19.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/1

(1)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga. Be to, ir kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje, siekiant skatinti tvarią plėtrą, į Sąjungos politiką turi būti įtraukti aplinkos apsaugos reikalavimai;

(2)

SESV 120 ir 121 straipsniuose numatyta, kad valstybės narės, vykdydamos savo ekonominę politiką, turi stengtis prisidėti prie Sąjungos tikslų siekimo ir atsižvelgti į bendras gaires, kurias parengia Taryba. Todėl valstybių narių ekonominės politikos koordinavimas yra bendro intereso reikalas;

(3)

keliose valstybėse narėse buvo ir tebėra vykdomas koregavimas siekiant pašalinti ilgainiui susidariusį makroekonominį disbalansą ir daugelis valstybių narių susiduria su mažo augimo potencialo problema. Struktūrinių reformų įgyvendinimą Sąjunga įvardijo kaip vieną iš savo politikos prioritetų siekiant grąžinti ekonomiką į tvaraus atsigavimo kelią, išnaudoti augimo potencialą, kad sustiprėtų gebėjimas prisitaikyti, ir remti konvergenciją;

(4)

reformos savo esme yra sudėtingi procesai, kurie reikalauja viso rinkinio itin specialių žinių ir įgūdžių, taip pat ilgalaikės vizijos. Įvairiose viešosios politikos srityse struktūrinių reformų įgyvendinimas yra sunkus uždavinys, nes gali užtrukti, kol bus juntamas jų poveikis. Todėl nepaprastai svarbu, kad tiek krizės ištiktos, tiek struktūriškai silpnos ekonomikos reforma būtų pradėta laiku ir įgyvendinama veiksmingai. Todėl per pastaruosius keletą metų Sąjungos pagalba techninės paramos forma buvo svarbi Graikijos ir Kipro ekonominiam koregavimui paremti. Norint struktūrines reformas sėkmingai įgyvendinti vietoje, labai svarbu, kad vietos subjektai už jas prisiimtų atsakomybę;

(5)

valstybės narės gali pasinaudoti parama spręsdamos problemas, susijusias su augimą skatinančių struktūrinių reformų rengimu ir įgyvendinimu atsižvelgiant į Sąjungos ekonominius ir socialinius tikslus. Tos problemos galėtų priklausyti nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, ribotų administracinių ir institucinių gebėjimų, taip pat ir netinkamo Sąjungos teisės įgyvendinimo ir taikymo;

(6)

Sąjunga turi didelės patirties teikiant specialią paramą valstybių narių administracijoms ir kitoms institucijoms tokiose srityse kaip gebėjimų stiprinimas ir panašūs veiksmai tam tikruose sektoriuose (pvz., mokesčių, muitinių bei paramos mažosioms ir vidutinėms įmonėms), taip pat įgyvendinant sanglaudos politiką. Siekiant stiprinti Sąjungos gebėjimą teikti paramą valstybėms narėms, reikėtų pasinaudoti Sąjungos patirtimi, įgyta teikiant paramą nacionalinėms institucijoms, vykdančioms reformas. Iš tiesų reikalingi visapusiški ir integruoti veiksmai siekiant suteikti paramą toms valstybėms narėms, kurios vykdo augimą skatinančias reformas ir tam prašo Sąjungos paramos;

(7)

į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 19/2015 „Būtina labiau atsižvelgti į rezultatus, siekiant pagerinti techninės pagalbos Graikijai teikimą“ įtrauktos naudingos rekomendacijos, susijusios su Komisijos teikiama technine parama valstybėms narėms. Į tas rekomendacijas turi būti atsižvelgiama įgyvendinant paramos teikimą pagal šį reglamentą;

(8)

atsižvelgiant į tai, būtina sudaryti struktūrinių reformų rėmimo programą (toliau – programa), kurios tikslas – stiprinti valstybių narių gebėjimą parengti ir įgyvendinti augimą skatinančias administracines ir struktūrines reformas, be kita ko, padedant joms veiksmingai ir efektyviai naudoti Sąjungos fondus. Programa skirta tam, kad padėtų siekti bendrų tikslų: remtų ekonomikos atsigavimą, sanglaudą ir darbo vietų kūrimą, Europos konkurencingumo ir produktyvumo didinimą ir skatintų investicijas į realiąją ekonomiką. Taip būtų sudarytos galimybės tinkamiau reaguoti į ekonominius ir socialinius sunkumus, su kuriais susiduriama siekiant užtikrinti aukšto lygio socialinę gerovę, taip pat ir kokybiškas sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas ir kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi;

(9)

valstybės narės prašymu paramą pagal programą teiks Komisija ir ji bus teikiama srityse, susijusiose su sanglauda, konkurencingumu, produktyvumu, inovacijomis, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, užimtumu ir investicijomis, kaip antai biudžetas ir apmokestinimas, valstybės tarnyba, institucinės ir administracinės reformos, teisingumo sistema, kova su sukčiavimu, korupcija, pinigų plovimu ir mokesčių vengimu, verslo aplinka, privačiojo sektoriaus vystymas, konkurencija, viešieji pirkimai, visuomenės dalyvavimas įmonėse, privatizacija, galimybės gauti finansavimą suteikimas, finansinio sektoriaus politika, prekyba, tvarus vystymas, švietimas ir mokymas, darbo rinkos politika, visuomenės sveikata, prieglobstis, migracijos politika, žemės ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystės politika;

(10)

pagal programą valstybės narės turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos paramos, susijusios su reformų įgyvendinimu vykdant ekonomikos valdymą, visų pirma per Europos semestrą parengtų konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų įgyvendinimu, su veiksmais, susijusiais su Sąjungos teisės įgyvendinimu, taip pat su ekonominio koregavimo programų įgyvendinimu. Jos taip pat turėtų turėti galimybę paprašyti paramos, susijusios su jų pačių iniciatyva vykdomomis reformomis, kuriomis siekiama užtikrinti sanglaudą, investicijas, tvarų augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą. Komisija galėtų parengti gaires dėl pagrindinių paramos prašymo elementų;

(11)

po dialogo su paramos prašančia valstybe nare, be kita ko, per Europos semestrą, Komisija turėtų išnagrinėti prašymą remdamasi skaidrumo, vienodo požiūrio ir patikimo finansų valdymo principais ir atsižvelgdama į nurodytų problemų skubumą, mastą ir rimtumą, paramos poreikius numatytose politikos srityse, socialinių ir ekonominių rodiklių analizę ir bendrus valstybės narės administracinius gebėjimus. Remdamasi ta analize ir atsižvelgdama į šiuo metu iš Sąjungos fondų arba pagal Sąjungos programas finansuojamus veiksmus ir veiklą, Komisija su atitinkama valstybe nare turėtų susitarti dėl prioritetinių sričių, tikslų, orientacinio tvarkaraščio, teiktinų paramos priemonių aprėpties ir numatomo bendro finansinio įnašo, kurie būtų nustatyti bendradarbiavimo ir paramos plane;

(12)

Komisija, be kita ko, siekdama užtikrinti skaidrumą ir laikydamasi šiame reglamente nustatytų sąlygų, turėtų bendradarbiavimo ir paramos planus pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(13)

Komisija, gavusi valstybės narės, siekiančios gauti paramą, sutikimą, bendradarbiaudama su Europos ir tarptautinėmis organizacijomis arba kitomis valstybėmis narėmis, kurios sutiko veikti kaip reformų partnerės, turėtų turėti galimybę surengti paramos teikimą. Valstybė narė, siekianti gauti paramą, turėtų turėti galimybę tam tikroje paramos srityje ar srityse sudaryti partnerystę su viena ar daugiau valstybių narių, kurios veikia kaip reformų partnerės, kad padėtų parengti strategiją, reformuoti veiksmų gaires, parengti kokybišką paramą ar prižiūrėti strategijos ir projektų įgyvendinimą. Nors už reformas atsakinga valstybė narė, siekianti gauti paramą, reformų partnerės ir (arba) kitos paramą teikiančios valstybės narės turėtų turėti galimybę prisidėti prie sėkmingo programos įgyvendinimo;

(14)

2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikate „ES biudžeto peržiūra“ ir 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ pabrėžiama, kad labai svarbu visų pirma finansuoti tuos veiksmus ir priemones, kurie turi aiškią Europos pridėtinę vertę, t. y. veiksmus, kurie dėl Sąjungos intervencijos gali suteikti papildomos naudos, palyginti su pavienių valstybių narių veiksmais. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti užtikrintas pagal programą vykdomų veiksmų ir veiklos kitų atitinkamai regioniniu, nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu vykdomų programų ir politikos papildomumą ir sąveikumą. Visų pirma, pagal programą remiami veiksmai ir veikla turėtų sudaryti sąlygas parengti ir įgyvendinti sprendimus, kurie būtų skirti atitinkamu lygmeniu nacionalinėms problemoms, kurios turi tarpvalstybinio ir Sąjungos lygmens poveikį, spręsti, ir kurie tokiu būdu turėtų užtikrintų socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą. Be to, pagal programą remiamais veiksmais ir veikla turėtų būti prisidedama užtikrinant nuoseklų ir darnų Sąjungos teisės įgyvendinimą. Jie taip pat turėtų padėti toliau didinti valstybių narių pasitikėjimą Komisija ir skatinti jas bendradarbiauti su Komisija ir tarpusavyje. Be to, Sąjunga turi geresnes galimybes nei valstybės narės sudaryti sąlygas dalytis gerąja praktika tarpusavyje bei sutelkti ekspertines žinias;

(15)

būtina parengti programos finansinį paketą, kurio trukmė būtų suderinta su Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (4) nustatytu daugiametės finansinės sistemos laikotarpiu;

(16)

programos finansinį paketą turėtų sudaryti finansiniai ištekliai, išskaičiuoti iš Komisijos iniciatyva pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) Nr. 1303/2013 (5) ir (ES) Nr. 1305/2013 (6) teikiamos techninės paramos finansinių asignavimų. Kad toks išskaičiavimas pagal šią konkrečią programą būtų įmanomas ir kad jis nedarytų poveikio ateities pasiūlymams, būtina tuos reglamentus iš dalies pakeisti;

(17)

šiame reglamente nustatomas viso programos laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (7) 17 punkte. Programos finansavimas perkeliant asignavimus iš techninės pagalbos Komisijos iniciatyva pagal reglamentus (ES) Nr. 1303/2013 ir 1305/2013 turėtų būti laikomas tik vienkartiniu sprendimu ir neturėtų būti būsimų iniciatyvų finansavimo precedentu šioje srityje;

(18)

paramos prašančios valstybės narės turėtų turėti galimybę papildomomis lėšomis savanoriškai prisidėti prie programos finansinio paketo. Šiuo metu Reglamentu (ES) Nr. 1303/2013 nustatyta galimybė perkelti valstybių narių iniciatyva teikiamai techninei paramai skirtus išteklius tik toms valstybėms narėms, kurios susiduria su laikinais biudžetiniais sunkumais. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 turėtų būti iš dalies pakeistas, siekiant sudaryti sąlygas visoms valstybėms narėms finansiškai prisidėti prie programos. Į Sąjungos biudžetą perkeltos lėšos turėtų būti panaudotos veiksmams, kuriais prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo atitinkamose valstybėse narėse, remti;

(19)

šis reglamentas turėtų būti įgyvendinamas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (8) (toliau – Finansinis reglamentas). Tuo tikslu Komisija turėtų priimti metines darbo programas ir apie tai informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą. Metinėse darbo programose turėtų būti nustatytos priemonės, būtinos jų įgyvendinimui pagal bendruosius ir konkrečiuosius programos tikslus, dotacijų atrankos ir skyrimo kriterijai, taip pat kiti būtini elementai;

(20)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu palaikyti valstybių narių pastangas rengiant ir įgyvendinant struktūrines, institucines ir administracines reformas, būtina suteikti galimybę bendrai finansuoti iki 100 % visų tinkamų finansuoti dotacijų, kad būtų pasiekti programos tikslai, kartu užtikrinant bendro finansavimo ir pelno nesiekimo principų laikymąsi;

(21)

iškilus nenumatytų ir deramai pagrįstų priežasčių, dėl kurių būtina nedelsiant imtis veiksmų, kaip antai atsiradus dideliems ekonomikos sutrikimams arba susiklosčius svarbioms aplinkybėms, turinčioms didelės įtakos ekonominėms ar socialinėms sąlygoms valstybėje narėje, kurios nepriklauso nuo jos valios, gauti paramą siekiančios valstybės narės prašymu Komisija turėtų turėti galimybę, atsižvelgdama į pagal programą finansuotinus tikslus ir veiksmus, imtis specialių priemonių dėl nedidelės metinės darbo programos dalies ir neilgu iki šešių mėnesių laikotarpiu, kad padėtų nacionalinėms institucijoms patenkinti tuos neatidėliotinus poreikius;

(22)

siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų lėšų iš Sąjungos biudžeto paskirstymą ir patikimo finansų valdymo principo laikymąsi, veiksmais pagal programą turėtų būti papildomos vykdomos Sąjungos programos, kartu vengiant dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo. Visų pirma, Komisija ir atitinkamos valstybės narės, laikydamosi savo atitinkamų įsipareigojimų, turėtų Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu visuose proceso etapuose užtikrinti veiksmingą koordinavimą, siekdamos užtikrinti finansavimo šaltinių, iš kurių remiami valstybėse narėse vykdomi veiksmai, glaudžiai susiję su programa, ypač su priemonėmis, kurios finansuojamos iš Sąjungos lėšų, ir Sąjungos programomis valstybėse narėse, nuoseklumą, papildomumą ir tarpusavio sąveiką. Komisija visomis išgalėmis stengiasi užtikrinti papildomumą ir sąveiką su kitų susijusių tarptautinių organizacijų teikiama parama;

(23)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, atitinkamais atvejais, administracines ir finansines sankcijas;

(24)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įvertinti programą, nuo pradžios turėtų būti nustatyta skaidri pagal programą įgyvendintų veiksmų ir pasiektų rezultatų stebėsenos sistema. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai metinę programos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą, įskaitant informaciją apie valstybių narių pateiktus paramos prašymus, paramos prašymų vertinimo kriterijų taikymo analizę, bendradarbiavimo ir paramos planus, reformų partnerių dalyvavimą ir priimtas specialias priemones. Turėtų būti atliktas nepriklausomas laikotarpio vidurio įvertinimas, kaip įgyvendinami programos tikslai, ar veiksmingai naudojami jos ištekliai ir kokia jos pridėtinė Europos vertė. Be to, ex post nepriklausomame įvertinime turėtų būti vertinamas ilgalaikis programos poveikis ir tvarumas. Tie vertinimai turėtų būti grindžiami rodikliais, kuriais matuojamas programos poveikis;

(25)

siekiant patikslinti rodiklių, kuriais matuojamas programos tikslų įgyvendinimas, sąrašą atsižvelgiant į programos įgyvendinimo laikotarpiu įgytą patirtį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl to sąrašo patikslinimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (9) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(26)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su metinių darbo programų patvirtinimu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(27)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. prisidėti prie institucinių, administracinių ir struktūrinių reformų valstybėse narėse teikiant paramą šiame reglamente apibrėžtoms nacionalinėms valdžios institucijoms, susijusią su priemonėmis, skirtomis institucijoms, valdymo sistemai ar viešajam administravimui, ekonomikos ir socialiniam sektoriams reformuoti, be kita ko, padedant efektyviai, skaidriai ir veiksmingai naudoti Sąjungos fondus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, nes dėl paramos aprėpties turi būti susitarta su atitinkama valstybe nare;

(28)

siekiant sudaryti sąlygas skubiai taikyti šiame reglamente nustatytas priemones, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

a)

kuriant ir įgyvendinant sprendimus, kuriais sprendžiamos vietos, regioninės arba nacionalinės problemos, turinčios įtakos tarpvalstybiniams ar Sąjungos masto uždaviniams, kurie gali prisidėti prie socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos;

b)

dėl jų ir kitų atitinkamų Sąjungos programų ir regionų, nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu vykdomos politikos papildomumo ir sąveikos;

c)

dėl jų įnašo į nuoseklų ir darnų Sąjungos teisės ir politikos įgyvendinimą, taip pat dėl Europos vertybių, įskaitant solidarumą, skatinimo;

d)

dėl jų įnašo į dalijimąsi gerąja patirtimi, taip pat siekiant padidinti reformos programų matomumą, ir į Europos masto ekspertinių žinių platformos ir tinklo kūrimą;

e)

skatinant abipusį paramą gaunančių valstybių narių ir Komisijos pasitikėjimą ir valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą.

a)

remti nacionalinių institucijų iniciatyvas rengti reformas atsižvelgiant į savo prioritetus, pradines sąlygas ir numatomą socialinį ekonominį poveikį;

b)

remti nacionalinių institucijų pastangas stiprinti savo gebėjimus formuoti, plėtoti ir įgyvendinti reformų politiką bei strategijas ir užtikrinti integruotą požiūrį, kad skirtingų sektorių tikslai ir priemonės derėtų tarpusavyje;

c)

remti nacionalinių institucijų pastangas parengti ir įgyvendinti reikiamas procedūras ir metodikas atsižvelgiant į kitų šalių gerąją praktiką ir patirtį, įgytą ieškant sprendimų panašiose situacijose;

d)

padėti nacionalinėms institucijoms didinti žmogiškųjų išteklių valdymo veiksmingumą ir efektyvumą, įskaitant profesinių žinių ir įgūdžių gilinimą bei aiškių atsakomybės ribų nustatymą.

a)

viešųjų finansų ir turto valdymas, biudžeto sudarymas, skolų valdymas ir pajamų administravimas;

b)

institucinė reforma ir veiksmingas į paslaugas orientuotas viešųjų administracijų veikimas, be kita ko, jei reikia, supaprastinant taisykles, veiksminga teisinė valstybė, teisingumo sistemos reforma ir kovos su sukčiavimu, korupcija ir pinigų plovimu stiprinimas;

c)

verslo aplinka (įskaitant MVĮ), reindustrializacija, privačiojo sektoriaus vystymas, investavimas, visuomenės dalyvavimas įmonėse, privatizacija, prekyba ir tiesioginės užsienio investicijos, konkurencija ir viešieji pirkimai, tvarus sektorių vystymasis ir inovacijų bei skaitmeninimo rėmimas;

d)

švietimas ir mokymas, darbo rinkos politika, įskaitant socialinį dialogą, siekiant kurti darbo vietas, kovoti su skurdu, skatinti socialinę įtrauktį, socialinės apsaugos ir socialinės paramos sistemas, taip pat sanglaudos, prieglobsčio, migracijos ir sienų politika;

e)

klimato, energijos vartojimo efektyvumo skatinimo ir energijos šaltinių įvairinimo politika, taip pat žemės ūkio bei žuvininkystės sektorių ir tvarios kaimo vietovių plėtros politika;

f)

finansų sektoriaus politika, įskaitant finansinio raštingumo skatinimą, finansinį stabilumą, galimybes gauti finansavimą ir skolinimą realiajai ekonomikai, duomenų ir statistikos rengimas, teikimas ir kokybiška stebėsena ir kovos su mokesčių slėpimu politika.

a)

ekspertinės žinios, susijusios su politinėmis rekomendacijomis, politikos pokyčiais, strategijų ir reformos veiksmų planų formulavimu, taip pat su teisinėmis, institucinėmis, struktūrinėmis ir administracinėmis reformomis;

b)

ekspertų, įskaitant vietos ekspertus, skyrimas ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui atlikti užduotis konkrečiose srityse arba vykdyti su veikla susijusias funkcijas, kai reikia, kartu teikiant vertimo žodžiu arba raštu ir bendradarbiavimo rėmimo, administracinės pagalbos paslaugas ir galimybę naudotis infrastruktūra bei įranga;

c)

visų valdymo lygmenų institucinių, administracinių ar sektorių gebėjimų stiprinimas ir susiję rėmimo veiksmai, taip pat prisidedantys įgalinant pilietinei visuomenei, prireikus, visų pirma:

d)

statistinių ir kitų duomenų rinkimas; bendrų metodikų ir atitinkamais atvejais – rodiklių arba gairių rengimas;

e)

vietos operatyvinės paramos tokiose srityse kaip prieglobstis, migracija ir sienų kontrolė organizavimas;

f)

IT pajėgumų didinimas: ekspertinės žinios, susijusios su atitinkamoms reformoms vykdyti reikalingų IT infrastruktūrų ir programinės įrangos kūrimu, priežiūra, valdymu ir jų kokybės kontrole, taip pat ekspertinės žinios, susijusios su programomis, skirtomis viešųjų paslaugų skaitmeninimui;

g)

studijos, moksliniai tyrimai, analizės ir apklausos, poveikio ir kiti vertinimai ir vadovų, pranešimų ir mokomosios medžiagos rengimas bei skelbimas;

h)

ryšių projektai: mokymosi, bendradarbiavimo, informuotumo didinimo bei sklaidos veikla ir keitimasis gerąja patirtimi; informuotumo didinimo ir informacinių kampanijų, žiniasklaidos kampanijų ir renginių, įskaitant institucinį informavimą ir prireikus komunikaciją per socialinius tinklus, organizavimas;

i)

informacijai ir programos rezultatams skleisti skirtos medžiagos rinkimas ir skelbimas, be kita ko, kuriant, valdant ir prižiūrint sistemas ir priemones taikant informacinių ir ryšių technologijas;

j)

visi kiti susiję veiksmai, kuriais remiamas 4 ir 5 straipsniuose nustatytas bendrasis ir konkretūs tikslai.

a)

valstybių narių iniciatyva vykdomų reformų, ypač skirtų tvariam ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui užtikrinti, įgyvendinimo;

b)

ekonominio koregavimo programų, skirtų valstybėms narėms, kurios gauna Sąjungos finansinę paramą, teikiamą pagal esamas priemones, visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 (14), skirtą euro zonos valstybėms narėms, ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 (15), skirtą euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, įgyvendinimo;

c)

augimą skatinančių reformų, vykdomų pagal ekonomikos valdymo procesus, visų pirma įgyvendinant atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, pateiktas per Europos semestrą, ar atitinkamus veiksmus, susijusius su Sąjungos teisės aktų įgyvendinimu, įgyvendinimo.

a)

kai tik paramą gaunanti valstybė narė redaguodama pašalino visą neskelbtiną arba konfidencialią informaciją, kurią atskleidus būtų pakenkta paramą gaunančios valstybės narės viešiesiems interesams;

b)

praėjus tam tikram laikotarpiui, kai susijusios informacijos atskleidimas nedarytų neigiamo poveikio programos paramos priemonių įgyvendinimui, bet kuriuo atveju ne vėliau kaip praėjus dviem mėnesiams po tokių priemonių įgyvendinimo pagal bendradarbiavimo ir paramos planą.

a)

dotacijos (įskaitant dotacijas valstybių narių institucijoms);

b)

viešojo pirkimo sutartys;

c)

nepriklausomų ekspertų, įskaitant paramą teikiančių arba gaunančių valstybių narių nacionalinių, regioninių ar vietos valdžios institucijų ekspertus, patirtų išlaidų padengimas;

d)

įnašai į tarptautinių organizacijų įsteigtus patikos fondus; ir

e)

pagal netiesioginio valdymo principą vykdomi veiksmai.

a)

valstybėse narėse; ir

b)

Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo šalys, pagal tame susitarime nustatytas sąlygas.

a)

užtikrina skirtingų priemonių, visų pirma priemonių, finansuojamų iš Sąjungos fondų, papildomumą ir sąveiką Sąjungos, nacionaliniu ir, prireikus, regionų, lygmenimis tiek planavimo etape, tiek jas įgyvendinant;

b)

optimizuoja koordinavimo mechanizmą, kad išvengtų veiksmų dubliavimo; ir

c)

užtikrina glaudų už įgyvendinimą Sąjungos, nacionaliniu ir, prireikus, regionų, lygmenimis atsakingų asmenų bendradarbiavimą, kad paramos veiksmai būtų nuoseklūs ir sklandūs.

a)

valstybių narių pateiktus paramos prašymus, nurodytus 7 straipsnio 1 dalyje;

b)

7 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, naudotų valstybių narių pateiktiems paramos prašymams vertinti, taikymo analizę;

c)

bendradarbiavimo ir paramos planus, nurodytus 7 straipsnio 2 dalyje;

d)

reformų partnerių dalyvavimą, nurodytą 9 straipsnyje; ir

e)

priimtas specialias priemones, nurodytas 13 straipsnio 6 dalyje.

1.

25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2.

58 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos l punktas pakeičiamas taip:

3.

91 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Atskaičius paramą EITP, nurodytą 92 straipsnio 6 dalyje, ir pagalbą labiausiai skurstantiems, nurodytą 92 straipsnio 7 dalyje, 0,35 % bendrųjų išteklių skiriama Komisijos iniciatyva teikiamai techninei pagalbai finansuoti; iš jų iki 112 233 000 EUR dabartinėmis kainomis skiriama struktūrinių reformų rėmimo programai, sudarytai Reglamentu (ES) 2017/825, finansuoti, atsižvelgiant į tos programos aprėptį ir paskirtį.“

19.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/17

(1)

Sąjunga prisideda prie aukšto lygio vartotojų apsaugos užtikrinimo ir prie to, kad vidaus rinkoje dėmesio centre būtų vartotojai, remdama ir papildydama valstybių narių politiką, kuria siekiama užtikrinti, kad piliečiai galėtų pasinaudoti visais vidaus rinkos privalumais ir taip būtų tinkamai apsaugoti ir ginami jų teisiniai bei ekonominiai interesai. Gerai veikiantis ir patikimas finansinių paslaugų sektorius yra būtina vidaus rinkos ir jos pajėgumų veikti tarpvalstybiniu mastu sudėtinė dalis. Tam reikalinga stipri reguliavimo ir priežiūros sistema, kuri užtikrintų finansinį stabilumą ir remtų tvarią ekonomiką. Gerai veikiantis ir patikimas finansinių paslaugų sektorius tuo pačiu turėtų suteikti aukšto lygio vartotojų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų, įskaitant mažmeninius investuotojus, indėlininkus, draudėjus, pensijų fondų narius ir paramos gavėjus, individualius akcininkus, skolininkus ir MVĮ, apsaugą;

(2)

nuo 2007 m. finansinių paslaugų gavėjų, visų pirma vartotojų, pasitikėjimą susilpnino finansų ir ekonomikos krizė. Todėl siekiant atkurti jų pasitikėjimą finansų sektoriaus racionalumu ir prisidėti prie šio sektoriaus geriausios praktikos kūrimo yra svarbu skatinti aktyvų vartotojų bei kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų, įskaitant mažmeninius investuotojus, indėlininkus, draudėjus, pensijų fondų narius ir paramos gavėjus, individualius akcininkus, skolininkus ir MVĮ, ir jų interesams atstovaujančių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo lygį formuojant Sąjungos ir kitą susijusią daugiašalę finansinių paslaugų srities politiką;

(3)

siekdama tų tikslų, atsižvelgdama į Europos Parlamento iniciatyvą, kurioje dalyvauja įvairios suinteresuotos šalys, Komisija 2011 m. pabaigoje pradėjo bandomąjį projektą, kurio tikslas – teikti dotacijas, kuriomis būtų remiamas finansinės kompetencijos centro sukūrimas siekiant padėti vartotojams, kitiems galutiniams paslaugų gavėjams ir jų interesams atstovaujantiems suinteresuotiesiems subjektams padidinti jų gebėjimus dalyvauti formuojant Sąjungos finansinių paslaugų srities politiką ir skatinti plėtoti atsparią bankų sistemą. Pagrindiniai politikos tikslai buvo užtikrinti, kad Sąjungos politikos formuotojams inicijuojant naują Sąjungos teisės aktą jiems būtų pateiktos ne tik finansų sektoriaus profesionalų išreikštos nuomonės, kad naujame Sąjungos teisės akte būtų atspindėti vartotojų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų interesai, kad plačioji visuomenė būtų geriau informuota apie svarstomus finansinio reglamentavimo klausimus, tokiu būdu gerinant finansinį raštingumą, ir kad būtų skatinamas aktyvus vartotojų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų dalyvavimas formuojant Sąjungos finansinių paslaugų srities politiką ir taip būtų priimami geriau subalansuoti Sąjungos teisės aktai;

(4)

todėl 2012–2015 m., paskelbusi atvirus kvietimus teikti pasiūlymus, Komisija suteikė dotacijas veiklai dviem ne pelno organizacijoms – „Finance Watch“ ir „Better Finance“. Tos dotacijos buvo teiktos 2012 ir 2013 m. vykdant dvejus metus trukusį bandomąjį projektą ir nuo 2014 m. vykdant parengiamuosius veiksmus. Be to, 2016 m. buvo nuspręsta vietoje dotacijų veiklai teikti dotacijas veiksmams, nes dotacijos veiksmams užtikrina geresnę Sąjungos biudžeto išlaidų kontrolę. Kadangi parengiamieji veiksmai gali būti taikomi tik iki trejų metų iš eilės pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (3), reikalingas teisės aktas, suteikiantis teisinį pagrindą tokių veiksmų finansavimui nuo 2017 m.;

(5)

„Finance Watch“ buvo įsteigta suteikus Sąjungos dotacijas 2011 m. pagal Belgijos teisę kaip tarptautinė ne pelno asociacija. Jos misija – ginti pilietinės visuomenės interesus finansų sektoriuje. Pasinaudojus Sąjungos dotacijomis „Finance Watch“ per trumpą laikotarpį pavyko suburti kvalifikuotų specialistų komandą, kurie galėjo vykdyti tyrimus, atlikti politinę analizę ir vykdyti komunikacinę veiklą finansinių paslaugų srityje;

(6)

„Better Finance“ atsirado nuo 2009 m. keletą kartų perorganizavus ir pervadinus anksčiau egzistavusias Europos investuotojų ir akcininkų federacijas. Pasinaudojus Sąjungos dotacijomis, organizacijai pavyko sukurti kompetencijos centrą, daugiausia orientuotą į vartotojų, individualių investuotojų, individualių akcininkų, indėlininkų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų interesus, ir tai dera su jos naryste ir ištekliais;

(7)

2015 m. atliktame bandomojo projekto vertinime ir vėlesnių parengiamųjų veiksmų vertinime padaryta išvada, kad iš esmės politiniai tikslai buvo pasiekti. „Finance Watch“ ir „Better Finance“ veikė viena kitą papildančiose politikos srityse ir jų tikslinės auditorijos buvo skirtingos. Nuo 2012 m. jų veikla kartu aprėpė didžiąją dalį Sąjungos finansų srities politinės darbotvarkės, ir, kiek galėjo pagal savo išteklius, „Finance Watch“ ir „Better Finance“ stengėsi plėsti savo veiklą, kad būtų užtikrinta didelė geografinė aprėptis Sąjungoje;

(8)

abi organizacijos jų nacionalinių narių veiklai ir Sąjungos vartotojams suteikė pridėtinės vertės. Įvairius vartotojų klausimus sprendžiančios nacionalinės organizacijos dažnai neturi pakankamos techninės kompetencijos konkrečiai su finansinėmis paslaugomis susijusiose politikos srityse ir susijusiuose Sąjungos politikos formavimo procesuose. Be to, Sąjungos lygmeniu iki šiol nebuvo nustatyta panašių organizacijų. Nors bandomojo projekto vertinimas parodė, kad joks kitas pareiškėjas neatsiliepė į kasmetinius kvietimus nuo 2012 m. teikti pasiūlymus, pasibaigus 2017–2020 m. laikotarpiui šiame reglamente numatyta programa turėtų būti atvira kitiems galimiems paramos gavėjams, jeigu jie atitinka jos reikalavimus;

(9)

tačiau, nepaisant nuolatinių pastangų, „Finance Watch“ ir „Better Finance“ nepavyko pritraukti stabilaus ir didelio finansavimo iš kitų rėmėjų, kurie yra nepriklausomi nuo finansų sektoriaus, todėl siekdamos finansinio tvarumo jos ir toliau yra labai priklausomos nuo Sąjungos finansavimo. Todėl norint užtikrinti, kad jos gautų išteklius, reikalingus norimiems politikos tikslams pasiekti artimiausiais metais ir užtikrinti tų organizacijų, kurios iki šiol per trumpą laiką sugebėjo imtis atitinkamos veiklos, bei jų ekspertų ir administracijos personalo finansinį stabilumą, šiuo metu reikalingas bendras Sąjungos finansavimas. Todėl būtina nustatyti Sąjungos programą 2017–2020 m. laikotarpiui, pagal kurią būtų remiama „Finance Watch“ ir „Better Finance“ veikla (toliau – programa), kuri papildys panašią valstybių narių nacionaliniu lygmeniu siekiamą politiką. Finansinis stabilumas yra itin svarbus abiem organizacijoms išsaugant žinias bei planuojant projektus. Vis dėlto, pagal programą gaunančios paramą organizacijos turėtų siekti didinti finansavimo iš kitų šaltinių proporciją;

(10)

tolesnis „Finance Watch“ ir „Better Finance“ finansavimas 2017–2020 m. laikotarpiu tomis pačiomis sąlygomis kaip parengiamųjų veiksmų užtikrintų, kad būtų išlaikytas teigiamas tų organizacijų iki šiol įvertintos veiklos poveikis. Programai įgyvendinti skirtas finansinis paketas turėtų būti grindžiamas vidutinėmis faktinėmis kiekvienos organizacijos 2012–2015 m. patirtomis sąnaudomis. Sąjungos finansavimui numatoma 60 % maksimali bendro finansavimo norma neturėtų keistis. Jei programa ir atitinkamas finansavimas būtų tęsiami po 2020 m. ir atsirastų kitų galimų paramos gavėjų, kvietimas teikti paraiškas turėtų būti atviras bet kokioms kitoms kriterijus tenkinančioms organizacijoms, kurios prisideda įgyvendinant programos tikslus;

(11)

šiame reglamente visam programos laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu turi būti svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (4) 17 punkte;

(12)

kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti metines darbo programas;

(13)

kiekvienais metais iki lapkričio 30 d. kiekvienas paramos gavėjas turėtų pateikti Komisijai kitiems metams suplanuotos veiklos programos tikslams pasiekti aprašymą. Ta veikla turėtų būti išsamiai aprašyta, nurodant jos tikslus, tikėtinus rezultatus ir poveikį, numatomas sąnaudas ir terminus, taip pat susijusius jos vertinimo rodiklius;

(14)

finansinė parama turėtų būti teikiama laikantis Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 (5) nustatytų sąlygų;

(15)

ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki programos pabaigos, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pagal šią programą pasiektų rezultatų vertinimo ataskaitą. Vertinimo ataskaitoje turėtų būti įvertinama, ar programą reikėtų tęsti po 2017–2020 m. laikotarpio. Bet koks programos pratęsimas, dalinis keitimas ar atnaujinimas po 2017–2020 m. laikotarpio turėtų būti atliekamas taikant atviro konkurso procedūrą paramos gavėjams atrinkti;

(16)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisėtai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, atitinkamais atvejais, administracines ir finansines sankcijas;

(17)

paramos gavėjai turėtų dėti visas pastangas, kad jų veikla būtų matoma visose valstybėse narėse. Siekdami to tikslo, paramos gavėjai turėtų stengtis užmegzti ryšius su atitinkamomis vartotojų ne pelno organizacijomis visoje Sąjungoje, ir, kai tai yra įmanoma, išversti informaciją, susijusią su jų organizacija, sudėtimi ir veikla, ir pateikti tą informaciją savo interneto svetainėse;

(18)

siekiant užtikrinti, kad būtų tęsiami Sąjungos lėšomis finansuojami veiksmai, kurių imasi paramos gavėjai, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną ir turėtų būti taikomas nuo 2017 m. gegužės 1 d.;

(19)

kadangi šio reglamento tikslo, būtent Sąjungos programos, kuria remiami konkreti veikla, kuria skatinamas vartotojų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų dalyvavimas formuojant Sąjungos finansinių paslaugų srities politiką, nustatymo, valstybės narės negali deramai pasiekti, bet dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų galima pasiekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

a)

tyrimų veikla, apimanti savus mokslinius tyrimus, duomenis ir kompetencijos ugdymą;

b)

bendradarbiavimas su vartotojais ir kitais galutiniais finansinių paslaugų gavėjais palaikant ryšius su esamais vartotojų tinklais ir pagalbos telefonu linijomis valstybėse narėse, siekiant nustatyti klausimus, aktualius vartotojų interesų apsaugai skirtos Sąjungos politikos formavimui finansinių paslaugų srityje;

c)

informuotumo didinimo veikla, informacijos sklaidos veikla, finansinis švietimas ir mokymas, vykdomi tiesiogiai arba per nacionalinius narius, be kita ko, skirti plačiai vartotojų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų ir ne specialistų auditorijai;

d)

veikla, kuria stiprinama 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų organizacijų narių sąveika, taip pat atstovavimo ir politinių konsultacijų veikla, kuria Sąjungos lygmeniu įtvirtinamos tų narių pozicijos ir finansų bei Sąjungos reguliavimo srityje stiprinamas viešasis ir bendrasis interesas.

a)

toliau skatinti aktyvų vartotojų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų, taip pat vartotojų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų interesams atstovaujančių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir įtraukimą formuojant Sąjungos ir kitą susijusią daugiašalę finansinių paslaugų srities politiką;

b)

informuoti vartotojus ir kitus galutinių finansinių paslaugų gavėjus ir jų interesams atstovaujančius suinteresuotuosius subjektus apie svarstomus finansų sektoriaus reglamentavimo klausimus.

a)

kasmetinį paramos gavėjo pagal programą atliktų veiksmų aprašymą;

b)

metinę veiklos ataskaitą, į kurią įtraukiami kiekvienos paramos gavėjo suplanuotos ir įvykdytos veiklos kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai;

c)

finansinę ataskaitą.

a)

darbo organizavimą ir apimtį;

b)

galimybę tapti nariu, narystės sąlygas ir paramos gavėjo struktūrą;

c)

kuriai iš jo veiklų yra taikoma 1 straipsnio 2 dalis.

19.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/24

(1)

remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 258/2014 (3), Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų fondui (toliau – IFRS fondas), kuris yra Tarptautinių apskaitos standartų komiteto fondo teisių perėmėjas, ir Viešojo intereso priežiūros tarybai (toliau – PIOB) Sąjungos bendras finansavimas dotacijomis veiklai teikiamas iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(2)

remiantis Reglamentu (ES) Nr. 258/2014, Europos finansinės atskaitomybės patariamajai grupei (toliau – EFRAG) Sąjungos bendras finansavimas dotacijomis veiklai teiktas iki 2016 m. gruodžio 31 d.;

(3)

2013 m. lapkričio 12 d. Komisija paskelbė už vidaus rinką ir paslaugas atsakingo Komisijos nario specialiojo patarėjo Philippe Maystadt pranešimą (toliau – specialiojo patarėjo pranešimas), kuriame jis išdėstė galimas EFRAG valdymo reformas, kuriomis siekiama, kad Sąjunga daugiau prisidėtų rengiant tarptautinius apskaitos standartus;

(4)

Komisija atidžiai stebėjo, kaip įgyvendinama EFRAG valdymo reforma, ir tinkamai informavo Europos Parlamentą ir Tarybą apie pažangą toje srityje. Tuo remiantis yra tikslinga toliau finansuoti EFRAG 2017–2020 m. laikotarpiu, kad būtų pasiekti ilgalaikiai Sąjungos tam tikros audito ir finansinės atskaitomybės sričių veiklos paramos programos tikslai;

(5)

EFRAG valdyba, kurioje atsispindi tiek viešųjų, tiek privačiųjų interesų atstovavimo pusiausvyra, turėtų užtikrinti, kad valdybos nariai įsipareigotų veikti atstovaudami Europos viešuosius interesus. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, Europos bankininkystės institucija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ir Europos Centrinis Bankas kviečiami aktyviai prisidėti, kiek įmanoma, prie EFRAG valdybos darbo;

(6)

Komisija kasmet turėtų teikti Europos Parlamentui ir Tarybai praėjusių metų EFRAG pagrindinių pasiekimų ir veiklos ataskaitą. Toje ataskaitoje taip pat turėtų būti nagrinėjami pokyčiai išplėsto viešosios gėrybės kriterijaus atžvilgiu ir pateikta išsami raidos tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (toliau – IFRS) srityje apžvalga. Atskaitomybės standartai turėtų nekelti pavojaus Sąjungos finansiniam stabilumui ir netrukdyti Sąjungos ekonominei plėtrai;

(7)

IFRS, PIOB ir EFRAG plėtros atžvilgiu Komisijos metinėje ataskaitoje taip pat turėtų būti kalbama apie tolesnę veiklą, susijusią su Europos Parlamento rekomendacijomis ir rekomendacijų įgyvendinimu. Be to, IFRS fondas, PIOB ir EFRAG raginami reguliariai, bent kartą per metus, dalyvauti Europos Parlamento rengiamuose klausymuose, kad galėtų išsamiai informuoti apie tarptautinių finansinės atskaitomybės ir audito standartų rengimą;

(8)

Komisija turėtų reguliariau teikti Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie bendras IFRS fondo, PIOB ir EFRAG pastangas, kadangi tos trys įstaigos yra bendrai finansuojamos Sąjungos ir veikia siekdamos tokių pačių tikslų;

(9)

be to, Komisija turėtų apsvarstyti galimus EFRAG kaip privačiojo sektoriaus įstaigos veikimo ir teisinio statuso pakeitimus ilguoju laikotarpiu;

(10)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 258/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. 2017–2020 m. laikotarpiui padidinti Sąjungos programos biudžetą siekiant remti EFRAG veiklą, kuria padedama siekti su finansine atskaitomybe susijusių Sąjungos politikos tikslų, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(12)

siekiant užtikrinti EFRAG finansavimo tęstinumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną ir turėtų būti taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d.,

1.

3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis pakeičiamas taip:

2.

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip: