimumui atliekant šį antidempingo tyrimą.

(21)

Remiantis teismų praktika, kai nacionalinė konkurencijos institucija vykdo tyrimą dėl antikonkurencinės veiklos, Komisija turi įvertinti, ar Sąjungos pramonė prisidėjo prie šios veiklos bei padarytos žalos, ir nustatyti, ar minėta nekonkurencinė veikla nebuvo žalos, kuria grindžiamos tokios išvados, priežastimi. Tokiu atveju Komisija, vadovaudamasi antidempingo tyrimų procedūros taisyklėmis, gali nelaukti, kol kompetentinga nacionalinė institucija užbaigs tyrimą, o prireikus turi paprašyti atitinkamos informacijos iš šalių bei nacionalinių institucijų ir ją įvertinti (4).

(22)

Remdamasi pagrindinio reglamento 6 straipsnio 3 dalimi pagrįstu pateiktu prašymu, AGCM pranešė Komisijai, kad 2015 m. spalio 21 d. pradėjo oficialų tyrimą dėl SESV 101 straipsnį tariamai pažeidusių šešių Italijos bendrovių, gaminančių strypus, naudojamus kaip gelžbetonio armatūra, ir suvirtintas vielas (5). Viena iš šių Italijos bendrovių yra atrinkta šio antidempingo tyrimo tikslais. 2016 m. rugsėjo mėn. AGCM išplėtė tyrimą ir į jį įtraukė dar du Italijos gamintojus. Atlikusi nuodugnų visos turimos informacijos vertinimą, AGCM priėmė prieštaravimo pareiškimą ir 2017 m. sausio 18 d. nusiuntė jį susijusioms bendrovėms. Tiriama antikonkurencinė veikla yra susijusi su aštuonių Italijos bendrovių tariamu keitimusi informacija ir susitarimu dėl kainų, apimančiu kelis jų pridėtinės vertės grandinę sudarančius veiklos etapus 2010–2016 m. nuo gamybos medžiagų įsigijimo ir gamybos pajėgumų lygių bei faktinės gamybos iki produkcijos pardavimo. Atsižvelgiant į pasiūlos ir paklausos charakteristikas, oficialiame sprendime pradėti tyrimą atitinkama geografinė rinka buvo apibrėžta kaip nacionalinė.

(23)

AGCM pateikta informacija rodo, kad su šiuo tyrimu susijęs nagrinėjamasis produktas (armatūros strypai) sutampa su produktais, kurie tapo antimonopolinio tyrimo objektu, ir kad tariamas kartelis galiojo visą tyrimo laikotarpį. Šiomis aplinkybėmis Komisija nutarė, kad žalos analizei naudoti atrinkto Italijos gamintojo duomenys yra nepatikimi.

(24)

Todėl Komisija analizavo Sąjungos suvartojimą, nagrinėjamojo importo apimtį ir rinkos dalį, taip pat makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius, išskyrus duomenis, susijusius su Italijos rinka. Siekiant skaidrumo, toliau pateikiami atitinkami duomenys, išskyrus Italijos bendroves.

(25)

Makroekonominiai rodikliai (lentelės)

(26)

Mikroekonominiai rodikliai (konfidencialumo tikslais lentelės indeksuojamos)

(27)

Tuo remdamasi, Komisija pažymi, kad žalos rodiklių raida, neatsižvelgiant į duomenis, susijusius su Italija, iš esmės yra tokia pati, kaip ir visos Sąjungos rinkos, įskaitant Italiją, raida. Todėl galima daryti išvadą, kad į žalos analizę neįtraukus duomenų, susijusių su Italijos rinka, vis dar laikytina, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(28)

Dėl priverstinio kainų mažinimo Komisija pirmiausia pažymi, kad pirminiu etapu nustatytas priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 4,5 %. Komisija dar kartą išnagrinėjo priverstinio kainų mažinimo faktą, atsižvelgdama į 19–23 konstatuojamosiose dalyse nustatytas išvadas. Priverstinis kainų mažinimas nustatomas remiantis atrinktų bendrovių duomenimis. Todėl į priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimą Komisija neįtraukė duomenų, susijusių su atrinktu Italijos gamintoju. Įvertinus visų atrinktų bendrovių, išskyrus Italijos bendrovę, duomenis, priverstinio kainų mažinimo skirtumas vis tiek liko didelis – 4,4 %.

(29)

Baltarusijos eksportuojantis gamintojas taip pat tvirtino, kad priverstinis kainų mažinimas (ir priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis) turėtų būti apskaičiuojamas atliekant ne visų sandorių, kuriuos sudarė atrinkti Sąjungos gamintojai, palyginimą, o tik tų, kuriuos sudarius konkuruojama su Baltarusijos importuojamais produktais. Priverstinis kainų mažinimas paprastai apskaičiuojamas palyginus nagrinėjamojo produkto importą dempingo kaina į Sąjungą ir visą Sąjungos pramonės pardavimo apimtį. Tačiau, atsižvelgdama į specifines šios bylos aplinkybes ir ypatingas nagrinėjamo produkto savybes, priverstinio kainų mažinimo skirtumą Komisija taip pat apskaičiavo apsiribodama tik tų valstybių narių analize, kuriose Baltarusijos kilmės produktai buvo pirmiausia parduoti, t. y. Nyderlanduose, Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Šis požiūris grindžiamas konservatyvia prielaida, kad staigus ir tiesioginis importo dempingo kaina poveikis Sąjungos pardavimo kainoms pirmiausia pasireiškė tose valstybėse narėse. Todėl sąmoningai ignoruotas bet koks vėlesnis šio poveikio pasireiškimas kitose valstybėse narėse. Pagal šį scenarijų tinkamai pakoreguotos vidutinės svertinės Baltarusijos importo dempingo kaina pardavimo kainos buvo palygintos su atitinkamomis atrinktų Sąjungos gamintojų, išskyrus Italijoje įsteigtą gamintoją, pardavimo kainomis, nustatytomis nesusijusiems pirkėjams tuose regionuose, kuriuose buvo tiesiogiai konkuruojama su Baltarusijos kilmės produktais. Todėl priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 2,8 %, ne 4,5 %, kaip nurodyta laikinojo reglamento 68 konstatuojamojoje dalyje.

(30)

Atliekant šį tyrimą, nagrinėjamasis produktas gali būti laikomas preke, kurią kainų svyravimai gali labai įtakoti. Todėl, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 83, 84 ir 98 konstatuojamosiose dalyse, daroma išvada, kad rimta ir pakankama kainų smukdymo priežastimi gali būti net 2,8 % dydžio priverstinio kainų mažinimo skirtumas.

(31)

Po galutinio faktų atskleidimo Baltarusijos eksportuojantis gamintojas taip pat tvirtino, kad, remiantis pirmiau 19–23 konstatuojamosiose dalyse pateiktomis išvadomis, tai greičiausiai turėtų šalutinio poveikio kitoms valstybėms narėms, ypač Prancūzijai, kur yra vieno iš Italijos gamintojo patronuojančiosios bendrovės patronuojamoji bendrovė, kuriai priklauso didelė rinkos dalis. Tačiau, kalbant apie tariamą antikonkurencinę veiklą Italijoje, AGCM atitinkamą geografinę rinką apibrėžė kaip nacionalinę. Be to, 19–23 konstatuojamosiose dalyse apibendrinti bylos įrodymai savaime nepatvirtina šio teiginio. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(32)

Kadangi papildomų pastabų dėl žalos Sąjungos pramonei negauta, laikinojo reglamento 70–95 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

(33)

Kadangi jokių pastabų dėl importo dempingo kaina poveikio Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai negauta, laikinojo reglamento 97–100 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(34)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės eksporto rezultatų negauta, laikinojo reglamento 101 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta išvada patvirtinama.

(35)

Kadangi jokių pastabų dėl pardavimo susijusioms šalims negauta, laikinojo reglamento 102 ir 103 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(36)

Kaip paminėta 13 ir 14 konstatuojamosiose dalyse, apskriti strypai ir strypai be deformacijų nepriskirtini prie nagrinėjamojo produkto. Informacija laikinojo reglamento 103 konstatuojamojoje dalyje pateiktose lentelėse pakeičiama taip:

(37)

Pirmiau nurodytų skaičių patikslinimas neturėjo įtakos laikinojo reglamento 104 konstatuojamojoje dalyje išdėstytoms išvadoms. Iš tiesų, nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš trečiųjų šalių vidutinės kainos visada buvo didesnės nei Sąjungos pramonės kainos. Baltarusija buvo vienintelė eksportuojanti šalis, kurios vidutinės kainos buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas TL, t. y. tais pačiais metais, kai Baltarusijos importo apimtis sparčiai padidėjo. Todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 104 konstatuojamojoje dalyje pateiktos Komisijos išvados.

(38)

Kalbant apie importą iš trečiųjų šalių, Baltarusijos eksportuojantis gamintojas nesutiko su Komisijos išvada, kad trečiųjų šalių, išskyrus Ukrainą, atskiros rinkos dalys padidėjo tik nežymiai. Baltarusijos eksportuojantis gamintojas pagrindė savo nuomonę 2016 m., t. y. po TL ėjusių metų, importo statistika. Be to, jis nurodė, kad laikinojo reglamento 6.3.3 punkto lentelėje pateikti importo duomenys tariamai neatitinka turimų Eurostato statistinių duomenų.

(39)

Atsakant į šį tvirtinimą, pirmiausia reikėtų pažymėti, kad po TL nustatytos tendencijos ir duomenys paprastai neįtraukiami į žalos ir priežastinio ryšio analizę. Nors laikinojo reglamento 111 konstatuojamojoje dalyje ir nurodyta, kad Komisija sutinka rinkti ir peržiūrėti tam tikrus po TL nustatytus duomenis, tai buvo daroma nagrinėjant teiginius apie vadinamojo sukčiavimo PVM plano poveikį, tariamą paskesnį atotrūkį tarp nagrinėjamojo produkto paklausos ir pasiūlos Lenkijos ir Baltijos šalių rinkose ir neįprastai dideles eksporto iš Baltarusijos apimtis TL, gautas tariamai pagal tą planą.

(40)

Antra, Komisija negali grįsti savo išvados dėl importo iš trečiųjų šalių poveikio po TL nustatytais ir suinteresuotosios šalies pateiktais importo duomenimis, nes turėtų analizuoti tik nagrinėjamuoju laikotarpiu nustatytas tendencijas (2012–2015 m.); informaciją apie tai Komisija rinko tyrimo metu. Kaip paaiškinta 39 konstatuojamojoje dalyje, šio tyrimo metu Komisija vertino kai kuriuos po TL nustatytus duomenis siekdama ištirti ypatingą atvejį, t. y. sukčiavimo PVM planą. Taigi patvirtinamos laikinojo reglamento 104 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados, susijusios su trečiųjų šalių rinkos dalių pasikeitimais nagrinėjamuoju laikotarpiu, kurio pabaiga – 2015 m.

(41)

NET jeigu būtų atsižvelgta į importo iš trečiųjų šalių pokyčius po TL, tai nepakeistų Komisijos išvados dėl galimo to importo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai, nes minėtos kainos išliko didesnės nei importo iš Baltarusijos kainos.

(42)

Galiausiai, kalbant apie tariamą laikinajame reglamente pateiktų importo duomenų ir Eurostato statistinių duomenų neatitikimą, reikėtų pažymėti, kad į pastaruosius statistinius duomenis taip pat įtraukti duomenys apie vadinamųjų labai atsparių nuovargiui strypų, kurie šio tyrimo metu nebuvo įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį ir nebuvo nurodyti laikinojo reglamento 6.3.3 punkto lentelėje, importo apimtis (6). Atsižvelgiant į tai, atmetami Baltarusijos eksportuojančio gamintojo teiginiai apie trečiųjų šalių importą.

(43)

Kadangi kitų pastabų dėl importo iš trečiųjų šalių negauta, laikinojo reglamento 104 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados patvirtinamos.

(44)

Kadangi pastabų dėl sąnaudų raidos negauta, laikinojo reglamento 105 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados patvirtinamos.

(45)

Baltarusijos eksportuojantis gamintojas pakartojo savo pastabas dėl vadinamosios sukčiavimo PVM plano poveikio Sąjungos rinkai, pareikštas pradiniu tyrimo etapu, ir tvirtino, kad Komisija neatliko savo pareigos ir neištyrė šio dalyko. Eksportuojančio gamintojo nuomone, šis planas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios Sąjungos gamintojams kilo finansinių sunkumų. Dėl šio sukčiavimo plano du gamintojai paskelbė bankrotą ir nutraukė panašaus produkto gamybą: vienas iš jų – Latvijoje (2013 m. pradžioje), kitas – Slovakijoje (2014 m. pabaigoje). Be to, 2014 m. vienas Sąjungos gamintojas iš Lenkijos dėl įrangos modernizavimo 3 mėnesiams sustabdė panašaus produkto gamybą. Po visų šių įvykių nuo 2013 m. produktų tiekimas tariamai labiausiai sumažėjo Lenkijos ir Baltijos šalių rinkose. Šis tariamas atotrūkis turėjo būti užpildytas Baltarusijos eksportuojamais produktais.

(46)

Be to, Baltarusijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad dėl sukčiavimo PVM plano 2015 m. (TL) vadintini neįprastais metais, nes į Sąjungą buvo eksportuotas didelis kiekis nagrinėjamojo produkto, ir kad eksporto apimtys pradėjo mažėti jau TL pabaigoje, o po TL toliau mažėjo.

(47)

Atsakydama į šiuos tvirtinimus, Komisija pirmiausia pasirėmė Baltarusijos statistikos biuro duomenimis apie eksportą ir nustatė toliau nurodytus faktus. Eksportuojančio gamintojo eksporto į Sąjungą apimties padidėjimas sutapo su eksportuojančio gamintojo eksporto į Rusijos rinką apimties sumažėjimu. Kaip nurodyta tolesnėje lentelėje, nuo 2013 m. iki 2015 m. Baltarusijos eksportuojantis gamintojas gerokai sumažino savo pardavimo Rusijai apimtį (maždaug 370 000 tonų) ir maždaug panašiu kiekiu, t. y. 380 000 tonų, padidino pardavimo Sąjungos rinkai apimtį.

(48)

Antra, Komisija įvertino padėtį Lenkijos ir Baltijos šalių rinkose. Kalbant apie 2013 m., Lenkijos ir Baltijos šalių rinkose sumažėjo vieno Lenkijos gamintojo gaminių, o vienas Latvijos gamintojas sustabdė gamybą. Be to, nuo 2013 m. spalio 1 d. Lenkijos Vyriausybė ėmė taikyti atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą maždaug 40 plieno produktų – nuo aptvarų ir vamzdžių iki gatavų plokščio plieno produktų ir armatūros strypų, taip kovodama su sukčiavimo PVM planu. Atlikus pardavimo eksportui iš Baltarusijos į Sąjungos rinką analizę, paaiškėjo, kad Baltarusijos eksportuojančio gamintojo pardavimas į Lenkiją ir Baltijos šalis, palyginti su 2012 m., liko stabilus, t. y. maždaug 110 000 tonų. Todėl daroma išvada, kad Baltarusijos eksportuojantis gamintojas nesiekė gauti naudos iš tariamo Sąjungos produkcijos tiekimo trūkumo 2013 m., todėl kiti rinkoje veikę Sąjungos gamintojai galėjo tiekti produktus rinkai iš atsargų arba į šias rinkas nukreipdami eksportui parduodamus produktus (7).

(49)

Kalbant apie 2014 m., vienas Lenkijos gamintojas sustabdė gamybą vienam ketvirčiui, kad galėtų modernizuoti įrangą, o 2014 m. rugpjūtį vienas Slovakijos gamintojas gamybą nutraukė (2015 m. vasarį paskelbtas bendrovės bankrotas). Apytikriai apskaičiuota, kad dėl šių įvykių nebuvo pagaminta maždaug 133 000 tonų.

(50)

Atlikus pardavimo eksportui iš Baltarusijos į Sąjungos rinką analizę, paaiškėjo, kad Baltarusijos eksportuojančio gamintojo pardavimas į Lenkiją ir Baltijos šalis iš tiesų padidėjo maždaug 75 000 tonų. Tačiau eksportuojantis gamintojas padidino ir pardavimo į kitas Sąjungos rinkas, kaip antai Vokietiją, apimtį nuo iš esmės minimalaus kiekio iki maždaug 120 000 tonų. Todėl argumentas, kad Baltarusijos eksportuojančio gamintojo pardavimas išaugo tik dėl ypatingos padėties Lenkijoje ir Baltijos šalyse, yra atmetamas, nes pardavimas išaugo (netgi greičiau) ir kituose Sąjungos rinkos segmentuose, kur nebuvo jokių ypatingų sąlygų.

(51)

Kalbant apie tiriamąjį laikotarpį, 2015 m. kovo mėn. Latvijos gamintojas vėl ėmėsi gamybos. Gamyba Lenkijoje vėl pasiekė įprastą lygį. Todėl šiose Sąjungos rinkose nebeliko ypatingos padėties.

(52)

Nepaisant to, Baltarusijos eksportuojančio gamintojo pardavimas Lenkijai dar labiau išaugo, o pardavimo Baltijos šalyse apimtys išliko tokios pačios kaip 2014 m. Be to, kituose Sąjungos rinkos segmentuose (daugiausia Bulgarijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje) buvo užfiksuotas didžiausias augimas.

(53)

Todėl daroma išvada, kad Baltarusijos eksporto į Europos Sąjungą apimtys išaugo ne dėl atotrūkio tarp paklausos ir pasiūlos Sąjungos rinkoje, o dėl eksporto nukreipimo netekus dalies Rusijos rinkos. Taigi, darant preliminarias išvadas pareikštas tvirtinimas dėl sukčiavimo PVM plano poveikio netinkamo įvertinimo yra nepagrįstas ir todėl atmetamas.

(54)

Komisija, remdamasi laikinojo reglamento 111 konstatuojamąja dalimi, įvertino importo po tiriamojo laikotarpio apimtį. Remiantis gautais duomenimis, importas iš Baltarusijos šiek tiek sumažėjo, tačiau jo lygis vis dar gerokai viršijo 2013 m. lygį ir buvo maždaug 2014 m. lygio. Todėl argumentas, kad importo iš Baltarusijos padidėjimas buvo laikinas ir jo priežastimi buvo ypatinga padėtis tam tikrose Sąjungos rinkos segmentuose, atmetamas.

(55)

Kadangi kitų pastabų dėl sukčiavimo PVM plano ir pokyčių po TL negauta, laikinojo reglamento 106–111 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(56)

Apibendrinant, Komisija mano, kad nė vienas iš suinteresuotųjų šalių po pirminio faktų atskleidimo pateiktų argumentų negalėjo pakeisti preliminarių išvadų dėl nustatyto priežastinio importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės per TL patirtos materialinės žalos ryšio. Todėl laikinojo reglamento 112–115 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(57)

Komisija nustatė, kad, kaip nustatyta laikinojo reglamento 104 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės padėčiai poveikį galėjo turėti tik dar vienas veiksnys – importas iš trečiųjų šalių. Tačiau Komisija padarė išvadą, kad minėtas importas negalėjo nutraukti importo iš Baltarusijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinio ryšio ir kad pagrindine žalos priežastimi liko importas iš Baltarusijos dempingo kaina.

(58)

Remiantis minėta analize, kurią atlikus buvo nustatytas ir nuo žalingo poveikio atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai, kurį daro importas dempingo kaina, daroma išvada, kad importas dempingo kaina iš Baltarusijos Sąjungos pramonei padarė materialinės žalos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(59)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės interesų negauta, laikinojo reglamento 117–122 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(60)

Baltarusijos eksportuojančio gamintojo pastabose nurodyta, kad Komisija, vertindama Sąjungos interesus, neatsižvelgė į konkrečias importuotojų ir naudotojų Baltijos šalyse problemas. Jis tvirtino, kad dėl logistinių priežasčių, kaip antai geležinkelio jungties ar sertifikavimo reikalavimų, toms bendrovėms Baltarusija yra vienintelė armatūros strypų tiekėja.

(61)

Atsižvelgdama į tai, Komisija patvirtino, kad vienintelis bendradarbiaujantis naudotojas Baltijos šalyse patyrė tam tikrų techninių sunkumų, kai produktas buvo pristatomas iš Sąjungos gamintojų (kurių nė vienas nėra iš Baltijos šalių). Kita vertus, ši bendrovė nurodė, kad Baltarusijos kilmės produktus būtų galima pakeisti Rusijos ir tam tikru mastu Ukrainos kilmės produktais, kaip buvo praktiškai daroma po TL.

(62)

Be to, su Komisija mažai bendradarbiavo Baltijos šalyse įsteigtos bendrovės, o tai reiškia, kad jos nesupranta, jog patirs neigiamo poveikio dėl galimo antidempingo priemonių taikymo nagrinėjamojo produkto importui iš Baltarusijos.

(63)

Kadangi kitų pastabų dėl naudotojų ir importuotojų interesų negauta, laikinojo reglamento 123–131 ir 134 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(64)

Pastabose po pirminio faktų atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad pirminiu etapu pasiūlyto antidempingo muito (12,5 %) nepakaktų, nes Baltarusijos eksportuojantis gamintojas, kaip valstybinė įmonė, veikianti ne rinkos ekonomikos šalyje ir tariamai galinti palankiomis sąlygomis gauti subsidijuojamų žaliavų (metalo laužo), šią priemonę galėtų lengvai absorbuoti.

(65)

Dėl šio tvirtinimo reikėtų pažymėti, kad galimą absorbciją galima ištirti tik atlikus atskirą antiabsorbcinį tyrimą pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnį ir kad tai negali turėti išankstinio poveikio atliekant pradinį tyrimą nustatytų antidempingo priemonių lygiui. Be to, šio tyrimo duomenys nepatvirtino, kad Baltarusijos gamintojas gali lengvai gauti subsidijuojamų žaliavų; iš tikrųjų, Komisija nustatė, kad bendrovė didžiąją dalį žaliavų perka iš Rusijos ir Ukrainos, kurios laikomos rinkos ekonomikos šalimis.

(66)

Pastabose po pirminio faktų atskleidimo Baltarusijos eksportuojantis gamintojas ir Baltarusijos institucijos paminėjo strateginę bendradarbiavimo su ES plieno sektoriuje svarbą ir tai, kad priemonės gali turėti neigiamos įtakos Baltarusijai, jei ji Sąjungoje norėtų įsigyti gamybos įrangos, susijusių prekybos bendrovių tinklo Sąjungoje įsteigimui, ir bendradarbiavimui su Europos finansų institucijomis.

(67)

Atsakydama į tai, Komisija pabrėžia, kad priemonėmis siekiama vienintelio tikslo – atkurti vienodas sąlygas Sąjungos rinkoje. Jomis nesiekiama nubausti. Jeigu eksportuojantis gamintojas tvariai didina kainas tol, kol nebelieka dempingo, jis gali kreiptis dėl kompensacijos ir tarpinės peržiūros. Todėl, Komisijos nuomone, šios aplinkybės nėra svarbios atliekant Sąjungos interesų vertinimą.

(68)

Apibendrinant, nė vienas iš suinteresuotųjų šalių pateiktų argumentų neįrodo, kad yra įtikinamų priežasčių neįvesti priemonių nagrinėjamojo produkto importui iš Baltarusijos. Bet kokias neigiamas pasekmes nesusijusiems naudotojams ir importuotojams gali sušvelninti kiti tiekimo šaltiniai. Be to, kalbant apie bendrą antidempingo priemonių poveikį Sąjungos rinkai, teigiamas poveikis, visų pirma Sąjungos pramonei, greičiausiai kompensuotų galimą neigiamą poveikį kitoms suinteresuotosioms šalims. Todėl laikinojo reglamento 135–137 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(69)

Po pirminio faktų atskleidimo Sąjungos pramonė užginčijo tikslinį pelną, naudotą nustatant žalos pašalinimo lygį, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 143 konstatuojamojoje dalyje. Tie patys teiginiai buvo pakartoti po galutinio faktų atskleidimo.

(70)

Tikslinis pelnas, kuriuo remiantis buvo apskaičiuotas laikinasis žalos skirtumas, sudarė 4,8 %. Šis skaičius buvo pagrįstas 2012 m. pelno skirtumu, nustatytu labai panašaus produkto – LAN strypų – atveju ir neseniai naudotu atliekant antidempingo tyrimą dėl importuojamų Kinijos kilmės LAN strypų (8).

(71)

Savo pastabose skundo pateikėjas nesutiko su tuo, kad būtų remiamasi tuo pačiu tiksliniu pelnu, kaip ir atliekant tyrimą dėl LAN strypų, ir teigė, kad šie du produktai ir jų rinkos skiriasi. Skundo pateikėjas siūlė taikyti netgi didesnį tikslinį pelną, nei iš pradžių siūlė skunde, t. y. 16 arba 17 %, tokį, kokį Sąjungos gamintojai gavo 2006 m. arba laikė „pageidaujamu siekiant ilgalaikio tikslo kurti finansiškai stiprią plieno pramonę“ (9).

(72)

Šiuo atveju šiame tyrime panaudotas tikslinis pelnas, kurį Komisija apibūdino kaip tinkamiausią, yra grindžiamas 2012 m. (per nagrinėjamąjį laikotarpį) faktiškai uždirbtu pelnu, kurį gavo labai panašaus produkto Sąjungos gamintojai, naudodamiesi iš esmės tokia pačia įranga, kaip ir toji, kuri buvo naudojama gaminant nagrinėjamąjį produktą, kai buvo atliekamas šis tyrimas. Taip pat primenama, kad skunde EUROFER paprašė taikyti 9,9 % tikslinį pelną, kuris buvo naudojamas atliekant tyrimą dėl vielos strypų, t. y. produkto, kuris akivaizdžiai yra ne toks panašus į nagrinėjamąjį produktą kaip LAN strypai. Galiausiai, nustatant žalos skirtumą siekiama panaikinti tą žalą, kurią sukėlė importas dempingo kaina, bet ne kiti veiksniai, tokie kaip ekonomikos krizė. Nors ir nustatyta, kad tik 1,3 % dydžio pelnas, kurį Sąjungos pramonė uždirbo nagrinėjamuoju laikotarpiu (10), yra nepriimtinas dėl sukčiavimo PVM plano poveikio, atrodo tikslingiau būtų naudoti pelno, kurį pramonė uždirbo tuo pačiu laikotarpiu ir kuris, atliekant antidempingo tyrimą dėl labai panašaus produkto iš esmės sutampančiais laikotarpiais, buvo patikrintas ir pripažintas tinkamu, skirtumą. Todėl Sąjungos pramonės argumentas yra atmetamas.

(73)

Preliminariai apskaičiuojant žalos skirtumą, išlaidos po importo buvo pakoreguotos 2 % (11). Pastabose po pirminio faktų atskleidimo Baltarusijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad šiuo konkrečiu atveju reikėtų naudoti didesnį skaičių – 4–6 %, nes toks koregavimo dydis geriau parodytų faktines išlaidas po importo, kurias turi padengti importuotojai ir (arba) naudotojai.

(74)

Pareiškus šį tvirtinimą Komisija nuodugniau išnagrinėjo bendradarbiaujančio importuotojo ir 6 konstatuojamojoje dalyje nurodytų naudotojų importo išlaidų ir išlaidų po importo lygį ir struktūrą.

(75)

Remdamasi išvadomis, padarytomis po tikrinamųjų vizitų šiose bendrovėse, Komisija nenustatė jokių pagrindų, kuriais remdamasi galėtų pakeisti koregavimo lygį. Faktinės importuotojo ir vieno iš naudotojų išlaidos po importo (vidutinės, per visą TL) buvo mažesnės nei 2 %. Tik vienos bendrovės (naudotojo Vokietijoje) išlaidos po importo viršijo 2 % ir pateko į nurodomą 4–6 % intervalą. Tačiau ši bendrovė po importo vykdė nestandartines operacijas – vežė nagrinėjamąjį produktą iš savo sandėlių į gamybos vietas šalies viduje. Šios išlaidos po importo yra įprastos importuotojams, tačiau nėra standartinės ir šios bendrovės veiklos požiūriu yra labai specifinės. Reikėtų pažymėti, kad, apskaičiuojant žalos skirtumą, eksporto kainos nustatomos kainos ES pasienyje lygiu (pakoreguojamos atsižvelgiant į išlaidas po importo) ir palyginamos su Sąjungos gamintojų ex works kainomis. Šiuo atveju produkto vežimo į naudotojų gamybos vietas išlaidos nėra svarbios, todėl į jas neatsižvelgiama. Remdamasi šiomis išvadomis, Komisija patvirtina, kad pirminiu etapu nustatytos 2 % dydžio išlaidos po importo yra pagrįstos. Todėl tvirtinimas atmetamas.

(76)

Po pirminio faktų atskleidimo ir skundo pateikėjas, ir Baltarusijos eksportuojantis gamintojas iškėlė keletą papildomų neesminių klausimų dėl žalos skirtumo apskaičiavimo.

(77)

Skundo pateikėjas nurodė, kad, siekiant apskaičiuoti priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis ir taip nustatyti CIF kainą, reikėtų ją perskaičiuoti atsižvelgiant į nesusijusių perpardavimų kainą, o ne sandorių su susijusiais importuotojais kainą. Komisija patvirtina, kad pirminiu etapu priverstiniam kainų mažinimui ir priverstiniam pardavimui mažesnėmis kainomis apskaičiuoti naudota CIF kaina iš tikrųjų pagrįsta nesusijusiais perpardavimais.

(78)

Skundo pateikėjas pasiūlė alternatyvų būdą, kaip paskirstyti sąnaudas pagal skirtingas produkto rūšis, siekiant apskaičiuoti priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis. Tačiau šis pasiūlymas pateiktas po laikinųjų priemonių nustatymo, kai visi klausimyno atsakymai jau buvo patikrinti vietoje, o skaičiavimai atlikti. Bet kokiu atveju, siekiant apskaičiuoti žalos skirtumą šio tyrimo metu sąnaudų paskirstyti nereikia, nes žalos skirtumas pagrįstas ne su kiekvienos rūšies produktu susijusiomis sąnaudomis, o kiekvienos rūšies produkto ex works kaina. Todėl tvirtinimas atmetamas.

(79)

Be to, skundo pateikėjas pasiūlė žalos skirtumą grįsti ne viso TL, o pasirinkto TL ketvirčio, kai skirtumas būtų tipiškesnis, duomenimis. Tačiau skundo pateikėjas nepateikė jokių įrodymų, kad yra kokių nors specialių su šiuo tyrimu susijusių aplinkybių, į kurias atsižvelgus būtų pagrįsta nukrypti nuo įprastinės Komisijos praktikos, kai žalos skirtumas grindžiamas viso TL duomenimis. Todėl tvirtinimas atmetamas.

(80)

Komisija nutarė, kad apskaičiuojant žalos skirtumą reikia elgtis atsargiai. Iš tikrųjų, atsižvelgdama į tam tikrų duomenų nepatikimumą, susijusį su priežastimis, nurodytomis 19–23 konstatuojamosiose dalyse, ir į šio tyrimo ypatumus, Komisija patikslino žalos pašalinimo lygio apskaičiavimus, neįtraukdama atrinkto Italijos gamintojo duomenų ir apsiribodama pardavimų Nyderlanduose, Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje apskaičiavimu. Šie apskaičiavimai atspindi 29 konstatuojamojoje dalyje minėtą priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimą, kai buvo gautas 2,8 % dydžio priverstinio kainų mažinimo skirtumas. Tuo remiantis buvo nustatytas patikslintas žalos skirtumas, kurio dydis – 10,6 %.

(81)

Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas užginčijo šio tyrimo metu Komisijos taikytą metodologiją, remdamasis tuo, kad Komisija de facto susiaurino tyrimo aprėptį tiek, kad jis tapo regioniniu. Be to, jis tvirtino, kad, nustačius pirmiau minėtą žalos pašalinimo lygį, visai Sąjungos pramonei padaryta žala neišnyktų. Skundo pateikėjas dar pažymėjo, kad Baltarusijos kilmės produktai buvo importuojami dempingo kaina į 16 skirtingų valstybių narių, t. y. į daugiau šalių, nei Komisija įvardijo nustatydama žalos skirtumą.

(82)

Šiuo atveju reikėtų pažymėti, kad Komisija žalos analizę iš esmės grindė visos Sąjungos pramonės padėtimi ir padarė išvadą, kad tai, jog Italija bus neįtraukta į vertinimą, neturės įtakos žalos analizės rezultatui. Kalbant apie žalos pašalinimo lygį, nors Baltarusijos kilmės produktai iš tikrųjų buvo importuojami į įvairias valstybes nares (iš tiesų, į 13), Komisija, apskaičiuodama žalos pašalinimo lygį, rėmėsi duomenimis, susijusiais tik su tomis atrinktomis bendrovėmis, kurios dėl 29 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių panašų produktą pardavinėjo daug mažesniam skaičiui šalių. Tai nedaro poveikio visų suinteresuotųjų šalių teisei prašyti atlikti tarpinę peržiūrą, kai tik paaiškės tyrimo dėl kartelio išvados ir atsižvelgiant į tuo metu susiklosčiusią padėtį.

(83)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl žalos pašalinimo lygio nebuvo, nustatytas 10,6 % galutinis žalos pašalinimo lygis.

(84)

Atsižvelgiant į išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio bei Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, importuojamam nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų žalos skirtumui, vadovaujantis mažesnio muito taisykle.

(85)

Po galutinio faktų atskleidimo Baltarusijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad dėl tyrimo aplinkybių buvo pagrįsta nustatyti priemones, kaip iš dalies neapmuitinamą sumą, t. y. kad muitas nebūtų taikomas pirmoms importuotoms 200 000 tonų ir kad priemonės būtų taikomos tik dvejus metus.

(86)

Primenama, kad dempingo priežastis yra kainų diskriminacija, todėl kaip taisomąją priemonę reikėtų taikyti antidempingo muitus arba įsipareigojimą dėl kainos. Baltarusijos eksportuotojo prašoma taikyti neapmuitinama kvota yra be kainos dedamosios, kuri leistų pašalinti žalingo dempingo poveikį, todėl prašymas nepriimtinas. Šiuo atveju nėra pagrįstų priežasčių, dėl kurių būtų galima sutrumpinti priemonių taikymo laikotarpį. Jeigu aplinkybės pasikeistų, Baltarusija turi galimybę prašyti atlikti priemonių peržiūrą remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi. Todėl tvirtinimai atmetami. Be to, primenama, kad Komisija gali iš naujo išnagrinėti faktus, jeigu po tyrimo dėl kartelio kiltų abejonių dėl šiame reglamente išdėstytų galutinių išvadų.

(87)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bus nustatytos šios muitų normos:

(88)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, reikėtų galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas.

(89)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,

17.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 155/21

(1)

pagal Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalį asmens duomenys negali būti teikiami, kaip numatyta tame sprendime, kol tokius duomenis teikiančių valstybių narių teritorijų nacionalinėje teisėje nėra įgyvendintos to sprendimo 6 skyriuje nustatytos bendrosios nuostatos dėl duomenų apsaugos;

(2)

Tarybos sprendimo 2008/616/TVR (3) 20 straipsnyje nustatyta, kad patikrinimas, ar 1 konstatuojamojoje dalyje nurodyta sąlyga dėl automatinio keitimosi duomenimis pagal Sprendimo 2008/615/TVR 2 skyrių yra įvykdyta, turi būti atliekamas remiantis įvertinimo ataskaita, kuri grindžiama klausimynu, vertinimo vizitu ir bandomuoju sistemos patikrinimu;

(3)

vadovaujantis Sprendimo 2008/616/TVR priedo 4 skyriaus 1.1 punktu, atitinkama Tarybos darbo grupė parengia klausimyną dėl kiekvieno automatinio keitimosi duomenimis atvejo, ir kai valstybė narė mano, kad ji atitinka dalijimosi atitinkamos duomenų kategorijos duomenimis sąlygas, ji turi atsakyti į atitinkamo klausimyno klausimus;

(4)

Kroatija atsakė į klausimyno apie duomenų apsaugą ir klausimyno apie keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis (toliau – TPRD) klausimus;

(5)

Kroatija kartu su Nyderlandais sėkmingai atliko bandomąjį sistemos patikrinimą;

(6)

Kroatijoje buvo surengtas vertinimo vizitas, o Nyderlandų ir Rumunijos vertinimo grupė parengė to vertinimo vizito ataskaitą ir perdavė ją atitinkamai Tarybos darbo grupei;

(7)

Tarybai buvo pateikta bendra įvertinimo ataskaita, kurioje apibendrinami keitimosi TPRD klausimyno, vertinimo vizito ir bandomojo sistemos patikrinimo rezultatai;

(8)

2016 m. gruodžio 19 d. Taryba, atsižvelgdama į visų valstybių narių, kurioms privalomas Sprendimas 2008/615/TVR, pritarimą, padarė išvadą, kad Kroatija visiškai įgyvendino Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriuje nustatytas bendrąsias nuostatas dėl duomenų apsaugos;

(9)

todėl automatinės TPRD paieškos tikslais Kroatija turėtų turėti teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal Sprendimo 2008/615/TVR 12 straipsnį;

(10)

savo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendime sujungtose bylose C-14/15 ir C-116/15 (4) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalyje neteisėtai nustatytas vieningo sprendimo reikalavimas siekiant priimti priemones, būtinas to sprendimo įgyvendinimui;

(11)

tačiau Sprendimo 2008/615/TVR 33 straipsnyje Tarybai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai siekiant patvirtinti priemones, reikalingas to sprendimo įgyvendinimui, visų pirma kiek tai susiję su pagal tą sprendimą pateiktų asmens duomenų gavimu ir teikimu;

(12)

kadangi buvo įvykdytos sąlygos ir procedūros, kurias įvykdžius galima pasinaudoti tokiais įgyvendinimo įgaliojimais, turėtų būti priimtas įgyvendinimo sprendimas dėl automatinio keitimosi TPRD duomenimis Kroatijoje pradžios, siekiant leisti tai valstybei narei gauti ir teikti asmens duomenis pagal Sprendimo 2008/615/TVR 12 straipsnį;

(13)

Danijai Sprendimas 2008/615/TVR yra privalomas, todėl ji dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2008/615/TVR;

(14)

Jungtinei Karalystei ir Airijai Sprendimas 2008/615/TVR yra privalomas, todėl jos dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2008/615/TVR,

17.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 155/23

(1)

Pasibaigus susitikimams iki pranešimo pateikimo, Prancūzijos valdžios institucijos 2016 m. balandžio 29 d. pranešė Komisijai apie restruktūrizavimo pagalbą įmonių grupei „Areva“ (toliau – grupė „Areva“), kurią Prancūzijos valstybė teiks investuodama į du kapitalo didinimus. 2016 m. gegužės 27 d. ir liepos 6 d. raštais Prancūzijos valdžios institucijos pateikė Komisijai papildomos informacijos.

(2)

2016 m. liepos 19 d. raštu Komisija Prancūzijos valdžios institucijoms pranešė apie savo sprendimą dėl šios priemonės pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. 2016 m. rugsėjo 12 d. raštu Prancūzijos valdžios institucijos Komisijai pateikė savo pastabas.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) paskelbtas 2016 m. rugpjūčio 19 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė suinteresuotąsias trečiąsias šalis teikti pastabas dėl nagrinėjamos pagalbos.

(4)

Nustatytu laiku Komisija šiuo klausimu gavo pastabas iš šių suinteresuotųjų trečiųjų šalių: „Urenco“, „Teollisuuden Voima Oyj“ (toliau – TVO), „Siemens“, grupės „Areva“, taip pat iš savo tapatybės nenorėjusios atskleisti trečiosios šalies. Ji perdavė šias pastabas Prancūzijos valdžios institucijoms, kad suteiktų galimybę jas pakomentuoti, ir gavo jų komentarus, išdėstytus 2016 m. spalio 18 d. rašte.

(5)

2016 m. lapkričio 30 d., taip pat gruodžio 7, 12, 21 ir 22 d. raštuose Prancūzijos valdžios institucijos pateikė Komisijai nemažai papildomų pastabų.

(6)

Be procedūros dėl restruktūrizavimo pagalbos, Prancūzijos valdžios institucijos 2016 m. liepos 27 d. pranešė Komisijai apie 3,3 mlrd. EUR vertės sanavimo pagalbą, kuri grupei „Areva“ bus skiriama suteikiant dvi paskolas: viena, 2 mlrd. EUR, teikiama patronuojančiajai bendrovei „Areva SA“ (toliau – „Areva SA“), kita, 1,3 mlrd. EUR, – visiškai jos valdomai pavaldžiajai bendrovei „Nouvel Areva“ (toliau – „Nouvel Areva“) (3). Šios paskolos skirtos investicijoms į šių dviejų subjektų kapitalo didinimą, nagrinėjamą šiame sprendime. Dėl pranešimo apie sanavimo pagalbą, registruotą Nr. SA.46077, priimtas atskiras sprendimas.

(7)

Grupė „Areva“ yra biržinė bendrovė, kurios 86,52 % kapitalo tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja Prancūzijos valstybė. Patronuojančiosios bendrovės „Areva SA“ 28,83 % kapitalo tiesiogiai priklauso valstybei, o netiesiogiai – Prancūzijos atominės energijos komisijai (toliau – AEK) ir „Bpifrance Participations“, kurioms priklauso atitinkamai 54,37 % ir 3,32 % „Areva SA“. Bendrovei „Areva SA“ priklauso įvairios grupės „Areva“ pavaldžiosios bendrovės, kurių kontrolės procentinis dydis nurodytas toliau pateiktame 2 paveiksle.

(8)

Branduolinių medžiagų rinkoje grupė „Areva“ vykdo visą ciklą apimančią veiklą per keturias veiklos sritis:

(9)

Dar viena mažesnės apimties ir šiuo metu racionalizuojama veiklos sritis yra susijusi su atsinaujinančiosios energijos šaltiniais. 2015 m. ši veikla sudarė mažiau kaip 1 % grupės „Areva“ apyvartos.

(10)

Iš esmės šios keturios sritys atitinka dvi dideles istoriškai atskiras ir viena kitą papildančias veiklos sritis: i) branduolinių medžiagų ciklo valdymą, apimantį kasybą, pradinį ir galutinį kuro ciklus, ir ii) reaktorių veiklą. Pirmąją iš šių veiklos sričių išvystė bendrovė „Cogema“, antrąją – „Framatome“, kurios 2001 m. susiliejo į grupę „Areva“.

1 pav.

Grupės „Areva“ veiklos schema

(11)

Šių dviejų stambių veiklos sričių atskyrimas išliko ir susiliejusios grupės „Areva“ organizacinėje schemoje, pateiktoje 2 paveiksle. Reaktorių veikla sutelkta pavaldžiojoje bendrovėje „Areva Nuclear Power“ (toliau – „Areva NP“) (ir bendrovėje „Société Technique pour l'Energie Atomique“ (toliau – „Areva TA“), kiek ji susijusi su povandeninių laivų branduoliniais reaktoriais), o kuro ciklo veikla paskirstyta tarp „Areva Nuclear Cycle“ (toliau – „Areva NC“) – pradinis ir galutinis ciklai, ir pavaldžiosios bendrovės „Areva Mines“ – kasyba. Branduolinio kuro rinklių veikla, nepaisant jų ryšių su branduolinių medžiagų ciklu, priskiriama „Areva NP“, nes tarp rinklių ir reaktorių projektavimo egzistuoja didelė sąveika (5).

2 pav.

2014 m. gruodžio 31 d. supaprastinta grupės „Areva“ organizacinė schema

(12)

2015 m. gruodžio 31 d. grupėje „Areva“ dirbo 39 537 žmonės. Grupės bendroji apyvarta 2015 m. siekė 8,2 mlrd. EUR, palyginti su 8,3 mlrd. EUR 2014 m. Vis dėlto, atsižvelgiant į 5-ąjį TFAS dėl perleistos ar nutrauktos veiklos (6), paskelbta grupės „Areva“ apyvarta siekė 4,2 mlrd. EUR.

(13)

Sunkumai, su kuriais susiduria grupė „Areva“, visų pirma susiję su esminių pokyčių branduolinio kuro rinkoje pasekmėmis ir nuo 2008 m. pablogėjusiomis ekonominėmis bei finansinėmis sąlygomis. Be to, grupė „Areva“ patyrė didelių nuostolių sumažėjus pramoninių projektų skaičiui. Galiausiai jos rentabilumą susilpnino tam tikri įsigijimai ir kai kurios veiklos plėtra.

(14)

Kalbant apie pirmą punktą, prie staigių sąlygų pokyčių branduolinio kuro rinkoje prisidėjo 2011 m. įvykusi Fukušimos avarija. Nuo šios datos tam tikras skaičius reaktorių buvo sustabdyti, o kai kurios šalys, pvz., Vokietija ir Šveicarija, nusprendė atsisakyti branduolinės energijos. Taip pat kai kuriose šalyse, pvz., Kinijoje, buvo atidėti naujų branduolinių jėgainių projektai. Todėl poveikis buvo jaučiamas tiek kuro, tiek reaktorių rinkoje, o tai turėjo įtakos grupės „Areva“ rezultatų pablogėjimui.

(15)

Ilgalaikio finansavimo šaltinių sumažėjimas dėl 2008 m. finansinės krizės ir įsigaliojusių naujų rizikos ribojimo reikalavimų taip pat galėjo komplikuoti tokių daug kapitalo reikalaujančių projektų kaip branduolinės jėgainės finansavimą.

(16)

Be to, rinkos susitraukimas ir dėl to atsiradęs perteklius grupę „Areva“ užklupo tuo metu, kai ji nusprendė pradėti investuoti į modernizavimą ir susidūrė su veiklos išlaidų padidėjimu. Tokia padėtis tiesiogiai paveikė grupės grynųjų pinigų srautus ir ji buvo priversta imti paskolą savo trumpalaikėms operacijoms finansuoti. Tuo pačiu laikotarpiu dėl blogėjančių perspektyvų rinkoje grupė „Areva“ turėjo pradėti turto nuvertinimą.

(17)

Kalbant apie antrą punktą, grupė „Areva“ patyrė didelių nuostolių tam tikrų pramoninių projektų srityje, visų pirma susijusių su naujausios kartos branduolinės jėgainės statyba Olkiluote, Suomijoje (toliau – projektas OL3), klientui TVO.

(18)

Šį projektą vykdo konsorciumas (toliau – Konsorciumas), kurį 2003 m. įsteigė grupė „Areva“ per „Areva NP“ ir jos pavaldžiąją bendrovę „Areva GmbH“ (toliau – „Areva GmbH“) bei „Siemens“. Statybų terminas vėluoja maždaug devynerius metus, o grupei „Areva“ tenkančios planuojamos papildomos sąnaudos dėl termino nesilaikymo sudaro 5,5 mlrd. EUR (7). Grupė „Areva“ per savo patronuojančiąją bendrovę „Areva SA“ pateikė klientui TVO įsipareigojimų garantiją, dėl kurios galiojimo ir apimties, Prancūzijos valdžios institucijų manymu, vis dar kyla klausimų.

(19)

Dėl projekto OL3 tarp Konsorciumo ir TVO kilo didelis teisminis ginčas, nes kiekviena iš šalių kaltina kitą šalį dėl didelio vėlavimo ir įgyvendinant projektą atsiradusių papildomų sąnaudų. Šalys viena iš kitos reikalauja kelis milijardus eurų siekiančių kompensacijų. […] (*1).

(20)

Konsorciumas ir TVO pradėjo derybas dėl bendro susitarimo, kuriuo pagal sutartį nustatoma nauja prognozuojama pristatymo data (8) […] ir užbaigiamas teisminis ginčas […] (9). […]

(21)

Be to, Prancūzijos valdžios institucijos išsamiai nurodė nuostolius, susijusius su RJH projektu („Jules Horowitz“ reaktorius – mokslinių tyrimų branduolinio reaktoriaus, statomo AEK centre Kadaraše, projektas) ir […] (jėgainės […] reaktoriaus atnaujinimu […]), kurie šiuo metu sudaro kelis šimtus milijonų eurų nuostolių.

(22)

Kalbant apie trečią punktą, grupės „Areva“ finansinė padėtis taip pat pablogėjo dėl įsigijimų ir nerentabilių plėtros projektų, visų pirma kasybos srityje (pvz., dėl bendrovės „Uramin“ įsigijimo patirta maždaug […] EUR nuostolių), taip pat atsinaujinančiosios energijos srityje.

(23)

Dėl visų šių priežasčių grupė „Areva“ registravo itin didelius nuostolius, kurių suvestinė suma per 2011–2015 finansinius metus viršijo 9 mlrd. EUR. Norėdama finansuoti šiuos nuostolius ir savo pramoniniams įrenginiams modernizuoti reikalingas investicijas (10), grupė „Areva“ įsiskolino tiek bankams (toliau – skola bankui), tiek kapitalo rinkose (toliau – obligacinė paskola). 2016 m. pradžioje paskelbus naujas banko eilutes grupės skola 2016 m. sausio 5 d. siekė 9,4 mlrd. EUR (11), iš kurių 6,0 mlrd. EUR sudarė obligacinė paskola.

(24)

Kalbant apie grupės „Areva“ rentabilumo perspektyvas, jos kapitalo struktūra nesudaro jai galimybių susidoroti su skolomis, todėl Prancūzijos valdžios institucijos drauge su grupe „Areva“ pradėjo plačios apimties restruktūrizavimo planą.

(25)

2016 m. balandžio 29 d. rašte Prancūzijos valdžios institucijos pristatė restruktūrizavimo planą, kuris įgyvendinamas nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. (toliau – restruktūrizavimo laikotarpis) ir kurio tikslas – atkurti grupės „Areva“ konkurencingumą ir stabilizuoti jos finansinę struktūrą. Šiame plane numatyta grupės „Areva“ veiklą koncentruoti į branduolinių medžiagų ciklo veiklą. Planas susijęs su pramonine restruktūrizacija įgyvendinant Veiklos rezultatų ir konkurencingumo planą, kuriuo siekiama iki 2018 m. sutaupyti 500 mln. EUR sąnaudų per metus vykdomos veiklos srityse. Be to, planas susijęs su didele finansų restruktūrizacija, kuri visų pirma įgyvendinama rekapitalizuojant grupę „Areva“.

(26)

Koncentravimasis į branduolinių medžiagų ciklo veiklą grindžiamas: i) kitų grupės „Areva“ veiklos sričių pardavimu, ii) naujo juridinio subjekto „Nouvel Areva“, kuris vykdys kuro ciklo veiklą, steigimu ir iii) tam tikrų dabartinės patronuojančiosios bendrovės „Areva SA“ turimų įsipareigojimų atsiejimu.

(27)

Kalbama apie tokias pavaldžiąsias bendroves ir tokias veiklos sritis:

(28)

Be to, grupė „Areva“ planuoja per trumpą ir vidutinį laikotarpį atsisakyti visos savo veiklos atsinaujinančiosios energijos ir energijos kaupimo srityse. Bendrovė „Adwen“, kurios specializacija – jūros vėjo energija, beveik parduota Ispanijos grupei „Gamesa“. Plūdriųjų vėjo jėgainių srityje […]. Biomasės srityje […]. Koncentruotos saulės energijos srityje grupė „Areva“ 2014 m. nusprendė palaipsniui stabdyti savo veiklą ir užbaigti vykdomus projektus. Grupė „Areva“ išsaugo mažumos akcijų paketą bendrovėje, kuri plėtoja elektrolizės technologijas energijos saugojimo reikmėms, be to, vykdo nedidelę mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą energijos kaupiklių su cirkuliuojančiais elektrolitais bei vandenilinio kuro elementų srityje.

(29)

Šiuo metu „Areva NP“ vykdomas veiklos pardavimas atliekamas laikantis ypatingų priemonių, be to, jam taikomos tam tikros sąlygos, aprašytos akcijų pardavimo sutartyje (angl. share purchase agreement, toliau – SPA), kurią 2016 m. lapkričio 15 d. pasirašė EDF ir grupė „Areva“.

(30)

Visų pirma buvo nuspręsta, kad EDF bus apsaugota nuo tam tikros rizikos, kuri šiuo metu siejama su „Areva NP“. Ši rizika pirmiausia susijusi su projekto OL3 tąsa, bet apima ir tokiose vietovėse kaip Le Krezas, Žemonas ir Sen Marselis bendrovės „Areva NP“ gaminamos įrangos gamybos stebėjimo dokumentuose nustatytus neatitikimus (toliau – sudėtinių dalių sutartys). Todėl „Areva“ ir EDF nusprendė įgyvendinti pertvarkymo į pavaldžiąsias įmones (angl. drop down) mechanizmą, pagal kurį pagrindinė „Areva NP“ veikla perkeliama į naują subjektą (toliau – „Nouvel Areva NP“), kuris turi būti parduotas EDF. Senoji „Areva NP“, o per ją ir patronuojančioji bendrovė „Areva SA“ išsaugos veiklą, susijusią su sutarties dėl projekto OL3 vykdymu, […] (12).

(31)

Be to, pardavimas įvyks tik tuomet, kai bus įvykdytos tam tikros sąlygos. Tarp tokių sąlygų nurodyta sąlyga, kad […] projekte „Flamanville 3“ nebūtų neatitikimų, dėl kurių tęsti projektą taptų gerokai brangiau arba kurie gerokai pavėlintų jo užbaigimą. […] rezervuarui […] taikoma speciali patvirtinimo programa, nes 2014 m. atliekant bandymus su analogiška „Flamanville 3“ įranga buvo nustatytos neatitinkančios vertės, kurias lėmė didesnė nei numatyta anglies koncentracija (toliau – anglies koncentracija). Grupė „Areva“ ir EDF pasiūlė papildomas priemones (toliau – patvirtinimo programa), kuriomis siekiama suteikti papildomų garantijų demonstruojant rezervuaro patikimumą ir saugumą, nepaisant minėtos anglies koncentracijos problemos. Tokius pakeitimus patvirtino Branduolinio saugumo institucija (toliau – BSI) (13). Į šią patvirtinimo programą įtraukti testai buvo tęsiami iki 2016 m. pabaigos. 2016 m. gruodžio 16 d. grupė „Areva“ ir EDF pateikė BSI galutinę šių testų ataskaitą, o ši numato 5 mėnesių laikotarpį rezultatams išanalizuoti ir galutinėms išvadoms pateikti.

(32)

Pradinėje restruktūrizavimo schemoje buvo numatyta, kad „Nouvel Areva“ išlaikys strateginį 15 % dalyvavimą įmonėje „Nouvel Areva NP“. Prancūzijos valdžios institucijos, reaguodamos į Komisijos abejones, kilusias šiai atliekant išsamų tyrimą, vis dėlto įsipareigojo, kad grupė „Areva“ visiškai atsisakys reaktorių veiklos, o tai reiškia, jog įgyvendinus restruktūrizavimo planą, apie kurį pranešta Komisijai, „Areva SA“ ir „Nouvel Areva“ neturės jokio kapitalo ryšio su „Nouvel Areva NP“.

(33)

Grupė „Areva“ bendrovę „Nouvel Areva“, kuri šiuo metu 100 % priklauso „Areva SA“, įsteigė siekdama sutelkti:

(34)

2016 m. rugpjūčio 30 d. pasirašyta sutartis dėl „Areva AS“ dalinio turto įnašo į bendrovę „Nouvel Areva“, o susitarimas dėl visų vertybinių popierių turėtojų perkėlimo į „Nouvel Areva“ pasiektas 2016 m. rugsėjo 27 d.„Nouvel Areva“ įsteigimas patvirtintas 2016 m. lapkričio 3 d. neeiliniame visuotiniame „Areva AS“ akcininkų susirinkime.

(35)

Numatyta, kad Prancūzijos valstybė ir kai kurie trečiųjų šalių investuotojai šio naujo subjekto kapitalą padidins 3 mlrd. EUR. Prancūzijos valstybė investuos 2,5 mlrd. EUR, o trečiųjų šalių investuotojai – 500 mln. EUR. Prieš finansinį sandorį „Nouvel Areva“ akcijos buvo įvertintos 2 mlrd. EUR, todėl šio subjekto kapitalas po sandorio priklausys, atsižvelgiant į investicijų dydį: 40 % „Areva SA“, 50 % tiesiogiai Prancūzijos valstybei ir 10 % trečiųjų šalių investuotojams.

(36)

Restruktūrizavimo plane numatyta, kad riziką, susijusią su projektu OL3 ir […], turėtų tiesiogiai ar per „Areva NP“ prisiimti dabartinė patronuojančioji bendrovė „Areva SA“. Be to, bendrovei „Areva SA“ liks banko paskola, kurią paėmė grupė „Areva“, o jos pagrindinė veikla bus atsieta parduodant „Nouvel Areva NP“ ir kuro ciklo veiklos sritį pertvarkant į pavaldžiąsias bendroves.

(37)

Siekdama padidinti konkurencingumą ir pagerinti veiklos rezultatus, grupė „Areva“, didžiausią dėmesį nukreipusi į degalų ciklą, pradėjo įgyvendinti Veiklos rezultatų ir konkurencingumo planą.

(38)

Šis planas, jei jam bus skirta pakankamai pastangų, turėtų padėti „Nouvel Areva“ sutaupyti 500 mln. EUR sąnaudų per metus.

(39)

Veiklos rezultatų ir konkurencingumo plane numatytos keturios kryptys: i) pirkimų atranka, ii) pardavimo pajėgų paskirstymo gerinimas, iii) našumo didinimas (visų pirma įgyvendinant išėjimo iš darbo savo noru planą) ir iv) atlyginimų didinimo kontrolė. 2015 m. buvo priimtos pirmosios priemonės, o viso plano įgyvendinimas turėtų užtrukti iki 2018 m.

(40)

Itin sudėtingą grupės „Areva“ finansinę struktūrą būtina restruktūrizuoti.

(41)

Įplaukos, gautos pardavus kai kurias 27 ir 28 konstatuojamosiose dalyse nurodytas pavaldžiąsias bendroves, sudaro pagrindinį finansavimo šaltinį grupės „Areva“ likvidumo reikmėms.

(42)

Grupė „Areva“ sukaupė maždaug [0–2 mlrd.] EUR nuosavą finansavimą, kurį sudaro struktūrinis mažiausios grynųjų pinigų ribos sumažinimas [0–1 mlrd.] EUR ir įvairus skolų pardavimas už [0–1 mlrd.] EUR. Šios operacijos išsamiai aprašytos 321 konstatuojamojoje dalyje.

(43)

Vis dėlto šių išteklių nepakanka grupės „Areva“ įsiskolinimams padengti. Prancūzijos valdžios institucijos grupės „Areva“ nuosavo kapitalo poreikius įvertino 5 mlrd. EUR. Taigi grupės „Areva“ restruktūrizavimo plane numatytas 5 mlrd. EUR kapitalo įnašas, kuris turėtų būti paskirstytas taip:

(44)

2016 m. balandžio 29 d. Prancūzijos valdžios institucijos pranešė apie Prancūzijos valstybės planuojamas kapitalo investicijas į „Areva SA“ ir „Nouvel Areva“, kurių bendra suma siekia 4,5 mlrd. EUR, kaip apie vienintelę pagalbą restruktūrizacijai. Numatyta, kad ši pagalba bus finansuojama iš Prancūzijos valstybės nuosavų išteklių.

(45)

Restruktūrizavimo pagalbos suderinamumas analizuojamas atsižvelgiant į Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (16) (toliau – gairės). Atlikus pirminį tyrimą Komisijai kilo abejonių dėl šios pagalbos atitikties gairėms.

(46)

Komisijai kilo klausimų dėl prielaidų, susijusių su grupės „Areva“ ilgalaikio gyvybingumo atkūrimo planu, realumo.

(47)

Komisija nustatė, kad pagrindiniame „Nouvel Areva“ scenarijuje aiškiai nenustatytas galimas poveikis branduolinių medžiagų ciklo veiklai ir sąveikos praradimui dėl restruktūrizavimo plane numatyto įvairaus pardavimo (visų pirma „Nouvel Areva“). Pastebėta prieštaravimų Prancūzijos valdžios institucijų teiginiams, kad tokie pardavimai sumažins restruktūrizuotos grupės „Areva“ konkurencingumą, todėl jai reikalingos realios kompensacinės priemonės.

(48)

Komisija taip pat nustatė, kad pesimistiniame scenarijuje neatsižvelgiama į jautrumo analizę, kurioje aiškiai nurodomi ir suskirstomi pagrindiniai rizikos veiksniai, galintys turėti įtakos grupei „Areva“.

(49)

Be to, Komisija nebuvo užtikrinta, kad pagal pesimistinį scenarijų „Nouvel Areva“ galėtų atkurti ilgalaikį gyvybingumą, nes šiame scenarijuje akivaizdžiai matomas finansavimo trūkumas […].

(50)

Kalbant apie „Areva SA“, Prancūzijos valdžios institucijų pateiktos prognozės taip pat kelia pernelyg daug abejonių, susijusių, be kita ko, su pertvarkymo į pavaldžiąsias bendroves scenarijaus rodikliais.

(51)

Atsižvelgdama į Prancūzijos valdžios institucijų pateiktą informaciją, Komisija nusprendė, kad teisingo naštos pasidalijimo principo laikomasi, bet turėtų būti pateikti patikslinimai dėl esamų smulkiųjų akcininkų padėties.

(52)

Tačiau Komisijai kilo abejonių dėl pačios grupės „Areva“ indėlio į restruktūrizavimo išlaidas. Pagal Prancūzijos valdžios institucijų pateiktas prognozes grupė „Areva“ iš esmės turėtų sugebėti finansuoti daugiau nei 50 % savo restruktūrizavimo išlaidų. Vis dėlto tokio nuosavo įnašo suma siekia [9–11 mlrd.] EUR, t. y. daugiau nei finansavimo poreikis, kuris vertinamas [8–9 mlrd.] EUR, o šis skirtumas tinkamai nepaaiškinamas. Be to, kai kurios svarbios su nuosavu įnašu susijusios operacijos, pvz., numatytas įvairus pardavimas arba trečiųjų šalių investicijos didinant „Nouvel Areva“ kapitalą, vis dar atrodo pernelyg neužtikrintos, kad galėtų būti vertinamos kaip tikri ir faktiniai įnašai.

(53)

Komisija pripažino, kad dėl kai kurių dalinių arba visiškų pardavimų, kuriuos įgyvendino grupė „Areva“, grupė gerokai sumažėjo, t. y. apie 50 %, kalbant apie tokius parametrus kaip konsoliduota apyvarta arba darbuotojų skaičius. Vis dėlto tokių pardavimų poveikis konkurencijai nėra aiškiai nurodomas.

(54)

Todėl, Komisijos manymu, negalima visų pardavimų vertinti vienodai. Tokių palyginti nedidelių pavaldžiųjų bendrovių kaip „Areva TA“ arba „Canberra“ pardavimas nesusijęs su numatytos pagalbos dydžiu.

(55)

Kalbant apie „Nouvel Areva NP“ dalinį pardavimą, jo apimtis, priešingai, atrodo, atitinka pagalbos dydį, tačiau toks pardavimas neatrodo tiesiogiai susijęs su rinkomis, kuriose grupė „Areva“ po restruktūrizacijos užimtų svarbią padėtį. Taigi Komisijai kilo klausimų dėl dviejų prielaidų, kurios Prancūzijos valdžios institucijoms leido tvirtinti, kad kalbama apie tikrai konkurenciją skatinančią priemonę: pirma, tarp reaktorių ir kuro ciklo veiklos yra stipri sąveika, o tai reiškia, kad branduolinių medžiagų rinkoje būti integruota įmonių grupe yra pranašumas; antra, grupė „Areva“, parduodama savo pavaldžiąją bendrovę „Nouvel Areva NP“, nebegali gauti naudos iš šios sąveikos.

(56)

Kalbant visų pirma apie antrąją prielaidą, Komisija pažymėjo, kad pagal 2015 m. liepos 20 d. pasirašytą EDF ir grupės „Areva“ susitarimo protokolą abi grupės siekė pagal sutartis atkurti sąveiką, kuri iki tol buvo struktūrinio pobūdžio.

(57)

Dėl šių priežasčių Komisijai kilo abejonių dėl „Nouvel Areva NP“ pardavimo poveikio konkurencinei grupės „Areva“ padėčiai rinkoje po restruktūrizacijos, taigi ir dėl šios kompensacinės priemonės pakankamumo.

(58)

Galiausiai Komisiją nustebino Prancūzijos pozicija nepaisyti gairėse nustatyto įpareigojimo restruktūrizavimo pagalbos nenaudoti siekiant dalyvauti valdyme. Komisija Prancūzijos valdžios institucijoms pasiūlė tokias operacijas į restruktūrizavimo planą įtraukti tik tuomet, jei pasirodys, kad jos tikrai būtinos siekiant atkurti ilgalaikį grupės „Areva“ gyvybingumą.

(59)

Grupė „Areva“ visiškai sutinka su Prancūzijos valdžios institucijų 2016 m. rugsėjo 12 d. pateiktais atsakymais, prie kurių rengimo ji pati prisidėjo.

(60)

Kalbant apie Komisijos pareikštas abejones, grupė „Areva“ iš esmės pabrėžė šiuos dalykus:

(61)

Be to, grupė „Areva“ pabrėžia strateginę restruktūrizavimo pagalbos svarbą branduolinių medžiagų sektoriui ir Europos ekonomikai: tiesiogiai kuriamos darbo vietos, iš esmės palaikomas branduolinių medžiagų sektorius, įtraukiant įvairius šio sektoriaus vertės grandinės segmentus, užtikrinamas tinkamas Europos branduolinių jėgainių parko veikimas.

(62)

Grupė „Areva“ taip pat atkreipia dėmesį į gerus restruktūrizavimo plano rezultatus, t. y. i) „Canberra“ pardavimą (užbaigtas) ir grupės „Areva“ dalyvavimą „Adwen“ valdyme (vykdomas pasirinkimas) bei ii) obligacijų turėtojų patvirtinimą dėl dalinio „Areva SA“ turto įnašo į „Nouvel Areva“ ir kartu obligacinės paskolos perkėlimo į „Nouvel Areva“. Plėtros perspektyvų, palankių tinkamam šio plano įgyvendinimui, taip pat teikia projekto „Hinkley Point C“ patvirtinimas.

(63)

Bendrovė „Urenco“ yra Vokietijos Federacinės Respublikos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės politinio bendradarbiavimo rezultatas. Ji įsteigta 1970 m. ir daugiausia veikia urano sodrinimo segmente. Bendrovei priklauso gamyklos nurodytose trijose valstybėse ir Jungtinėse Valstijose.

(64)

Pristačiusi branduolinių medžiagų ciklo vertės grandinės apžvalgą, „Urenco“ pateikia tokius tris teiginius: pirma, aptariama pagalba gerokai sustiprins grupę „Areva“; be to, sodrinimo rinkoje bus itin juntamas neigiamas iškreipiantis tokios pagalbos poveikis „Urenco“ ir kitiems šiame segmente veikiantiems konkurentams; todėl Prancūzijos valdžios institucijų siūlomos konkurencijos priemonės yra nepakankamos ir turi būti stiprinamos.

(65)

Dėl pirmo punkto „Urenco“ pažymi, jog į restruktūrizavimo planą neįtraukta nuostata mažinti pajėgumą kurioje nors grupės „Areva“ veikloje, nepaisant to, kad grupė patiria finansinių sunkumų, o rinkoms, kuriose ji veikia, būdingas perteklinis pajėgumas. Todėl branduolinių medžiagų cikle „Nouvel Areva“ turės tokį pat turtą kaip ir anksčiau ir atsidurs idealioje padėtyje, kad šiose rinkose išsaugotų stiprią poziciją.

(66)

Tampa dar akivaizdžiau, jog valstybės įsikišimas prisideda prie to, kad stiprinamas naujai įsteigtų subjektų balansas, o į buvusį blogą valdymą neatsižvelgiama. „Nouvel Areva NP“ ir „Nouvel Areva“ veiklos galimybės bus atkurtos kalbant apie naujas investicijas, galimybę gauti finansavimą ir teisę derėtis. O „Nouvel Areva“ konkurentai turi visiškai padengti savo vykdytų investicijų išlaidas ir, norėdami plėstis, gali pasikliauti tik savo pelnu.

(67)

Kalbant apie antrą punktą, „Urenco“ mano, kad sodrinimo segmente, kuriam būdingas perteklinis pajėgumas ir mažas itin kapitalui imlių projektų skaičius, konkurencijos iškraipymai bus jaučiami ilgą laiką.

(68)

„Urenco“ manymu, pasauliniai sodrinimo pajėgumai gerokai viršija paklausą […]. Toks pajėgumų perteklius dar labiau nuostolingas dėl to, kad dalis augančios paklausos yra tokiose šalyse kaip Kinija arba Rusija, itin uždarose veiklos vykdytojams iš Vakarų. Kalbant apie pastariesiems veiklos vykdytojams prieinamą paklausą, reikia pasakyti, jog branduolinės energijos srityje EDF užima svarbią dalį, todėl labai svarbu, kad sustiprėję EDF ir grupės „Areva“ ryšiai nesumažintų „Urenco“ prieigos prie EDF.

(69)

Be to, aptariama pagalba leidžia grupei „Areva“ išsaugoti veiklą MOX srityje, nors šis kuras nėra toks pat konkurencingas kaip prisodrintas gamtinis uranas. Be valstybės pagalbos tokia veikla sunyktų arba prarastų svarbą, o tai atvertų rinkas (visų pirma EDF rinkas, kurių [0–25] % paklausos gali būti patenkinta tiekiant MOX) grupės „Areva“ konkurentams.

(70)

Sustiprintas „Nouvel Areva“ balansas taip pat leistų šiai bendrovei plėtoti veiklą sodrinimo paslaugų pardavimo plėtojimo srityje (toliau – SWU), kuri reikalauja didelių finansinių operacijų galimybių. Ši rinka […] gali prisidėti prie „Nouvel Areva“ stiprėjimo, palyginti su pagalbos negaunančiais konkurentais, kurių finansinė struktūra, atsižvelgiant į itin daug kapitalo reikalaujančius šio sektoriaus projektus, neleidžia imtis tokios rizikos.

(71)

Galiausiai „Urenco“ mano, kad „Nouvel Areva“ ir toliau naudosis vertikaliosios integracijos pranašumais kuro ciklo rinkose.

(72)

Dėl trečiojo punkto „Urenco“ pabrėžia, jog konkurencinės priemonės turėtų būti pasiūlytos tose rinkose, kuriose grupė „Areva“ veiks po restruktūrizacijos, juo labiau kad daugelis tokių rinkų (kasyba, konversija ir sodrinimas) šiuo metu kenčia nuo perteklinio pajėgumo.

(73)

„Urenco“ nepritaria Prancūzijos valdžios institucijų pozicijai, kad dėl reaktorių veiklos atsiejimo bus prarasta sąveika, o tai turės įtakos kuro veiklai. Tai, kad yra daug neintegruotų, bet gerai veikiančių veiklos vykdytojų (pvz., „Urenco“, „Cameco“, KAP), kelia abejonių dėl tokios sąveikos svarbos. Be to, tokia sąveika akivaizdi tik kuro tiekimo naujiems reaktoriams srityje; […].

(74)

Beje, strateginė EDF ir „Nouvel Areva“ partnerystė vėl atkurs galimai prarastą sąveiką. „Nouvel Areva“ išsaugos strateginį dalyvavimą bendroje su EDF pavaldžiojoje bendrovėje, o tai pareikalaus tam tikro koordinavimo tarp dviejų grupių ir gali paskatinti EDF teikti pirmenybę „Nouvel Areva“. Be to, abi grupės turės tą patį akcininką, t. y. Prancūzijos valstybę. Prasidės sustiprintas bendradarbiavimas, kaip tai nurodė Komisija sprendime pradėti procedūrą. Nepalankias dezintegracijos pasekmes visų pirma pajus „Nouvel Areva NP“, kuriai teks formuoti naujas specialistų komandas, kad parduotų kuro rinkles, o „Nouvel Areva“ dėl branduolinių medžiagų ciklo integracijos išsaugos pranašumus.

(75)

Atsižvelgdama į ankstesnius teiginius „Urenco“ siūlo tokias konkurencines priemones:

(76)

„Urenco“ taip pat norėtų, kad Prancūzijos valdžios institucijos išnagrinėtų kitas, visiems segmentams bendras konkurencines priemones, pvz., vienos veiklos pardavimą naujam rinkos dalyviui, siekiant sumažinti sąveiką, susijusią su „Nouvel Areva“ integracija kuro cikle. Galiausiai „Urenco“ pabrėžia, jog svarbu laikytis draudimo restruktūrizacijos laikotarpiu įsigyti bet kokią įmonę, nebent būtų įrodyta, kad toks įsigijimas būtinas siekiant atkurti grupės „Areva“ gyvybingumą.

(77)

TVO yra Suomijos elektros gamybos bendrovė, įsteigta 1969 m. ir priklausanti kitoms Suomijos elektros bei pramonės įmonėms. TVO yra būsima šiuo metu dar statomos OL3, t. y. branduolinės jėgainės, kurioje naudojama suslėgtojo vandens reaktoriaus (toliau – EPR) technologija, savininkė. Šios jėgainės statybos sutartis […] su Konsorciumu sudaryta 2003 m. gruodžio 18 d. Pradinė darbų užbaigimo data numatyta 2009 m. balandžio 30 d. Data daug kartų buvo nukelta, o šiuo metu Konsorciumas paskelbė, kad darbai bus užbaigti 2018 m. gruodžio mėn.

(78)

TVO pabrėžia, kad OL3 reaktorius labai svarbus Suomijos ir Europos energetikos sektoriui. Pradėjus eksploataciją OL3 reaktorius iki 2020 m. turėtų užtikrinti 9 % visos elektros gamybos Suomijoje, patenkinti 14 % visos elektros paklausos ir taip padidinti Suomijos energetinę nepriklausomybę. Be to, OL3 yra novatoriškas projektas, kuris turėjo tapti branduolinių medžiagų pramonės „atgimimo“ laikotarpio pradžia.

(79)

Vyksta galutinis projekto OL3 įgyvendinimo etapas. Išoriniai statybos darbai beveik baigti, bet viduje vis dar vykdomi tam tikri statybos ir įrengimo darbai, visų pirma susiję su branduoline įranga (reaktoriumi). Darbus atlieka maždaug 2 400 darbuotojų. TVO pabrėžia, kad šiuo metu projekte OL3 pradedamas esminis etapas, t. y. parengimo darbui procesas, kurį užbaigus galima numatyti darbų užbaigimo datą. Šiame etape reikalinga nuolatinė Konsorciumo, turinčio žinių ir patirties EPR srityje, pagalba.

(80)

Be to, TVO nurodo teisminį ginčą, kilusį tarp jos ir Konsorciumo. Šiuo metu bendra suma, kurios reikalauja Konsorciumas, sudaro maždaug [0–5 mlrd.] EUR, o suma, kurios reikalauja TVO už savo išlaidas ir nuostolius, pagal paskutinius TVO skaičiavimus sudaro [0–5 mlrd.] EUR. Taigi teisminiame ginče abiejų šalių reikalaujama bendra suma iš viso sudaro maždaug [0–10 mlrd.] EUR.

(81)

TVO teigia suprantanti grupės „Areva“ restruktūrizavimo planą, pagrįstą „planu B“, kurio esmė – „Nouvel Areva NP“ parduoti EDF, prieš tai atsiejus nuo jos projektą OL3 ir jam užbaigti reikalingus išteklius, taip pat šioje „turto valdymo įmonėje“ paliekant sudėtinių dalių sutartis ir dalį grupės „Areva“ skolos.

(82)

Apskritai TVO palaiko Prancūzijos valstybės numatytą grupės „Areva“ rekapitalizacijos projektą. Vis dėlto TVO nerimauja dėl galimų neigiamų grupės restruktūrizavimo pasekmių projektui OL3. Visų pirma TVO kyla klausimų dėl turto valdymo įmonės, kurioje bus atsietas projektas OL3, galimybės išlaikyti išteklius, reikalingus projektui tinkamai užbaigti. Ši turto valdymo įmonė iš tiesų turės ribotus finansinius išteklius, jų gali nepakakti galimai didelėms ir šiame etape sunkiai apskaičiuojamoms skoloms padengti.

(83)

Šios turto valdymo įmonės finansinius išteklius sudaro: 2 mlrd. EUR iš kapitalo didinimo, 2,5 mlrd. EUR, gautų „Nouvel Areva NP“ pardavus bendrovei EDF, liekamosios įplaukos pardavus nestrategines „Areva“ veiklos sritis, taip pat likutis kainos, kurią dar turi sumokėti TVO grupei „Areva“ už projekto OL3 užbaigimą. Atsižvelgiant į šiuos išteklius numatomos tokios turto valdymo įmonės išlaidos: projekto OL3 užbaigimo išlaidos, taip pat su tuo susijusios garantijos, 3,4 mlrd. EUR banko paskolos grąžinimas, galimos garantijos bendrovei EDF dėl sutarčių, susijusių su branduolinėmis jėgainėmis, kurių įranga tikrinama auditorių, kitos garantijos, susijusios su nestrateginio turto pardavimu, be to, tuo atveju, jei TVO laimės vykstantį teisminį ginčą, suma, kuri gali siekti [0–5 mlrd.] EUR.

(84)

Taigi TVO abejoja restruktūrizuotos grupės „Areva“ galimybėmis padengti su projektu OL3 susijusią riziką, visų pirma projekto užbaigimo išlaidas, ir paaiškina, kaip šios abejonės turi įtakos analizuojant restruktūrizacijos pagalbą pagal gaires, ypač kalbant apie pagalbos indėlį siekiant bendros svarbos tikslo, grupės „Areva“ ilgalaikio gyvybingumo atkūrimą ir principą „pirmą ir paskutinį kartą“.

(85)

Pirma, kalbant apie bendros svarbos tikslą, TVO palaiko Prancūziją, atkreipiančią dėmesį į tai, kad ši pagalba prisideda prie Euratomo sutarties tikslų, nurodytų visų pirma 2 straipsnio d punkte, įgyvendinimo. Vis dėlto TVO pabrėžia, kad taip pat reikia įvertinti šios sutarties 2 straipsnio b ir c punktus. Kalbant apie 2 straipsnio c punktą, pagalba prisideda prie projekto OL3, kuris yra svarbus Europos energijos sektoriaus plėtrai ir Šiaurės Europos šalių aprūpinimo saugai, užbaigimo. Kalbant apie 2 straipsnio b punktą, siekiant branduolinio saugumo tikslo reikalaujama, kaip nurodyta ir Branduolinės saugos konvencijos 11 straipsnyje, kad „kiekviena Susitariančioji šalis turi imtis atitinkamų veiksmų, užtikrinančių, kad visoje su sauga susijusioje veikloje, vykdomoje kiekviename branduoliniame įrenginyje, ar susijusioje su tokiu įrenginiu, viso jo gyvavimo metu dirbtų pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, kurie turėtų atitinkamą išsilavinimą, būtų apmokyti ir būtų užtikrintas jų kvalifikacijos atnaujinimas“. TVO galimybės iš esmės apima tik jėgainių veiklą, todėl TVO pasitiki Konsorciumo patirtimi užtikrinant projekto OL3 veikimo saugumą. Tačiau dėl bet kokio restruktūrizavimo plano, į kurį įtrauktas projekto OL3 atsiejimas ir perdavimas turto valdymo įmonei, gali sumažėti išmokos su projektu OL3 dirbantiems kvalifikuotiems grupės „Areva“ darbuotojams, gali būti panaikinti grupės „Areva“ aptarnavimo padaliniai (angl. back office) Prancūzijoje ir Vokietijoje, prarasta techninė grupės „Areva“ infrastruktūra, be to, gali kilti problemų su projekto subrangovais.

(86)

Antra, kalbant apie ilgalaikį grupės „Areva“ gyvybingumo atkūrimą, TVO kyla klausimų dėl to, ar kapitalo investicijos į „Areva SA“ yra pakankamos, ar restruktūrizavimo plano prielaidos yra realios ir ar pagalba gali užtikrinti ilgalaikį „Areva SA“ gyvybingumą.

(87)

Trečia, kalbant apie principą „pirmą ir paskutinį kartą“, jei restruktūrizavimo planas negali užtikrinti, kad grupė „Areva“ galės vykdyti savo įsipareigojimus dėl projekto OL3 užbaigimo, gali atsirasti papildomų įsipareigojimų dėl su tolesniais vėlavimais susijusių nuostolių. Tuomet dar vienos valstybės pagalbos bus neįmanoma pateisinti atsižvelgiant į principą „pirmą ir paskutinį kartą“.

(88)

Siekdama atsakyti į savo abejones ir klausimus, TVO teigia mananti, jog į bet kokį restruktūrizavimo planą būtina įtraukti:

(89)

„Siemens“ kartu su dviem grupės „Areva“ bendrovėmis („Areva GmbH“ ir „Areva NP“) yra Konsorciumo partnerė įgyvendinant projektą OL3. Nors didžiausius įsipareigojimus šiame projekte turi grupė „Areva“, Konsorciumo nariai savo klientės TVO atžvilgiu yra solidariai atsakingi už projekto užbaigimą.

(90)

Grupė „Siemens“ visiškai palaiko Prancūzijos valstybės intervencinius veiksmus grupės „Areva“ atžvilgiu, tačiau išreiškia abejonių dėl kai kurių klausimų.

(91)

Visų pirma „Siemens“ kelia klausimą, ar pagalba yra pakankama siekiant padengti „Areva SA“ įsipareigojimus ir patiriamą riziką:

(92)

„Siemens“ kelia klausimą, ar struktūra, kuri perims projektą OL3, turės pakankamai juridinių, žmogiškųjų, finansinių ir veiklos išteklių jam užbaigti, jei šios statybos veikla ir veiklos ištekliai turi būti perkelti į „Nouvel Areva NP“, kurią numatoma parduoti EDF. Beveik neišvengiamas dalies projekto įgyvendinimo perdavimas „Nouvel Areva NP“ gali […].

(93)

„Siemens“ nerimauja, kad „TVO“ blokuos […] grupės „Areva“ restruktūrizavimą, kuriuo siekiama atsieti OL3 į specialią struktūrą […].

(94)

„Siemens“ manymu, nuo tokios rizikos galima apsisaugoti įgyvendinant tokius papildomus mechanizmus kaip: i) Prancūzijos valstybės skiriami papildomi finansiniai ištekliai, ii) valstybės garantija dėl visų papildomų su projektu OL3 susijusių įsipareigojimų arba iii) Prancūzijos valstybės įsipareigojimas finansuoti visus papildomo kapitalo poreikius, susijusius su šiuo projektu.

(95)

Atsižvelgdama į „Siemens“ ir grupės „Areva“ solidarumą Konsorciume, „Siemens“ baiminasi, kad turės padengti finansinius įsipareigojimus, kurių grupė „Areva“ negalės įvykdyti, o tai, „Siemens“ manymu, prieštarauja gairėse nustatytam naštos pasidalijimo principui.

(96)

Viena trečioji šalis, panorusi likti anonimiška, perspėja Komisiją dėl nagrinėjamos pagalbos keliamo konkurencijos iškraipymo. Anot šios trečiosios šalies, dėl valstybės pagalbos po restruktūrizacijos sustiprės ne tik „Nouvel Areva“, bet ir „Nouvel Areva NP“.

(97)

Branduolinių medžiagų srityje įmonės, gaunančios valstybės pagalbą, konkurencinėje kovoje turi gerokai daugiau pranašumų. Šiai kovai būdinga intensyvi konkurencija ir vis didesnių garantijų būtinybė.

(98)

Be to, ši trečioji šalis mano, kad būsimas „Nouvel Areva“ ir „Nouvel Areva NP“ bendradarbiavimas padės atkurti didelę sąveiką, kuri leis apeiti konkurenciją.

(99)

Prancūzija pateikia pastabas dėl keturių klausimų, kurie iš esmės atitinka Komisijos sprendime pradėti procedūrą pateiktas pagrindines abejones. Pirmiausia Prancūzijos valdžios institucijos siekia įrodyti, kad vienintelė priemonė, galinti sudaryti valstybės pagalbą, yra „Areva SA“ ir „Nouvel Areva“ kapitalo didinimas. Be to, jos atsako į Komisijos abejones dėl veiklos plano prielaidų realumo, pagalbos sumos proporcingumo ir siūlomų konkurencinių priemonių.

(100)

Visų pirma Prancūzijos valdžios institucijos praneša, jog galimybė, kad grupė „Areva“ valstybės pagalbą skirs tretiesiems asmenims savo pavaldžiąsias bendroves parduodama už pernelyg mažą kainą, i) šioje procedūroje ne svarbiausia ir ii) yra visiškai teorinė, nes grupė „Areva“ suinteresuota padidinti iš šių pardavimų gaunamą pelną. Be to, jos nurodo, kad grupė „Areva“ negauna jokios pagalbos už „Nouvel Areva NP“ ir „Areva TA“ pardavimą, kuris, žinoma, sutelkia valstybės išteklius, bet vykdomas už rinkos kainą.

(101)

Kalbant apie „Nouvel Areva NP“, Prancūzijos valdžios institucijos aiškina, jog EDF nustatė tam tikrą ypatingą valdymo modelį, kad užtikrintų EDF interesų laikymąsi. Pagal šį modelį konkrečiai „Nouvel Areva NP“ įsigijimo reikmėms sudaryta nepriklausomų administratorių darbo grupė, kurios tikslas – patikrinti šio sandorio atitiktį bendrovės EDF interesams ir pateikti nepriklausomą nuomonę EDF valdybai. Šioje darbo grupėje nedalyvauja nė vienas valstybės atstovas. Atsižvelgdama į šios grupės, kuri visų pirma bankui „Société Générale“ užsakė atlikti vertinimo tyrimą, veiklos rezultatus, EDF galiausiai priėmė sprendimą įsigyti minėtą įmonę.

(102)

Prancūzijos valdžios institucijos taip pat paaiškino, jog schemą, kai pertvarkymas vykdomas steigiant naują pavaldžiąją bendrovę, galiausiai buvo nuspręsta rinktis tam, kad EDF galėtų įsigyti grupės „Areva“ reaktorių veiklą. Anot Prancūzijos valdžios institucijų, tokie nauji pardavimo būdai neturi įtakos šalių ir jų konsultantų atliktam vertinimui, jei laikomasi ankstesnės pardavimo schemos prielaidos: 2,5 mlrd. EUR už 100 % nuosavo kapitalo. Neatsižvelgiant į juridines pardavimo sąlygas, EDF, kuri įsigis istorinę „Areva NP“ veiklą neprisiimdama su projektu OL3 susijusios rizikos, ekonominė realybė lieka tokia pat. EDF taip pat bus apsaugota nuo rizikos, susijusios su sudedamųjų dalių sutartimis. Į tokią riziką nebuvo atsižvelgta atliekant 2016 m. sausio mėn. vertinimą, bet šalys susitarė dėl apsaugos mechanizmo, leidžiančio nekeisti jos esmės.

(103)

Kalbant apie „Areva TA“, vertinimo procesas buvo organizuotas dviem etapais pagal labiausiai paplitusią rinkos praktiką: i) 2016 m. sausio–gegužės mėn. grupė „Areva“ pirkėjų konsorciumui teikė finansinę, veiklos, juridinę bei mokestinę informaciją ir organizavo keletą darbo posėdžių su „Areva TA“ valdymo komanda; ii) tuomet konsorciumas gavo prieigą prie duomenų saugyklos (angl. data room) ir galėjo keistis su „Areva TA“ valdyba informacija klausimų ir atsakymų forma. Grupei „Areva“ ir pirkėjui padėjo 12 konsultantų teisiniais ir banko klausimais bei išankstinio finansinio audito (angl. due diligence) specialistai.

(104)

2016 m. rugpjūčio 18 d. pirkėjų konsorciumas, aprašytas 27 konstatuojamojoje dalyje, pateikė pasiūlymą, kuriame „Areva TA“ akcijos įvertintos [0–2 mlrd.] EUR. Šis vertinimas pagrįstas diskontuotų pinigų srautų metodu (angl. discounted cash flows, toliau – DCF metodas), kuris taikomas veiklos planui, sudarytam remiantis su pirkėju suderintomis prielaidomis. Ši kaina nurodyta pardavimo sutartyje, pasirašytoje 2016 m. gruodžio 15 d.

(105)

Todėl Prancūzijos valdžios institucijos mano, kad galiausiai priimtas vertinimas pagrįstas bendrai priimtais metodais atlikus įprastas procedūras.

(106)

Prancūzijos valdžios institucijos visų pirma pateikia atnaujintą „Nouvel Areva“ finansinę informaciją. Ši informacija grindžiama itin konservatyviomis laikomomis prielaidomis: i) numatoma, kad urano kaina kris […], ii) numatoma, kad kasybos veikla mažės, iii) atsižvelgiama į papildomą riziką kalbant apie […], iv) sodrinimo ir konversijos srityje įtrauktas punktas dėl išlaidų mažinimo plano stiprinimo, v) nustatomos išlaidos, susijusios su schemos, kai pertvarkymas vykdomas steigiant naują pavaldžiąją bendrovę, įgyvendinimu, jos 2016–2025 m. sudaro [200–900 mln.] EUR. Pesimistinio scenarijaus prielaidos pagal panašią logiką taip pat numatytos tikintis blogėjančios padėties.

(107)

Prancūzijos valdžios institucijos taip pat atsako į įvairias Komisijos pateiktas abejones dėl gyvybingumo atkūrimo plano.

(108)

Prancūzijos valdžios institucijos teigia, kad, atsižvelgiant į branduolinių medžiagų pramonės ciklų ilgį, pagrindinis sąveikos praradimas iš esmės pasijus pasibaigus grupės „Areva“ finansinės prognozės laikotarpiui (2016–2025 m.). „Nouvel Areva“ iš tiesų turi nemažai užsakymų penkeriems ar dešimčiai ateinančių metų, o tai užtikrina tam tikrą inerciją jos rinkos dalių pokytyje. Tokia savybė būdinga visiems branduolinių medžiagų tiekėjams, nes tiekimo sutartys paprastai sudaromos daugeliui metų, dažniausiai 5–10 m., priklausomai nuo medžiagos tipo (grynas, konvertuotas, sodrintas uranas) ir kliento. Tačiau įvairus numatytas pardavimas, ypač „Nouvel Areva NP“ pardavimas, ilgesniam laikui pablogins konkurencinę „Nouvel Areva“ padėtį.

(109)

Be to, grupė „Areva“ įgyvendina Veiklos rezultatų ir konkurencingumo planą, kuris per trumpą laiką leis sumažinti „Nouvel Areva NP“ pardavimo poveikį savo struktūriniams kaštams. Tarkim, kalbant apie pirkimų mažinimą, aptariamame plane visų pirma numatyta gauti pelną šioje srityje ir kompensuoti pirkimo apimties praradimą po „Nouvel Areva NP“ pardavimo. Pesimistinėje finansinėje prognozėje vis dėlto numatyta, kad bus pasiekta tik [50–100] % plano tikslų, vadinasi, neigiamas poveikis bus juntamas.

(110)

Prancūzijos valdžios institucijos ir grupė „Areva“ nustatė pagrindinius rizikos veiksnius, turinčius įtakos „Nouvel Areva“ ateičiai. Reikia patikslinti, jog pagrindinis scenarijus jau yra gana konservatyvus, todėl mažai tikėtina, kad visos blogiausios prielaidos realiai pasitvirtins tuo pačiu metu.

(111)

Pirmasis iš tokių veiksnių yra euro ir (arba) dolerio keitimo kursas. […] Poveikio analizė atliekama kiekvieną mėnesį, o siekiant padengti mažiausią ateinančių laikotarpių procentą dėl padengimo tariamasi palaipsniui. Be to, kai kuri veikla, pvz., kasyba, iš dalies natūraliai apsaugota nuo tokios rizikos: 50 % „Nouvel Areva“ kasybos produkcijos bus gaminama Kanadoje, kurios valiuta susieta su doleriu.

(112)

Antroji rizika susijusi su […]. Pagal pesimistinį scenarijų pasekmės veiklos grynųjų pinigų srautui per 2016–2025 m. laikotarpį iš viso sudarys maždaug –[0–100 mln.] EUR. Prancūzijos valdžios institucijos patikslina, jog grupė „Areva“ jau dabar įgyvendina keletą išlaidų optimizavimo ir mažinimo operacijų, kad sumažintų šios rizikos poveikį: kalbama apie veiklos gerinimą, kurio tikslas […]. Toks gerinimas įtrauktas į Veiklos rezultatų ir konkurencingumo planą, kuris bus įgyvendintas iki 2018 m., […] gali būti išieškoma nuo 2018 m., jei rizika realiai pasitvirtintų.

(113)

Trečioji nustatyta rizika susijusi su galimos […] nesėkmės pasekmėmis. Prancūzijos valdžios institucijų manymu, tokia rizika atrodo mažai tikėtina, nes […]. Vis dėlto […] nesėkmė turėtų įtakos „Nouvel Areva“ pajamoms.

(114)

Finansinėje „Nouvel Areva“ prognozėje atsižvelgiama į tam tikrą nenumatytų įvykių skaičių […], šių įvykių apimtis skiriasi priklausomai nuo to, ar kalbama apie pagrindinį, ar apie pesimistinį scenarijų. Tokių nenumatytų įvykių išlaidos pagal pesimistinį scenarijų per 2016–2025 m. laikotarpį sudaro [1–2 mlrd.] EUR, arba [0–1 mlrd.] EUR daugiau nei pagal pagrindinį scenarijų. Prancūzijos valdžios institucijos nurodo taisomuosius veiksmus, kurie galėtų būti įgyvendinti: papildomos komercinės arba gamybos pajėgumo priemonės (pvz., pirkimų optimizavimas ir darbo užmokesčio mažinimas) arba investicijų plano keitimas […].

(115)

Atsakydamos į sprendimo pradėti procedūrą 151 konstatuojamojoje dalyje Komisijos keliamą abejonę, Prancūzijos valdžios institucijos patikslina, kad pagal pagrindinį scenarijų „Nouvel Areva“ finansavimo poreikis bus realizuotas […]. Tačiau numatyta, jog tuo metu „Nouvel Areva“ turėtų būti pasiekusi pakankamai gerus finansinius rezultatus, kad kreipimasis į obligacijų rinkas būtų įmanomas nepakenkiant įmonės investiciniam reitingui (angl. investment grade).

(116)

Bet jei kalbame apie pesimistinį scenarijų, „Nouvel Areva“ finansavimo poreikis bus […]. Vis dėlto Prancūzijos valdžios institucijos aiškina, kad „Nouvel Areva“ galės sujungti […], nepakenkdama įmonės gyvybingumo atkūrimui […].

(117)

Prancūzijos valdžios institucijos įsipareigojo, kad „Areva SA“ nevykdys kitos veiklos, tik konkrečiai numatytą restruktūrizavimo plane, apie kurį pranešta Komisijai. Tuo remdamosi jos mano, kad „Areva SA“ turės pakankamai išteklių savo finansiniams poreikiams padengti.

(118)

Prancūzijos valdžios institucijos patvirtina savo prielaidas dėl projekto OL3 užbaigimo išlaidų per 2017–2025 m. Tokios prognozės leidžia numatyti [0–2 mlrd.] EUR vertės neigiamą grynųjų pinigų srautą per aptariamą laikotarpį. […]

(119)

Atsižvelgiant į tokias prielaidas „Areva SA“ veiklos plane laikotarpio pabaigoje numatytas [0–500 mln.] EUR likvidumo perteklius pagal pagrindinį scenarijų ir [0–100 mln.] EUR pagal pesimistinį scenarijų. […]

(120)

Pirmiausia primenama, kad jau registruoti dideli atidėjiniai dėl praradimų bei turto nuvertėjimo ir kad akcijos kursas yra istoriškai mažas. Todėl atsakomybę dėl buvusio valdymo turi visiškai prisiimti smulkieji akcininkai atsižvelgiant į jų akcijų skaičių.

(121)

Antra, Prancūzijos valdžios institucijos numato, kad Finansų rinkų institucija (toliau – FRI) įpareigos valstybę vykdyti viešą privalomą akcijų pardavimą. Akcininkams siūlomą kainą atidžiai kontroliuos FRI ir taip bus užtikrinama, kad būtų laikomasi daugelio vertinimo kriterijų metodo.

(122)

Kalbant apie sprendimo pradėti procedūrą 172 konstatuojamojoje dalyje nurodytą galimą likvidumo perviršį, Prancūzijos valdžios institucijos mano, kad tai, jog restruktūrizavimo planui įgyvendinti sukauptos likvidžios lėšos viršija restruktūrizavimo išlaidas, dar nereiškia, kad pagalba nesumažinta iki minimumo. Gairėse iš tiesų nustatyta nuosavo įnašo riba, bet nenumatyta riba ar matematinis santykis tarp valstybės pagalbos ir restruktūrizavimo išlaidų sumos.

(123)

Kitaip tariant, Prancūzijos valdžios institucijos mano, kad reikia aiškiai atskirti du skirtingus juridinius kriterijus, t. y. viena vertus, finansavimą, kuris pagal finansines prognozes yra būtinas siekiant atkurti gyvybingumą, kita vertus, valstybės pagalbos sumos sumažinimą iki minimumo reikalaujant didelio nuosavo įnašo į restruktūrizavimo išlaidas. Tokią interpretaciją iliustruoja Komisijos sprendimų praktika (18), kai Komisija praeityje pritarė, kad nuosavas įnašas gali viršyti restruktūrizavimo išlaidas ir toks likvidžių lėšų perviršis nereiškia, jog pagalba nėra sumažinta iki minimumo.

(124)

Be to, Prancūzijos valdžios institucijos pabrėžia, kad grupei „Areva“ būtina turėti likvidumo atsargų tam atvejui, jei pasitvirtintų pesimistinis scenarijus.

(125)

Kalbant apie Komisijos abejones dėl grupės „Areva“ nuosavo įnašo tikrumo ir faktiškumo, Prancūzijos valdžios institucijos pateikia tam tikrų patikslinimų ir primena, jog Komisija savo sprendimų praktikoje pritarė, kad būsimas turto pardavimas būtų pripažintas kaip nuosavas įnašas su sąlyga, kad būtų atliktas nepriklausomas vertinimas siekiant įvertinti to turto rinkos vertę (19).

(126)

Dėl „Nouvel Areva NP“ pardavimo Prancūzijos valdžios institucijos primena, kad pranešant apie pagalbą Komisijai buvo pateikti nepriklausomi finansiniai vertinimai. Prancūzija taip pat atkreipia dėmesį į detales, kurios leidžia nustatyti „Nouvel Areva NP“ pardavimo tikrą ir faktinį pobūdį: pirma, pirkimo sutartis, pagal kurią EDF perka „Nouvel Areva NP“ akcijas, pasirašyta 2016 m. lapkričio 15 d.; antra, pardavimui taikomos atidedamosios sąlygos neleidžia abejoti tikrumu. Prancūzijos valdžios institucijos pasitiki BSI išvadomis dėl patvirtinimo programos, susijusios su „Flamanville 3“ rezervuaru, o visi į šią programą įtraukti testai įvykdyti ir nei EDF, nei grupei „Areva“ nesukėlė abejonių dėl neatitikimų. Be to, […] derybose su TVO kalbama ne apie „Nouvel Areva NP“ pardavimą, o tik apie jo poveikį užbaigimo grafikui.

(127)

Dėl „Canberra“ pardavimo Prancūzijos valdžios institucijos primena, kad jo įgyvendinimas vyksta nuo 2016 m. liepos 1 d.

(128)

„Areva TA“ pardavimas beveik baigtas, kaip matyti iš šio sprendimo 103–105 konstatuojamosiose dalyse apibendrintos informacijos.

(129)

Kalbant apie pavaldžiąją bendrovę „Elta“, 2016 m. rugpjūčio 4 d. iš „ECA Group“ gautas vienpusis pirkimo pažadas, o pardavimas patvirtintas 2016 m. gruodžio 1 d. už [0–10 mln.] EUR kainą.

(130)

Numatyta, kad grupės „Areva“ akcijos pavaldžiojoje bendrovėje „Adwen“ bus visiškai parduotos, o 60 mln. EUR ribą užsitikrino grupė „Gamesa“. Parduoti numatyta 2017 m. sausio mėn. pabaigoje.

(131)

Tačiau […] pardavimai neprasidės iki […].

(132)

Dėl trečiųjų šalių investuotojų dalyvavimo didinant „Nouvel Areva“ kapitalą Prancūzijos valdžios institucijos nurodo, kad sulaukta susidomėjimo […] iš Japonijos grupių JNFL ir MHI […]. Derybos yra tokiame etape. Tiek MHI, tiek JNFL pateikė tvirtą pasiūlymą […] dėl 5 % „Nouvel Areva“ kapitalo, įvertinto 250 mln. EUR. […]

(133)

Prancūzijos valdžios institucijų manymu, „Nouvel Areva NP“ pardavimas yra labai didelės apimties kompensacinė priemonė, nes dėl jos grupė „Areva“ pasitraukia iš daugelio rinkų, kuriose nuo šiol konkuruos grupė EDF. Parduodama „Nouvel Areva NP“, grupė „Areva“ netenka trečdalio savo turto ir maždaug pusės savo apyvartos. Grupė taip pat netenka visų pranašumų, susijusių su jos per pastaruosius penkiolika metų ištobulintu integruotu modeliu, ir todėl susiduria su labai svarbiais strateginiais pokyčiais. Be to, grupė „Areva“ netenka teigiamo grynųjų pinigų srauto, kurį per aptariamą laikotarpį gaus „Nouvel Areva NP“.

(134)

Prancūzijos valdžios institucijos savo teiginiams pagrįsti pateikia išsamią informaciją dėl įvairių klausimų, kuriuos Komisija kėlė sprendime pradėti procedūrą.

(135)

Prancūzijos valdžios institucijos primena, kad „konkurencijos iškraipymų ribojimo priemonėmis turėtų būti sprendžiamos neatsakingo elgesio rizikos problemos ir šalinami galimi iškraipymai rinkose, kuriose veikia gavėjas, atsižvelgiant į „ atitinkamos rinkos charakteristikas “ (20).

(136)

Jų manymu, neatsakingo elgesio rizika šiuo atveju netaikytina, nes ankstesnius nuostolius dėl atidėjinių ir turto nuvertėjimo patyrė esami grupės „Areva“ akcininkai, visų pirma valstybė. Be to, atsižvelgiant į atitinkamos rinkos charakteristikas, valstybės pagalba labiau saugo, o ne riboja veiksmingą konkurenciją, nes dauguma rinkų, kuriose veiks „Nouvel Areva“, yra oligopolinės struktūros, kurią vieno rinkos dalyvio pasitraukimas tik sustiprins.

(137)

Prancūzijos valdžios institucijų manymu, rinkų padėties palyginimas taikant priešingos padėties scenarijų, kai pagalba neteikiama, aiškiai įrodo, kad tik parama grupei „Areva“ leidžia rinkose išsaugoti veiksmingą konkurenciją.

(138)

Taigi „Nouvel Areva NP“ pardavimas yra visiškai pakankama kompensacinė priemonė, juo labiau kad dėl tokio pardavimo grupė „Areva“ per trumpą laikotarpį praras sąveiką, o per vidutinį laikotarpį neteks itin rentabilių plėtros perspektyvų, aprašytų 4.4.2 dalyje.

(139)

Integruota grupė „Areva“ turėjo integruotas pardavimo ir rinkodaros pajėgas, kurios padėjo komercializuoti gamtinį uraną, konversijos, sodrinimo, taip pat kuro rinklių projektavimo ir gamybos paslaugas ir visus įmanomus šių produktų ir paslaugų derinius. Tai, kad kuro rinklių pardavimas yra integruotas į ciklo pradinį etapą, suteikė grupei „Areva“ didelį informacinį ir komercinį pranašumą. Paprastai elektros gamintojai turi vieną pirkėją, kurį aprūpina kuro rinklėmis. Kuro rinklės retai gali būti pakeičiamos vienos kitomis, todėl rinklių tiekėjas elektros gamintojui yra labai svarbus tarpininkas, tačiau taip nėra ciklo pradinio etapo tiekėjo, kurio produktai ir paslaugos gali būti keičiami vieni kitais, atveju.

(140)

Prancūzijos valdžios institucijos kaip pavyzdį pateikia elektros gamintoją […], kurio atveju grupė „Areva“ pagal kuro rinklių pirkimo sutartį galėjo išplėsti pardavimą pradinio etapo produktais ir paslaugomis. Taigi [5–10] iš 10 klientų šiuo metu yra ir „Areva NC“, ir „Areva NP“ klientai.

(141)

Be to, „Nouvel Areva NP“ veiklos atsiejimas pablogins palankią logistinę padėtį: ateityje „Nouvel Areva“ turės dirbti su „Nouvel Areva NP“ kuro rinklių gamintojais kaip su visais kitais Amerikos ir Europos gamintojais, todėl neteks palankios logistinės padėties, nes turės didinti, pvz., pristatymo išlaidas ir mažinti savo galimybę koreguoti sodrinto urano produkciją.

(142)

Prancūzijos valdžios institucijos taip pat aiškina, kad bet kuris ciklo pradinio etapo produktų ir paslaugų tiekėjas, susijęs su kuro rinklių ir reaktorių tiekėju, turi nepaneigiamą konkurencinį pranašumą ciklo pradžios pasiūlos srityje. Naujos jėgainės pirkėjas paprastai iš statytojo reikalaus tiekti reaktoriaus pradinę aktyviąją medžiagą ir galimas atsargines dalis. Grupės „Areva“ pradinio etapo veikla, integruota su „Areva NP“, automatiškai galėjo naudotis tokia paklausa. Be to, grupė „Areva“ galėjo derėtis dėl palankesnių sąlygų savo uranui, nes tokios derybos paprastai vyksta laisvai tariantis ir nepradedant atviros procedūros. Toks sutarčių pobūdis leidžia kurti komercinius santykius visų pirma tokiose sunkiai prieinamose rinkose kaip Kinija.

(143)

Šis konkurencinis pranašumas akivaizdus sutartyse, kurias grupė „Areva“ sudarė dėl OL3, „Taishan 1“ ir „Taishan 2“ reaktorių, […]. Pavyzdžiui, „Taishan 1“ ir „Taishan 2“ atveju […]. Dėl tokių sąlygų nebūtų galima susitarti, jei ne integracijos pranašumai: palyginimui, grupė „Areva“ galėjo susitarti tik dėl […].

(144)

Taigi visi būsimi „Nouvel Areva NP“ vykdomi reaktorių pardavimai bendrovei „Nouvel Areva“ yra prarastos progos parduoti ciklo pradinio etapo medžiagas palankiausiomis sąlygomis. Prancūzijos valdžios institucijų manymu, „Nouvel Areva NP“ atsidurs geroje padėtyje, kad laimėtų projektus […]. Be to, „Nouvel Areva NP“ galėtų pretenduoti į projektus […]. Branduolinių medžiagų ciklas yra ilgas, todėl šis sąveikos praradimas realiai bus juntamas tik pasibaigus laikotarpiui, kurio finansines prognozes pateikė grupė „Areva“.

(145)

Toks sąveikos praradimas ypač akivaizdus reaktoriaus eksploatavimo pradžioje, bet turi įtakos per visą eksploatacijos laikotarpį. Kai kurie elektros gamintojai iš tiesų pageidauja bendro pasiūlymo, į kurį būtų įtrauktas urano pirkimas, konversijos, sodrinimo ir rinklių paslaugos, visų pirma kalbant apie reaktorius, kurių uždarymas jau planuojamas (eksploatavimo pabaiga).

(146)

Be to, integracijos nutraukimas apsunkins integruotą perdirbti skirto urano perdirbimo sritį, nes šiai sričiai būtinas itin aukštas kuro rinklių tiekėjo („Nouvel Areva NP“) ir perdirbimo paslaugų teikėjo („Nouvel Areva“) logistinio bendradarbiavimo lygis.

(147)

Visų šių sąveikų praradimas pablogins „Nouvel Areva“ padėtį konkurentų atžvilgiu. Jei grupė „Areva“ liktų integruota, ji atsidurtų idealioje padėtyje, leidžiančioje pasinaudoti numatomu rinkos atsigavimu, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad ji turi modernizuotą įrangą. Pavyzdžiui, atsiveria nemaža rinka pasiūlymų elektros gamintojams segmente kalbant apie eksploatuoti baigiamų reaktorių valdymą. Bet dėl išankstinio sąveikos netekimo Prancūzijos valdžios institucijos ir grupė „Areva“ numato […].

(148)

O „Nouvel Areva“ konkurentai galės naudotis galimybėmis, atsiradusiomis dėl grupės „Areva“ skilimo, visų pirma kalbant apie kuro naujiems reaktoriams tiekimą. „Nouvel Areva“ turės kovoti su integruotais konkurentais, pvz., „Rosatom“, arba vertikaliai integruojamais konkurentais, pvz., KHNP, „Toshiba/Westinghouse“ arba CNNC.

(149)

„Nouvel Areva NP“ pardavimas bus […] „Nouvel Areva“ veiklai panaudoto kuro perdirbimo ir apdorojimo srityje. MOX pardavimas iš esmės priklauso nuo to, ar rinkoje yra lengvojo vandens reaktorių, galinčių veikti su MOX rinklėmis. Vis dėlto tokio reaktorių parko apimtis priklauso nuo to, kiek pastangų skirs „Nouvel Areva NP“, kad pasiūlytų ir plėtotų šią technologiją ateityje.

(150)

Elektros gamintojo sprendimas reaktoriuje naudoti MOX priklauso nuo jo galimybės užtikrinti savo reaktoriaus ir su juo susijusių išlaidų veiksmingumą. Šie du veiksniai savo ruožtu priklauso nuo reaktoriaus projektuotojo, rinklių projektuotojo ir MOX medžiagų tiekėjo kokybiško bendradarbiavimo. Iki šiol toks bendradarbiavimas buvo įmanomas dėl grupės „Areva“ sugebėjimo centralizuotai derinti skirtingus šių subjektų interesus.

(151)

„Nouvel Areva NP“ […] skatinti MOX naudojančių reaktorių skaičiaus didinimą, jei […]. Iki šiol priklausymas tai pačiai grupei sudarė sąlygas sudaryti susitarimus grupės viduje […] ir derinti skirtingus dviejų veiklos rūšių interesus. Ateityje taip nebebus, todėl reikia numatyti didelį ilgalaikį sąveikos netekimą.

(152)

Sąveikos praradimas taip pat bus juntamas eksploatacijos nutraukimo ir logistikos segmentuose. Eksploatacijos nutraukimo veikla labai susijusi su reaktorių projektavimo ir paslaugų įrengtai jėgainei teikimo veikla. Kalbant apie logistikos veiklą, šiuo metu ji vykdoma per „Areva NP“ dviem kryptimis: užterštų priežiūros įrankių gabenimas ir kuro rinklių gabenimas. Šias grupės viduje teikiamas paslaugas gali perimti „Nouvel Areva NP“ arba ateityje jos gali būti pateikiamos konkursui.

(153)

Eksploatacijos nutraukimo ir logistikos rinkos yra dvi dinamiškos rinkos, kuriose grupė „Areva“ […].

(154)

Prancūzijos valdžios institucijos pateikė Komisijai 2016 m. liepos 28 d. EDF ir grupės „Areva“ susitarimo protokolą. Šio protokolo 7 priede kalbama apie kuriamą visapusišką strateginę ir pramoninę partnerystę.

(155)

Prancūzijos valdžios institucijų manymu, tokia partnerystė negali atkurti prarastos sąveikos […].

(156)

[…] Prancūzijos valdžios institucijos pabrėžia, kad „Nouvel Areva NP“ ir „Nouvel Areva“ pereina prie kliento ir tiekėjo santykių. […]

(157)

Todėl nė viena strateginė partnerystė negali atkurti grupės viduje buvusios sprendimų galios ir sąveikos.

(158)

Vis dėlto, atsakydamos į Komisijos prieštaravimus šiuo klausimu, Prancūzijos valdžios institucijos įsipareigojo, kad restruktūrizavimo laikotarpiu „Nouvel Areva NP“, kontroliuojama EDF, ir „Nouvel Areva“ nesudarys jokios strateginės partnerystės ar kitokio pagrindų susitarimo, apimančio komercinį bendradarbiavimą, kurio tikslas – suteikti „Nouvel Areva“ pirmenybę tais atvejais, kai „Nouvel Areva NP“ norėtų pasiūlyti klientui integruotą su branduolinių medžiagų tiekėju pasiūlymą 344 ir 347 konstatuojamosiose dalyse nurodytose rinkose, t. y. kuro rinklių tiekimo ir naujų reaktorių statybos rinkose. Toks įsipareigojimas netrukdo „Nouvel Areva“ ir „Nouvel Areva NP“ rengti bendrų pasiūlymų, jei „Nouvel Areva“ būtų atrinkta remiantis komerciniais ir techniniais kriterijais.

(159)

Primindamos, jog partnerystė branduolinių medžiagų srityje yra labai svarbi, Prancūzijos valdžios institucijos įsipareigojo, kad restruktūrizavimo laikotarpiu grupė „Areva“ („Areva SA“ ir „Nouvel Areva“) ir jai pavaldžios įmonės tiesiogiai ar netiesiogiai neįsigis kitos, joms dar nepavaldžios bendrovės akcijų, nebent tokie projektai būtų būtini grupės „Areva“ gyvybingumui atkurti. Toks įsipareigojimas netaikomas akcijų pirkimui, kurį „Nouvel Areva“ ir jai tiesiogiai ar netiesiogiai pavaldžios įmonės įgyvendina finansinio i) veiklos nutraukimo fondų, kuriuos grupė „Areva“ turi valdyti pagal teisinius ir reguliavimo įsipareigojimus, ii) grupės „Areva“ darbuotojų pensijų fondų, iii) pinigų investavimo valdymo tikslais. Prancūzijos valdžios institucijos taip pat įsipareigojo, kad grupė „Areva“ („Areva SA“ ir „Nouvel Areva“) parduodama produktus ir paslaugas nereklamuos gautos valstybės pagalbos kaip konkurencinio pranašumo.

(160)

Prancūzijos valdžios institucijos mano, kad „Areva SA“ sugebės finansuoti visus savo numatytus poreikius.

(161)

Viena vertus, neteisinga manyti, kad grupė „Areva“ dėl restruktūrizavimo schemos daro neigiamą įtaką tinkamam OL3 užbaigimui. Šio projekto sėkmė labai svarbi visiems restruktūrizavimo plane dalyvaujantiems subjektams: suprantama, pačiai „Areva SA“, bet taip pat „Nouvel Areva“ (dėl kuro tiekimo) ir „Nouvel Areva NP“ (dėl šio pirmojo EPR demonstravimo vertės). „Areva SA“ turės visus projektui tinkamai vykdyti reikalingus veiklos išteklius, kurie nebus nutraukiami ir tuoj pat investuojami į „Nouvel Areva NP“, todėl į TVO abejones šiuo klausimu neturi būti atsižvelgiama.

(162)

Prancūzijos valdžios institucijos visų pirma pabrėžia, kad […] „Areva NP“ ir „Nouvel Areva NP“ sieja ypatingas bendradarbiavimas, kuris leidžia „Areva NP“ kreiptis į „Nouvel Areva NP“, kai tai atrodo būtina […].

(163)

Kita vertus, Prancūzijos valdžios institucijos „Areva SA“ poreikius teisingai apskaičiavo pagal konservatyvųjį metodą.

(164)

Kalbant apie OL3 užbaigimo išlaidas, grupės „Areva“ vertinimas yra panašus ar net labiau konservatyvus nei TVO, tačiau Prancūzijos valdžios institucijos nepripažįsta […], kuris, jų manymu, yra visiškai nepatikimas. Prancūzijos valdžios institucijos nekomentuoja „Siemens“ vertinimo, kuris yra toks apibendrintas, kad jo neįmanoma analizuoti.

(165)

Dėl nuostolių, kuriuos galima patirti, jei teisminiame ginče būtų priimtas sprendimas atlyginti išlaidas, […].

(166)

Prancūzijos valdžios institucijos mano, kad būtų visiškai netinkama ir nesuderinama su tikslais bei restruktūrizavimo pagalbos taisyklėmis pagalbos sumą didinti siekiant trečiosioms šalims užtikrinti nuostolių, kurie joms galimai turėtų būti kompensuoti sprendžiant prieš pagalbos gavėją pradėtą ginčą, apmokėjimą. Pirma, toks rizikos tipas nepatenka į rizikų, į kurias reikia atsižvelgti rengiant pesimistinį scenarijų, aprašymą. Gairėse nurodyti tik makroekonominiai ir komerciniai veiksniai. Antra, toks pagalbos didinimas prieštarautų proporcingumo ir pagalbos sumos sumažinimo iki minimumo principams. Trečia, TVO ir „Siemens“ argumentus iš tiesų galima atremti tuo, kad valstybė užtikrina jų galimo skolininko ir (arba) solidariojo bendraskolio mokumą, o tai būtų valstybės pagalba „Siemens“ ir TVO. Vis dėlto Komisija aiškiai pripažino, kad valstybės garantijos, susijusios su hipotetiniais ginčais, yra valstybės pagalba (21), ir jau panaikino jų apskaitos principą (22). Ketvirta, „Siemens“ ir TVO argumentai yra nenuoseklūs, nes Konsorciumui nėra numatyta teigiamos išeities galimybė. Penkta, nepalankaus sprendimo atveju […].

(167)

Kalbant apie […]. Prancūzijos valdžios institucijos pateikė keletą argumentų.

(168)

Dėl […].

(169)

Beje, teisinio pobūdžio anglies išsiskyrimo problema jau beveik išspręsta EDF parke. BSI leido vėl paleisti visus Prancūzijos parko eksploatuojamus reaktorius su Kreze pagamintais garo generatoriais (kuriuose buvo nustatyta anglies išsiskyrimo problema) ir aštuonis iš dvylikos reaktorių su „Areva NP“ partnerio Japonijoje pagamintais garo generatoriais.

(170)

Šiuo metu „Taishan“ pradinėje grandyje neatitikimų nebeliko. Bet kuriuo atveju sutartyje nustatyta, kad grupės „Areva“ sutartinės atsakomybės už projektą „Taishan“ aukščiausia riba bus [0–1 mlrd.] EUR.

(171)

[…] dėl bet kurio reikalavimo reikės pateikti tikros žalos įrodymą, t. y. nurodyti realų tam tikros įrangos saugumo trūkumą, dėl kurio kyla didelis trikdžių pavojus.

(172)

Dėl visų klausimų, susijusių su abejonėmis dėl grupės „Areva“ civilinės atsakomybės, Prancūzijos valdžios institucijos Komisijai nurodė, kad […].

(173)

Dėl „Siemens“ argumento, kad „Areva SA“ numatomi ištekliai turėtų leisti jai padengti didžiausią teorinę sumą, apimančią visas teoriškai galimas rizikas, Prancūzijos valdžios institucijos pabrėžia, jog visi Komisijos sprendimų praktikos pavyzdžiai, kuriais pagrįsti „Siemens“ teiginiai, paimti iš atvirų procedūrų, pradėtų dėl laikinos restruktūrizavimo pagalbos finansų įmonėms ekonominės ir finansų krizės kontekste. Tokie „Siemens“ pagal analogiją pateikiami pavyzdžiai, Prancūzijos valdžios institucijų manymu, šiuo atveju netinkami. Prancūzijos valdžios institucijos taip pat mano, kad atsižvelgiant į gaires pesimistinis scenarijus negali apimti visos teoriškai galimos rizikos, bet turi atspindėti galimus įvykius.

(174)

Galiausiai, atsakydamos į „Siemens“ argumentą, kad nepakankama kapitalizacija pažeis gairėse nustatytą naštos pasidalijimo principą, Prancūzijos valdžios institucijos primena, kad šis principas taikomas tik akcininkams ir subordinuotiesiems kreditoriams, kurie neturėtų būti nepagrįstai apsaugoti nuo pagalbos pasekmių.

(175)

Pirmiausia Prancūzijos valdžios institucijos patikslina, kad „Urenco“ labai prisidėjo prie perteklinio pajėgumo, kuris po Fukušimos avarijos būdingas urano sodrinimo rinkai. Kalbant apie pasaulinius sodrinimo pajėgumus, „Urenco“ dalis nuo 2007 iki 2015 m. padvigubėjo, o grupės „Areva“ pajėgumas sumažėjo.

(176)

Prancūzijos valdžios institucijos tvirtina, kad valstybės pagalba nesukurs jokio konkurencijos iškraipymo, priešingai, prisidės prie ilgalaikio konkurencijos pagyvinimo.

(177)

Kodėl pagalba nesukurs jokio konkurencijos iškraipymo, paaiškina tai, kad grupės „Areva“ dalyvavimas logistikos ir eksploatacijos nutraukimo rinkose yra palyginti nedidelis. Be to, grupė „Areva“ yra vienintelis pasaulyje rinkos dalyvis, turintis pramoninio lygio perdirbimo gamyklą, todėl jos palaikymas šiame segmente negali pakenkti konkurencijai, kurios ten paprasčiausiai nėra.

(178)

Kasybos, konversijos ir sodrinimo segmentuose pastebimos labai koncentruotos rinkos struktūros, o grupė „Areva“ yra vienintelė didelio masto grupė Europoje kasybos ir konversijos segmentuose. Grupės „Areva“ pasišalinimas iš šių segmentų turėtų antikonkurencinių pasekmių, nes dar labiau paskatintų koncentraciją.

(179)

Be to, ypatingame sodrinimo segmente grupė „Areva“ dėl valstybės pagalbos netaps neteisėtai stipresnė. Pirma, Prancūzijos valdžios institucijos atkreipia dėmesį, kad grupės „Areva“ galimybės pasirašyti sodrinimo paslaugų sutartis siejamos ne su jos finansiniu reitingu, o su kitomis charakteristikomis, pvz., tiekimo kaina, sutarties lankstumu, logistikos kokybe ir pan. Antra, grupės „Areva“ pavaldžioji sodrinimo bendrovė („Société d'Enrichissement du Tricastin“, toliau – SET) finansiniu požiūriu jau yra pelninga ir autonomiška, […]. […] ši veikla prisidės prie grupės„Areva“ gyvybingumo atkūrimo po restruktūrizacijos, juo labiau kad pačiai veiklai pagalba neskiriama. Trečia, „Areva“ mažiausiai 10 metų nedalyvavo SWU veikloje […].

(180)

Prancūzijos valdžios institucijos nurodo savo argumentus, pateiktus 2016 m. rugsėjo 12 d. pastabose, siekdamos priminti, jog su integruotu modeliu susijusios sąveikos netekimas turės neigiamos įtakos ne tik ciklo pradinio ir galutinio etapų veiklai, bet apskritai visai veiklai reaktoriaus eksploatavimo laikotarpiu. Todėl „Nouvel Areva NP“ pardavimas yra pakankama priemonė. Dėl tose pačiose pastabose pateiktų priežasčių strateginė partnerystė su EDF negali atkurti šios sąveikos, o tai, kad Prancūzijos valstybė bus abiejų grupių akcininkė, nieko nekeičia, nes šios grupės yra ekonomiškai nepriklausomi subjektai, turintys autonomišką sprendžiamąją galią.

(181)

Kalbant apie įvairias priemones, kurias siūlo „Urenco“, Prancūzijos valdžios institucijos tvirtina, kad:

(182)

Komisija turi ištirti, ar šioje procedūroje aptariamos priemonės yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(183)

Pagal SESV sutarties 107 straipsnio 1 dalį „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(184)

Remdamasi šia nuostata Komisija mano, jog tam, kad valstybinės priemonės būtų laikomos valstybės pagalba, reikia, kad būtų patenkintos tam tikros kumuliacinės sąlygos, būtent: i) priemonę turi skirti valstybė arba ji turi būti finansuojama iš valstybinių lėšų, ii) priemonė turi suteikti pagalbos gavėjui ekonominį pranašumą, iii) šis pranašumas turi būti atrankinio pobūdžio ir iv) aptariama priemonė turi iškreipti arba gali iškreipti konkurenciją ir gali daryti poveikį valstybių narių prekybai.

(185)

Nors kalbama apie dvi tariamai skirtingas investicijas, Komisija mano, kad valstybės investicija didinant atitinkamai „Areva SA“ ir „Nouvel Areva“ kapitalą turi būti laikoma viena grupei „Areva“ teikiama pagalba. Išanalizavus grupės „Areva“ patiriamus sunkumus ir jos įsiskolinimus, akivaizdu, kad kapitalas reikalingas būtent visai šiai grupei. Tai, kad bendras rekapitalizacijos poreikis vėliau paskirstomas „Areva SA“ ir „Nouvel Areva“, yra tik grupės „Areva“ rekapitalizacijos įgyvendinimo būdas.

(186)

Šią investiciją įgyvendina valstybė ir ji finansuojama iš valstybinių lėšų. Valstybė tiesiogiai prisideda prie abiejų kapitalo didinimų iš savo nuosavų lėšų.

(187)

Tokia investicija grupei „Areva“ suteikia ekonominį pranašumą. Viena vertus, investicija pagerina grupės „Areva“ padėtį, nes leidžia jai grąžinti didelę dalį skolų. Kita vertus, grupė „Areva“ nebūtų galėjusi gauti tokio kapitalo įprastomis rinkos sąlygomis, nes nė vienas privatus investuotojas tokiomis sąlygomis nebūtų investavęs į jokį grupės „Areva“ kapitalo didinimą, turint omenyje jos blogą finansinę būklę. Du trečiųjų šalių investuotojai, MHI ir JNFL, nedalyvaus grupės „Areva“ kapitale tokiu pat būdu kaip Prancūzijos valstybė, nes jie investuoja tik į vieną iš dviejų restruktūrizuotos grupės „Areva“ subjektų („Nouvel Areva“), o jų […] sumą siekiančios investicijos yra nedidelės.

(188)

Vadinasi, grupei „Areva“ suteiktas pranašumas yra atrankinio pobūdžio. Valstybės investicijos į kapitalo didinimą yra ad hoc priemonė, duodanti naudos tik grupei „Areva“ jos restruktūrizavimo poreikiams padengti.

(189)

Be to, dėl valstybės investicijų į du kapitalo didinimus grupei „Areva“ suteiktas pranašumas daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Įvairioms rinkoms, kuriose veikia grupė „Areva“, būdinga didelės apimties prekyba tarp valstybių narių. Šiuo klausimu Komisija jau turėjo galimybę pareikšti, kad branduolinių medžiagų rinkos yra bent jau europinės reikšmės (23). Be to, dėl grupei „Areva“ suteikto pranašumo jai skiriami papildomi finansiniai ištekliai, leidžiantys ir toliau veikti rinkoje. Taigi priemonė gali iškreipti konkurenciją.

(190)

Atsižvelgdama į ankstesnius teiginius Komisija daro išvadą, kad Prancūzijos valstybės investicija didinant „Areva SA“ ir „Nouvel Areva“ kapitalą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalies nuostatas yra valstybės pagalba grupei „Areva“, kurios bendra suma 4,5 mlrd. EUR.

(191)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija nustatė, kad įvairus grupės „Areva“ numatytas pardavimas gali būti laikomas pagalba, jei bus parduodama ne už rinkos kainą. Šiuo atveju kalbama apie pagalbą pirkėjui, jei pardavimo kaina vertinama kaip nepagrįstai maža, arba pagalbą pardavėjui (grupei „Areva“), jei pardavimo kaina vertinama kaip nepagrįstai didelė – pagalba pardavėjui svarbi tik tuo atveju, jei parduodama kitam valstybės subjektui ir jei įvykdomi valstybės įsipareigojimo ir lėšų kriterijai. Komisija primena, kad pagal gairių 63 punkto nuostatas apskaičiuojant nuosavą įnašą negalima atsižvelgti į pardavimus, turinčius pagalbos pardavėjui (grupei „Areva“) elementą.

(192)

Kalbant apie pardavimus trečiosioms šalims („Canberra“, „Elta“, „Adwen“), o ne valstybei, Komisija pripažįsta, jog galimybė, kad grupė „Areva“ teiks pagalbą savo pirkėjams pasiūlydama nepagrįstai mažą kainą, yra mažai tikėtina, nes grupė „Areva“ yra labai suinteresuota padidinti pajamas iš šių pardavimų. Be to, šie pardavimai buvo vykdomi konkurencinėje aplinkoje, leidžiančioje padidinti kainą, kurios galėtų siekti grupė „Areva“.

(193)

Tačiau kalbant apie „Nouvel Areva NP“ ir „Areva TA“ pardavimą negalima a priori atmesti prielaidos, jog EDF arba „Areva TA“ perkantis viešasis konsorciumas gali pateikti pasiūlymą už nepagrįstai didelę kainą, kad suteiktų pranašumą grupei „Areva“. Vis dėlto, remdamasi teiginiais, toliau pateiktais 5.1.2.1 ir 5.1.2.2 dalyse, Komisija gali daryti išvadą, jog šie pardavimai įgyvendinami už rinkos kainą, o tai reiškia, kad ekonominis pranašumas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalies nuostatas nesuteikiamas.

(194)

Dėl „Nouvel Areva NP“ kontrolinio akcijų paketo pardavimo EDF nebuvo pradėta atvira, skaidri ir besąlyginė pardavimo procedūra. Vis dėlto kontrolinio akcijų paketo pardavimas laisva forma yra įprasta rinkos praktika. Kalbant apie „Nouvel Areva NP“, reikėtų atsižvelgti į jos veiklos sritį ir sąsajas su branduolinių jėgainių eksploatavimu, nes šioje srityje kontrolinio akcijų paketo pardavimas pradedant pardavimo procedūrą nėra įprasta rinkos praktika. Be to, sandorio šalys, prieš sudarydamos akcijų pardavimo sutartį, atliko nepriklausomus tyrimus, kad kiekviena iš savo pusės nustatytų pardavimo kainą. Pardavimo kainą lemia pardavėjo ir pirkėjo derybos, o tyrimai, atliekami prieš tariantis dėl kainos derybose, taip pat yra įprasta rinkos praktika, vadinasi, apdairus investuotojas turėtų atlikti tokius tyrimus (24).

(195)

Kalbant apie ekspertizės, parengtos atlikus daugelio kriterijų metodu pagrįstą dalyvavimo vertės įvertinimą, turinį, EDF finansų valdyba ir bankas „BNP Paribas“2015 m. liepos 24 d. pateikė tokią nuomonę: „Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą informaciją ir sandorio charakteristikas atrodo, kad šiuo metu 2,7 mlrd. EUR kaina už 100 % „Areva NP“ kapitalo, kurią šiame sandoryje siūlo EDF, mūsų manymu, grynai finansiniu požiūriu yra teisinga EDF atžvilgiu.“ Tuomet EDF kreipėsi į banko „Société Générale“ tarnybas, kad aptartų išankstinį audito etapą. Prancūzijos valdžios institucijos pateikė Komisijai 2016 m. sausio mėn. parengtą išsamų šio išankstinio audito rezultatų pristatymą, kuriame „Société Générale“ patvirtino šalių dar kartą persvarstytą įvertinimą, t. y. 2,5 mlrd. EUR už 100 % nuosavų lėšų.

(196)

„Société Générale“ atliktas vertinimas yra labai išsamus (127 puslapiai analizės) ir grindžiamas DCF metodu, kuris yra bendrai priimtas finansų srityje.

(197)

Pirmiausia „Société Générale“ kartu su EDF išnagrinėjo grupės „Areva“ parengtus veiklos planus kiekvienai iš penkių veiklos sričių, kurios patenka į „Nouvel Areva NP“ veiklą: įrengta jėgainė, kuro rinklės, gamyba, didelio masto projektai, kita (palaikymo veikla, rizika ir t. t.). Šie veiklos planai apima laikotarpį iki 2023 m. Pateikiamos pataisos dėl daugybės prielaidų, susijusių su dideliu skaičiumi „Nouvel Areva NP“ projektų. […] (25).

(198)

Atsižvelgiant į šiuos veiklos planus įmonės vertė kiekvienoje veiklos srityje apskaičiuojama pagal DCF metodą. „Société Générale“ šiuo tikslu taiko kapitalo svertinį vidurkį (toliau – KSV), kuris kiekvienoje veiklos srityje yra skirtingas priklausomai nuo kiekvienai sričiai būdingos rizikos. KSV vertinamas pagal palyginti veiksmingą kapitalo įkainojimo modelį (pranc. Modèle d'Evaluation des Actifs Financiers): kiekvienoje veiklos srityje KSV apskaičiuojamas kiekvienai šaliai, kurioje veikia įmonė, tuomet iš skirtingų geografinių KSV apskaičiuojamas svertinis KSV. Nerizikinga norma paimama iš keleto pripažįstamų šaltinių („SG Research“, „Bloomberg“, „Associés en finance“), šalies rizikos priemokos pagrįstos prof. Damodaran iš NYU Stern universiteto darbais, o skolos sąnaudos grindžiamos panašių įmonių obligacijų rizikos priemoka. Tokios panašios įmonės, kurias „Société Générale“ atrenka pagal įvairius, kiekvienai veiklos šakai būdingus kriterijus, taip pat naudojamos siekiant nustatyti kiekvienos veiklos beta koeficientą. Iš panašių atrinktų įmonių septynios bendrovės kotiruojamos kuro veiklos šakoje, penkios – įrengtos jėgainės, šešios – gamybos, šešios – didelės apimties projektų srityje. Taip gautas beta koeficientų vertes patvirtina palyginimas su beta koeficientų prognozėmis pagal daugelio veiksnių Barra modelį.

(199)

DCF metodu pagrįstoje kiekvienos veiklos šakos vertės analizėje atsižvelgiama ir į galutinę vertę po 2023 m. Ji buvo apskaičiuota pagal Gordon Shapiro metodą, atsižvelgiant į norminį srautą, reprezentuojantį veiklos grynųjų pinigų srautų pajėgumus. Visose veiklos srityse buvo laikomasi nulinio augimo lygio prielaidos.

(200)

Atlikti įmonės verčių jautrumo tyrimai varijuojant tokius parametrus kaip KSV arba EBITDA marža. Kiekvienos veiklos srities grynoji skola buvo atimta iš įmonės vertės ir taip nustatyta nuosavų išteklių vertė. Šių skirtingų sumų visuma kiekvienoje veiklos srityje rodo bendrą „Nouvel Areva NP“ nuosavų išteklių vertę. „Société Générale“ teigė mananti, kad iš tokio įvertinimo galima atimti EBITDA daugiklį […]. Šis EBITDA daugiklis atrodo pagrįstas, jei jis yra mažesnis už EBITDA daugiklių vidurkį ir vidutines vertes, pastebimas panašiuose sandoriuose – „Société Générale“ atrinko 19 reprezentatyvių operacijų pavyzdžius įvairiose „Nouvel Areva NP“ veiklos srityse.

(201)

Įvairių parametrų vertes, naudojamas taikant DCF metodą, taip pat EBITDA daugiklį sustiprina palyginimas su vidurkiais ir vidutinėmis vertėmis, pateiktais panašių įmonių tyrime, nurodytame 198 konstatuojamojoje dalyje.

(202)

Atsižvelgdama į pirmiau pateiktus teiginius Komisija patvirtina sprendime pradėti procedūrą jau pareikštą nuostatą, kad EDF atliktas vertinimas ir konsultacijos yra pagrįsti prieinamais objektyviais, patikrinamais ir patikimais duomenimis, atspindinčiais to meto, kai sprendžiama dėl sandorio, ekonominę situaciją. Tyrimo metu nė viena suinteresuotoji trečioji šalis abejonių dėl šios nuostatos nepareiškė. Naujos detalės, atsiradusios po šio įvertinimo, pvz., sprendimas pertvarkyti įmones į pavaldžiąsias bendroves arba rizikos dėl sudedamųjų dalių sutarčių atsiradimas, rezultato paveikti negali, nes EDF pasirūpino, kad galėtų visiškai apsisaugoti nuo tokios rizikos 30 konstatuojamojoje dalyje aprašytais būdais.

(203)

Atsižvelgdama į tokį 2,5 mlrd. EUR už 100 % nuosavų lėšų vertinimą „Société Générale“ įrodė, kad pagal pagrindinį scenarijų EDF iš investicijos gali tikėtis [0–20] % vidaus grąžos normos (toliau – VGN). Pagal pagrindinį scenarijų numatomas atsitraukimas (kalbant apie galutinės vertės apskaičiavimą) […] ir atsitraukimo daugiklis, lygus patekimo daugikliui, t. y. […] x EBITDA.

(204)

VGN turi būti palyginta su nuosavų išteklių kaina, susijusia su įvairiais „Nouvel Areva NP“ sektoriais. Šiuo atveju „Société Générale“ atlikti skaičiavimai, pagrįsti 198 konstatuojamojoje dalyje pateiktais objektyviais kriterijais, rodo tokius duomenis kiekvienoje veiklos srityje: [0–10] % kuro, [0–10] % įrengtų jėgainių, [0–20] % didelės apimties projektų, [0–10] % gamybos srityje. Tokie vertinimai atrodo rimti, nes jie pagrįsti bendrai priimtais šaltiniais ir metodais, panašiais į tuos, kuriuos Komisija, reikalui esant, padedama teismo, pati naudojo kitose bylose (26). Lyginant šiuos vertinimus su kiekvienos veiklos srities atitinkama dalimi „Nouvel Areva NP“ apyvartoje, gaunamas nuosavų išteklių svertinis vidurkis [0–10] %. Taigi VGN, kurios EDF gali tikėtis iš investicijos į „Nouvel Areva NP“, yra didesnė už nuosavų išteklių kainą aptariamame sektoriuje, įskaitant kelis pesimistinius scenarijus, į kuriuos atsižvelgiama „Société Générale“ atliktuose jautrumo tyrimuose (pagal metus ir pasitraukimo daugiklį).

(205)

Atsižvelgdama į šiuos objektyvius duomenis Komisija daro išvadą, kad „Nouvel Areva NP“ pardavimas įgyvendinamas įprastomis rinkos sąlygomis nesuteikiant ekonominio pranašumo nei pirkėjui (EDF), nei pardavėjui (grupė „Areva“), todėl valstybės pagalbos nėra.

(206)

Prancūzijos valdžios institucijos paaiškino „Areva TA“ pardavimo mechanizmą ir pateikė duomenų, leidžiančių pagrįsti [0–2 mlrd.] EUR sumą už 100 % nuosavo kapitalo. Šie duomenys apibendrinti 2016 m. gruodžio 6 d. finansų valdybos kabineto tyrime […].

(207)

Atsižvelgdamas į savo išankstinį auditą perkantysis konsorciumas pats parengė „Areva TA“ veiklos planą, kuris grindžiamas pardavėjo vizija, ir, atsižvelgdamas į savo patirtį, patikslino plane pateiktas prielaidas.

(208)

Komisija peržiūrėjo šiame vertinimo darbe pateiktas prognozes, prielaidas ir mano, kad vertinimas atitinka apdairaus investuotojo kokybės reikalavimus. Jis grindžiamas prieinamais objektyviais, patikrinamais ir patikimais duomenimis, kurie atspindi to meto, kai nuspręsta dėl sandorio, ekonominę situaciją.

(209)

Komisija, atsižvelgdama į šiuos objektyvius duomenis, mano, kad „Areva TA“ pardavimas įgyvendinamas įprastomis rinkos sąlygomis nesuteikiant ekonominio pranašumo nei pirkėjui, nei pardavėjui (grupė „Areva“), todėl valstybės pagalbos nėra.

(210)

Valstybės investicijos į „Areva SA“ ir „Nouvel Areva“ kapitalo didinimą yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, kurią Prancūzija ketina skirti vienai įmonei, t. y. grupei „Areva SA“, veikiančiai srityse, nustatytose Euratomo sutartyje.

(211)

Euratomo sutartimi įsteigiama Europos atominės energijos bendrija. Šioje sutartyje patikslinamos būtinosios priemonės ir nustatoma atsakomybė siekiant tokių tikslų kaip branduolinė sauga, energetinė nepriklausomybė, energijos tiekimo įvairovė ir saugumas (27).

(212)

Kaip Komisija pripažino ankstesniuose savo sprendimuose (28), našios branduolinės energijos skatinimas yra esminis Euratomo sutarties, vadinasi, ir Sąjungos, tikslas. Kaip nurodyta Euratomo sutarties preambulėje, Komisija, būdama Europos atominės energijos bendrijos institucija, įsipareigojo sukurti „reikiamas sąlygas stiprios branduolinės pramonės plėtrai, kuri užtikrins gausius energijos išteklius“. Į šį įsipareigojimą reikia atsižvelgti tuomet, kai Komisija naudojasi savo įgaliojimais vertinti, ar leisti teikti valstybės pagalbą pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir SESV 108 straipsnio 2 dalį.

(213)

SESV nustatytos sąlygos, kurioms esant pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka. SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad valstybės pagalba gali būti suteikta, jei ji skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti ir jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendrajam interesui. Atsižvelgdama į aptariamos priemonės pobūdį Komisija, taip pat atsižvelgdama į sprendime pradėti procedūrą pareikštas abejones ir Prancūzijos bei suinteresuotųjų trečiųjų šalių pastabas, nustatys, ar ši priemonė atitinka gairėse numatytas restruktūrizavimo pagalbos nuostatas.

(214)

2014 m. pabaigoje, t. y. grupės „Areva“ restruktūrizavimo laikotarpio pradžioje, grupės neigiamas nuosavas kapitalas sudarė – 244 mln. EUR. Nuo to laiko registruota naujų nuostolių, todėl grupės „Areva“ nuosavo kapitalo padėtis 2015 m. dar labiau pablogėjo. 2015 m. gruodžio 31 d. grupės „Areva“ nuosavas kapitalas sudarė – 2,3 mlrd. EUR.

(215)

Kadangi nuosavas kapitalas buvo neigiamas, gairių 20 punkto a papunkčio reikalavimas įvykdytas. Taigi grupė „Areva“ turi būti laikoma sunkumų patiriančia bendrove ir turi teisę gauti restruktūrizavimo pagalbą.

(216)

Euratomo sutartyje nurodyti bendros svarbos tikslai yra branduolinė sauga, energetinė nepriklausomybė, energijos tiekimo įvairovė ir saugumas. Euratomo sutarties 2 straipsnio d punkte nustatyta, jog Euratomo bendrija užtikrina, kad visiems vartotojams Bendrijoje būtų reguliariai ir teisingai tiekiamos rūdos ir branduolinis kuras. Aptariama pagalba, leisdama išvengti grupės „Areva“ išnykimo, prisideda prie šių įvairių tikslų įgyvendinimo.

(217)

Pagalba leidžia grupei „Areva“, kuri yra Europos branduolinių medžiagų sektoriaus pagrindinė dalyvė, išgyventi. Grupė „Areva“ yra pagrindinė Europos rinkos dalyvė, veikianti urano kasybos rinkoje, ir vienintelė dalyvė, veikianti urano konversijos, kuro perdirbimo ir MOX gamybos rinkose. Ji turi žinių, būtinų norint geriausiomis saugumo sąlygomis eksploatuoti tam tikrą skaičių „pagrindinių įrenginių, reikalingų branduolinės energijos plėtrai Bendrijoje“ (pagal 2 straipsnio nuostatas), kai kalbama apie tokias jėgaines ir įrenginius kaip „Comurhex II“, „La Hague“ ir „Melox“. Be to, grupė „Areva“ yra pagrindinė Europos rinkos dalyvė, kalbant apie branduolinio kuro mokslinių tyrimų reaktorių reikmėms ir taikinių, skirtų apšvitinti gaminant radioizotopus medicinos reikmėms, gamybą.

(218)

Todėl grupės išnykimas turėtų tiesioginių pasekmių branduolinei saugai, energetinei nepriklausomybei, energijos tiekimo įvairovei ir saugumui.

(219)

Gairėse taip pat aprašyta, kokiomis sąlygomis restruktūrizavimo pagalba prisideda prie bendros svarbos tikslo. Tai atvejis, kai pagalbos tikslas yra užkirsti kelią socialiniams sunkumams arba panaikinti rinkos nepakankamumą, kurie atsirastų dėl įmonės pasitraukimo iš rinkos ir jos veiklos išnykimo.

(220)

Iš gairių 44 punkte išvardytų rinkos nepakankamumo įrodymų šiuo konkrečiu atveju, priklausomai nuo aptariamų rinkų, taikytini šie įrodymai: i) yra rizika, kad bus sutrikdytas svarbios paslaugos, kurią sunku pakeisti, teikimas, jeigu konkurentams būtų sunku perimti tos paslaugos teikimą, ii) įmonės, atliekančios svarbų sisteminį vaidmenį konkrečiame sektoriuje, pasitraukimas gali turėti neigiamų padarinių ir iii) visam laikui būtų prarastos svarbios techninės žinios arba praktinė patirtis. Kaip pagalba padeda išvengti tokios rizikos ar žalingų pasekmių, nagrinėjama toliau 223–226 konstatuojamosiose dalyse.

(221)

Be to, Komisija turi įvertinti ir kitus scenarijus, ne vien tiesiog pasitraukimo iš rinkos scenarijų, pvz., jei tam tikra veikla po likvidavimo būtų tęsiama be valstybės pagalbos. Komisija turi įsitikinti, kad pagal tokius priešingus scenarijus, kai pagalba neteikiama, poveikis bendros svarbos tikslams bus skirtingas. Tokia analizė pateikiama šio sprendimo 5.2.4 dalyje.

(222)

Dėl pasekmių, kurias turėtų grupės „Areva“ pasitraukimas iš šių rinkų, Komisija nustatė tokius faktus.

(223)

Kalbant apie kasybos veiklą, grupė „Areva“ Europoje yra pagrindinė veiklos vykdytoja šiame sektoriuje, tad dėl jos pasitraukimo iš rinkos urano tiekimas Europoje iš esmės priklausytų nuo ne Europos veiklos vykdytojų, o Rusijos („Rosatom“) ir Kazachstano (KAP) eksploatuotojų, kurie sudaro maždaug [30–50] % rinkos (29). Nė vienas Europos ar Vakarų rinkos dalyvis (pvz., Kanados „Cameco“) negali sustiprinti savo kasybos pajėgumų tiek, kad galėtų atitikti Sąjungos tiekimo įvairovės ir saugumo užtikrinimo tikslą. Be to, grupės „Areva“ pasitraukimas iš rinkos dėl šioje rinkoje esančios koncentracijos gali paskatinti urano kainų didinimą. Šiuo požiūriu grupė „Areva“ atlieka svarbų sisteminį vaidmenį urano tiekimo Europai srityje.

(224)

Kalbant apie konversijos veiklą, grupė „Areva“ yra paskutinė Europoje šioje rinkoje veikianti dalyvė. Jos pasitraukimas iš rinkos turėtų didelių neigiamų pasekmių. Visų pirma pasitraukimas pakenktų Sąjungos energetinei nepriklausomybei, nes urano konversija yra būtina branduolinės grandinės dalis. Be to, dėl jos pasitraukimo sumažėtų konkurencinis intensyvumas šioje rinkoje, kuri jau yra labai koncentruota, o tai gali pareikalauti papildomų išlaidų iš Europos elektros gamintojų ir, in fine, iš Europos vartotojų. Šiuo požiūriu grupė „Areva“ atlieka svarbų sisteminį vaidmenį Europos kuro ciklo veikloje ir, jei ji pasitrauktų, kiltų svarbios paslaugos teikimo nutrūkimo pavojus.

(225)

Kalbant apie sodrinimo veiklą, grupė „Areva“ yra viena iš dviejų Europoje veikiančių rinkos dalyvių drauge su konsorciumu „Urenco“. Vienintelis kitas realiai Europos rinkoje veikiantis veiklos vykdytojas yra Rusijos „Tenex“ (grupė „Rosatom“). Grupės „Areva“ veiklos nutraukimas paveiktų rinkos struktūrą – tuomet jai Europos lygmeniu būtų būdinga oligopolija, o dėl to greičiausiai pakiltų kainos. Taigi grupė „Areva“ ir vėl atlieka svarbų sisteminį vaidmenį sodrinimo srityje.

(226)

Kalbant apie panaudoto kuro apdorojimą ir perdirbimą, grupė „Areva“ šiuo metu yra vienintelė pasaulyje, kuri pramoniniu mastu taiko panaudoto kuro apdorojimo ir jo perdirbimo į lengvojo vandens reaktoriams skirtą MOX technologiją. Dėl savo metodų grupė „Areva“ tiekia perdirbtą kurą, kuris sudaro [0–25] % Prancūzijos elektros produkcijos. Be to, Prancūzija nusprendė grupei „Areva“ patikėti pramoninę atsakomybę už perdirbimą. Tokia atsakomybė yra pagrindinė panaudoto kuro valdymo politikos dalis Prancūzijoje ir apskritai Sąjungoje. Tokiomis sąlygomis grupės „Areva“ pasitraukimas iš rinkos gali rimtai pakenkti tinkamam rinkos veikimui Sąjungoje, nes būtų negrįžtamai prarastos techninės žinios ir svarbi patirtis, be to, nutrūktų itin svarbios paslaugos, kurios šiuo metu vietoj „Areva“ negalėtų užtikrinti nė vienas konkurentas, teikimas.

(227)

Komisija daro išvadą, kad restruktūrizavimo pagalba, apie kurią pranešė Prancūzijos valdžios institucijos ir kuria siekiama padėti išvengti grupės „Areva“ pasitraukimo ir jos veiklos kuro cikle išnykimo, leidžia panaikinti rinkos nepakankamumą, kuris atsirastų dėl tokio pasitraukimo.

(228)

Norint teigti, kad restruktūrizavimo pagalba veiksmingai prisidėtų prie minėtų bendros svarbos tikslų įgyvendinimo, turi būti įrodyta, jog numatyta restruktūrizacija leidžia atkurti ilgalaikį įmonės gyvybingumą. Tačiau sprendime pradėti procedūrą Komisijai kilo klausimų dėl kai kurių ilgalaikio grupės „Areva“ gyvybingumo atkūrimo plane numatytų prielaidų realumo.

(229)

Grupės „Areva“ gyvybingumo atkūrimo analizė turi būti taikoma restruktūrizuotai grupei „Areva“, kurią ateityje sudarys du subjektai: i) „Nouvel Areva“ ir ii) „Areva SA“. Šie du subjektai vykdys skirtingą veiklą ir tvarkys atskirą apskaitą. Todėl norint įvertinti grupės „Areva“ gyvybingumo atkūrimą kiekvieno iš šių dviejų subjektų veiklos planą reikia analizuoti atskirai ir paeiliui.

(230)

Prancūzijos valdžios institucijos Komisijai pateikė „Nouvel Areva“ veiklos plano pagrindinį ir pesimistinį scenarijus. Su šiais scenarijais susijusios finansinės prognozės pateikiamos toliau 1 ir 2 lentelėse.

1 lentelė

„Nouvel Areva“ finansinė prognozė (pagrindinis scenarijus)

2 lentelė

„Nouvel Areva“ finansinė prognozė (pesimistinis scenarijus)